CP v2

Tag: Mažmeninė prekyba

  • „OnePlus“ telefonai tyliai dingsta iš „Best Buy“ lentynų: ar tai ženklas, kad traukiasi?

    „OnePlus“ telefonai tyliai dingsta iš „Best Buy“ lentynų: ar tai ženklas, kad traukiasi?

    JAV prekybos tinklo „Best Buy“ parduotuvėse pirkėjai vis dažniau pastebi, kad „OnePlus“ telefonų demonstraciniai modeliai iš prekybos salių dingsta, o kai kur lieka vos vienas įrenginys arba jis net neįsijungia. Apie tokią tendenciją pastarosiomis savaitėmis praneša vartotojai socialiniuose tinkluose ir forumuose.

    Skundai kartojasi skirtinguose regionuose: dalis pirkėjų teigia, kad „OnePlus“ stendo jų vietos parduotuvėje apskritai nebėra, nors anksčiau ten būdavo keli naujausi modeliai. Kiti rašo, kad salonuose neliko galimybės apžiūrėti įrenginių gyvai, o pasirinkimas matomas tik internetinėje parduotuvėje.

    Kas tiksliai vyksta parduotuvėse?

    Vartotojų liudijimai rodo, kad pokytis nėra vienos parduotuvės atsitiktinumas: pranešimai pasirodo iš kelių skirtingų vietovių. Kai kur pirkėjai randa tik vieną „OnePlus“ demonstracinį telefoną, o kitur nelieka nė vieno, nors lentynose vis dar eksponuojami kitų gamintojų įrenginiai.

    Svarbu tai, kad „OnePlus“ telefonai „Best Buy“ kanaluose dar nėra visiškai dingę: dalis modelių tebėra siūlomi užsakymui internetu, o kai kur išlieka ir atsiėmimo ar pristatymo galimybės. Tai leidžia manyti, kad kol kas kalbama ne apie staigų prekybos nutraukimą, o apie demonstracinių stendų ir fizinio matomumo mažinimą.

    Galimos priežastys: nuo strategijos iki kaštų

    Demonstracinių įrenginių mažinimas dažnai siejamas su prekybos strategijos keitimu: gamintojai ir prekybininkai peržiūri, kurie prekių ženklai generuoja didžiausią srautą ir pardavimus, o kuriems nebeapsimoka skirti vietos salėje. Telefonų rinkoje fizinis eksponavimas yra brangus, nes reikalauja įrangos, aptarnavimo, apsaugos nuo vagysčių ir nuolatinės priežiūros.

    Kita galima priežastis gali būti tiekimo ar bendradarbiavimo sąlygų pokyčiai, kai dalis modelių paliekami tik internetinei prekybai. Pastaraisiais metais vis daugiau gamintojų stiprina tiesioginę prekybą internetu ir riboja priklausomybę nuo fizinių tinklų, ypač jei pirkėjai vis dažniau renkasi pristatymą į namus.

    Ką sako „OnePlus“ ir ko tikėtis toliau?

    Kol kas „OnePlus“ viešai nepaskelbė aiškaus paaiškinimo, kodėl demonstraciniai modeliai „Best Buy“ parduotuvėse kai kur dingsta. Taip pat nebuvo paskelbta oficialių žinių apie tai, kad Šiaurės Amerikos veikla būtų nutraukiama ar radikaliai mažinama.

    Vis dėlto, jei tokie signalai kartosis ir ateityje, tikėtina, kad pirkėjams bus sudėtingiau gyvai palyginti „OnePlus“ su kitais prekių ženklais, o tai gali turėti įtakos spontaniškiems pirkimams. Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti paties gamintojo komunikacija arba „Best Buy“ asortimento atnaujinimai, kurie parodys, ar tai laikinas sprendimas, ar ilgalaikė kryptis.

    Pirkėjams, planuojantiems įsigyti „OnePlus“ telefoną, verta iš anksto pasitikrinti konkrečios parduotuvės ekspoziciją ir likučius internetu. Taip pat gali būti naudinga atkreipti dėmesį į garantinio aptarnavimo ir remonto infrastruktūrą, jei įrenginys perkamas rinkoje, kur fizinis matomumas mažėja.

  • Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    „Gap“ patvirtino netektį

    Drabužių mažmeninės prekybos bendrovė „Gap“ pranešė, kad eidama 94-uosius metus mirė bendraįkūrėja Doris Fisher. Bendrovės teigimu, ji mirė apsupta šeimos, o mirties priežastis nebuvo įvardyta.

    D. Fisher vardas siejamas su viena įtakingiausių JAV kasdienės aprangos transformacijų: nuo paprastų džinsų paieškos iki pasaulinio masto tinklo, formavusio vartotojų skonį kelis dešimtmečius.

    Nuo džinsų paieškos iki imperijos

    „Gap“ ištakos siekia 1969 metus, kai Doris Fisher kartu su vyru Donu Fisheriu San Fransiske atidarė pirmąją parduotuvę. Idėja, kaip pasakoja bendrovė, gimė po nesėkmingų bandymų rasti tinkamai tinkančius džinsus.

    Iš pradžių prekyboje dominavo vyriški „Levi’s“ džinsai ir įrašų juostos, tačiau netrukus „Gap“ tapo baziniu prekės ženklu, padėjusiu sukurti didesnę mažmeninės prekybos grupę. Joje vėliau atsirado ir kiti vardai, tokie kaip „Banana Republic“ bei „Old Navy“.

    Kokia buvo Doris Fisher įtaka

    Bendrovė pabrėžia, kad Doris Fisher beveik keturis dešimtmečius buvo atsakinga už mados asortimentą ir prekių pateikimą, kai verslo plėtrą labiau prižiūrėjo jos vyras. „Gap“ teigimu, būtent ji pasiūlė pavadinimą, siejant jį su kartų atotrūkiu tarp tėvų ir vaikų.

    „Gap“ vadovas Richardas Dicksonas savo pareiškime akcentavo D. Fisher kaip verslo partnerę ir novatorišką verslininkę laikotarpiu, kai moterų vaidmuo kuriant dideles mažmeninės prekybos įmones buvo gerokai retesnis.

    „Nėra nieko, kas prilygtų Doris Fisher“, – sakė „Gap“ generalinis direktorius ir prezidentas Richardas Dicksonas.

    Bendrovės vertinimu, jos indėlis neapsiribojo vien prekių asortimentu: ji prisidėjo prie parduotuvių dizaino, reklaminių kampanijų tono ir produktų vystymo, o tai padėjo „Gap“ tapti vienu atpažįstamiausių kasdienės aprangos vardų JAV.

    Filantropija ir kultūros projektai

    Fisherių šeima taip pat aktyviai rėmė filantropiją ir kultūros iniciatyvas. „Gap“ nurodė, kad pora sukaupė vieną didžiausių privačių modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijų JAV.

    2009 metais šeima pažadėjo San Fransisko šiuolaikinio meno muziejui perduoti daugiau nei 1 100 kūrinių, o Doris Fisher taip pat rėmė švietimo galimybes mažiau privilegijuotiems vaikams, dirbdama KIPP mokyklų tinklo valdyboje.

    Doris Fisher gimė 1931 metais San Fransiske, studijavo ekonomiką Stanfordo universitete ir jį baigė 1953 metais. Bendrovė teigia, kad šeimos filantropines ir verslo kryptis tęs jos trys sūnūs.

  • „Żabka“ siūlo išmokėti per 125 mln eurų dividendų: artėja vadovų ir valdybos pokyčiai

    Lenkijos mažmeninės prekybos grupės „Żabka“ direktorių taryba rekomendavo akcininkams skirti dividendams 124,575 mln eurų. Siūloma išmoka siektų 0,12 euro už akciją, o galutinį sprendimą priims visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Bendrovė nurodė, kad į dividendų gavėjų sąrašą nebūtų įtrauktos pačios įmonės supirktos nuosavos akcijos. Tokia praktika rinkoje įprasta, nes nuosavos akcijos dažniausiai nesuteikia teisės į dividendus, o siūloma suma paskirstoma likusiems akcininkams.

    Augantys rodikliai ir dividendų politika

    Anksčiau bendrovė skelbė, kad 2025 metais jos grynasis pelnas pagal ataskaitinius duomenis siekė apie 365 mln eurų ir, lyginant su metais prieš tai, augo 78 proc. Koreguotas grynasis pelnas sudarė apie 302 mln eurų ir buvo 40,6 proc. didesnis.

    „Żabka“ pajamos 2025 metais, bendrovės teigimu, didėjo 14,1 proc. ir viršijo 6,3 mlrd eurų. EBITDA sudarė apie 883 mln eurų, o galutinė mažmeninė pardavimų vertė klientams siekė apie 7,2 mlrd eurų.

    Įmonė taip pat yra nurodžiusi, kad 2025 metais patvirtinta kapitalo paskirstymo politika numato dividendams skirti 50 proc. grynojo pelno už 2025 metus. Vėlesniais metais planuojamas 50–70 proc. intervalas, priklausomai nuo rinkos situacijos ir investicinių galimybių.

    Kas keičiasi vadovybėje?

    Kartu su dividendų rekomendacija akcininkams pateiktas ir siūlymas dėl naujos direktorių tarybos kadencijos sudėties. Numatyta tvirtinti šiuos narius: Tomasz Suchański, Tomasz Blicharski, István Szöke, Stephan Schäli, Olga Grygier-Siddons, Anna Maria Pawlak-Kuliga ir Krzysztof Anioła.

    Taip pat pranešta apie planuojamus pokyčius įmonės vadovybėje. Dabartinis vadovas Tomasz Suchański ketina atsistatydinti 2026 metų gruodžio 31 dieną, o nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadovo pareigas turėtų perimti Tomasz Blicharski.

    Be to, Krzysztof Anioła pereina į pareigas, susijusias su investuotojų atstovavimu, iš fondo CVC Capital Partners vadovų komandos. Šis fondas kontroliuoja Turkijos bendrovę Heket Topco, kuri yra pagrindinė „Żabka“ akcininkė.

    Dar vienas signalas apie permainas valdyme yra tai, kad iki šiol direktorių tarybai vadovavęs Krzysztof Krawczyk pranešė nebeketinsiantis siekti perrinkimo naujai kadencijai. Tokie pasikeitimai dažnai siejami su nauju valdymo etapu, kai kartu derinami augimo planai, investicijų prioritetai ir akcininkų grąža.

  • „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ pranešė planuojanti atidaryti fizinę mažmeninės prekybos erdvę Barselonoje. Tai bus pirmasis bendrovės žingsnis į nuolatinę prekybą ne tik skaitmeniniais kanalais, o naujoji vieta vadinsis „Revolut Store“.

    Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad erdvė įsikurs miesto centre ir bus didelė, o pats sumanymas lyginamas su „Apple“ parduotuvių formatu. „Revolut“ teigia, kad tikslas yra padaryti prekės ženklą labiau pasiekiamą ir padėti klientams lengviau atrasti bendrovės produktus.

    Ne banko skyrius, o patirties erdvė

    Bendrovė tiksliai neatskleidė, kokios paslaugos bus teikiamos „Revolut Store“, tačiau pabrėžė, kad tai nebus banko skyrius. Ispanijos dienraštis La Vanguardia nurodo, kad klientai galės gauti konsultacijas dėl paslaugų pasirinkimo ir dalyvauti su prekės ženklu susijusiose patirtyse.

    „Tai nebus laikina pop-up tipo vieta, o nuolatinė erdvė. Matoma, įtraukianti erdvė, kuri atgaivins mūsų ekosistemą“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    Pasak bendrovės, fizinė erdvė turėtų padėti stiprinti pasitikėjimą, nes skaitmeninę patirtį papildo tiesioginis kontaktas su žmonėmis. „Nusprendėme atidaryti fizinę erdvę, kad bendrautume su vartotojais taip, kaip tai daro gyvenimo būdo prekės ženklai“, – teigė „Revolut“ atstovas.

    Kodėl pasirinkta Barselona?

    „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel La Vanguardia sakė, kad Barselona bendrovei ilgą laiką buvo tarsi bandymų aikštelė. Pasak jo, tai inovatyvus miestas, kuriame lengva pasiekti ir vietinius, ir tarptautinius klientus.

    „Pasirinkome Barseloną, nes ji visada buvo mūsų bandymų poligonas. Tai inovatyvus miestas, kuriame galime rasti ir vietinių, ir tarptautinių klientų“, – sakė Antoine Le Nel.

    Šis pasirinkimas siejamas ir su „Revolut“ veiklos mastu mieste: pranešama, kad Barselonoje bendrovė turi apie 700 darbuotojų. Taip pat čia „Revolut“ yra pasirinkusi vietą, kur pradėjo diegti pirmuosius bankomatus.

    Kada atsidarys ir kas dirbs?

    La Vanguardia skelbia, kad „Revolut Store“ veiks pagal nuomos sutartį ir įdarbins daugiau nei 20 žmonių. Parduotuvę planuojama atidaryti šių metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.

    Jei formatas pasiteisins, bendrovė svarstys jį kartoti ir kitose rinkose. Tai reikštų, kad „Revolut“ skaitmeninį modelį papildytų nuolatinė fizinių erdvių strategija, orientuota į konsultacijas, edukaciją ir prekės ženklo patirtį, o ne į tradicines kasdienes banko operacijas.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.