Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.
Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.
Didelė galia reiškia realią konkurenciją
Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.
Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.
Ar atomą rinktis duomenų centrams?
Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.
Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.
„Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.
Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.
Investicijų banga jau formuojasi
Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.
Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.
Leave a Reply