CP v2

Tag: Mažieji moduliniai reaktoriai

  • SMR Lietuvoje ir regione: Lenkija artimiausiomis savaitėmis žada kelrodį, PEP – 2027 pradžioje

    Lenkijos Energetikos ministerija artimiausiomis savaitėmis ketina paskelbti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) plėtros kelrodį. Apie tai konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose pranešė viceministras Wojciechas Wrochna, pabrėžęs, kad dokumentas turėtų pasirodyti netrukus po atnaujintos Lenkijos branduolinės energetikos programos.

    Pasak viceministro, kelrodis turėtų aiškiau apibrėžti, kokiu tempu ir kokiomis sąlygomis šalis mato SMR projektų vystymąsi šalia planuojamų didelės galios atominių elektrinių. Tai svarbu ir regionui, nes Lenkijos sprendimai gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek reguliacines praktikas, kuriomis vėliau remiasi ir kaimyninės šalys.

    Terminai po branduolinės programos atnaujinimo

    Lenkijos Vyriausybė šią savaitę patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kurioje numatyta pirmojo bloko komercinė eksploatacija 2036 metais. Antrosios atominės elektrinės pirmieji pajėgumai planuojami apie 2040 metus.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka taip pat nurodė, kad kartu priimtas ir nacionalinis energetikos bei klimato planas, o kitas žingsnis bus nauja valstybės energetikos politikos (PEP) redakcija. Pagal skelbiamus tikslus, Lenkija ilgainiui siekia iki 9 gigavatų elektrinės instaliuotos branduolinės galios, o vietos įmonių dalis projektuose galėtų siekti iki 70 proc.

    „Patvirtinu, kad kitas žingsnis po programos priėmimo – SMR kelrodžio publikavimas, ir tai turėtų įvykti per keliolika ar keliasdešimt dienų“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Nauja energetikos politika: mažiau skaičiuoklių

    Lenkijos Energetikos ministerija taip pat ruošia valstybės energetikos politikos dokumentą, kurio projektą konsultacijoms planuojama skelbti 2027 metų pradžioje. Viceministras aiškino, kad dokumentas turėtų būti strategiškesnis ir mažiau detalus, kad greitai nepasentų dėl sparčių rinkos pokyčių.

    „Norime, kad tai būtų strateginis dokumentas, o ne toks, kuris pernelyg detaliai perskaičiuoja viską visur – šiandienos ekonominių ir energetinių procesų dinamika lemia, kad per daug detalūs planai pasensta dar jų priėmimo dieną“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Ministerijos požiūriu, energetikos politikoje pirmiausia bus remiamasi jau statomais arba realiai parengtais projektais, o ne hipotetiniais scenarijais. Pavyzdžiu įvardytos jūrinės vėjo elektrinės: į planavimą ketinama įtraukti tas, kurios jau turi paramą po aukcionų, o kitų projektų poreikis būtų vertinamas atskirai.

    Anglis ir periodas po 2035 metų

    W. Wrochna taip pat pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija dėl tam tikrų anglimi kūrenamų elektrinių viešojo palaikymo formų, jo vertinimu, energetikos strategijos iš esmės nepakeis. Jis aiškino, kad tokia parama būtų trumpalaikė ir labiau skirta pereinamajam laikotarpiui.

    Viceministro teigimu, svarbiausi klausimai ateinantiems dešimtmečiams bus naujų sisteminių galių poreikis po 2035 metų ir anglies atsisakymo tempas. Būtent šie veiksniai, anot jo, labiausiai lems investicijų kryptį ir energijos sistemos patikimumą.

    SMR projektus Lenkijoje vysto su verslininku Michału Sołowowu siejama įmonė Synthos Green Energy, bendradarbiaujanti su Orlen per bendrą įmonę. Skelbiama, kad svarstoma iki 26 BWRX-300 tipo reaktorių statyba šešiose vietovėse, o pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2032 metais.

    Įmonė taip pat pranešė apie kapitalo pritraukimą: nauji investuotojai į projektą esą nusprendė investuoti apie 115 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad SMR segmentas regione tampa ne tik politinių planų, bet ir realių finansinių sprendimų objektu.

  • „Orlen“ svarsto investuoti į suomių SMR šilumai: kodėl šie reaktoriai negamintų elektros

    „Orlen“ per rizikos kapitalo bendrovę „Orlen VC“ domisi Suomijoje kuriama mažų modulių reaktorių (SMR) technologija, skirta centralizuotai šilumos gamybai. Investicija siejama su bendrovės siekiu stiprinti branduolinės energetikos kompetencijas ir pasirengti naujiems projektams regione.

    Kalbama apie Suomijos įmonę „Steady Energy“, kuri vysto LDR-50 tipo SMR sprendimą, orientuotą į šilumos tiekimą miestų tinklams ir pramonei. Ši kryptis išsiskiria tuo, kad pagrindinis produktas būtų ne elektra, o šiluma, kurios poreikis daugelyje šalių išlieka didelis.

    Kas yra LDR-50 ir kam jis skirtas

    LDR-50 koncepcija numato 50 megavatų šiluminės galios reaktorių, kurio energija pirmiausia būtų naudojama šilumos ūkiui. Tokia schema svarstoma kaip alternatyva anglimi ar dujomis kūrenamiems katilams, ypač ten, kur būtina užtikrinti stabilų tiekimą ir mažinti išmetimus.

    Šilumos gamybai pritaikyti SMR dažniausiai projektuojami veikti žemesnėse temperatūrose ir integruotis į esamus šilumos tiekimo mazgus. Praktikoje tai galėtų reikšti galimybę dalį miesto katilinių pakeisti vienu ar keliais moduliais, priklausomai nuo poreikio ir tinklo parametrų.

    Investuotojai ir planai Helsinkyje

    „Steady Energy“ planuoja jungimąsi su investicine bendrove „3North Partners Plc“ ir siekia debiutuoti „Nasdaq First North Growth Market Finland“ rinkoje. Pranešama, kad investuotojai yra įsipareigoję projektą paremti beveik 70 mln. eurų suma, tarp jų minima ir „Orlen VC“.

    Įmonė taip pat yra nurodžiusi, kad papildomas finansavimas iki 40 mln. eurų galėtų ateiti iš Europos investicijų banko. Tai signalizuoja augantį institucijų dėmesį SMR sprendimams kaip vienam iš technologinių kelių, ieškant patikimų šilumos ir energijos transformacijos priemonių.

    Kodėl Lenkijai tai aktualu

    „Steady Energy“ atstovai pabrėžia, kad Lenkija yra viena didžiausių Europos centralizuoto šilumos ūkio rinkų, o reikšminga šilumos dalis vis dar pagaminama iš iškastinio kuro. Dėl to būtent šilumos sektorius dažnai įvardijamas kaip viena sunkiausiai, bet strategiškai svarbiausių transformacijos sričių.

    „Lenkija yra vienas prioritetinių mūsų plėtros rinkų. Viena didžiausių galimybių šilumos ūkiui transformuotis, išlaikant tiekimo saugumą ir priimtinas kainas, yra SMR, skirti šilumai gaminti“, – sakė „Steady Energy“ vadovė Lenkijai Alice Neffe.

    Pasak jos, bendrovės ir „Orlen“ jau ėmėsi pirmųjų bendrų veiksmų platesniame „Baltic Energy Initiative“ formate. Ši platforma vienija 14 įmonių ir organizacijų iš 9 Šiaurės, Baltijos regiono valstybių bei Lenkijos ir Vokietijos, orientuojantis į tarptautinius energetikos projektus.

    LDR-50 technologija kilo iš Suomijos valstybinio tyrimų centro VTT, kuris įkūrė „Steady Energy“. Projekto išankstiniame saugos vertinime dalyvavo kelių šalių branduolinės priežiūros institucijos, įskaitant Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą.

    „Tai ateities technologija. SMR šilumos ūkiui gali tapti svarbia sektoriaus transformacijos dalimi, o Lenkija turi galimybę būti tarp pirmųjų šios krypties dalyvių“, – sakė „Steady Energy“ vadovas Tommi Nyman.

    „Steady Energy“ Helsinkyje ruošiasi testavimo etapui ir stato pilno masto nebranduolinę bandomąją instaliaciją, skirtą LDR-50 sprendimo patikrai. Toks žingsnis paprastai laikomas svarbia grandimi prieš licencijavimą ir galimas komercines diegimo sutartis.

  • Europos investicijų bankas grįžta prie atomo: 40 mln. eurų startuoliui su mažaisiais SMR

    Europos investicijų bankas (EIB) skiria 40 mln. eurų Suomijos startuoliui „Steady Energy Oy“, kuriančiam mažus modulinius reaktorius (SMR). Tai laikoma reikšmingu posūkiu po kelių dešimtmečių atsargaus banko požiūrio į branduolinę energetiką.

    Pasak EIB, investicija nukreipta į technologijas, kurios galėtų padėti užtikrinti stabilesnį ir mažiau taršų energijos tiekimą Europoje. Bankas pabrėžia, kad SMR galėtų papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei kainų svyravimų.

    Kodėl EIB keičia kursą?

    EIB ilgą laiką vengė branduolinių projektų, ypač nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai po saugos incidentų ir politinių sprendimų dalyje Europos šalių branduolinė energetika buvo pristabdyta. Pastaraisiais metais situaciją pakeitė energetinio saugumo ir kainų krizės, išryškinusios didelę priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Šis sprendimas taip pat dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir elektrifikuoti ekonomiką. Daugelyje valstybių branduolinė energetika vėl vertinama kaip galimas stabilios generacijos šaltinis, ypač kai trūksta vėjo ar saulės.

    „Užtikrindami stabilią, mažai anglies dioksido išskiriančią energiją greta atsinaujinančių šaltinių, maži moduliai reaktoriai gali padėti sukurti saugesnį ir atsparesnį Europos energijos krepšelį“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    SMR orientuojami į miestų šilumą

    „Steady Energy Oy“ kuria supaprastintą reaktoriaus koncepciją, skirtą ne tik elektrai, bet ir žemos temperatūros šilumos gamybai centralizuotam šildymui. Bendrovė teigia, kad vienas reaktoriaus blokas galėtų pagaminti 50 MW nulinės emisijos šiluminės galios, o keli blokai galėtų pilnai aprūpinti vidutinio dydžio miestą.

    Helsinkyje, Salmisaari teritorijoje, planuojama bandomoji jėgainė, kurioje branduolinis reaktoriaus branduolys bus pakeistas elektriniu kaitinimo elementu. Tikslas yra išbandyti sistemos veikimą, šilumos grandines ir integraciją į miesto infrastruktūrą, o eksploatacijos pradžia numatoma 2027 metais pavasarį.

    Suomijoje keli miestai, tarp jų Helsinkis, Jyväskylä, Kerava ir Kuopio, vertina požeminių mažųjų atominių jėgainių panaudojimą centralizuotame šildyme. Kuopio jau vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo darbai, kurie dažnai tampa esminiu etapu prieš licencijavimą.

    „Mūsų tikslas yra būti pasirengusiems pradėti pirmosios jėgainės statybas per trejus metus“, – sakė „Steady Energy Oy“ technologijų vadovas Hannesas Haapalahtis.

    EIB nurodo, kad investicija finansuos tyrimus ir plėtrą, bandymus bei licencijavimo procesus, o planuojami darbai Suomijoje vyks 2026–2028 metais. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad SMR technologijos Europoje pereina iš koncepcijų stadijos į konkrečių projektų rengimą.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai ir energijos importo rizikos Europoje atgaivino diskusiją, ar atominė energetika gali tapti patikimesniu ramščiu greta atsinaujinančių išteklių. Analitikai pabrėžia, kad branduolinė energija išlieka viena mažiausiai anglies dioksido išmetančių elektros gamybos technologijų, tačiau jos plėtra yra lėta ir brangi.

    Temą dar labiau paaštrino nauji tiekimo grandinių ir iškastinio kuro logistikos trikdžiai, parodę, kaip greitai gali išaugti energijos kainų svyravimų ir fizinio tiekimo sutrikimų grėsmė. Dėl to dalis politikų ir pramonės atstovų vis dažniau branduolinę energetiką įvardija kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl atominė energija vėl svarstoma

    Branduolinės elektrinės paprastai užtikrina stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą, nepriklausomą nuo oro sąlygų, todėl jos dažnai pristatomos kaip atsvara nepastoviai vėjo ar saulės generacijai. Kartu tai technologija, kuri per visą gyvavimo ciklą išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglis ar dujos.

    Europos kontekste dažniausiai minimas Prancūzijos pavyzdys, kur branduolinė energetika istoriškai sudarė didelę elektros gamybos dalį ir tapo svarbiu kainų stabilumo veiksniu. Vis dėlto net ir ši šalis susiduria su reaktorių atnaujinimo, priežiūros ir naujų projektų vėlavimų iššūkiais.

    „Atominė energetika gali tapti svarbia Europos energetinio saugumo dalimi, tačiau ji neišsprendžia problemų greitai“, – sakė energetikos rinkas stebintys analitikai.

    Didžiausios kliūtys: kaina, terminai ir atliekos

    Pagrindinis argumentas prieš naujas atomines elektrines Europoje yra didelės pradinės investicijos ir ilgas projekto įgyvendinimo laikas. Praktika rodo, kad nuo sprendimo statyti iki realios gamybos pradžios gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau, o per tą laiką technologijų ir rinkos sąlygos smarkiai pasikeičia.

    Prie ekonomikos prisideda griežtas reguliavimas, sudėtingi pirkimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pajėgumai. Kitas jautrus klausimas yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriam reikia ilgalaikių sprendimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Statyti brangu, bet svarbiausia yra rasti būdą statyti greičiau ir pigiau, neprarandant saugos“, – sakė rinkos dalyviai, vertinantys Europos projektų patirtį.

    Visuomenės nuomonė ir naujos technologijos

    Branduolinės energetikos reputaciją Europoje ilgai veikė Černobylio ir Fukušimos katastrofų atmintis, todėl kai kurios šalys ribojo ar atsisakė reaktorių. Tačiau kartojantis energijos krizėms ir augant saugumo prioritetui, dalyje visuomenių didėja pragmatiškas požiūris į technologijų derinimą.

    Pastaruoju metu dažniau aptariami ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurie teoriškai galėtų sumažinti statybos rizikas bei leisti plėtrą etapais. Vis dėlto Europoje jų komercinis įgyvendinimas dar tik ankstyvoje stadijoje, o realūs terminai priklausys nuo licencijavimo, finansavimo ir pramonės gebėjimo masiškai gaminti komponentus.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu energetinis saugumas bus stiprinamas ne vienu sprendimu, o derinant energijos taupymą, tinklų plėtrą, atsinaujinančius išteklius, kaupimą, tarpsistemines jungtis ir, kai kuriose šalyse, branduolinę generaciją.

  • Energetika pereina į realizmo epochą: saugumas ir tinklai ima diktuoti transformacijos tempą

    Energetikos transformacija Europoje ir Lenkijoje vis dažniau apibūdinama kaip įžengusi į realizmo etapą, kuriame pirmiausia vertinamas tiekimo saugumas, sistemos patikimumas ir kaina. Tokia žinutė nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese, kur diskusijų centre atsidūrė ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir tai, kas trukdo ją paversti stabilia energijos sistema.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsinaujinantys energijos ištekliai toliau augs, tačiau vien jų nepakanka, jei tinklai ir energijos kaupimas nespėja su naujomis generacijos apimtimis. Dėl geopolitinės įtampos ir energijos kainų svyravimų vis dažniau akcentuojama, kad transformacija turi būti pragmatiška, o ne vien paremta klimato tikslais.

    Kas stabdo transformaciją?

    „PGE“ atstovė Katarzyna Rozenfeld teigė, kad elektros gamybos pokyčių tempas yra greitas žvelgiant per istorijos prizmę, tačiau Europos mastu jis labiau vidutinis. Pasak jos, bendrovė strategijoje iki 2035 metų numato atsinaujinančių energijos išteklių dalį gamyboje didinti nuo 4 proc. iki 45 proc.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ilgus metus vienas pagrindinių stabdžių elektros skirstymo sektoriuje buvo finansavimo trūkumas. Situaciją, pasak jos, pagerino investicijos į tinklų modernizavimą, tačiau darbų mastas išlieka didelis, o tinklų kokybė ir pralaidumas tampa kritiniu klausimu.

    „Uruchomienie KPO labai padėjo, bet euforijai nėra pagrindo, nes tinkluose dar turime milžinišką darbų apimtį“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    „Tauron“ atstovas Krzysztof Zawadzki atkreipė dėmesį į vadinamąją dviejų greičių transformaciją: atsinaujinančių išteklių galia auga sparčiai, tačiau tinklų infrastruktūra ir sistemos lankstumas atsilieka. Jo vertinimu, vienas iš didžiausių ribojimų yra per menki energijos kaupimo pajėgumai ir nepakankami įrankiai prognozuoti bei valdyti išskaidytą generaciją.

    Skaitmeninimas ir elektrifikacija

    „Enea Nowa Energia“ vadovas Tomasz Szamocki sakė, kad transformacija pasiekė etapą, kai reikia daugiau profesionalizacijos ir gilesnių pokyčių operaciniuose procesuose. Jo teigimu, sektoriui tenka ne tik statyti naujus pajėgumus, bet ir išmokti tiksliau derinti gamybą, tinklų galimybes ir klientų poreikius.

    Jis išskyrė energetikos skaitmeninimą kaip būtinybę, jei norima išlaikyti transformacijos tempą ir patikimai integruoti kintančią generaciją. Praktikoje tai reiškia pažangesnį tinklų valdymą, duomenų analitiką, automatizavimą ir efektyvesnį vartotojų įtraukimą į sistemos balansavimą.

    „E.ON Polska“ vadovas Andrzej Modzelewski pabrėžė, kad jau dabar problema tampa ne vien atsinaujinančių išteklių įrengimas, bet ir jų energijos panaudojimas, kai tinklų operatoriai priversti riboti gamybą. Jis nurodė, kad sistemoje sparčiai daugėja įrengtos galios, todėl svarbi kryptis tampa elektrifikacija, kad paklausa vytųsi pasiūlą ir mažėtų priverstinio ribojimo mastas.

    Efektyvumas, dujinė rizika ir SMR

    „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania akcentavo, kad transformacijos centre turi išlikti energijos vartojimo efektyvumas. Jo teigimu, mažesnis energijos poreikis reiškia ir mažesnį spaudimą infrastruktūrai, ir lengviau pasiekiamą tiekimo saugumą, ypač kai investicijos į naujus pajėgumus ir tinklus užtrunka.

    Orlen Synthos Green Energy vadovas Rafał Kasprów ragino kritiškai įvertinti transformacijos kryptį ir priminė, kad sparčiai augant įrengtai galiai kartu nyksta stabilūs baziniai šaltiniai. Jo pozicija – kad energetika globaliai pereina į realizmo epochą, kurioje pirmiausia vertinama ne deklaruojama kryptis, o realus sistemos saugumas ir gebėjimas užtikrinti energijos tiekimą bet kuriuo metu.

    „Ne esmė bėgti greitai, esmė bėgti teisinga kryptimi“, – sakė Rafał Kasprów.

    Jis taip pat teigė, kad mažieji moduliniai reaktoriai gali pretenduoti į svarbių, valdomų pajėgumų vaidmenį ir padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ypač dujų. Diskusijoje nuskambėjo ir platesnis argumentas: transformacija nėra linijinė, todėl šalys dažnai renkasi mišrų energijos krepšelį, derindamos atsinaujinančius išteklius, reguliuojamus pajėgumus, kaupimą ir paklausos valdymą.

    Lenkijos energetikos viceministras Wojciech Wrochna pristatė, kad artimiausiu metu numatomas svarbių strateginių dokumentų paketas, susijęs su energijos ir klimato planavimu bei branduolinės energetikos kryptimi. Pasak jo, valstybės planavimo dokumentai turėtų padėti suderinti investicijas į gamybą, tinklus ir sisteminį patikimumą, kurio reikšmė po pastarųjų metų sukrėtimų tik išaugo.

    Diskusijos kontekstas rodo bendrą tendenciją Europoje: klimato tikslai išlieka, bet sprendimų atranka vis dažniau remiasi trimis kriterijais vienu metu: kaina, saugumu ir įgyvendinamumu. Dėl to tinklų plėtra, energijos kaupimas, efektyvumas ir elektrifikacija tampa nebe papildomomis priemonėmis, o būtina transformacijos sąlyga.