CP v2

Tag: Medžių kirtimas

  • Upės gatvės 9 rekonstrukcija Vilniuje: nukirs 4 medžius, atsodins 35 naujus želdinius

    Kas planuojama Upės gatvėje

    Vilniuje, Upės gatvės 9 sklype, vykdant universalinės parduotuvės su priestatu rekonstravimo projektą numatoma pašalinti keturis želdinius. Nurodoma, kad bus šalinamos trys dygiųjų eglių ir vienas daugiakamienis uosialapis klevas.

    Tokie darbai paprastai atliekami tada, kai želdiniai patenka į planuojamų statybos darbų, inžinerinių tinklų ar privažiavimų zoną, o jų išsaugojimas tampa techniškai neįmanomas. Miestuose taip pat vertinama medžių būklė ir rizikos veiksniai, tačiau šiame pranešime akcentuojama būtent projekto įgyvendinimo priežastis.

    Kokia kompensacija numatyta

    Pašalinti želdiniai bus kompensuojami naujais sodiniais. Numatyta atsodinti 15 medžių, kurių kamieno skersmuo sieks 16–18 centimetrų, taip pat 20 krūmų.

    Iš viso tai sudaro 35 naujus želdinius, todėl kompensacija apima ne tik vienas prie vieno principą, bet ir didesnį bendrą želdinių kiekį. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant atkurti želdynų funkciją miesto aplinkoje ir užtikrinti vizualinę bei ekologinę naudą po statybų.

    Kodėl želdinių klausimas svarbus

    Vilniuje želdiniai laikomi svarbia miesto infrastruktūros dalimi, nes jie mažina karščio salų efektą, sugeria dalį taršos, slopina triukšmą ir gerina mikroklimatą. Dėl to medžių šalinimas, net ir nedidelės apimties, dažnai sulaukia gyventojų dėmesio, ypač tankiai užstatomose teritorijose.

    Kompensaciniai želdiniai gali sušvelninti poveikį, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis nauji medžiai bus pasodinti, kaip bus užtikrinta jų priežiūra ir prigijimas. Praktikoje svarbu ne tik pasodinti, bet ir pasirūpinti laistymu bei apsauga pirmuosius sezonus po sodinimo.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse, Rudaminos gatvės 1A teritorijoje, gyventojai pastebėjo vykdomą medžių kirtimą ir apie situaciją pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Vilniaus rajono savivaldybė teigia apie atvejį žinanti ir nurodo, kad į vertinimą įsitraukė savivaldybės specialistai.

    Pasak savivaldybės, leidimas kirsti saugotinus želdinius šiems darbams nebuvo išduotas, o dėl kirtimo į savivaldybę nebuvo kreiptasi. Administracija tvirtina bendradarbiaujanti su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, kurie aiškinasi darbų teisėtumą ir apimtį.

    „Matome gyventojų susirūpinimą ir reaguojame į situaciją Skaidiškėse. Administracijos specialistai jau yra įsitraukę ir bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais vertinant ir tiriant situaciją. Savivaldybės leidimas šiems darbams atlikti nebuvo išduotas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Aplinkos apsaugos departamentas informuotas tą pačią dieną atliko nurodytos vietos apžiūrą ir pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai neteisėto medžių naikinimo. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai žada teikti visą reikalingą informaciją ir pagalbą, kad būtų įvertinta, ar darbai atitiko teisės aktų reikalavimus.

    Ką tokiais atvejais numato įstatymas?

    Savivaldybė primena, kad pagal Želdynų įstatymą saugotinus želdinius kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą. Taip pat paprastai taikomas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos mechanizmas, kurio dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą tvarką.

    Institucijos akcentuoja, kad leidimų sistema taikoma ne tik gyvenamosiose, bet ir pramoninės paskirties teritorijose, jei želdiniai priskiriami saugotiniems. Būtent todėl tyrimo metu bus vertinama, kokie konkrečiai medžiai buvo šalinami, kokia jų būklė ir ar jiems galiojo apsaugos režimas.

    Kodėl želdiniai svarbūs pramoninėse teritorijose?

    Vilniaus rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad aktyviai naudojamose pramoninėse zonose želdiniai dažnai turi dar didesnę praktinę reikšmę nei vien estetinę. Medžiai ir krūmai prisideda prie oro kokybės gerinimo, triukšmo mažinimo, mikroklimato stabilizavimo ir gali turėti įtakos bendram teritorijos patrauklumui.

    Pasak savivaldybės, jei teritorija ateityje planuojama plėtoti kaip modernesnės pramonės ar technologijų traukos vietą, želdinių išsaugojimas ir integravimas į plėtrą gali tapti vienu iš kriterijų, padedančių derinti verslo poreikius su bendruomenės interesais.

    Gyventojų užfiksuoti vaizdai socialiniuose tinkluose ir pranešimai atsakingoms institucijoms tapo impulsu operatyviai patikrinti situaciją vietoje. Aplinkos apsaugos departamentui tęsiant tyrimą, galutinės išvados priklausys nuo surinktų duomenų apie kirtimo aplinkybes, atsakingus asmenis ir taikytinus reikalavimus.

  • Išpjovėte medį, bet kelmas liko? Gręžkite skyles ir įpilkite šio mišinio – suirs iš vidaus

    Išpjovėte medį, bet kelmas liko? Gręžkite skyles ir įpilkite šio mišinio – suirs iš vidaus

    Nukirsto medžio kelmas sode gali užimti vietą ne vienerius metus, o jo rovimas dažnai kainuoja daug pastangų ir gali išdarkyti veją ar gėlynus. Vis dėlto yra būdas kelmą palikti vietoje ir pasitelkti natūralų medienos irimo procesą. Tam reikia tik kantrybės, drėgmės ir tinkamai paruošto kelmo.

    Pirmas žingsnis – kelme išgręžti keliolika gilių skylių, kad skystis patektų kuo giliau į medieną. Skyles verta daryti ne tik viršuje, bet ir šonuose, ypač jei kelmas platus. Kuo didesnis kontaktas su drėgme ir mikroorganizmais, tuo greičiau mediena pradeda minkštėti ir trūkinėti.

    Kas pagreitina irimą?

    Į išgręžtas skyles siūloma pilti dilgėlių raugą, dar vadinamą dilgėlių srutomis. Tai azoto ir organinių junginių turtingas skystis, kuris netiesiogiai skatina medienos irimą, nes sukuria palankesnes sąlygas mikroorganizmams ir grybams, natūraliai skaidantiems medieną. Svarbiausia, kad kelmas būtų nuolat drėgnas, nes sausame medyje irimo procesai vyksta gerokai lėčiau.

    Naminiam raugo variantui dažnai naudojamos apie 500 gramų šviežių dilgėlių ir 4 litrai vandens, mišinį laikant plastikiniame inde apie 10 dienų. Skystį patariama pamaišyti kartą per dieną, o tamsiam, nebesiputojančiam raugo skysčiui susidarius, juo periodiškai papildyti skyles kelme. Kvapas gali būti aitrus, tačiau būtent fermentacija ir sukuria aktyvesnę terpę.

    Kiek laiko užtrunka?

    Greitų rezultatų tikėtis nereikėtų, nes mediena suyra lėtai, o procesą lemia kelmo dydis, medžio rūšis ir drėgmės kiekis. Ryškesni pokyčiai dažnai matomi tik po ilgesnio laiko, o kai kuriais atvejais gali prireikti iki 2 metų. Minkštesnė mediena paprastai suyra greičiau, o kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas, dažnai priešinasi ilgiau.

    Karštomis savaitėmis kelmą verta papildomai drėkinti vandeniu, kad jis neperdžiūtų. Kai kurie sodininkai kelmą uždengia plėvele arba apberia kompostu, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė ir šiluma. Tokios sąlygos padeda mikroorganizmams dirbti intensyviau, o mediena ima trupėti nuo vidaus.

    Svarbu įvertinti ir saugumą: gręžiant naudokite stabiliai laikomą grąžtą, apsauginius akinius, o raugą laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Jei kelmas yra šalia pastatų pamatų, požeminių komunikacijų ar kelia pavojų, praktiškiau rinktis profesionalų šalinimą.

  • Naujininkuose tvarkomi želdiniai: Švitrigailos gatvėje šalinamos dvi liepos, Varėnos gatvėje – klevai

    Kur ir kokie medžiai šalinami?

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Naujininkų seniūnijoje numatyti želdinių tvarkymo darbai dviejose vietose. Darbai apima pavojingų ir nesaugotinų medžių šalinimą, kartu siekiant išsaugoti perspektyvius, geros būklės želdinius.

    Švitrigailos gatvėje, ties 29 numeriu, planuojama pašalinti dvi liepas. Savivaldybės teigimu, vienas medis yra visiškai nudžiūvęs, o kitas įvardijamas kaip prastos būklės ir pavojingai pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu.

    Kodėl Varėnos gatvėje šalinami klevai?

    Varėnos gatvėje, ties 15 numeriu, darbai susiję su šlaito tvirtinimu ir grunto valymu atliekomis užterštoje teritorijoje. Savivaldybė nurodo, kad dėl šių darbų bus šalinami keli savaime išaugę klevai, augantys nestabiliame, šiukšlėmis užterštame grunte.

    Akcentuojama, kad kritulių metu nuo šlaito išplaunamos įvairios atliekos, o sąnašos kaupiasi ant pravažiavimo, todėl teritoriją būtina sutvarkyti. Tokiose vietose savaiminiai medžiai gali ne tik trukdyti tvarkymo darbams, bet ir didinti rizikas, jei šlaitas yra nestabilus.

    Kokius medžius žadama išsaugoti?

    Numatoma šalinti nesaugotinus medžius, kurių kamieno skersmuo neviršija 12 centimetrų, taip pat blogos būklės daugiakamienį klevą, kuris yra skilęs ir aplūžęs. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai grindžiami medžių būkle ir saugumo argumentais.

    Taip pat nurodoma, jog perspektyvius, geros būklės medžius, kurie netrukdo numatytiems darbams, bus stengiamasi išsaugoti. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas teikiamas pavojų keliančių, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pašalinimui, o ne masinei želdinių kirtimo apimčiai.

  • Vilnius Žvėryne šalins tris avarinės būklės klevus: savivaldybė paaiškino, kur ir kodėl

    Kur vyks darbai?

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad artimiausiu metu Žvėryne, Sėlių gatvėje ties 64 numeriu, bus šalinami trys avarinės būklės klevai. Sprendimas priimtas įvertinus jų būklę ir galimą riziką žmonėms bei turtui.

    Pasak savivaldybės, tokie darbai planuojami tada, kai medis tampa nebesaugus ir jo išsaugojimas nebeatitinka viešojo saugumo kriterijų. Dažniausiai tai susiję su sausomis lajomis, kamieno pažeidimais ar lūžtančiomis šakomis.

    Kokia medžių būklė?

    Nurodoma, kad du iš klevų yra visiškai sausi. Vienas jų taip pat stipriai aplūžęs, o lajoje likusi pakibusi šaka didina riziką, ypač esant stipresniam vėjui ar gausesniam snygiui.

    Tokie požymiai paprastai reiškia, kad medis praranda mechaninį stabilumą, o šakos gali lūžti net ir be akivaizdaus perspėjimo. Miesto aplinkoje tai tampa aktualu dėl šaligatvių, automobilių stovėjimo vietų ir pastatų artumo.

    Bus tvarkomi ir kiti želdiniai

    Kartu bus šalinama ir prastos būklės tuja, auganti šalia avarinio klevo. Savivaldybė teigia, kad ji yra pusiau sausa, pažeista puvinio, laikoma neperspektyvia ir potencialiai pavojinga.

    Gyventojų prašymu taip pat numatyta genėti arti namo užaugusią baltažiedę robiniją. Tokie genėjimo darbai paprastai atliekami siekiant sumažinti šakų kontaktą su pastatu, pagerinti matomumą ir sumažinti tikimybę, kad šakos lūš ar trinsis į konstrukcijas.

    Savivaldybė ragina gyventojus būti atidesnius darbų zonoje ir, jei prireiktų, laikinai nepalikti automobilių šalia planuojamų darbų vietų. Paprastai apie konkrečias darbų dienas ir galimus trumpalaikius ribojimus papildomai informuojama vietoje arba savivaldybės kanalais.

  • Zarasų savivaldybė svarstys želdinių šalinimą kelių ir vėjo elektrinių projektams: kur ir kada vyks posėdis

    Zarasų savivaldybė svarstys želdinių šalinimą kelių ir vėjo elektrinių projektams: kur ir kada vyks posėdis

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jame bus svarstomi prašymai dėl leidimų šalinti želdinius, susijusius su dviem infrastruktūros projektais.

    Posėdis vyks Zarasų rajono savivaldybės administracinio pastato Didžiojoje salėje, antrame aukšte. Nurodytas adresas: Sėlių aikštė 22, Zarasai.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Pirmuoju klausimu komisija svarstys leidimo išdavimą želdinių šalinimui pagal valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas ruožo nuo 0,00 iki 6,04 kilometro kapitalinio remonto techninį darbo projektą. Tokie sprendimai paprastai reikalingi, kai darbų zona patenka į pakeles, sankasas ar kelio juostą, kur augantys medžiai ir krūmai trukdo rekonstrukcijai.

    Antruoju klausimu bus nagrinėjamas leidimas šalinti želdinius, susijęs su privažiavimo kelių prie vėjo elektrinių įrengimu Zarasų seniūnijoje. Projekte minimos vietovės: Bernatkų, Kavoliškių, Riešutinės I, Šapaukos, Kalinaukos kaimai ir Obeliškės viensėdis.

    Kodėl tokie sprendimai svarbūs?

    Leidimai šalinti želdinius savivaldybėse paprastai vertinami per viešojo intereso prizmę, derinant infrastruktūros plėtrą su aplinkos apsauga. Komisijos posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra pagrįstas projektu, ar numatytos kompensacinės priemonės ir kaip bus užtikrinta želdynų atkūrimo tvarka.

    Gyventojams tai aktualu dėl galimo poveikio kraštovaizdžiui, eismo saugai ir gyvenamajai aplinkai, ypač kai darbai vykdomi šalia gyvenviečių ar dažnai naudojamų vietinės reikšmės kelių. Galutiniai sprendimai priklausys nuo komisijos išvadų ir projektų dokumentacijos atitikties taikomiems reikalavimams.

    Informaciją apie posėdį paskelbė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja apie įsigaliojusį sprendimą, kuriuo leidžiama pašalinti saugotiną želdinį – gluosnį (sprendimas Nr. SL-3). Nurodoma, kad medis yra patenkinamos būklės, o kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Šis gluosnis auga valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Kėdainių rajono savivaldybė, Gegučių parke (Gegučių g. 16, Kėdainiai). Medį planuojama pašalinti dėl infrastruktūros darbų, nes jis patenka į projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako trasą.

    Kodėl medis šalinamas?

    Savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į planuojamą Gegučių parko susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją. Projektas numato gatvių infrastruktūros pertvarkymą ir pėsčiųjų bei dviračių tako įrengimą atkarpoje nuo Gegučių gatvės iki Pavasario gatvės.

    Tokiais atvejais, kai želdiniai patenka į statybos ar rekonstrukcijos zoną, savivaldybės privalo suderinti sprendinius ir laikytis želdinių apsaugos bei tvarkymo reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad prieš šalinant saugotinus medžius turi būti įvertinamos alternatyvos, o leidimas fiksuojamas oficialiu sprendimu.

    Atkuriamoji vertė ir darbų pradžia

    Nurodoma, kad šio želdinio atkuriamoji vertė yra 412 eurų 50 centų. Atkuriamoji vertė paprastai siejama su želdinių atkūrimu ar kompensacinėmis priemonėmis, kai dėl viešųjų interesų medžiai šalinami iš augimo vietos.

    Taip pat pažymima, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradedami ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo įsigaliojusio sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas skirtas užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę suinteresuotoms pusėms susipažinti su informacija.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl sprendimo ir planuojamų darbų gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių. Nurodytas kontaktinis asmuo – vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, telefono numeris +370 347 69545.

    Savivaldybė primena, kad apie želdinių tvarkymo sprendimus dažniausiai skelbiama viešai, o parkų ir viešųjų erdvių rekonstrukcijų metu siekiama suderinti infrastruktūros plėtrą su želdynų išsaugojimu. Tokie projektai miestams padeda gerinti susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau kartu reikalauja atidaus sprendimų dėl želdinių pagrindimo.

  • Trakuose, Lukos ežero pakrantėje, nupjauti du jauni gluosniai: savivaldybė prašo pagalbos

    Trakuose, Lukos ežero pakrantėje, nupjauti du jauni gluosniai: savivaldybė prašo pagalbos

    Trakų rajono savivaldybė praneša gavusi informaciją, kad nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 4 dienos Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje buvo neteisėtai nupjauti du jauni medžiai – baltieji gluosniai. Pasak savivaldybės, incidentas užfiksuotas ties buvusia „Nemuno“ sporto baze.

    Nurodoma, kad gluosniai buvo pasodinti įgyvendinant Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių bei želdynų tvarkymo projektą. Šio projekto tikslas – gerinti viešųjų erdvių kokybę, stiprinti miesto ekologinį atsparumą ir puoselėti Trakų aplinką.

    Savivaldybė pabrėžia, jog želdinių niokojimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir bendruomenei, nes viešosiose erdvėse augantys medžiai yra bendras visų gyventojų turtas. Tuo pačiu primenama, kad net ir kelių medžių netekimas pakrančių zonose gali turėti praktinių pasekmių: mažėja pavėsis, silpnėja apsauga nuo vėjo, prastėja kraštovaizdžio vientisumas.

    Gyventojų prašo pranešti informaciją

    Siekdama nustatyti pažeidėjus ir incidento aplinkybes, savivaldybė kreipiasi į gyventojus ir prašo pasidalinti bet kokia turima informacija. Pranešimus prašoma teikti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui.

    Taip pat akcentuojama, kad pastebėjus želdinių niokojimą viešose vietose, svarbu fiksuoti situaciją ir nedelsiant kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Savivaldybė ragina reaguoti kuo operatyviau, nes tokiais atvejais itin svarbus laikas ir liudytojų duomenys.

    Medžius žada atsodinti

    Trakų rajono savivaldybė informuoja, kad neteisėtai nupjauti medžiai bus atsodinti. Kartu žadama imtis teisinių ir organizacinių priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų.

    Pasak savivaldybės, viešųjų erdvių želdynai kuriami ilgam laikui ir reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl bendruomenės įsitraukimas ir pranešimai apie pažeidimus išlieka viena svarbiausių prevencijos priemonių. Gyventojai raginami saugoti ir gerbti bendrą aplinką.