CP v2

Tag: Medžių kirtimas

  • Vilniuje kertami pavojingi medžiai: savivaldybė įvardijo vietas, kur laukti pokyčių

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša artimiausiu metu planuojanti šalinti nudžiūvusius ir pavojingus želdinius keliose sostinės vietose. Pasak savivaldybės, šie medžiai yra prastos būklės ir gali lūžti ar išvirsti, todėl kelia riziką praeiviams ir turtui.

    Darbai numatomi Ąžuolyno gatvėje, kur tarp kelio ir kapinių tvoros bus šalinama guoba. Taip pat planuojama šalinti šermukšnį Fabijoniškių gatvės 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje.

    Dar vienas medis bus kertamas Buivydiškių gatvės 14 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinamas riešutmedis. Musninkų gatvės 2 teritorijoje numatyta pašalinti kaštoną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nudžiūvę ar stipriai pažeisti medžiai dažniausiai tampa pavojingi per stipresnį vėją, audras ar gausesnį snygį, kai šakos lūžta netikėtai. Miestuose tokie atvejai ypač jautrūs dėl intensyvaus pėsčiųjų ir automobilių srauto, todėl prioritetas teikiamas prevencijai.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atidžiau stebėti laikinus aptvėrimus, eismo ar praėjimo ribojimus ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus. Savivaldybė atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir pabrėžia, kad tvarkymo tikslas yra užtikrinti saugumą viešosiose erdvėse.

  • Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jis vyks nuotoliniu būdu.

    Posėdyje numatyta svarstyti klausimą dėl leidimo šalinti želdinius, susijusio su Šaltupės gatvės šaligatvių paprastojo remonto projektu. Darbai planuojami atkarpoje nuo Palaukės gatvės iki kelio Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antazavė.

    Tokio pobūdžio sprendimai savivaldybėse paprastai derina kelis tikslus: saugų pėsčiųjų judėjimą, infrastruktūros atnaujinimą ir želdinių apsaugą. Praktikoje šaligatvių rekonstrukcijos ar paprastojo remonto metu dažniausiai tenka spręsti konfliktą tarp šaknų zonos, dangų konstrukcijų ir reikalavimų užtikrinti patogų, lygų bei pritaikytą judėjimą.

    Komisijų posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra neišvengiamas, ar galima taikyti alternatyvas, pavyzdžiui, koreguoti trasą, rinktis kitokias dangų konstrukcijas arba numatyti šaknų apsaugos sprendinius. Taip pat dažnai aptariamos kompensacinės priemonės, kai vietoje pašalintų želdinių vėliau atsodinami nauji.

    Be pagrindinio klausimo, darbotvarkėje numatyti ir kiti komisijos veiklos klausimai. Savivaldybė nurodė, kad informacija pateikiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos vardu.

  • Zarasų želdynų komisija susirinko į posėdį: ką spręs dėl medžių priežiūros ir kirtimų?

    Zarasų rajono savivaldybėje surengtas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis, kurį gyventojai galėjo stebėti viešai transliuojamame vaizdo įraše. Tokie posėdžiai paprastai skirti sprendimams dėl medžių būklės vertinimo, priežiūros darbų ir leidimų tvarkos.

    Komisijose dažniausiai svarstomi klausimai, susiję su avariniais, ligotais ar eismui ir infrastruktūrai pavojų keliančiais medžiais, taip pat genėjimu ir atsodinimu. Praktikoje sprendimai neretai paliečia ir gyventojų keliamas problemas, kai medžių būklė kelia riziką pastatams, elektros linijoms ar pėsčiųjų saugumui.

    Želdynų tvarkymas savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkos priežiūros, bet ir kaip klimato prisitaikymo priemonė. Medžiai mažina karščio salas, gerina oro kokybę, sulaiko lietaus vandenį, todėl savivaldybėms tenka užduotis suderinti saugumą, gyventojų lūkesčius ir žaliųjų erdvių išsaugojimą.

    Viešas posėdžių transliavimas didina sprendimų skaidrumą ir leidžia gyventojams geriau suprasti, kodėl vienais atvejais pasirenkamas genėjimas, o kitais gali būti priimamas sprendimas medį šalinti. Tuo pačiu tai skatina savivaldybes aiškiau komunikuoti apie planuojamus darbus, jų pagrindimą ir numatomas atsodinimo priemones.

    Gyventojams, kurie turi klausimų dėl konkrečių medžių ar planuojamų darbų, įprastai rekomenduojama kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją ir pateikti informaciją apie vietą bei problemą. Tokiais atvejais sprendimams svarbūs medžio būklės vertinimai, saugumo argumentai ir tai, ar numatytos alternatyvos, pavyzdžiui, švelnesnis genėjimas ar atsodinimas.

  • Nupjautas medis paliko kelmą? Sodininkai įvardijo būdus, kurie sutaupo laiką ir jėgas

    Nupjautas medis paliko kelmą? Sodininkai įvardijo būdus, kurie sutaupo laiką ir jėgas

    Ar verta kelmą šalinti?

    Nupjauti medį dažnai būna lengviausia darbo dalis, o kelmas kieme gali likti metų metus. Mediena po žeme skyla lėtai, ypač jei kelmas didelis, o šaknys plačiai išsikerojusios.

    Praktinis argumentas paprastas: kelmas trukdo vejai, takeliams, naujiems želdiniams ir technikai, o už jo lengva užkliūti. Be to, pūvantis medis gali tapti terpė kenkėjams ir grybams, ypač jei šalia auga kiti medžiai ar vaiskrūmiai.

    Greičiausi mechaniniai sprendimai

    Jei tikslas yra rezultatas per vieną dieną, dažniausiai pasirenkamas mechaninis šalinimas. Rankinis kasimas realiai įmanomas, bet reikalauja daug jėgos: reikia atkasti šaknis, jas nukirsti ar nupjauti ir kelmą palaipsniui išjudinti.

    Didesniems kelmams dažnai pasiteisina kelmų freza, kuri kelmą susmulkina iki drožlių ir leidžia greitai sutvarkyti vietą. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar nepažeisite netoliese esančių komunikacijų ir ar turite pakankamai vietos saugiam darbui.

    Cheminis pagreitinimas: kada verta atsargiai

    Kita kryptis yra kelmo irimo pagreitinimas, kai jo nekasate, o skatinamas medienos irimas. Populiarus metodas yra daug gilių skylių išgręžimas kelme ir azoto turtingų trąšų įterpimas, kad suaktyvėtų mikroorganizmų veikla.

    Tačiau reikia turėti omenyje, kad toks kelias nėra momentinis, o rezultatas priklauso nuo medienos rūšies, kelmo dydžio ir drėgmės. Taip pat svarbu nepadauginti priemonių, nes per didelės koncentracijos gali paveikti dirvožemį ir netoliese augančius augalus.

    Natūralūs metodai: lėčiau, bet švelniau dirvai

    Ieškant ekologiškesnių sprendimų, dažnai pasirenkamos priemonės, kurios skatina natūralų irimą be agresyvios chemijos. Tam taip pat gręžiamos skylės, o kelmas laikomas drėgnas ir pridengtas, kad susidarytų palanki terpė irimo procesams.

    Sodininkai naudoja ir specialius grybienos preparatus, skirtus medienos skaidymui, tačiau čia reikia kantrybės: procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kuo kelmas kietesnis ir didesnis, tuo labiau verta svarstyti greitesnį mechaninį variantą.

    Renkantis metodą svarbiausia įsivertinti laiką, biudžetą ir rizikas sklype: šaknys gali būti arti tvorų, takų ar komunikacijų. Jei kelmas trukdo statyboms ar planuojamiems darbams artimiausiu metu, dažniausiai racionaliausia rinktis mechaninį sprendimą.

  • Upės gatvės 9 rekonstrukcija Vilniuje: nukirs 4 medžius, atsodins 35 naujus želdinius

    Kas planuojama Upės gatvėje

    Vilniuje, Upės gatvės 9 sklype, vykdant universalinės parduotuvės su priestatu rekonstravimo projektą numatoma pašalinti keturis želdinius. Nurodoma, kad bus šalinamos trys dygiųjų eglių ir vienas daugiakamienis uosialapis klevas.

    Tokie darbai paprastai atliekami tada, kai želdiniai patenka į planuojamų statybos darbų, inžinerinių tinklų ar privažiavimų zoną, o jų išsaugojimas tampa techniškai neįmanomas. Miestuose taip pat vertinama medžių būklė ir rizikos veiksniai, tačiau šiame pranešime akcentuojama būtent projekto įgyvendinimo priežastis.

    Kokia kompensacija numatyta

    Pašalinti želdiniai bus kompensuojami naujais sodiniais. Numatyta atsodinti 15 medžių, kurių kamieno skersmuo sieks 16–18 centimetrų, taip pat 20 krūmų.

    Iš viso tai sudaro 35 naujus želdinius, todėl kompensacija apima ne tik vienas prie vieno principą, bet ir didesnį bendrą želdinių kiekį. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant atkurti želdynų funkciją miesto aplinkoje ir užtikrinti vizualinę bei ekologinę naudą po statybų.

    Kodėl želdinių klausimas svarbus

    Vilniuje želdiniai laikomi svarbia miesto infrastruktūros dalimi, nes jie mažina karščio salų efektą, sugeria dalį taršos, slopina triukšmą ir gerina mikroklimatą. Dėl to medžių šalinimas, net ir nedidelės apimties, dažnai sulaukia gyventojų dėmesio, ypač tankiai užstatomose teritorijose.

    Kompensaciniai želdiniai gali sušvelninti poveikį, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis nauji medžiai bus pasodinti, kaip bus užtikrinta jų priežiūra ir prigijimas. Praktikoje svarbu ne tik pasodinti, bet ir pasirūpinti laistymu bei apsauga pirmuosius sezonus po sodinimo.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse, Rudaminos gatvės 1A teritorijoje, gyventojai pastebėjo vykdomą medžių kirtimą ir apie situaciją pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Vilniaus rajono savivaldybė teigia apie atvejį žinanti ir nurodo, kad į vertinimą įsitraukė savivaldybės specialistai.

    Pasak savivaldybės, leidimas kirsti saugotinus želdinius šiems darbams nebuvo išduotas, o dėl kirtimo į savivaldybę nebuvo kreiptasi. Administracija tvirtina bendradarbiaujanti su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, kurie aiškinasi darbų teisėtumą ir apimtį.

    „Matome gyventojų susirūpinimą ir reaguojame į situaciją Skaidiškėse. Administracijos specialistai jau yra įsitraukę ir bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais vertinant ir tiriant situaciją. Savivaldybės leidimas šiems darbams atlikti nebuvo išduotas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Aplinkos apsaugos departamentas informuotas tą pačią dieną atliko nurodytos vietos apžiūrą ir pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai neteisėto medžių naikinimo. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai žada teikti visą reikalingą informaciją ir pagalbą, kad būtų įvertinta, ar darbai atitiko teisės aktų reikalavimus.

    Ką tokiais atvejais numato įstatymas?

    Savivaldybė primena, kad pagal Želdynų įstatymą saugotinus želdinius kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą. Taip pat paprastai taikomas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos mechanizmas, kurio dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą tvarką.

    Institucijos akcentuoja, kad leidimų sistema taikoma ne tik gyvenamosiose, bet ir pramoninės paskirties teritorijose, jei želdiniai priskiriami saugotiniems. Būtent todėl tyrimo metu bus vertinama, kokie konkrečiai medžiai buvo šalinami, kokia jų būklė ir ar jiems galiojo apsaugos režimas.

    Kodėl želdiniai svarbūs pramoninėse teritorijose?

    Vilniaus rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad aktyviai naudojamose pramoninėse zonose želdiniai dažnai turi dar didesnę praktinę reikšmę nei vien estetinę. Medžiai ir krūmai prisideda prie oro kokybės gerinimo, triukšmo mažinimo, mikroklimato stabilizavimo ir gali turėti įtakos bendram teritorijos patrauklumui.

    Pasak savivaldybės, jei teritorija ateityje planuojama plėtoti kaip modernesnės pramonės ar technologijų traukos vietą, želdinių išsaugojimas ir integravimas į plėtrą gali tapti vienu iš kriterijų, padedančių derinti verslo poreikius su bendruomenės interesais.

    Gyventojų užfiksuoti vaizdai socialiniuose tinkluose ir pranešimai atsakingoms institucijoms tapo impulsu operatyviai patikrinti situaciją vietoje. Aplinkos apsaugos departamentui tęsiant tyrimą, galutinės išvados priklausys nuo surinktų duomenų apie kirtimo aplinkybes, atsakingus asmenis ir taikytinus reikalavimus.

  • Išpjovėte medį, bet kelmas liko? Gręžkite skyles ir įpilkite šio mišinio – suirs iš vidaus

    Išpjovėte medį, bet kelmas liko? Gręžkite skyles ir įpilkite šio mišinio – suirs iš vidaus

    Nukirsto medžio kelmas sode gali užimti vietą ne vienerius metus, o jo rovimas dažnai kainuoja daug pastangų ir gali išdarkyti veją ar gėlynus. Vis dėlto yra būdas kelmą palikti vietoje ir pasitelkti natūralų medienos irimo procesą. Tam reikia tik kantrybės, drėgmės ir tinkamai paruošto kelmo.

    Pirmas žingsnis – kelme išgręžti keliolika gilių skylių, kad skystis patektų kuo giliau į medieną. Skyles verta daryti ne tik viršuje, bet ir šonuose, ypač jei kelmas platus. Kuo didesnis kontaktas su drėgme ir mikroorganizmais, tuo greičiau mediena pradeda minkštėti ir trūkinėti.

    Kas pagreitina irimą?

    Į išgręžtas skyles siūloma pilti dilgėlių raugą, dar vadinamą dilgėlių srutomis. Tai azoto ir organinių junginių turtingas skystis, kuris netiesiogiai skatina medienos irimą, nes sukuria palankesnes sąlygas mikroorganizmams ir grybams, natūraliai skaidantiems medieną. Svarbiausia, kad kelmas būtų nuolat drėgnas, nes sausame medyje irimo procesai vyksta gerokai lėčiau.

    Naminiam raugo variantui dažnai naudojamos apie 500 gramų šviežių dilgėlių ir 4 litrai vandens, mišinį laikant plastikiniame inde apie 10 dienų. Skystį patariama pamaišyti kartą per dieną, o tamsiam, nebesiputojančiam raugo skysčiui susidarius, juo periodiškai papildyti skyles kelme. Kvapas gali būti aitrus, tačiau būtent fermentacija ir sukuria aktyvesnę terpę.

    Kiek laiko užtrunka?

    Greitų rezultatų tikėtis nereikėtų, nes mediena suyra lėtai, o procesą lemia kelmo dydis, medžio rūšis ir drėgmės kiekis. Ryškesni pokyčiai dažnai matomi tik po ilgesnio laiko, o kai kuriais atvejais gali prireikti iki 2 metų. Minkštesnė mediena paprastai suyra greičiau, o kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas, dažnai priešinasi ilgiau.

    Karštomis savaitėmis kelmą verta papildomai drėkinti vandeniu, kad jis neperdžiūtų. Kai kurie sodininkai kelmą uždengia plėvele arba apberia kompostu, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė ir šiluma. Tokios sąlygos padeda mikroorganizmams dirbti intensyviau, o mediena ima trupėti nuo vidaus.

    Svarbu įvertinti ir saugumą: gręžiant naudokite stabiliai laikomą grąžtą, apsauginius akinius, o raugą laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Jei kelmas yra šalia pastatų pamatų, požeminių komunikacijų ar kelia pavojų, praktiškiau rinktis profesionalų šalinimą.

  • Naujininkuose tvarkomi želdiniai: Švitrigailos gatvėje šalinamos dvi liepos, Varėnos gatvėje – klevai

    Kur ir kokie medžiai šalinami?

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Naujininkų seniūnijoje numatyti želdinių tvarkymo darbai dviejose vietose. Darbai apima pavojingų ir nesaugotinų medžių šalinimą, kartu siekiant išsaugoti perspektyvius, geros būklės želdinius.

    Švitrigailos gatvėje, ties 29 numeriu, planuojama pašalinti dvi liepas. Savivaldybės teigimu, vienas medis yra visiškai nudžiūvęs, o kitas įvardijamas kaip prastos būklės ir pavojingai pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu.

    Kodėl Varėnos gatvėje šalinami klevai?

    Varėnos gatvėje, ties 15 numeriu, darbai susiję su šlaito tvirtinimu ir grunto valymu atliekomis užterštoje teritorijoje. Savivaldybė nurodo, kad dėl šių darbų bus šalinami keli savaime išaugę klevai, augantys nestabiliame, šiukšlėmis užterštame grunte.

    Akcentuojama, kad kritulių metu nuo šlaito išplaunamos įvairios atliekos, o sąnašos kaupiasi ant pravažiavimo, todėl teritoriją būtina sutvarkyti. Tokiose vietose savaiminiai medžiai gali ne tik trukdyti tvarkymo darbams, bet ir didinti rizikas, jei šlaitas yra nestabilus.

    Kokius medžius žadama išsaugoti?

    Numatoma šalinti nesaugotinus medžius, kurių kamieno skersmuo neviršija 12 centimetrų, taip pat blogos būklės daugiakamienį klevą, kuris yra skilęs ir aplūžęs. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai grindžiami medžių būkle ir saugumo argumentais.

    Taip pat nurodoma, jog perspektyvius, geros būklės medžius, kurie netrukdo numatytiems darbams, bus stengiamasi išsaugoti. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas pavojų keliančių, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pašalinimui, o ne masinei želdinių kirtimo apimčiai.