CP v2

Tag: Mažeikiai

  • Mažeikiuose atgimsta Senamiesčio stotis: buvusioje geležinkelio stotyje atidaryta paroda „ČIA“

    Buvusioje Mažeikių geležinkelio stotyje, kuri dabar pristatoma kaip Senamiesčio stotis, birželio 1 dieną surengtas pirmasis po ilgesnės pertraukos viešas renginys. Pastate atidaryta vizualiojo meno kūrėjos Jolitos ONline personalinė paroda „ČIA“, tapusi simboliniu startu naujam šios erdvės etapui.

    Atidaryme dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė dėkojo organizatoriams už iniciatyvą ir pabrėžė, kad ateityje pastate numatomos įvairios veiklos. Parodos organizatorė, Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro projektų vadovė bei menininkė Simona Merijauskaitė akcentavo bendruomenės įsitraukimą ir norą įpūsti gyvybės istorinei vietai.

    Pristatydama parodą, Jolita ONline pasakojo, kad jos kūrybos procesas dažniausiai remiasi grafikos ir stiklo technikomis, o darbai gimsta iš intuicijos ir vidinių būsenų stebėjimo. Autorės kuriamas sapniškas pasaulis balansuoja tarp kasdienybės ir fikcijos, primindamas fragmentišką atmintį, kai vaizdai išnyra tarsi trumpi prisiminimo sutrikimai.

    „ČIA“ parodoje nagrinėjama tarpinė būsena tarp matymo, prisiminimo ir išsigalvojimo, todėl ekspozicija sąmoningai palieka vietos žiūrovo interpretacijoms. Menininkė savo praktiką apibūdina kaip procesą, kai vaizdai kyla iš to, kas liko nepasakyta, buvo norėta pasakyti arba atėjo sapnuose.

    Paroda veiks iki 2026 metų birželio 30 dienos. Renginys yra projekto KUL VYKSMAS 2026 ciklo dalis, o veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė.

  • Mažeikių autobusų parkas pristatė naują tolimojo susisiekimo autobusą: kuo jis išsiskiria

    UAB „Mažeikių autobusų parkas“ atnaujino savo transporto parką ir įsigijo modernų tolimojo susisiekimo autobusą, skirtą tiek reguliariems reisams, tiek ekskursinėms kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovė skelbia, kad nauja transporto priemonė orientuota į didesnį keleivių komfortą ir patogesnį aptarnavimą ilgesniuose maršrutuose.

    Įmonės parką papildė VAN HOOL EX 16 MID modelis – aukštesnės klasės turistinis autobusas, galintis vežti daugiau kaip 50 keleivių. Nurodoma, kad autobuse numatyta vieta ir neįgaliojo vežimėliui, todėl jis pritaikytas platesniam keleivių ratui ir atitinka šiuolaikinius prieinamumo lūkesčius viešajame transporte.

    Techniniu požiūriu autobusas komplektuojamas su 330 kW galios EURO 6 emisijos standarto varikliu. EURO 6 reikalavimai Europos Sąjungoje yra siejami su mažesne azoto oksidų ir kietųjų dalelių tarša, todėl tokio tipo transporto priemonės laikomos aplinkai draugiškesniu sprendimu, palyginti su senesnių standartų autobusais.

    Viešojo transporto įmonėms tolimojo susisiekimo autobusų atnaujinimas dažniausiai susijęs ne tik su patogumu, bet ir su eksploatacijos kaštais. Naujesnės transporto priemonės paprastai reiškia mažesnę degalų sąnaudų riziką, retesnius gedimus ir didesnį patikimumą, o tai ypač svarbu vykdant ilgesnius reisus bei planuojant keliones turistų grupėms.

    Mažeikių autobusų parko sprendimas papildyti parką turistinės klasės autobusu atspindi bendrą kryptį, kai savivaldybių ir regionų vežėjai vis dažniau investuoja į universalesnes transporto priemones. Tokie autobusai leidžia lanksčiau derinti kasdienį vežimą su užsakomaisiais reisais, taip išnaudojant techniką efektyviau per visus metus.

  • Mažeikių šventės kulminacija: Lietuvos galiūnai stojo į kovą penkiose rungtyse dėl čempionato taškų

    Mažeikiuose trečiąją miesto šventės Miestas vingyje Ventos dieną žiūrovų dėmesį sutelkė Lietuvos galiūnų čempionato antrojo turo varžybos. Į aikštę išėjo stipriausi šalies atletai, o rungtys tapo vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Susirinkusiuosius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė. Po įtemptos kovos ji kartu su organizatoriais apdovanojo nugalėtoją ir prizininkus.

    Šįkart varžėsi 8 sportininkai, kurie jėgas išbandė penkiose rungtyse, reikalaujančiose ne tik maksimalios jėgos, bet ir ištvermės bei technikos. Programoje buvo rąsto kėlimas, 11 tonų traktoriaus su priekaba tempimas, lagaminų nešimas su 135 kilogramų svarmenimis, 360 kilogramų naščių nešimas ir 360 kilogramų padangos vertimas.

    Pirmoje rungtyje rąstas pradėtas kelti nuo 120 kilogramų, o didžiausias tądien įveiktas svoris siekė 170 kilogramų. Jį iškėlė du atletai – Tomas Šliupas ir Robertas Bartkevičius, užtikrintai pradėję taškų rinkimą bendroje įskaitoje.

    Vis dėlto likusiose rungtyse ryškiausiai dominavo Tomas Šliupas, laimėjęs jas visas ir susikrovęs lemiamą persvarą. Daugiausia taškų surinkęs pernykštis Lietuvos galiūnų čempionas iš Šilutės tapo šio etapo nugalėtoju.

    Antrąją vietą iškovojo rokiškėnas Robertas Bartkevičius, trečiąją – širvintiškis Vytenis Pauža. Varžyboms teisėjavo sunkiosios atletikos sporto meistras Saulius Brusokas, jam talkino sporto klubo Mažeikių švyturys treneris Benjaminas Milis.

    Renginio organizatoriai į aktyvią veiklą įtraukė ir žiūrovus – norintieji galėjo išbandyti jėgas laikydami įvairius daiktus, tarp jų ir apie 12 kilogramų sveriantį įrankį. Tokios užduotys tapo proga ne tik pasivaržyti tarpusavyje, bet ir iš arčiau pajusti, kokio pasirengimo reikalauja profesionalus galiūnų sportas.

    Po varžybų padėkota Mažeikių rajono savivaldybei už paramą, taip pat rėmėjams ir visiems prisidėjusiems prie čempionato etapo organizavimo. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai miestuose ne tik stiprina bendruomeniškumą, bet ir populiarina jėgos sportą, pritraukdami įvairaus amžiaus žiūrovus.

  • Mažeikiuose šoko beveik 3 000 moksleivių: festivalis „Vaikystės glėby“ sujungė regionus

    Mažeikių Senamiesčio parke gegužės 30 dieną susirinko beveik 3 000 moksleivių šokėjų iš visos Lietuvos. Čia surengtas V Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Vaikystės glėby“, tapęs viena ryškiausių pavasario sezono šventės „Miestas vingyje Ventos“ dalių.

    Renginyje pasirodė skirtingo amžiaus kolektyvai, o programa buvo sudėliota taip, kad žiūrovai matytų ir bendrą, visus vienijantį šokio vaizdą, ir atskirus regionų pasirodymus. Šis formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas moksleivių meno renginiuose, nes leidžia išlaikyti tradiciją ir kartu sukurti stiprų bendruomeniškumo jausmą.

    Regionų šokiai vienoje scenoje

    Festivalio dalyvius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ir Seimo narė Ingrida Braziulienė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokio masto moksleivių susitikimai yra svarbūs ne tik kaip koncertas, bet ir kaip praktinė tradicijų perdavimo pamoka.

    Šokių kolektyvai iš Lietuvos ir Punsko pristatė bendrą kompoziciją „Šokių pynė“, o vėliau šokiais savo kraštus vaizdingai parodė Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos atstovai. Žiūrovams tai tapo proga vienoje vietoje pamatyti skirtingų regionų šokio manierą, muzikos skambesį ir kostiumų savitumą.

    Ryšys su Dainų šventės programa

    Antroji renginio dalis buvo susieta su Lietuvos moksleivių dainų šventės šokių dienos programa LAIKU RATU KARTU. Šokiais buvo perteikti metų laikų motyvai, akcentuojant pavasario, vasaros ir rudens nuotaikas bei tradicinius simbolius.

    Toks susiejimas su nacionaliniu ciklu yra reikšmingas kolektyvams, kurie ruošiasi didesniems pasirodymams ar jau dalyvauja bendroje šventės sistemoje. Praktikoje tai padeda suvienodinti meninę kryptį, stiprinti repertuaro tęstinumą ir užtikrinti, kad regioniniai renginiai augintų dalyvius didžiosioms scenoms.

    Kur festivalis vyks kitąmet

    Baigiantis festivaliui „Vaikystės glėby“, jo vėliava perduota Vilkaviškio rajono atstovams, kur kitais metais planuojama rengti kitą susitikimą. Ši tradicija leidžia festivalį auginti kaip keliaujantį renginį, kasmet įtraukiant vis kitą bendruomenę ir stiprinant kultūrinį aktyvumą regionuose.

    Festivalį rengė Mažeikių kultūros centras ir Mažeikių choreografijos mokykla. Partneriais įvardytos Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos choreografų asociacija.

  • Mažeikių dailės mokykloje pristatyta metų paroda: beveik tūkstantis mokinių ir suaugusiųjų darbų

    Metų kūrybos apžvalga Mažeikiuose

    Mažeikių dailės mokykloje gegužės 28 dieną surengta mokslo metų ir pavasario pusmečio baigiamoji mokinių kūrybos darbų paroda-peržiūra. Renginyje pristatyta beveik tūkstantis skirtingų sričių mokinių ir suaugusiųjų kūrybinių darbų.

    Tokio formato paroda mokyklai tapo svarbia metų tradicija, leidžiančia vienoje erdvėje pamatyti viso sezono rezultatą. Paroda-peržiūra vertinama ne tik kaip šventė bendruomenei, bet ir kaip atvira pamoka visuomenei apie kūrybos procesą.

    „Kviečiame ir toliau puoselėti kūrybiškumą, ieškoti naujų idėjų bei į veiklas įtraukti kuo daugiau mažeikiškių“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė.

    Bendruomenę taip pat sveikino mokyklos socialinių partnerių atstovai, tarp jų – Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vykinta Korsakienė. Renginyje akcentuota, kad kūrybinės veiklos svarbios ne tik ugdymui, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui.

    Kur matomi mokinių darbai?

    Dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė pristatė mokyklos veiklas, parodas ir projektus, taip pat mokinių darbų eksponavimą viešosiose miesto bei regiono erdvėse. Parodos metu apžiūrėtos mokyklos kūrybinės erdvės, vyko pokalbiai su mokiniais, jų tėvais ir pedagogais.

    Pasak organizatorių, darbų eksponavimas neapsiriboja vien mokyklos patalpomis – siekiama, kad mokinių kūryba būtų matoma platesnei auditorijai. Tokia praktika leidžia jauniesiems kūrėjams patirti, kaip jų darbai „gyvena“ už klasės ribų.

    Kiek mokinių mokosi mokykloje?

    Paroda-peržiūra Mažeikių dailės mokykloje rengiama jau trečius metus iš eilės ir laikoma didžiausia metų ekspozicija. Šiuo metu mokykloje mokosi 240 mokinių, taip pat 15 suaugusiųjų tapybos ir keramikos mėgėjų.

    Ugdymo procesą užtikrina 9 profesionalūs menininkai-mokytojai, dirbantys su skirtingo amžiaus ir patirties kūrėjais. Toks modelis leidžia derinti akademinį pagrindą su praktinėmis kūrybinėmis užduotimis.

    Paroda visuomenei atvira nuo gegužės 28 dienos iki birželio 15 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir susipažinti su mokyklos kūrybinėmis erdvėmis bei ugdymo kryptimis.

  • Mažeikių miesto šventės startas: muziejuje atidaryta paroda apie rajono herbus ir vėliavas

    Šventė prasidėjo muziejuje

    Mažeikiuose prasidėjo miesto šventė Miestas vingyje Ventos. Pirmuoju renginiu tapo Mažeikių muziejuje surengta konferencija, kurioje pristatyta paroda Mažeikių rajono herbai ir vėliavos.

    Ši paroda skirta Mažeikių miesto herbo etalono patvirtinimo 30-mečiui. Organizatoriai pabrėžė, kad heraldika yra ne tik simboliai, bet ir vietos tapatybę fiksuojanti istorijos dalis.

    Dėmesys krašto atminčiai

    Renginyje dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė padėkojo prisidedantiems prie krašto istorijos išsaugojimo. Pasak jos, vietos ženklai padeda miestui ir rajonui išlaikyti tęstinumą, net kai keičiasi kartos.

    Tokie renginiai dažnai tampa ir proga sutelkti bendruomenę, nes heraldikos pasakojimai paliečia ne tik istorikus, bet ir gyventojus, kuriems svarbu, kaip reprezentuojamas jų kraštas viešojoje erdvėje.

    „Herbai ir vėliavos pasakoja apie tai, kas mums svarbu, ir kodėl tai verta perduoti toliau“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Konferencijos pranešimai ir parodos turinys

    Konferencijoje muziejininkė Lilija Petraitienė pristatė naująją heraldikos parodą ir jos idėją. Renginyje aptarta, kaip renkami ir pristatomi rajono simboliai, kokie jų motyvai bei kuo jie išskirtiniai.

    Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Bernotavičienė apžvelgė naujausius savo kurtus Voverių ir Pievėnų herbus. Akcentuota, kad kuriant simbolius siekiama suderinti tradiciją, vietos savitumą ir heraldikos taisykles.

    Istorikas Povilas Šverebas pranešime Mažeikių rajono herbai: nuo Viekšnių iki Žemalės aptarė rajono heraldikos raidą. Jo teigimu, vietos ženklai dažnai atspindi ne vien geografiją, bet ir istorines profesijas, gamtos ypatybes bei bendruomenių atmintį.

    Paroda Mažeikių muziejuje veiks iki rugpjūčio 29 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir geriau suprasti, kaip gimsta oficialūs vietovių simboliai bei ką jie reiškia kasdienėje reprezentacijoje.

  • Mažeikių krašto kultūros premija atiteko Augustui Petkui: už ką įvertintas jo darbas ir idėjos

    Gegužės 29 dieną Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje įteikta Mažeikių krašto kultūros premija. Šiemet ji skirta Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro direktoriui Augustui Petkui už Mažeikių krašto kultūros garsinimą, etninės kultūros puoselėjimą ir naujų kultūrinių formų įgyvendinimą.

    Laureatą pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, taip pat savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narė Ingrida Braziulienė, kolegos ir artimieji. Ceremonijoje akcentuota A. Petkaus nuosekli organizacinė veikla ir gebėjimas burti bendruomenę.

    „Ši premija yra padėka už darbą, kuris kasdien kuria Mažeikių kultūrinį veidą ir atveria naujas galimybes jaunimui“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.

    Prieš apdovanojimą vyko vienas iš renginių ciklo „InterAkcija 2026“ pasirodymų: senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ pristatė muzikos ir šokio spektaklį Šv. Genezijaus trupė pristato Vaclovą Agripą Lietuvį… ir Jus. Renginio programa papildė ceremoniją menine dalimi ir pabrėžė šiuolaikišką požiūrį į kultūros sklaidą regione.

    Ilgametė patirtis kultūroje ir švietime

    A. Petkus yra kultūros ir švietimo srities profesionalas, dirbantis ir kaip kultūros vadybininkas, ir kaip pedagogas. 1985 metais jis baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo muzikos mokytojo, meno vadovo ir orkestro dirigento kvalifikaciją.

    Vėliau A. Petkus gilino vadybos kompetencijas, 2003–2007 metais studijavo verslo vadybą Žemaitijos kolegijoje. 2022 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo magistro laipsnį, sustiprindamas profesinį pagrindą kultūros projektų ir įstaigų valdymui.

    1993–2016 metais A. Petkus dirbo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre, kur ėjo meno padalinio vadovo ir kultūros vadybininko pareigas. Šiuo laikotarpiu jis organizavo ir koordinavo svarbiausius miesto viešus kultūrinius renginius ir tradicines šventes.

    Greta organizacinio darbo jis aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje: 1992–1999 metais vadovavo linksmosios muzikos orkestrui „7 širdys“. Su šiuo kolektyvu buvo reprezentuojamas Mažeikių miestas užsienyje, koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Graikijoje.

    Projektai jaunimui ir kultūros sklaida

    2016–2021 metais A. Petkus dirbo Mažeikių choreografijos mokykloje, kur ėjo direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas. Tuo pačiu laikotarpiu jis dirbo koncertmeisteriu Vaikų ir jaunimo tautinių šokių studijoje „Kauškutis“, prisidėdamas prie kolektyvo meninės veiklos ir Dainų šventės tradicijos tęstinumo.

    Nuo 2021 metų A. Petkus vadovauja Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciam centrui. Vadovaujant jam, centro veikla plėtėsi: įsteigtas Atviras jaunimo centras „Rifas“, išplėstos jaunimui skirtos iniciatyvos, pradėtos teikti Kultūros paso paslaugos ir stiprinta šiuolaikinės kultūros bei meno sklaida.

    A. Petkus taip pat aktyviai veikia už savo įstaigos ribų: dalyvauja konkursų vertinimo komisijose, prisideda prie jaunųjų atlikėjų ugdymo ir regioninių iniciatyvų. Tarp ryškesnių darbų minimas tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltijos balsas“, rengiamo nuo 2013 metų, inicijavimas ir organizavimas.

    Už nuopelnus kultūros srityje A. Petkus yra pelnęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštą, Mažeikių rajono savivaldybės mero padėkas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėką bei Neringos savivaldybės įvertinimus. Šie apdovanojimai rodo ilgalaikį indėlį ir veiklos tęstinumą skirtinguose kultūros laukuose.

    Mažeikių krašto kultūros premija skiriama kultūros ir meno kūrėjams už aukštus pasiekimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatoriškas idėjas ir jų įgyvendinimą Mažeikių krašte, taip pat už ilgametę reikšmingą kultūrinę veiklą ir etnokultūros puoselėjimą. Premijos dydis siekia 1 500 eurų, ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto asignavimų.

    Numatyta, kad ta pati premija tam pačiam asmeniui antrą kartą neskiriama. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, kad įvertinimai pasiektų kuo platesnį aktyvių kultūros kūrėjų ir organizatorių ratą.

  • Mažeikiuose tęsiasi šventė Miestas vingyje Ventos: trečią dieną laukė mankšta, teatras ir šachmatai

    Rytas prasidėjo judesiu

    Mažeikiuose gegužės 30 dieną tęsėsi miesto šventė Miestas vingyje Ventos, o trečiosios dienos programą atidarė sveikatingumo mankšta. Į ją miestiečius ir svečius kvietė Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė.

    Tokios aktyvios įžangos pastaraisiais metais tapo įprasta miestų švenčių dalimi, nes organizatoriai vis dažniau siekia suderinti pramogą ir sveikatingumą. Rytinės veiklos paprastai pritraukia šeimas bei vyresnio amžiaus dalyvius, kuriems svarbus patogus startas dienai.

    Spektakliai vaikams Dramblio pievoje

    Po mankštos dėmesys persikėlė į Dramblio pievą, kur mažiesiems žiūrovams skirta programa pradėta oficialiu sveikinimu. Renginio pradžią paskelbė Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka.

    Žiūrovams pasirodė Mažeikių moksleivių namų teatro studija Atžalynas, pristačiusi spektaklį Narsiojo nykštuko Čiko nuotykiai. Taip pat pasirodė Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos teatras Naminukas su spektakliu Voro vestuvės.

    Šachmatai ir koncertas Senamiesčio parke

    Vėliau šachmatų mėgėjai rinkosi į Senamiesčio parko šachmatų turnyrą, kuriame dalyvavo 16 žaidėjų. Turnyro pradžią paskelbė vicemeras Eimantas Salatka, palinkėjęs dalyviams susikaupimo ir gerų emocijų.

    Šventinę nuotaiką stiprino ir muzikinė programa: koncertą dovanojo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras Griaustinis, kuriam vadovauja Kęstutis Dvaržeckis. Taip pat pasirodė Mažeikių moksleivių namų šokių studijos Saulė šokėjos, vadovaujamos Ramutės Plonienės.

  • Mažeikiuose pristatyta Linos Štalytės vinilinė plokštelė „Vasaros naktys“: skambėjo istorijos

    Gegužės 28 dieną Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje surengtas kraštietės dainininkės ir dainų autorės Linos Štalytės vinilinės plokštelės „Vasaros naktys“ pristatymas. Renginyje skambėjo gyvai atliekama muzika, o klausytojai buvo kviečiami ne tik klausytis, bet ir išgirsti kūrybos užkulisius.

    Bibliotekoje susirinkusiems pristatytas pačios autorės kelias iki leidinio: nuo pirmųjų dainų eskizų iki galutinio įrašo. Pasak organizatorių, vakaras tapo ir bendruomenės susitikimu, kuriame daug dėmesio skirta ne formalumams, o gyvam pokalbiui bei muzikos patyrimui.

    Debiutinės vinilinės plokštelės išleidimo proga atlikėją pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė. Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad kraštiečių kūrybiniai pasiekimai stiprina miesto kultūrinį identitetą ir įkvepia jaunus kūrėjus siekti scenos bei auditorijos.

    Akustinis skambesys ir Paryžiaus patirtys

    Renginio metu Lina Štalytė atliko akustines savo dainų versijas, taip pat į programą įtraukė prancūziškų ir lietuvių liaudies dainų. Tokia kūrinių įvairovė leido klausytojams išgirsti tiek autorinį braižą, tiek platesnes įtakas, kurios atsispindi jos repertuare.

    Atlikėja pasidalijo ir asmeninėmis istorijomis apie gyvenimą Paryžiuje, kūrybos ritmą bei scenos patirtis. Šios detalės padėjo geriau suprasti, kaip skirtingos aplinkos ir kultūriniai kontekstai gali formuoti muzikos skambesį bei tematiką.

    Kodėl vinilas vėl grįžta į sceną?

    Vinilinės plokštelės pastaraisiais metais vėl įgauna pagreitį tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje: klausytojai renkasi fizinį formatą dėl išskirtinio garso pojūčio, albumo dizaino ir kolekcionavimo vertės. Muzikos industrijoje tai laikoma tvaria niša, leidžiančia atlikėjams kurti artimesnį ryšį su auditorija ir pasiūlyti apčiuopiamą, išliekamą kūrinį.

    Mažeikiuose surengtas pristatymas parodė, kad tokie renginiai regionuose tampa svarbia kultūrinio gyvenimo dalimi: jie sujungia vietos bendruomenę, skatina gyvą muziką ir suteikia erdvę autoriams pristatyti naujus darbus ne tik skaitmeninėse platformose, bet ir gyvai.

  • Mažeikiuose atnaujinami daugiabučių kiemai: kur vyksta darbai ir kas keisis gyventojams

    Mažeikiuose tęsiami daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų ir takų remonto darbai. Mieste atnaujinama kiemų važiuojamosios dalies danga, tvarkomi pėsčiųjų takai, taip pat įrengiamos papildomos automobilių stovėjimo vietos.

    Šiuo metu darbai vyksta Žemaitijos gatvės 11 ir 43 numeriais pažymėtuose kiemuose, taip pat Respublikos gatvės 20 ir 22 pastatų aplinkoje. Savivaldybės teigimu, darbų apimtys skiriasi priklausomai nuo konkrečios vietos būklės ir suplanuotų sprendimų.

    Darbų eiga Žemaitijos gatvėje

    Žemaitijos gatvėje 11 atnaujinamas pėsčiųjų takas, jis klojamas naujomis trinkelėmis. Kartu baigiama įrengti papildoma automobilių stovėjimo aikštelė iš skaldos, o artimiausiu etapu numatyti likę kiemo asfaltavimo darbai.

    Žemaitijos gatvėje 43 pėsčiųjų takai jau sutvarkyti, o toliau planuojama asfaltuoti kiemo važiuojamąją dalį. Tikimasi, kad po darbų pagerės privažiavimas prie laiptinių ir sumažės duobių bei susidėvėjusios dangos keliamų nepatogumų.

    Respublikos gatvėje pradėtas ardymas

    Respublikos gatvės 20 ir 22 kiemuose pradėti ardymo darbai. Tokie darbai paprastai apima senų dangų nuėmimą ir paruošiamuosius etapus, reikalingus vėlesniam dangos atnaujinimui bei takų ar stovėjimo vietų įrengimui.

    Darbus atlieka UAB „Telšių keliai“. Gyventojams darbų metu rekomenduojama atkreipti dėmesį į laikinus eismo ir parkavimo pasikeitimus remonto zonose bei laikytis rangovų ir atsakingų tarnybų nurodymų.