CP v2

Tag: Maskarponė

  • Įdėkite šį ingredientą į plaktą grietinėlę: bus standi ir laikys net torto sluoksnius

    Plakta grietinėlė daugeliui yra greičiausias būdas papuošti desertą, tačiau jos konsistencija dažnai nuvilia: šiltesnėje patalpoje kremas greitai sukrenta, o dugne atsiranda skysčio. Konditerijoje taip nutinka dėl to, kad oro burbuliukus laikanti riebalų struktūra šilumoje tampa nestabili ir pradeda skirtis vandens bei riebalų fazės.

    Praktiškas sprendimas, kurį dažnai naudoja ir profesionalai, yra maskarponės sūris. Įmaišytas į gerai atšaldytą grietinėlę, jis suteikia kremui daugiau tvirtumo, kremiškumo ir stabilumo, todėl masė ilgiau išlaiko formą tiek dubenyje, tiek ant torto ar keksiukų.

    Kodėl padeda maskarponė?

    Maskarponė gaminama iš grietinėlės, todėl joje daug riebalų ir mažai vandens, palyginti su daugeliu kitų pieno produktų. Dėl to ji veikia kaip struktūrą stiprinantis priedas: kremas tampa tankesnis, o drėgmė labiau sulaikoma masės viduje.

    Toks derinys ypač naudingas vasarą, kai desertai dažniau stovi ant stalo, keliauja į šventes ar būna vežami. Kremas su maskarpone paprastai lėčiau sukrenta ir rečiau pradeda skirtis skysčiu, jei laikomas vėsiai.

    Svarbiausia taisyklė – šaltis

    Norint standžios konsistencijos, būtina, kad ir grietinėlė, ir maskarponė būtų labai gerai atšaldytos. Geriausia jas palaikyti šaldytuve bent 12 valandų, o plakimo dubenį trumpam įdėti į šaldiklį.

    Dar viena detalė, kuri keičia rezultatą, yra saldinimas. Vietoj įprasto cukraus patogiau rinktis cukraus pudrą, nes ji greičiau ištirpsta ir nepalieka traškumo, o kremas išlieka vientisas.

    Kaip išplakti, kad nesusitrauktų į sviestą?

    Dažna nesėkmė – per ilgai plakant masė tampa grūdėta ir ima panašėti į sviestą. Taip nutinka todėl, kad didelio riebumo produktai, ypač plakami dideliu greičiu, greitai pereina iš purios emulsijos į riebalų gumulėlius.

    Patikimas būdas yra pradėti nuo lėtesnių apsukų, kol maskarponė tolygiai susimaišo su skysta grietinėle, o tik tada trumpai padidinti greitį. Plakimą reikia baigti vos tik kremas tampa standus ir aiškiai laiko formą.

    Toks kremas tinka sluoksniuoti biskvitus, dekoruoti keksiukus, spausti konditeriniu maišeliu ar patiekti su uogomis. Jei desertas bus laikomas ilgiau, saugiausia jį laikyti šaldytuve ir išimti tik prieš pat patiekiant.

  • Šio ingrediento šaukštas vietoj grietinėlės: padažas tampa aksominis ir itin kremiškas

    Tirštas, švelnus ir makaronus, mėsą ar daržoves tolygiai apgaubiantis padažas nebūtinai turi būti sutirštintas grietinėle. Vis dažniau namų virtuvėje ją pakeičia maskarponė, kuri suteikia kremiškumą be gumulėlių ir be rizikos, kad padažas sušoks. Dažnai užtenka vos vieno šaukšto, kad tekstūra taptų šilkinė.

    Maskarponė įprastai siejama su desertais, tačiau sūriuose patiekaluose ji veikia ne prasčiau. Dėl didesnio riebalų kiekio šis itališkas sūris lengvai susijungia su karštu skysčiu ir padeda sukurti vientisą, glotnią emulsiją. Tam paprastai nereikia nei miltų, nei ilgo kaitinimo.

    Kodėl maskarponė pranašesnė?

    Grietinėlė jautresnė aukštai temperatūrai ir rūgštiems ingredientams, todėl, patekus į labai karštą ar pomidorų, vyno bei citrinos sulčių turintį padažą, gali sušokti. Maskarponė paprastai yra stabilesnė, todėl dažnu atveju leidžia išvengti grūdėtos konsistencijos. Tai ypač aktualu gaminant greitus padažus, kai nėra laiko ilgai reguliuoti kaitros.

    Praktinis triukas paprastas: maskarponę verta įmaišyti pačioje pabaigoje, sumažinus ugnį, kad padažas intensyviai nebevirtų. Tuomet jis greitai sutirštėja, tampa blizgesnis ir švelnesnis, o skonis išlieka natūralus, neužgožtas miltų poskoniu.

    Kaip išgelbėti per skystą padažą?

    Jei padažas gavosi per skystas, dažnas sprendimas yra miltai arba ilgas nugarinimas, bet tai gali pakeisti skonį ir apsunkinti tekstūrą. Vietoj to galima įmaišyti 2–3 šaukštus maskarponės ir gerai išmaišyti, kol masė taps vientisa. Taip padažas sutirštėja greičiau, o kremiškumas išlieka švarus ir švelnus.

    Maskarponė ypač tinka grybų, pipiriniams, pomidorų, sultinio bei sūrio pagrindo padažams. Su makaronų patiekalais ji gerai dera su česnaku, parmezanu, juodaisiais pipirais ir šviežiomis žolelėmis. Nedidelis kiekis gali sustiprinti bendrą įspūdį ir vizualiai, ir skoniu.

    Ką dar verta prisiminti?

    Kad sūris tolygiau įsimaišytų, patogu jį trumpam išimti iš šaldytuvo ir naudoti ne visiškai šaltą. Dar vienas virtuvės triukas yra šaukštas vandens nuo virtų makaronų, nes jame esantis krakmolas padeda padažui tapti glotnesniam ir geriau prilipti prie makaronų. Tokiu būdu kremiškumas išgaunamas be perteklinio riebalumo.

  • Vietoj grietinėlės įdėkite maskarponės: pievagrybių padažas bus kremiškesnis ir sodresnis

    Pievagrybių padažas daugeliui asocijuojasi su grietinėle, tačiau vis dažniau siūloma ją keisti maskarponės sūriu. Šis itališkas produktas greitai ištirpsta karštyje ir suteikia padažui aksominę tekstūrą, todėl dažnai nebereikia nei miltų, nei ilgo kaitinimo.

    Skirtumas juntamas ir skonyje. Maskarponė yra švelni, be ryškios rūgšties, todėl pievagrybių aromatas išlieka priekyje, o bendras skonis tampa sodresnis ir labiau subalansuotas.

    „Maskarponė padažą sutirština natūraliai ir padeda išlaikyti grybų skonį, o ne jį užgožti“, – aiškina kulinarai, rekomenduojantys šį triuką, kai norisi švelnaus, bet ne prėsko rezultato.

    Ruošiant svarbiausia neskubėti su kepimu. Pirmiausia pievagrybiai išleidžia vandenį, o tik jam išgaravus pradeda skrusti ir ryškėja aromatas, todėl skysčių pylimas per anksti dažnai lemia vandeningą, blankų padažą.

    Dar viena priežastis, kodėl maskarponė patogi, yra jos stabilumas. Mažiau riebi grietinėlė, ypač supilta į labai karštą keptuvę, gali sušokti, o maskarponę įmaišyti paprasčiau, jei tik sumažinate kaitrą ir maišote iki vientisos masės.

    Kiekis turi būti saikingas, kad padažas netaptų sunkus. Praktinė proporcija yra apie 100 gramų maskarponės 500 gramų pievagrybių, o tikslų tirštumą patogu reguliuoti šlakeliu sultinio ar makaronų virimo vandens.

    Toks padažas tinka makaronams, bulvių patiekalams ar kruopoms, taip pat prie keptos vištienos, mėsos kukulių ar blynų. Skonį nesunku sustiprinti šviežiu čiobreliu, petražolėmis ar nedideliu kiekiu česnako, tačiau prieskonius verta dozuoti, kad neužgožtų grybų.

    Maskarponė dera ne tik su pievagrybiais, bet ir su voveraitėmis ar kitais miško grybais. Vis dėlto intensyvesniems grybams jos paprastai reikia mažiau, kad išliktų ryškus charakteris ir padažas netaptų per daug riebus.

    Nors kai kuriuose receptuose įprasta tirštinti miltais, šiuo atveju dažnai pakanka vien maskarponės ir tinkamai iškeptų grybų. Taip išgaunamas kremiškas, švaraus skonio padažas, kuris atrodo ir ragaujasi kaip restoraniškas, bet paruošiamas namuose be sudėtingų žingsnių.

  • Tiramisu su braškėmis be kepimo: versija, kurią internautai vadina geresne už klasiką

    Tiramisu su braškėmis be kepimo: versija, kurią internautai vadina geresne už klasiką

    Lepsze niż klasyczne tiramisu? Ta wersja podbija serca internautów

    Karolina Woźniak

    Karolina Woźniak

    To jeden z tych deserów, które wyglądają efektownie, smakują jak z dobrej cukierni, a robi się je zaskakująco łatwo. Truskawkowe tiramisu bez pieczenia łączy kremowe mascarpone, soczyste owoce i delikatne biszkopty w idealny letni deser, który znika ze stołu w kilka minut.

    Porcja truskawkowego tiramisu z warstwami kremu i truskawek, udekorowana miętą na białym talerzu, obok sztućców.

    Jak tiramisu, ale w wersji truskawkowej – przepyszny deser szybko przygotujesz w domu123RF/PICSEL

    Truskawkowy odpowiednik włoskiego klasyka

    Kultowy włoski deser tiramisu ma wiele “wariacji” – oprócz klasycznej wersji kawowej, powstają ciekawe wersje z orzechami, owocami i przeróżnymi dodatkami.

    Teraz, gdy pojawiły się pierwsze truskawki, a coraz więcej osób korzysta z promocji na te owoce, warto przygotować deser bez pieczenia w stylu włoskiego klasyka. “Tiramisu” truskawkowe to obłędnie pyszny przekładaniec, który bez trudu przygotujesz we własnej kuchni, a smakować będzie jak w renomowanej kawiarni. Wystarczy tylko kilka produktów i pół godziny spędzone w kuchni, by rodzina i znajomi dopytywali o przepis. Uwaga, bo ten truskawkowo-biszkoptowy przekładaniec znika w mgnieniu oka.

    Dodatkowym atutem truskawkowego “tiramisu” jest możliwość przygotowania go w słoiczkach czy niewielkich pudełeczkach. Tak zwane monoporcje są wygodne do serwowania podczas rodzinnych spotkań, ale także idealnie nadadzą się do zapakowania na piknik czy grilla ze znajomymi. Koniecznie wypróbuj ten niepozorny deser.

    Truskawkowe “tiramisu” – przepis

    Pokrojone truskawki ułożone na warstwie kremu w szklanym naczyniu do zapiekania, obok miska z kremem, pokrojone owoce na drewnianej desce oraz miód w małej miseczce.

    Raz zrobisz to truskawkowe “tiramisu” i z pewnością będziesz wracać do tego przepisu123RF/PICSEL

    Składniki

    • 500 g świeżych truskawek
    • 250 g podłużnych biszkoptów
    • 500 g serka mascarpone
    • 300 ml śmietanki 30% lub 36%
    • 3-4 łyżki cukru pudru
    • 1 łyżeczka ekstraktu waniliowego
    • sok z połowy cytryny
    • ok. 150 ml schłodzonej herbaty lub mleka do nasączania biszkoptów
    • kilka truskawek do dekoracji
    • opcjonalnie: starta biała czekolada lub listki mięty
    30 min
    3-4

    Przygotowanie:

    1. Truskawki umyj i usuń szypułki.
    2. Około 350 g zmiksuj z sokiem z połowy cytryny na gładki sos, a resztę pokrój na plasterki lub małe kawałki.
    3. Schłodzoną śmietankę ubij na sztywno z cukrem pudrem i ekstraktem waniliowym.
    4. Dodaj mascarpone i miksuj krótko, tylko do połączenia składników.
    5. Przygotuj formę. Biszkopty szybko zanurzaj w schłodzonej herbacie lub mleku i układaj na dnie.
    6. Na biszkoptach rozprowadź część musu truskawkowego, następnie wyłóż warstwę kremu mascarpone i dodaj świeże kawałki truskawek.
    7. Ułóż kolejną warstwę nasączonych biszkoptów i powtórz wszystkie warstwy.
    8. Wierzch wyrównaj kremem i udekoruj truskawkami. Opcjonalnie posyp startą białą czekoladą.
    9. Gotowe tiramisu wstaw do lodówki na minimum 4 godziny, najlepiej na całą noc, aby dobrze się schłodziło i nabrało smaku.

    Smacznego!

    Zobacz również:

    Kremówka z budyniem
    Kuchnia

    Już nie chodzę po kremówki do cukierni. Najlepsze wychodzą z tego przepisu

    InteriaKobieta Redakcja

    Przekonaj się, jak prosto przygotować pyszne dania, które zachwycą rodzinę i gości. Inspiracje kulinarne czekają na ciebie kobieta.interia.pl/kuchnia. Odkryj nowe smaki i pomysły na każdy dzień. 

    Kilka klusek posypanych podsmażoną cebulą i skwarkami na białym talerzu, gałązka koperku jako dekoracja, po prawej stronie widoczne kolorowe napisy kuchnia interia kobieta.

    Poznaj przepisy, które łączą smak, zdrowie i domowe ciepłoCanva ProINTERIA.PL


    “Ewa gotuje”: Placuszki z dyniPolsat

  • Iškepsite savaitgaliui ir svečiai prašys dar: trisluoksnis obuolių ir grietinėlės tortas

    Šis trijų sluoksnių desertas su puriu biskvitu, troškintų obuolių įdaru ir švelniu grietinėlės kremu tinka savaitgalio stalui, kai norisi įspūdingo, bet ne per sudėtingo kepinio. Skonis primena lengvesnę šarlotės versiją, o išvaizda labiau panaši į kavinėse matomus tortus.

    Pagrindas čia yra klasikinis biskvitas, kurio sėkmę dažniausiai lemia ne ingredientų gausa, o technika. Oro burbuliukai, įplakti į kiaušinių baltymus, kepant plečiasi ir sukuria purią, drėgmę gerai sugeriančią struktūrą, todėl biskvitas tinka sluoksniuoti su vaisiais ir kremu.

    Vietoj žalių obuolių naudojamas troškintas įdaras, kuris tampa sodresnis ir stabilesnis. Kad masė būtų tvirta, lengvai pjaustoma ir nepermirkyta, ji dažniausiai sutvirtinama želatina arba vaisine žele, kuri leidžia įdarui sustingti į vientisą sluoksnį.

    Viršuje dedamas grietinėlės kremas, kurį verta stabilizuoti, kad tortas išlaikytų formą ir po kelių valandų šaldytuve. Tam dažniausiai pasitelkiama želatina arba maskarponė, o tekstūrai ir kontrastui tinka lengvas šokolado trupinių ar tarkuoto šokolado pabarstymas.

    Tokį tortą geriausia brandinti šaldytuve bent 3–4 valandas, o dar patikimiau – per naktį, kad sluoksniai sutvirtėtų. Pjaustant pravartu naudoti aštrų peilį, jį kaskart trumpai pašildyti karštame vandenyje ir nusausinti, tuomet riekės bus lygios.

  • Desertas kaip Rafaello per 30 minučių: traški kokosų kepurėlė ir kremas, kurį pamils svečiai

    Desertas kaip Rafaello per 30 minučių: traški kokosų kepurėlė ir kremas, kurį pamils svečiai

    Greitas desertas vasarai

    Gaivus, lengvas ir purus desertas, primenantis saldainius „Rafaello“, namuose paruošiamas maždaug per 30 minučių. Jis sluoksniuojamas taurėse, todėl tinka ir tada, kai norisi įspūdingai patiekti saldumyną be kepimo.

    Šio deserto idėja paremta paprasta formule: trupinti sausainiai, švelnus maskarponės ir grietinėlės kremas bei traški kokosų „kepurėlė“. Skonis labiausiai atsiskleidžia gerai atšaldžius, todėl jį patogu pasigaminti iš vakaro.

    Kas suteikia skonį ir traškumą

    Pagrindinį kremą sudaro šalta plakamoji grietinėlė, maskarponė, cukraus pudra ir ištirpintas baltasis šokoladas. Būtent šokoladas kremą sutirština ir suteikia saldainiui būdingą saldumą, o kokosų drožlės papildo aromatą.

    Ryškiausias akcentas yra kokosų sluoksnis, trumpai paskrudinamas su sviestu ir cukrumi. Kaitinant svarbu nuolat maišyti, kad drožlės tik lengvai paruduotų ir įgautų riešutinį poskonį, bet nepridegtų.

    Kaip paruošti, kad pavyktų iš pirmo karto

    Sausainius sutrupinkite iki smulkių gabalėlių, bet nepaverskite visiškais miltais, kad išliktų maloni tekstūra. Atskirai paruoškite kokosų sluoksnį: keptuvėje ištirpinkite sviestą su cukrumi, suberkite kokosų drožles ir kelias minutes paskrudinkite.

    Baltojo šokolado gabalėlius ištirpinkite garų vonelėje ir atvėsinkite. Šaltą grietinėlę išplakite su cukraus pudra, tada po truputį įmaišykite maskarponę, o galiausiai supilkite atvėsintą šokoladą ir įmaišykite dalį kokosų drožlių.

    Į taures dėkite sluoksniais: sausainius, kremą, vėl sausainius, vėl kremą, o viršų užbaikite atvėsusia traškia kokosų kepurėle. Desertą laikykite šaldytuve kelias valandas, nes atšaldymas sustangrina kremą ir suvienodina skonius.

    Jei norisi lengvesnės versijos, dalį cukraus galima sumažinti, o saldumą subalansuoti uogomis arba keliomis lašais citrinos sulčių kreme. Patiekimui tinka ir migdolų drožlės, nes „Rafaello“ įkvėptuose desertuose jos dera natūraliai.