Tag: Mažieji moduliniai reaktoriai

  • Lenkijos vyriausybė: be valstybės paramos branduolinės elektrinės Europoje praktiškai neįmanomos

    Lenkijos vyriausybė teigia, kad branduolinės energetikos projektai Europoje be valstybės pinigų praktiškai neįgyvendinami. Pasak energetikos viceministro Wojciecho Wrochnos, dėl didelių kapitalo poreikių ir sudėtingų sąlygų būtinas viešasis finansinis „ramstis“.

    Kaip skelbia portalas WNP.pl, viceministras akcentavo, jog pagrindiniu paramos mechanizmu turėtų tapti CfD modelis (kontraktas dėl kainų skirtumo). Jis, anot W. Wrochnos, gali būti taikomas tiek didelėms branduolinėms elektrinėms, tiek mažiesiems moduliniams reaktoriams (SMR).

    Šie pareiškimai nuskambėjo Varšuvoje surengtuose workshopuose, skirtuose BWRX-300 technologijos mažųjų modulinių reaktorių diegimo Europoje galimybėms ir iššūkiams. Renginyje dalyvavo šių reaktorių plėtotojai bei kitos organizacijos, o Lenkijos pusė kalbėjo apie poreikį turėti patikimų partnerių.

    W. Wrochna Lenkiją pavadino savotišku „branduolinio renesanso“ lydere, nors šalyje šiuo metu veikia tik mokslinis reaktorius „Maria“ Świerke, netoli Varšuvos. Jo teigimu, norint realiai įsibėgėti, Lenkijai reikia sąjungininkų, kurie padėtų kurti branduoline energija paremtą ekonomiką ir vietinę branduolinės pramonės rinką.

    SMR planai ir didžiosios elektrinės projektas

    Pasak viceministro, SMR potencialas gali būti net didesnis nei didelės apimties branduolinių projektų. Jis aiškino, kad nors abu tipai gali gaminti elektros energiją, skiriasi jų paskirtis, todėl technologiją galima tiksliau pritaikyti konkretiems poreikiams.

    Lenkijoje vienas iš ryškiausių SMR planų siejamas su bendrove „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE), kuri deklaruoja ketinimus statyti 14 mažųjų reaktorių trijose vietovėse – Włocławeke, Oświęcime (Stawy Monowskie) ir Stalowa Woloje – su galimybe plėstis ir toliau.

    Tuo pat metu Lenkija kartu su JAV vysto ir didelės branduolinės elektrinės projektą: Pomeranijoje, Choczewo vietovėje, planuojama statyti tris „Westinghouse“ AP1000 reaktorius, kurių bendra galia siektų 3,6 GW. Šio projekto užsakovu nurodoma valstybinė bendrovė „Polskie Elektrownie Jądrowe“ (PEJ).

    Valstybinė parama ir derybos su Europos Komisija

    Kalbėdamas apie finansavimą, W. Wrochna pabrėžė, kad būtent valstybės parama yra esminė prielaida branduoliniams projektams judėti į priekį. Anot jo, CfD mechanizmas yra bazinis sprendimas, galintis suteikti investuotojams daugiau aiškumo dėl pajamų stabilumo.

    Viceministras teigė, kad vyriausybė yra pasirengusi pradėti derybas tiek su investuotojais, tiek su Europos Komisija, siekiant sukurti tinkamą tokios paramos teisinį ir finansinį „rėmą“.

    Tekste nurodoma, kad OSGE šių metų birželį pateikė Energetikos ministerijai paraišką dėl CfD kontrakto visai 14 BWRX-300 reaktorių „flotilei“. Vis dėlto pabrėžiama, kad procesas tęsiasi, o greitos pabaigos ženklų kol kas nedaug.

    W. Wrochna taip pat akcentavo, kad pionieriški branduoliniai projektai yra didelis iššūkis, tačiau Lenkija mato galimybių savo tiekimo grandinėje. Jo teigimu, vietos įmonės gali augti ne tik šalies viduje, bet ir regioniniu ar net pasauliniu mastu.

  • „Westinghouse“: Koninas turi privalumų antrai Lenkijos atominei, bet reikia techninių analizų

    JAV branduolinės energetikos bendrovė „Westinghouse“ sako, kad Koninas ir jo regionas turi aiškių privalumų, galinčių lemti čia planuojamos antros Lenkijos atominės elektrinės vietą. Vis dėlto šie pranašumai dar turės būti patvirtinti techninėse analizėse.

    Apie tai viešai kalbėjo „Westinghouse“ EMEA rinkos plėtros viceprezidentas Romanas Romanowskis, regiono vizito metu susitikęs su vietos savivaldos atstovais, verslu ir studentais.

    Tarp svarbiausių Konino regiono stiprybių įvardijami vandens ištekliai, jau parengta infrastruktūra, įskaitant galimybes išvesti galią į elektros sistemą, taip pat patyrę energetikos specialistai.

    „Westinghouse“ yra viena iš trijų bendrovių, siekiančių kontrakto statyti antrąją Lenkijos atominę elektrinę. Galutinį sprendimą dėl vietos, kaip pabrėžiama, priims šalies vyriausybė.

    Ar didelė elektrinė „nesikirs“ su mažaisiais reaktoriais?

    Regiono diskusijose iškilo klausimas, ar didelės galios atominės elektrinės projektas galėtų konfliktuoti su kitais branduoliniais planais Konino apylinkėse. Konkrečiai minėtas ZE PAK ir partnerių ketinimas Pątnove statyti šešis mažus modulinius reaktorius BRWX-300, kurių bendra galia siektų 1 800 MW.

    R. Romanowskio vertinimu, esminių kliūčių, kad abi iniciatyvos galėtų egzistuoti greta, iš principo nėra. Jis aiškino, kad skiriasi tokių sprendimų paskirtis energetikos sistemoje.

    Anot „Westinghouse“ atstovo, didelės galios reaktoriai pirmiausia padeda stabilizuoti elektros sistemą, o mažieji moduliniai reaktoriai gali būti orientuoti ne tik į elektros gamybą, bet ir į šilumos ar procesinio garo tiekimą pramonei.

    Sprendimas – po galimybių studijų

    „Westinghouse“, kaip ir kiti kandidatai – Prancūzijos EDF bei Kanados Candu – artimiausiais mėnesiais turi parengti galimybių studijas dviem galimoms vietoms. Tai apims Lenkijos valstybės branduolinės energetikos bendrovės pateiktų duomenų analizę ir apsilankymus vietoje.

    „Westinghouse“ teigimu, studijų pabaigoje bus pateikta, kaip bendrovė mato projekto įgyvendinimą ir kokie vietos resursai bei sprendimai galėtų būti panaudoti.

    Konino vicemeras Pawełas Adamówas tvirtino, kad miestas, kaip antros atominės vieta, būtų seismologiškai saugesnis, o dėl aušinimo sistemų sprendimų – ir pigesnis variantas. Jis taip pat pabrėžė regiono siekį gauti „teisingą sprendimą“ energetinės transformacijos kontekste.

    Lenkijos branduolinės energetikos planai ir terminai

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Lenkijos Energetikos ministerija pristatė atnaujintą šalies branduolinės energetikos programą, kurioje nurodoma, kad pageidaujamos antros atominės vietos yra Bełchatówas ir Koninas.

    Pagal šį planą partnerį ir technologiją numatoma pasirinkti 2027 metais, o dėl lokacijos apsispręsti 2028 metais. Statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko paleidimas – 2040 metais.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė jau statoma Pamario vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje. Investuotojas – Polskie Elektrownie Jądrowe, o rangovas – „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas; pirmasis AP1000 reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais.

  • Prancūzijos „Calogena“ gavo 40 mln. eurų ES paramą pirmajam komerciniam mažajam reaktoriui

    Prancūzijos „Calogena“ gavo 40 mln. eurų ES paramą pirmajam komerciniam mažajam reaktoriui

    Prancūzijos branduolinės energetikos startuolis „Calogena“ užsitikrino 40 mln. eurų Europos Sąjungos paramą pirmajam savo komerciniam reaktoriui statyti. Įmonė kuria mažąjį modulinį reaktorių (SMR), skirtą tiekti mažai anglies dioksido išskiriančią šilumą centralizuoto šildymo tinklams.

    Kaip rašo „EU-Startups“, pinigai skirti dotacijos forma iš Europos Komisijos Inovacijų fondo. Tai pirmas kartas, kai europinis finansavimas suteikiamas SMR projektui, tiesiogiai numatytam komercinio objekto statybai.

    „Calogena“ įkurta 2021 metais kaip Paryžiuje įsikūrusios aukštųjų technologijų pramonės grupės „Groupe Gorgé“ dukterinė įmonė. Startuolis vysto 30 šiluminių megavatų vandeniu aušinamą SMR, kurio tikslas – mažinti centralizuoto šildymo tinklų išmetimus.

    Bendrovė teigia, kad reaktoriaus konstrukcija remiasi baseino tipo tyrimų reaktorių technologija, kuri naudojama daugelyje įrenginių visame pasaulyje. Pasak įmonės, veikimas esant žemesnei temperatūrai ir slėgiui turėtų supaprastinti eksploatavimą, lyginant su įprastais energetiniais reaktoriais.

    Projektas Pierrelatte ir numatomi terminai

    40 mln. eurų dotacija bus panaudota pirmajam „Calogena“ komerciniam reaktoriui statyti Pierrelatte mieste Prancūzijoje. Šis objektas turėtų tapti pirmuoju komerciniu etaloniniu projektu, iš kurio įmonė tikisi tolesnės plėtros.

    Įmonės vadovas Julien Dereux sako, kad gavusi šią paramą „Calogena“ pereina į statybos etapą. Jo teigimu, Europos Komisijos sprendimas patvirtina projekto brandą ir potencialą didesniu mastu tiekti vietinę, mažai taršią šilumą.

    „Calogena“ nurodo, kad kiekvienas modulis galėtų aprūpinti šiluma apie 20 000 namų ūkių. Taip pat teigiama, kad projektui numatytas kompaktiškas užimamas plotas, o papildymas kuru esą būtų reikalingas tik kas dvejus metus.

    Pagal įmonės planus, pirmieji diegimai turėtų prasidėti nuo 2030 metų, o Pierrelatte komercinis reaktorius numatomas paleisti 2032 metais.

    Plėtros planai Europoje

    „Calogena“ teigia siekianti projektų ir kitose Europos šalyse. Bendrovė nurodo dalyvaujanti konkurse dėl daugiau nei penkiolikos reaktorių tiekimo Suomijoje, kur 2025 metais atidarė dukterinę įmonę.

    Taip pat pranešama, kad birželį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Veolia“ – centralizuoto šildymo srityje veikiančia įmone. Sutartimi numatyta nagrinėti galimybes diegti SMR sprendimus Centrinėje ir Rytų Europoje.

    Bendrovė argumentuoja, kad augant centralizuoto šildymo rinkai iki maždaug 1 000 TWh 2050 metais, tokios technologijos galėtų tapti ilgalaikiu, kainos stabilumu pasižyminčiu sprendimu. Vis dėlto realų proveržį lems tai, kaip sėkmingai bus įgyvendintas pirmasis komercinis projektas.

  • Orlen ir „Synthos Green Energy“ sutarė dėl mažųjų reaktorių: kas keičiasi Włocławeko projekte

    Lenkijos energetikos ir chemijos sektoriuje – lūžis: Orlen ir „Synthos Green Energy“ pasirašė vadinamąjį skėtinį susitarimą, kuris apibrėžia tolesnio bendradarbiavimo dėl mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) rėmus. Susitarimas turėtų užbaigti kelis mėnesius trukusį ginčą dėl projekto valdymo, atsakomybių ir teisių į pasirinktą technologiją.

    Abi pusės teigia, kad dokumentas nustato aiškesnę projekto valdymo schemą ir finansavimo logiką. Tai ypač svarbu SMR projektams, kurių komerciniai terminai, kaštai ir reguliaciniai reikalavimai dažnai kinta, o investuotojai siekia kuo didesnio apibrėžtumo prieš pereidami į brangiausias įgyvendinimo fazes.

    Pagrindiniai pokyčiai Włocławeke

    Pagal susitarimą Orlen taps pagrindiniu investuotoju Włocławeko projekte ir sieks tiesioginių licencinių teisių į BWRX-300 technologiją. Tai reikšmingas poslinkis, nes tiesioginė licencija sustiprina projekto kontrolę ir sumažina priklausomybę nuo tarpininko, kai sprendžiami technologijos diegimo, tiekimo grandinės ar eksploatacijos klausimai.

    Elektrinės projektą numatyta vykdyti etapais per Orlen kontroliuojamą specialiosios paskirties įmonę. Kiekvienam etapui bus nustatomi grafikai, biudžetai ir darbų apimtys, o kito etapo finansavimas bus siejamas su ankstesnių tikslų įgyvendinimu, taip sumažinant riziką dėl kaštų augimo.

    „Šis susitarimas turi sutvarkyti bendradarbiavimo taisykles ir užtikrinti skaidrų projekto įgyvendinimą“, – sakė Orlen vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Ką tai reiškia „Synthos Green Energy“ planams

    Susitarime numatyta, kad analogiški principai turėtų būti taikomi ir kitai planuojamai vietai – Stawy Monowskie teritorijoje šalia „Synthos“ gamyklų. Ten „Synthos Green Energy“ taip pat siekia vystyti SMR projektus, todėl vienodos taisyklės skirtingose aikštelėse gali palengvinti projektų valdymą ir suderinti interesus.

    Artimiausi žingsniai paprastai apima poveikio aplinkai vertinimą, vietos parinkimo procedūras ir dokumentų rengimą licencijavimui. Lenkijoje vienas svarbiausių etapų – paraiškos ir leidimai Valstybinei atominės energetikos agentūrai, be kurių statybos darbai negalėtų startuoti.

    Technologijos kontekstas ir terminai

    Planuojama technologija BWRX-300 priskiriama SMR klasei, kurią šalys vis dažniau vertina kaip galimą būdą stabilizuoti elektros gamybą ir mažinti išmetimus, ypač pramonės regionuose. Vis dėlto rinkoje išlieka esminis faktas: ši konkreti technologija dar neturi veikiančio komercinio bloko, todėl grafikai priklausys nuo pirmųjų projektų pažangos ir reguliacinių sprendimų.

    Kanadoje Darlingtono aikštelėje vystomas projektas laikomas vienu pažangiausių BWRX-300 kelyje į komercinį startą, o jo patirtis gali tapti orientyru ir Lenkijai. Lenkijoje viešumoje minėti terminai svyravo, dažniausiai kalbant apie laikotarpį po 2030 metų, tačiau galutinės datos priklausys nuo licencijavimo eigos, finansavimo modelio ir tiekimo grandinės pasirengimo.

    Susitarimas tarp Orlen ir „Synthos Green Energy“ signalizuoja, kad šalys pasirinko pragmatišką kelią: pirma susitarti dėl kontrolės ir atsakomybių, o tik tada pereiti prie etapinio finansavimo ir konkrečių įgyvendinimo sutarčių. Tai gali sumažinti įtampas ir suteikti daugiau aiškumo investuotojams, tačiau projekto sėkmę nulems tai, kaip greitai susitarimo principai virs praktiniais sprendimais ir leidimais.

  • Iki šešių SMR Pątnove vietoj anglies: „Synthos Green Energy“ ir ZE PAK susitarė dėl 1 800 MW plano

    Lenkijoje žengtas naujas žingsnis mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) kryptimi: „Synthos Green Energy“ ir energetikos grupė ZE PAK pasirašė akcininkų sutartį dėl projekto Pątnove. Įmonės skelbia, kad tikslas – parengti ir įgyvendinti SMR statybą bei vėlesnę jų eksploataciją buvusiose ar esamose ZE PAK valdose.

    Pagal paskelbtus planus Pątnove galėtų iškilti iki šešių BWRX-300 tipo reaktorių, kurių bendra galia siektų apie 1 800 MW. Tai reikšmingas mastas regionui, kuriame iki šiol veikia paskutinis ZE PAK priklausantis energetinis anglies blokas, o anglies generacija palaipsniui traukiasi dėl klimato politikos ir ekonominių veiksnių.

    Kaip atrodytų projekto struktūra?

    Sutartyje numatyta steigti specialios paskirties įmonę, kuri būtų atsakinga už projekto vystymą. ZE PAK vaidmuo, remiantis įmonių komunikacija, būtų mažumos dalis bendroje struktūroje, taip pat teisių į sklypus ir teritorijas įnešimas į projektą.

    Numatyta ir lanksti pasitraukimo schema: ZE PAK ateityje galėtų likti mažumos akcininku arba pasitraukti, parduodamas akcijas „Synthos Green Energy“. Toks modelis mažina ZE PAK kapitalo poreikį ankstyvoje stadijoje, bet kartu leidžia projektui startuoti nuo infrastruktūriškai parengtos vietos.

    „ZE PAK pasirašė su „Synthos Green Energy“ akcininkų sutartį dėl SMR parengimo, statybos ir eksploatacijos Pątnove“, – teigiama bendrovių pranešime.

    Kodėl pasirinkta BWRX-300 technologija?

    Planuojama naudoti BWRX-300 – mažo galingumo verdančio vandens reaktoriaus koncepciją, kuri tarptautinėje rinkoje pristatoma kaip standartizuojamas, serijinei statybai pritaikytas sprendimas. Projekto logika remiasi tuo, kad mažesni, moduliniai blokai teoriškai turėtų būti paprasčiau finansuojami ir greičiau diegiami nei didelės apimties tradicinės atominės elektrinės.

    „Synthos Green Energy“ šiame segmente veikia kaip vienas aktyviausių privataus kapitalo žaidėjų regione, o pati įmonė siejama su verslininku Michału Sołowowu. Pątnovo lokacija pasirinkta neatsitiktinai: čia jau yra pramoninė energetikos teritorija, prijungimai prie tinklų ir istoriškai suformuota energetikos infrastruktūra.

    Kontekstas: Pątnovas ir platesnės branduolinės ambicijos

    Pątnovas anksčiau buvo minimas kaip potenciali vieta ir didesnio masto branduoliniams planams, tačiau pastaraisiais metais projektų kryptys kito, o dalis ankstesnių scenarijų nebuvo tęsiami. Šiandien SMR idėja Pątnove pateikiama kaip alternatyva, galinti ilgainiui pakeisti anglies generaciją ir stabilizuoti bazinę gamybą.

    Vis dėlto iki realios statybos tokio tipo projektams paprastai reikia kelių esminių prielaidų: aiškaus licencijavimo kelio, galutinių investicinių sprendimų, ilgalaikio elektros supirkimo ar kainos rizikos valdymo mechanizmo ir visuomenės bei savivaldos palaikymo. Dėl to rinkoje vis dažniau keliama tema apie valstybės vaidmenį, įskaitant galimus kainos stabilumo instrumentus, panašius į kontraktus skirtumui.

    Projektas skelbiamas ir platesnių rinkos procesų fone, kai „Synthos Green Energy“ viešai derėjosi dėl bendradarbiavimo formato su Orlen, o diskusijos dėl SMR vystymo Lenkijoje tapo ir pramonės politikos, ir energetinio saugumo klausimu. Pątnovo susitarimas signalizuoja, kad SMR kryptis ieško naujų partnerių ir konkrečių lokacijų, kuriose pereinamasis laikotarpis nuo anglies būtų ekonomiškai įmanomas.

  • JAV branduolinis reguliuotojas leido statyti BWRX-300: ką tai reiškia Lenkijos ir regiono energetikai

    Sprendimas JAV atveria kelią

    JAV Branduolinio reguliavimo komisija suteikė leidimą statyti mažąjį modulinį reaktorių BWRX-300 Tenesyje, „Clinch River“ aikštelėje. Tai vienas svarbiausių pastarųjų metų žingsnių SMR sektoriuje, nes projektas gauna realų teisinį pagrindą pereiti iš planavimo į statybų etapą.

    Šis leidimas reiškia, kad BWRX-300 technologija įgauna pagreitį dviejose branduolinėje energetikoje itin svarbiose rinkose. Pirmasis šio tipo reaktorius Kanadoje jau statomas Darlingtono elektrinės teritorijoje, o JAV sprendimas sustiprina technologijos patikimumą investuotojams ir tiekimo grandinėms.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    Lenkijoje BWRX-300 siejamas su planais plėtoti mažųjų reaktorių projektus pramonės ir energetikos reikmėms, o vienu aktyviausių šios krypties dalyvių laikoma „Orlen Synthos Green Energy“. JAV reguliuotojo žalia šviesa siunčia signalą, kad technologija juda link platesnio komercinio diegimo, o tai gali palengvinti ir regioninių projektų finansavimo bei tiekimo planavimą.

    Įmonių atstovai viešai pabrėžia, kad antras didelis reguliuotojas, pritaręs BWRX-300 diegimui, mažina rizikas ir stiprina technologijos pozicijas pasaulinėje SMR konkurencijoje.

    „Tai gera žinia ne tik JAV projektui, bet ir aiškus signalas šalims, svarstančioms SMR plėtrą, kad BWRX-300 artėja prie realios rinkos“, – sakė „Orlen Synthos Green Energy“ vadovas Rafałas Kasprówas.

    Kuo išsiskiria BWRX-300?

    BWRX-300 sukurtas remiantis ilgamete vandens virimo reaktorių (BWR) patirtimi, o jo koncepcija orientuota į standartizaciją ir serijinę gamybą. Tokia logika SMR rinkoje laikoma esmine, nes mažesnės apimties projektai ekonomiškai atsiperka tuomet, kai sprendimai kartojami ir trumpėja statybų terminai.

    Technologija siejama su anksčiau licencijuotais sprendiniais, o tai paprastai palengvina tiek reguliacinius procesus, tiek projektavimo ir saugos dokumentacijos rengimą skirtingose šalyse. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį kelią nuo idėjos iki realaus objekto, jei valstybė ir investuotojai pasirengę finansuoti visą ciklą.

    Kokie tolesni žingsniai regione?

    Lenkijoje BWRX-300 projektai siejami su keliomis pramoninėmis lokacijomis, kuriose SMR galėtų tiekti elektrą ir šilumą, mažindami priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tuo pat metu būtini ir ilgi parengiamieji darbai, apimantys poveikio aplinkai vertinimus, vietos parinkimą, saugos analizę ir tiekimo grandinių sutartis.

    JAV sprendimas savaime nereiškia automatinio starto Europoje, tačiau jis sustiprina argumentą, kad technologija pereina į brandesnę stadiją. Regiono šalims tai gali tapti papildomu orientyru vertinant, kaip greitai SMR gali prisidėti prie elektros sistemos stabilumo ir pramonės dekarbonizacijos.

    Lenkijos reguliuotojai jau anksčiau buvo pateikę bendro pobūdžio vertinimus dėl BWRX-300, o tolesnė pažanga priklausys nuo to, kaip greitai bus parengti konkretūs projektiniai sprendiniai ir suderinti nacionaliniai leidimų procesai. Viešai minimas tikslas, kad pirmieji tokio tipo reaktoriai regione galėtų pradėti veikti apie 2030-ųjų pradžią, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo, rangos ir reguliacinių procedūrų.

  • SMR Lietuvoje ir regione: Lenkija artimiausiomis savaitėmis žada kelrodį, PEP – 2027 pradžioje

    Lenkijos Energetikos ministerija artimiausiomis savaitėmis ketina paskelbti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) plėtros kelrodį. Apie tai konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose pranešė viceministras Wojciechas Wrochna, pabrėžęs, kad dokumentas turėtų pasirodyti netrukus po atnaujintos Lenkijos branduolinės energetikos programos.

    Pasak viceministro, kelrodis turėtų aiškiau apibrėžti, kokiu tempu ir kokiomis sąlygomis šalis mato SMR projektų vystymąsi šalia planuojamų didelės galios atominių elektrinių. Tai svarbu ir regionui, nes Lenkijos sprendimai gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek reguliacines praktikas, kuriomis vėliau remiasi ir kaimyninės šalys.

    Terminai po branduolinės programos atnaujinimo

    Lenkijos Vyriausybė šią savaitę patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kurioje numatyta pirmojo bloko komercinė eksploatacija 2036 metais. Antrosios atominės elektrinės pirmieji pajėgumai planuojami apie 2040 metus.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka taip pat nurodė, kad kartu priimtas ir nacionalinis energetikos bei klimato planas, o kitas žingsnis bus nauja valstybės energetikos politikos (PEP) redakcija. Pagal skelbiamus tikslus, Lenkija ilgainiui siekia iki 9 gigavatų elektrinės instaliuotos branduolinės galios, o vietos įmonių dalis projektuose galėtų siekti iki 70 proc.

    „Patvirtinu, kad kitas žingsnis po programos priėmimo – SMR kelrodžio publikavimas, ir tai turėtų įvykti per keliolika ar keliasdešimt dienų“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Nauja energetikos politika: mažiau skaičiuoklių

    Lenkijos Energetikos ministerija taip pat ruošia valstybės energetikos politikos dokumentą, kurio projektą konsultacijoms planuojama skelbti 2027 metų pradžioje. Viceministras aiškino, kad dokumentas turėtų būti strategiškesnis ir mažiau detalus, kad greitai nepasentų dėl sparčių rinkos pokyčių.

    „Norime, kad tai būtų strateginis dokumentas, o ne toks, kuris pernelyg detaliai perskaičiuoja viską visur – šiandienos ekonominių ir energetinių procesų dinamika lemia, kad per daug detalūs planai pasensta dar jų priėmimo dieną“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Ministerijos požiūriu, energetikos politikoje pirmiausia bus remiamasi jau statomais arba realiai parengtais projektais, o ne hipotetiniais scenarijais. Pavyzdžiu įvardytos jūrinės vėjo elektrinės: į planavimą ketinama įtraukti tas, kurios jau turi paramą po aukcionų, o kitų projektų poreikis būtų vertinamas atskirai.

    Anglis ir periodas po 2035 metų

    W. Wrochna taip pat pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija dėl tam tikrų anglimi kūrenamų elektrinių viešojo palaikymo formų, jo vertinimu, energetikos strategijos iš esmės nepakeis. Jis aiškino, kad tokia parama būtų trumpalaikė ir labiau skirta pereinamajam laikotarpiui.

    Viceministro teigimu, svarbiausi klausimai ateinantiems dešimtmečiams bus naujų sisteminių galių poreikis po 2035 metų ir anglies atsisakymo tempas. Būtent šie veiksniai, anot jo, labiausiai lems investicijų kryptį ir energijos sistemos patikimumą.

    SMR projektus Lenkijoje vysto su verslininku Michału Sołowowu siejama įmonė Synthos Green Energy, bendradarbiaujanti su Orlen per bendrą įmonę. Skelbiama, kad svarstoma iki 26 BWRX-300 tipo reaktorių statyba šešiose vietovėse, o pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2032 metais.

    Įmonė taip pat pranešė apie kapitalo pritraukimą: nauji investuotojai į projektą esą nusprendė investuoti apie 115 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad SMR segmentas regione tampa ne tik politinių planų, bet ir realių finansinių sprendimų objektu.

  • „Orlen“ svarsto investuoti į suomių SMR šilumai: kodėl šie reaktoriai negamintų elektros

    „Orlen“ per rizikos kapitalo bendrovę „Orlen VC“ domisi Suomijoje kuriama mažų modulių reaktorių (SMR) technologija, skirta centralizuotai šilumos gamybai. Investicija siejama su bendrovės siekiu stiprinti branduolinės energetikos kompetencijas ir pasirengti naujiems projektams regione.

    Kalbama apie Suomijos įmonę „Steady Energy“, kuri vysto LDR-50 tipo SMR sprendimą, orientuotą į šilumos tiekimą miestų tinklams ir pramonei. Ši kryptis išsiskiria tuo, kad pagrindinis produktas būtų ne elektra, o šiluma, kurios poreikis daugelyje šalių išlieka didelis.

    Kas yra LDR-50 ir kam jis skirtas

    LDR-50 koncepcija numato 50 megavatų šiluminės galios reaktorių, kurio energija pirmiausia būtų naudojama šilumos ūkiui. Tokia schema svarstoma kaip alternatyva anglimi ar dujomis kūrenamiems katilams, ypač ten, kur būtina užtikrinti stabilų tiekimą ir mažinti išmetimus.

    Šilumos gamybai pritaikyti SMR dažniausiai projektuojami veikti žemesnėse temperatūrose ir integruotis į esamus šilumos tiekimo mazgus. Praktikoje tai galėtų reikšti galimybę dalį miesto katilinių pakeisti vienu ar keliais moduliais, priklausomai nuo poreikio ir tinklo parametrų.

    Investuotojai ir planai Helsinkyje

    „Steady Energy“ planuoja jungimąsi su investicine bendrove „3North Partners Plc“ ir siekia debiutuoti „Nasdaq First North Growth Market Finland“ rinkoje. Pranešama, kad investuotojai yra įsipareigoję projektą paremti beveik 70 mln. eurų suma, tarp jų minima ir „Orlen VC“.

    Įmonė taip pat yra nurodžiusi, kad papildomas finansavimas iki 40 mln. eurų galėtų ateiti iš Europos investicijų banko. Tai signalizuoja augantį institucijų dėmesį SMR sprendimams kaip vienam iš technologinių kelių, ieškant patikimų šilumos ir energijos transformacijos priemonių.

    Kodėl Lenkijai tai aktualu

    „Steady Energy“ atstovai pabrėžia, kad Lenkija yra viena didžiausių Europos centralizuoto šilumos ūkio rinkų, o reikšminga šilumos dalis vis dar pagaminama iš iškastinio kuro. Dėl to būtent šilumos sektorius dažnai įvardijamas kaip viena sunkiausiai, bet strategiškai svarbiausių transformacijos sričių.

    „Lenkija yra vienas prioritetinių mūsų plėtros rinkų. Viena didžiausių galimybių šilumos ūkiui transformuotis, išlaikant tiekimo saugumą ir priimtinas kainas, yra SMR, skirti šilumai gaminti“, – sakė „Steady Energy“ vadovė Lenkijai Alice Neffe.

    Pasak jos, bendrovės ir „Orlen“ jau ėmėsi pirmųjų bendrų veiksmų platesniame „Baltic Energy Initiative“ formate. Ši platforma vienija 14 įmonių ir organizacijų iš 9 Šiaurės, Baltijos regiono valstybių bei Lenkijos ir Vokietijos, orientuojantis į tarptautinius energetikos projektus.

    LDR-50 technologija kilo iš Suomijos valstybinio tyrimų centro VTT, kuris įkūrė „Steady Energy“. Projekto išankstiniame saugos vertinime dalyvavo kelių šalių branduolinės priežiūros institucijos, įskaitant Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą.

    „Tai ateities technologija. SMR šilumos ūkiui gali tapti svarbia sektoriaus transformacijos dalimi, o Lenkija turi galimybę būti tarp pirmųjų šios krypties dalyvių“, – sakė „Steady Energy“ vadovas Tommi Nyman.

    „Steady Energy“ Helsinkyje ruošiasi testavimo etapui ir stato pilno masto nebranduolinę bandomąją instaliaciją, skirtą LDR-50 sprendimo patikrai. Toks žingsnis paprastai laikomas svarbia grandimi prieš licencijavimą ir galimas komercines diegimo sutartis.

  • Europos investicijų bankas grįžta prie atomo: 40 mln. eurų startuoliui su mažaisiais SMR

    Europos investicijų bankas (EIB) skiria 40 mln. eurų Suomijos startuoliui „Steady Energy Oy“, kuriančiam mažus modulinius reaktorius (SMR). Tai laikoma reikšmingu posūkiu po kelių dešimtmečių atsargaus banko požiūrio į branduolinę energetiką.

    Pasak EIB, investicija nukreipta į technologijas, kurios galėtų padėti užtikrinti stabilesnį ir mažiau taršų energijos tiekimą Europoje. Bankas pabrėžia, kad SMR galėtų papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei kainų svyravimų.

    Kodėl EIB keičia kursą?

    EIB ilgą laiką vengė branduolinių projektų, ypač nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai po saugos incidentų ir politinių sprendimų dalyje Europos šalių branduolinė energetika buvo pristabdyta. Pastaraisiais metais situaciją pakeitė energetinio saugumo ir kainų krizės, išryškinusios didelę priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Šis sprendimas taip pat dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir elektrifikuoti ekonomiką. Daugelyje valstybių branduolinė energetika vėl vertinama kaip galimas stabilios generacijos šaltinis, ypač kai trūksta vėjo ar saulės.

    „Užtikrindami stabilią, mažai anglies dioksido išskiriančią energiją greta atsinaujinančių šaltinių, maži moduliai reaktoriai gali padėti sukurti saugesnį ir atsparesnį Europos energijos krepšelį“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    SMR orientuojami į miestų šilumą

    „Steady Energy Oy“ kuria supaprastintą reaktoriaus koncepciją, skirtą ne tik elektrai, bet ir žemos temperatūros šilumos gamybai centralizuotam šildymui. Bendrovė teigia, kad vienas reaktoriaus blokas galėtų pagaminti 50 MW nulinės emisijos šiluminės galios, o keli blokai galėtų pilnai aprūpinti vidutinio dydžio miestą.

    Helsinkyje, Salmisaari teritorijoje, planuojama bandomoji jėgainė, kurioje branduolinis reaktoriaus branduolys bus pakeistas elektriniu kaitinimo elementu. Tikslas yra išbandyti sistemos veikimą, šilumos grandines ir integraciją į miesto infrastruktūrą, o eksploatacijos pradžia numatoma 2027 metais pavasarį.

    Suomijoje keli miestai, tarp jų Helsinkis, Jyväskylä, Kerava ir Kuopio, vertina požeminių mažųjų atominių jėgainių panaudojimą centralizuotame šildyme. Kuopio jau vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo darbai, kurie dažnai tampa esminiu etapu prieš licencijavimą.

    „Mūsų tikslas yra būti pasirengusiems pradėti pirmosios jėgainės statybas per trejus metus“, – sakė „Steady Energy Oy“ technologijų vadovas Hannesas Haapalahtis.

    EIB nurodo, kad investicija finansuos tyrimus ir plėtrą, bandymus bei licencijavimo procesus, o planuojami darbai Suomijoje vyks 2026–2028 metais. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad SMR technologijos Europoje pereina iš koncepcijų stadijos į konkrečių projektų rengimą.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.