CP v2

Tag: Medžių kirtimas

  • Vilniuje pjaus avarinės būklės medžius: įvardijo gatves, kuriose laukia pokyčiai

    Vilniaus savivaldybė informuoja, kad Naujamiestyje ir Žvėryne artimiausiu metu bus tvarkomi nudžiūvę arba avarinės būklės želdiniai. Pasak savivaldybės, sprendimai priimami tik įvertinus medžių būklę ir galimas grėsmes gyventojų saugumui.

    Paribio gatvėje, ties 30 numeriu, planuojama nupjauti arti daugiabučio augančią eglę. Nurodoma, kad vėjo metu medis stipriai siūbuoja, šakos daužosi į pastatą, o šaknys gali daryti žalą namo konstrukcijoms.

    Žvėryne, Birutės gatvėje ties 16 numeriu, bus šalinamos dvi žuvusios liepos. Savivaldybė pabrėžia, kad nudžiūvę medžiai kelia didesnę riziką lūžti, ypač per stipresnį vėją ar audras.

    Naujamiestyje darbai numatyti Tumo-Vaižganto gatvėje ties Vašingtono skveru, prie viešojo transporto stotelės, kur bus šalinama sausa liepa. Savanorių prospekto 1 skvere planuojama pašalinti išdžiūvusį klevą.

    Taip pat darbai vyks A. Vivulskio gatvėje ties 11 ir 20 numeriais, kur bus pašalintos dvi išdžiūvusios liepos, ir Dariaus ir Girėno gatvėje ties 2 numeriu, kur planuojama šalinti vieną sausą liepą. Gyventojų prašoma būti atidiems šalia darbų vietų, o už laikinus nepatogumus atsiprašoma.

    Pasak savivaldybės, mieste medžiai nešalinami be rimtos priežasties: kiekvienas atvejis prieš priimant sprendimą apžiūrimas specialistų. Praktikoje dažniausios priežastys, dėl kurių medis pripažįstamas avariniu, yra kamieno ar šaknų pažeidimai, puvinys, didelės sausų šakų sankaupos, taip pat pavojingas pasvirimas į pastatus, šaligatvius ar važiuojamąją dalį.

  • Taikos g. 189 kertami 31 medis: dalis saugotini, žada atsodinti ir persodinti kitus

    Rengiant mokslo paskirties pastato Taikos gatvėje 189 rekonstravimo projektą numatyti želdinių tvarkymo darbai, kurių metu būtų pašalintas 31 medis. Iš jų 17 priskiriami saugotiniems, dar 3 medžius planuojama persodinti į kitą vietą.

    Skelbiama, kad darbai planuojami spalio–lapkričio mėnesiais, kai želdiniams palankesnis ramybės laikotarpis ir paprastai lengviau organizuoti persodinimą. Tokiu metu taip pat siekiama sumažinti rizikas augalams ir užtikrinti sklandesnę statybos darbų eigą.

    Želdinių šalinimas miestuose dažniausiai kelia daugiausia klausimų dėl pavėsio, triukšmo slopinimo ir oro kokybės, ypač brandžių medžių atveju. Saugotinų medžių kirtimas paprastai vertinamas griežčiau, nes tokie medžiai turi didesnę ekologinę ir kraštovaizdinę reikšmę.

    Projekto rengėjai nurodo kompensacines priemones: teritorijoje numatoma pasodinti 31 naują medį. Taip pat planuojama įrengti apie 408 kvadratinių metrų krūmų želdinių ir apie 820 kvadratinių metrų daugiamečių gėlynų.

    Praktikoje naujai pasodinti medžiai brandą ir reikšmingą šešėlio bei mikroklimato efektą pasiekia tik per kelerius ar net keliolika metų, todėl svarbi tampa priežiūra po pasodinimo. Ilgalaikis rezultatas paprastai priklauso nuo rūšių parinkimo, laistymo, dirvos paruošimo ir apsaugos nuo mechaninių pažeidimų.

  • Vilniuje kertamas medis sukėlė klausimų: kodėl Darželio gatvėje šalinama baltažiedė robinija

    Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris pranešė, kad Vilniuje, Darželio gatvėje, ties 5 numeriu, bus šalinama baltažiedė robinija. Pasak savivaldybės, medis šalinamas dėl planuojamo kiemo atnaujinimo darbų ir numatomos korinės aikštelės įrengimo.

    Savivaldybė nurodo, kad baltažiedė robinija priskiriama nesaugomų medžių kategorijai, o jos būklė įvertinta kaip nepatenkinama. Dėl šių priežasčių atskiro leidimo medžiui pašalinti, kaip teigiama pranešime, nereikia.

    Ką reiškia nesaugomas medis

    Praktikoje tai reiškia, kad medis nepriskiriamas saugotiniems želdiniams, kuriems taikomos griežtesnės kirtimo ar intensyvaus genėjimo procedūros. Vis dėlto net ir nesaugomų želdinių šalinimas mieste dažnai kelia gyventojų klausimų, ypač kai darbai vykdomi kiemuose ar tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Dažniausiai sprendimai šalinti medžius siejami su infrastruktūros atnaujinimu, saugumu ar želdinio būkle. Nepatenkinama būklė paprastai reiškia, kad medis gali būti pažeistas, džiūstantis, turėti puvinio židinių ar kitų defektų, kurie didina lūžimo riziką.

    Korinių aikštelių plėtra mieste

    Korinių aikštelių sprendiniai pastaraisiais metais dažniau pasirenkami kiemų ir parkavimo vietų atnaujinime, nes leidžia stabilizuoti dangą ir geriau valdyti lietaus vandenį. Toks pagrindas gali padėti sumažinti balų susidarymą ir išlaikyti tvarkingesnę dangą, tačiau įrengimo metu neretai tenka derinti techninius sprendimus su esamais želdiniais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžių šaknų zona yra jautri kasimo, dangų keitimo ir grunto sutankinimo darbams. Dėl to infrastruktūros projektai dažnai reikalauja papildomo įvertinimo, ar želdinį įmanoma išsaugoti, ar saugiau jį pašalinti ir vėliau atsodinti.

    Kas bus daroma toliau

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad darbai Darželio gatvėje vykdomi atnaujinant kiemą, todėl gyventojai gali tikėtis laikinų nepatogumų darbų zonoje. Įprastai tokiais atvejais rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir rangovų informaciją vietoje, kad būtų aišku, kada ir kokio masto darbai planuojami.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl konkretaus sprendimo ar medžio būklės, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl papildomo paaiškinimo, kokiu vertinimu remtasi ir kaip bus kompensuojamas želdinių praradimas, jei numatomas atsodinimas.

  • Kelmas gadina veją ir nervus? Paprastas būdas, kad medieną sutvarkytų pati gamta

    Kelmas gadina veją ir nervus? Paprastas būdas, kad medieną sutvarkytų pati gamta

    Po nupjauto medžio likęs kelmas dažnai tampa galvos skausmu: trukdo pjauti veją, užima vietą naujiems augalams ir gadina sklypo vaizdą. Nors daugelis galvoja apie kasimą ar frezavimą, ne visada būtina kviestis techniką ar imtis sunkių darbų.

    Yra paprastesnis kelias, kai leidžiama suveikti natūraliems procesams. Medieną ilgainiui skaido grybai, bakterijos ir kiti dirvožemio organizmai, o užduotis žmogui – sudaryti jiems tinkamas sąlygas ir kantriai palaukti.

    Kaip pradėti natūralų irimą?

    Pirmiausia kelmą verta nupjauti kuo arčiau žemės, kad netrukdytų judėti ir būtų lengviau jį uždengti. Tuomet kelmo viršuje ir šonuose išgręžiama keliolika maždaug 15 centimetrų gylio skylių – jos padeda drėgmei ir mikroorganizmams pasiekti gilesnius sluoksnius.

    Jei kelmas sausas, prieš uždengiant jį reikia gerai sudrėkinti. Vėliau kelmą sandariai uždenkite stora tamsia plėvele ar tentu, kuris nepraleidžia šviesos, o kraštus prispauskite akmenimis, lentomis arba apkaskite žemėmis, kad nenupūstų vėjas.

    Po danga paprastai geriau laikosi drėgmė, o mažesnis šviesos kiekis sukuria palankesnę terpę grybams ir bakterijoms. Svarbu suprasti, kad plėvelė kelmo neištirpdo – ji tik pagreitina natūralų irimo procesą, kuriam medienos struktūra, ypač ligninas, yra didžiausias iššūkis.

    Kiek laiko tai truks?

    Kelmo irimas gali užtrukti nuo maždaug metų iki kelių metų, o didelių, kietmedžio kelmų atveju – ir ilgiau. Greičiau paprastai suyra minkštesnė mediena, pavyzdžiui, tuopos, gluosniai ar beržai, o ąžuolas ar bukas reikalauja daugiau laiko ir kantrybės.

    Procesą dažniausiai verta pradėti šiltesniu sezonu – nuo pavasario iki ankstyvo rudens, kai mikroorganizmų aktyvumas didesnis. Žiemą ir vėsiu laikotarpiu irimas nesustoja, bet smarkiai sulėtėja, todėl rezultato teks laukti ilgiau.

    Kai kurie medžiai gali leisti šaknų atžalas net ir po nupjovimo, todėl, pastebėjus naujus ūglius, juos reikia reguliariai pašalinti. Taip sumažinsite tikimybę, kad kelmo vietoje vėl atsiras nepageidaujamas ataugimas.

    Kada šis būdas netinka?

    Natūralus kelmo supuvimas labiausiai tinka tada, kai vietos nereikia čia pat. Jei planuojate greitai įrengti terasą, taką, pavėsinę ar įvažiavimą, dažniau pasirenkamas frezavimas arba mechaninis kelmo iškasimas, nes konstrukcijoms svarbus stabilus pagrindas.

    Vis dėlto lėtas irimas turi ir privalumą: suyranti mediena virsta organine medžiaga, didina humuso kiekį ir gali pagerinti dirvos gebėjimą sulaikyti vandenį. Tai sprendimas tiems, kurie nori mažiau triukšmo, mažiau kasimo ir gali leisti gamtai atlikti savo darbą.

  • Ketinote rudenį pjauti medžius savo sklype? Spalio 15 diena ne išlaisvina: štai ką privalote žinoti

    Paukščių perėjimas netelpa į datas

    Rudenį daugelis planuoja tvarkyti sklypą ir pašalinti pavojingus ar trukdančius medžius bei krūmus. Praktikoje dažnai kartojama, kad paukščių perėjimo sezonas tęsiasi nuo kovo 1 dienos iki spalio 15 dienos, todėl po šios datos esą galima pjauti drąsiau.

    Vis dėlto ši riba nėra universali taisyklė, automatiškai suteikianti laisvę kirsti medžius. Skirtingos paukščių rūšys peri nevienodu metu, o šiltėjant klimatui perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiai kai kuriais metais gali pasislinkti.

    Ką iš tiesų draudžia teisė

    Svarbiausia nuostata yra ne kalendorius, o laukinių gyvūnų apsauga. Draudžiama naikinti aktyvius lizdus, kiaušinius ar jauniklius, taip pat trikdyti saugomas rūšis taip, kad būtų daroma žala jų veisimuisi ar buveinėms.

    Tai reiškia, kad medis gali kelti riziką ne tik pavasarį ar vasarą. Medžiuose ir drevėse gali būti ir kitų saugomų gyvūnų, pavyzdžiui, šikšnosparnių, todėl prieš darbus būtina įvertinti, ar medis nėra buveinė.

    „Spalio 15 diena nėra stebuklinga riba, po kurios galima ignoruoti saugomų rūšių apsaugą“, – sako gamtosaugos specialistai.

    Kada reikia kreiptis į savivaldybę

    Privalomos formalumos priklauso ne nuo sezono, o nuo to, kokio dydžio ir rūšies medis, bei kokiu tikslu jis šalinamas. Jei esate fizinis asmuo ir medį pjaunate savo privačioje valdoje ne su verslu susijusiais tikslais, dažniausiai taikomi kamieno apimties slenksčiai.

    Kamieno apimtis matuojama 5 centimetrų aukštyje nuo žemės. Pranešimo paprastai nereikia, jei apimtis neviršija 80 centimetrų tuopoms, gluosniams, uosialapiams ir sidabriniams klevams.

    Taip pat dažnai netaikomas pranešimas, jei apimtis neviršija 65 centimetrų kaštonams, robinijoms ir platanams. Kitų rūšių medžiams dažniausiai taikoma 50 centimetrų riba.

    Kai apimtis didesnė už nustatytas ribas, pranešimas savivaldybei tampa privalomas. Išimtys gali būti taikomos vaismedžiams ir krūmams, tačiau jos negalioja visais atvejais, ypač jei teritorija susijusi su želdynais ar paveldu.

    Kaip vyksta pranešimas ir kas gresia

    Pranešimas savivaldybei paprastai yra nemokamas, tačiau reikalauja tikslumo. Dažniausiai reikia nurodyti sklypo duomenis ir medžio vietą, o savivaldybės atstovas per nustatytą terminą atvyksta apžiūrai ir patikrina rūšį bei matmenis.

    Po apžiūros institucija dar turi laiką pareikšti prieštaravimą, o jei jo nėra, darbai gali būti pradedami pagal vadinamąją tylųją procedūrą. Jei per maždaug 6 mėnesius nuo apžiūros medis nepašalinamas, pranešimą gali tekti teikti iš naujo.

    Pašalinus medį be privalomo pranešimo arba nelaukiant termino, galima sulaukti administracinės baudos. Praktikoje tokios sankcijos skaičiuojamos pagal nustatytas taisykles ir gali būti labai skausmingos, todėl saugiausia viską susitvarkyti prieš įjungiant pjūklą.

    Ruduo ir žiema išlieka palankiausias metas sklypo darbams, nes mažėja tikimybė sutrikdyti paukščių perėjimą. Tačiau pagrindinės dvi taisyklės nesikeičia: įsitikinkite, kad nėra saugomų rūšių buveinės, ir, jei reikia, laiku praneškite savivaldybei.

  • Šį invazinį medį galite pjauti be leidimo: jis ardo pamatus, mūrus ir stelbia vietines rūšis

    Šį invazinį medį galite pjauti be leidimo: jis ardo pamatus, mūrus ir stelbia vietines rūšis

    Invaziniai augalai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje vis dažniau laikomi ne tik gamtosaugos, bet ir infrastruktūros problema. Vienas ryškiausių pavyzdžių – liaudyje dažnai atpažįstamas pagal didelius plunksniškus lapus ir itin spartų augimą božodžius gruczolowaty (Ailanthus altissima), vadinamas dievmedžiu.

    Šis medis kilęs iš Rytų Azijos, tačiau Europoje išplito kaip dekoratyvinis augalas ir ilgainiui „pabėgo“ iš želdynų. Dabar jis sėkmingai įsitvirtina pakelėse, apleistose teritorijose, geležinkelių pylimuose, miestuose ir pramoninėse zonose, kur greitai užima erdves.

    Kaip atpažinti dievmedį?

    Dievmedis dažnai supainiojamas su riešutmedžiu ar žagreniu, tačiau atpažinimą palengvina specifinis kvapas. Patrinus lapą ar nulaužus jauną ūglį, juntamas aitrus, daugeliui nemalonus kvapas.

    Medis gali užaugti iki maždaug 30 metrų, o palankiomis sąlygomis jauni augalai per sezoną paauga labai sparčiai. Dar didesnė bėda – gausūs šaknų atžalynai, kurie gali pasirodyti toliau nuo pagrindinio kamieno.

    Kodėl jis laikomas pavojingu?

    Šis invazinis medis plinta agresyviai ir gali stelbti vietines rūšis ne tik užgoždamas šviesą. Mokslinėje literatūroje aprašomas jo alelopatinis poveikis, kai išskiriamos medžiagos slopina kitų augalų dygimą ir augimą.

    Praktikoje gyventojai dažnai skundžiasi ir žala aplinkai bei turtui: galingas šaknynas, ypač augant arti statinių, gali kelti problemų dangoms, atraminėms konstrukcijoms ar pamatų zonai. Dėl to delsimas dažnai reiškia, kad vėliau prireiks daugiau darbo ir išlaidų.

    Ar galima kirsti be leidimo?

    ES lygmeniu invazinėms svetimžemėms rūšims taikomas griežtas reguliavimas, o į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą įtraukti augalai paprastai turi būti valdomi taip, kad neplistų. Dėl to praktikoje jų šalinimas daugeliu atvejų vertinamas palankiau nei vietinių medžių kirtimas.

    Vis dėlto konkrečios procedūros priklauso nuo vietos taisyklių, sklypo statuso ir aplinkybių, todėl prieš darbus verta pasitikrinti savivaldybėje, ar teritorijai netaikomi papildomi apribojimai. Svarbu ir tai, kad leidimo kirsti nebuvimas nereiškia teisės augalą platinti, dauginti ar prekiauti.

    Kaip veiksmingai atsikratyti?

    Vien nupjauti kamieną dažnai nepakanka, nes dievmedis linkęs atželti iš šaknų ir kelis sezonus „grįžti“ naujais ūgliais. Patikimiausias kelias paprastai yra kuo didesnės šaknų sistemos dalies pašalinimas, ypač kai augalas dar jaunas.

    Jei medis jau suaugęs, teritoriją būtina reguliariai apžiūrėti ir nedelsiant šalinti atžalas, kol jos nespėjo sustiprėti. Kai kuriais atvejais taikomi ir specialūs metodai, skirti atžėlimui slopinti, tačiau priemones būtina naudoti tik pagal instrukcijas ir įvertinus riziką aplinkiniams augalams bei vandeniui.

    Aplinkosaugininkai pabrėžia paprastą principą: kuo anksčiau sureaguojama, tuo mažiau žalos ir darbo. Palikta viena „nekalta“ atžala po kelių metų gali virsti nuolatiniu židiniu, kurį išnaikinti tampa sudėtinga.

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • Prie mokyklos šalinamas avarinis beržas: įspėja, kas gali nutikti per stipresnį vėją

    Šalia Erfurto gatvės 36 numerio, greta intensyviai naudojamo pėsčiųjų tako, vedančio Žėručio pradinės mokyklos link, bus šalinamas avarinės būklės beržas. Sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą riziką praeiviams.

    Specialistai nustatė, kad beržo kamienas yra stipriai pažeistas puvinio, matomi ir išoriniai kamieno defektai. Dėl to sumažėjo medžio mechaninis atsparumas ir stabilumas, todėl tikimybė, kad medis neatlaikys apkrovų, yra didesnė.

    Pasak vertinimą atlikusių specialistų, esant stipresniam vėjui ar staigiems vėjo gūsiams, medis gali bet kada išvirsti ant šalia esančio pėsčiųjų tako. Taip pat neatmetama rizika, kad beržas gali lūžti pažeistoje kamieno vietoje, o tai ypač pavojinga vietose, kur juda vaikai ir kiti pėstieji.

    Tokiais atvejais savivaldybės ir miestų želdynų priežiūros tarnybos paprastai remiasi principu, kad viešosiose erdvėse prioritetas teikiamas žmonių saugumui. Avarinės būklės medžiai dažniausiai šalinami tada, kai nustatomi pažengę puvinio procesai, konstrukciniai kamieno pažeidimai arba aiškūs stabilumo praradimo požymiai.

    Gyventojams rekomenduojama planuoti judėjimą šioje vietoje atsargiau, ypač darbų metu, ir laikytis laikinų ribojimų, jei jie bus įvesti. Įprastai tokie darbai organizuojami taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas pėsčiųjų srautas, tačiau trumpalaikių nepatogumų gali pasitaikyti.

  • Vilniuje Kražių gatvėje kertamas klevas: ekspertai įvardijo priežastis ir kas bus daroma toliau

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Kražių gatvėje, ties 7 numeriu, bus šalinamas blogos būklės paprastasis klevas. Sprendimas priimtas po medžio būklės vertinimo, kurį atliko kvalifikuotas arboristas.

    Pasak savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio, medžio būklė įvertinta kaip prasta, todėl jo palikimas augti šalia intensyviai naudojamos infrastruktūros gali kelti riziką. Tokiais atvejais, vertinant lajų, kamieno ar šaknyno pažeidimus, prioritetas teikiamas gyventojų ir eismo saugumui.

    Pašalinimą taip pat lemia planuojami infrastruktūros darbai Kražių gatvėje. Praktikoje statybos ar rekonstrukcijos dažnai padidina apkrovas šaknų zonai, o net ir iš pažiūros nedideli grunto darbai gali dar labiau pabloginti nusilpusio medžio būklę.

    Gyventojai ir vairuotojai raginami atkreipti dėmesį į laikinus darbų vietos ribojimus ir, jei reikia, rinktis alternatyvius maršrutus ar parkavimo vietas. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir tikina siekianti, kad darbai būtų atlikti kuo sklandžiau.

    Pastaraisiais metais miestų želdynų priežiūroje vis dažniau akcentuojamas prevencinis rizikingų medžių vertinimas, ypač prie gatvių, šaligatvių ir inžinerinių tinklų. Arboristų išvados tampa svarbia sprendimų dalimi, kai reikia suderinti želdinių išsaugojimą, infrastruktūros plėtrą ir visuomenės saugumą.

  • Likęs kelmas gadina vaizdą? Paprastas triukas su cukrumi gali gerokai paspartinti irimą

    Likęs kelmas gadina vaizdą? Paprastas triukas su cukrumi gali gerokai paspartinti irimą

    Nupjovus medį sode dažnai lieka kelmas, kuris trukdo vejos priežiūrai, „suvalgo“ vietą gėlynui ar terasai ir ilgainiui tampa estetiniu galvos skausmu. Natūraliai mediena gali irti labai ilgai: priklausomai nuo rūšies, kelmo dydžio ir sąlygų procesas neretai užtrunka nuo kelių iki keliolikos metų.

    Irimo greitį labiausiai lemia medienos kietumas ir drėgmė. Minkštesnė mediena, pavyzdžiui, pušies ar beržo, paprastai suyra greičiau nei kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas ar bukas. Taip pat svarbu, kad kelmas nebūtų visiškai sausas, nes be drėgmės mikroorganizmai ir grybai veikia gerokai lėčiau.

    Kaip veikia cukraus metodas?

    Sodo entuziastai vis dažniau renkasi lėtesnes, bet paprastesnes priemones, kurios nereikalauja sunkios technikos. Viena iš jų yra cukrus: jis tampa lengvai prieinamu anglies šaltiniu mikroorganizmams, o šiems suaktyvėjus medienos irimas gali paspartėti, ypač jei kelmas nuolat palaikomas drėgnas.

    Praktika paprasta: į kelmą išgręžiamos kelios gilesnės skylės arba jis įpjaunamas, kad atsirastų daugiau „vartų“ drėgmei ir medieną skaidantiems organizmams. Į ertmes beriama cukraus, vėliau kelmas gausiai sudrėkinamas vandeniu ir, jei įmanoma, uždengiamas, kad susidarytų šiltesnė bei drėgnesnė aplinka.

    Kada tikėtis rezultato ir kokios rizikos?

    Šis būdas nėra greitas sprendimas: dažniausiai pokyčiai matomi per mėnesius, o realiai kelmą lengviau išardyti ar iškirsti galima tik po ilgesnio laiko. Priklausomai nuo skersmens ir medienos rūšies, kelmas gali tapti pakankamai trapus maždaug per 2–3 metus, tačiau kietmedžiams ar labai stambiems kelmams gali prireikti ir daugiau laiko.

    Reikia įvertinti ir šalutinius efektus: cukrus gali pritraukti skruzdėles ir kitus vabzdžius, todėl šis metodas ne visiems priimtinas. Taip pat svarbu stebėti, kad irimo procesas neplistų į šalia esančią medieną, pavyzdžiui, terasos konstrukcijas ar sandėliuko pamatus, jei jie yra iš medžio ir nuolat drėksta.

    Ką dar renkasi sodininkai?

    Jei norisi kelmą „užkurti“ greičiau, dažnai minimos alternatyvos, kurios papildomai suteikia azoto ir skatina mikroorganizmų aktyvumą. Sodininkystėje tam neretai naudojamas karbamidas, o kai kur siūlomi ir specialūs preparatai su grybiena, skirti medienos irimui spartinti.

    Vis dėlto, renkantis bet kurį metodą verta įsivertinti tikslą: jei vietos reikia čia ir dabar, patikimiausias kelias dažniausiai yra mechaninis kelmo šalinimas arba frezavimas. Jei laikas nėra kritinis, natūralų irimą skatinančios priemonės gali būti kompromisas tarp kainos, pastangų ir rezultato.