Tag: Medžių kirtimas

  • Kaip pašalinti kelmą neiškasant vejos: grybiena padeda jam suirti natūraliai

    Kaip pašalinti kelmą neiškasant vejos: grybiena padeda jam suirti natūraliai

    Po nupjauto medžio likęs kelmas daugeliui tampa ilgalaike problema: jį sunku išrauti, o technikos nuoma ar profesionalios paslaugos kainuoja. Vis dėlto kelmo nereikia nei kasti, nei griebtis agresyvios chemijos – yra natūralesnis būdas, leidžiantis medienai tiesiog suirti.

    Lenkų portale „Deccoria.pl“ aprašomas metodas remiasi grybiena, priklausančia rūšiai Phlebiopsis gigantea (lietuviškai dažnai vadinama didžiąja plaušabude). Tai saprotrofinis grybas, natūraliai augantis ant negyvos medienos ir ją palaipsniui skaidantis.

    Idėja paprasta: grybas „maitinasi“ kelmo mediena, todėl šis su laiku tampa trapesnis, sutrūkinėja ir lengviau pasiduoda pašalinimui. Tekste pabrėžiama, kad tokia priemonė neturėtų išsekinti dirvožemio ir neturėtų kenkti šalia augantiems augalams.

    Per kiek laiko kelmas suyra, priklauso nuo jo dydžio, medienos kietumo, drėgmės ir oro sąlygų. Mažesni kelmai, kaip nurodoma, kartais suirsta maždaug per 6 mėnesius, o didesniems gali prireikti 1–2 metų.

    Kaip naudojama kelmų skaidymo grybiena

    Prekyboje tokios grybienos dažnai galima rasti kaip paruoštą preparatą, skirtą kelmams skaidyti. Straipsnyje minima, kad jo galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, statybinių prekių centruose ar internetu.

    Pirmas žingsnis – paruošti kelmą, kad grybiena lengviau prasiskverbtų į medieną. Rekomenduojama kelme išgręžti angas (mažiausiai apie 15 cm gylio), taip pat galima paviršių įrėžti, o pats kelmas turėtų būti nupjautas kuo arčiau žemės – tuomet procesas spartėja.

    Toliau grybiena skiedžiama vandeniu pagal konkretaus produkto instrukciją ir supilama į išgręžtas angas bei ant kelmo viršaus. Kad kelmas neišdžiūtų, siūloma jį uždengti kompostu, mulčiu arba plėvele ir leisti gamtai atlikti savo darbą.

    Kada kertant medį gali reikėti leidimo

    Pačio kelmo šalinimas sode atskiro leidimo, kaip akcentuojama, nereikalauja, tačiau situacija keičiasi, kai kalbama apie medžio kirtimą. Straipsnyje primenama, kad daugeliu atvejų nekilnojamojo turto savininkams prieš kertant medį gali tekti gauti leidimą.

    Remiantis Lenkijoje galiojančiomis taisyklėmis, pranešimas institucijoms dėl medžio kirtimo fiziniams asmenims gali būti privalomas, jei kamieno apimtis 5 cm aukštyje viršija nustatytas ribas. Nurodomi tokie slenksčiai: 80 cm – tuopoms, gluosniams, uosialapiams ir sidabriniams klevams; 65 cm – paprastiesiems kaštonams, baltažiedėms robinijoms ir platanams; 50 cm – daugumai kitų rūšių.

    Taip pat pažymima, kad be leidimo galima kirsti mažesnius medžius, neviršijančius minėtų dydžių, o kai kuriais atvejais leidimas nereikalingas ir invazinėms svetimžemėms rūšims. Kadangi taisyklės skirtingose šalyse skiriasi, prieš kertant medį verta pasitikrinti konkrečiai jūsų vietovei taikomą tvarką.

  • Kaip per žiemą suminkštinti medžio kelmą: du būdai, padedantys greičiau jį pašalinti

    Paliktas kelmas po nupjauto medžio daugeliui tampa ilgalaike bėda: jis gadina vaizdą, trukdo tvarkyti sklypą, o išrauti mechaniškai dažnai brangu ir palieka didelę duobę.

    Dėl to sodininkystės specialistai neretai rekomenduoja ne skubėti kasti, o paspartinti natūralų medienos irimą – taip po kelių mėnesių kelmas tampa minkštesnis ir jį gerokai lengviau suskaldyti bei iškasti.

    Procesas paprastai užtrunka metus ar net ilgiau, ypač jei kelmas didelis arba iš kietmedžio. Tačiau rudenį ir žiemą drėgmė bei žema temperatūra gali prisidėti prie spartesnio irimo, jei sudaromos tam tinkamos sąlygos.

    Straipsnyje aptariami du dažniausiai minimi būdai – cukraus ir karbamido (šlapalo) naudojimas. Abu metodai remiasi tuo, kad kelmo viduje sukuriama palanki terpė mikroorganizmams, kurie ardo medieną.

    Cukrus kelme: svarbiausia – skylės ir drėgmė

    Vienas paprastesnių būdų – cukrų berti ne ant kelmo viršaus, o į jo vidų. Tam kelmo paviršiuje išgręžiamos nedidelės skylės per visą plotą, kad medžiaga patektų gilyn.

    Nurodoma, kad skylės turėtų siekti apie 20 centimetrų gylį – tuomet cukrus gali veikti kelmo viduje, kur ir prasideda aktyviausi irimo procesai. Į skylutes cukraus beriama gausiau, o kelmas uždengiamas, pavyzdžiui, tentu.

    Akcentuojama drėgmė: per sausas kelmas ir per sekliai išgręžtos skylės procesą gali gerokai sulėtinti. Kad irimas vyktų sparčiau, patariama periodiškai patikrinti, ar po danga pakanka drėgmės, ir prireikus atsargiai sudrėkinti.

    Palikus taip paruoštą kelmą per žiemą, pavasarį jį siūloma nuimti nuo dangos, suskaldyti į mažesnes dalis ir tuomet bandyti iškasti – kai mediena suminkštėja, tai padaryti lengviau.

    Karbamidas (šlapalas): azotas, skatinantis irimą

    Kitas dažnai aptariamas variantas – karbamidas, dar vadinamas šlapalu. Pabrėžiama, kad sodininkystėje naudojamas karbamidas yra koncentruota medžiaga, kuri veikia kaip azoto šaltinis.

    Aiškinama, kad medienos irime dalyvaujantiems mikroorganizmams, be drėgmės ir temperatūros, reikalingos ir maistinės medžiagos, tarp jų – azotas. Dėl to karbamidas gali sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms ir grybams sparčiau daugintis bei greičiau ardyti medienos struktūrą.

    Naudojimas panašus kaip ir cukraus atveju: kelme išgręžiamos arba iškaldinamos skylės (nuo kelių iki keliolikos centimetrų gylio) per visą paviršių, į jas suberiamas karbamidas ir įpilama vandens.

    Kad viduje ilgiau išliktų drėgmė ir procesas vyktų sparčiau, kelmas sandariai uždengiamas plėvele arba agroplėvele ir paliekamas per žiemą.

    Abiem atvejais esmė ta pati – pagreitinti natūralų medienos irimą, kad kelmą vėliau būtų galima pašalinti su mažiau darbo ir mažesne žala aplinkinei dirvai.

  • Dėl dujotiekio „Tworzeń–Łagiewniki“ Lenkijoje kertami 4 193 medžiai: vietoj jų žada 9 tūkst.

    Lenkijoje kilo aistros dėl medžių kirtimo, vykstant svarbaus dujotiekio „Tworzeń–Łagiewniki“ statyboms. Projektą įgyvendinanti „Polska Spółka Gazownictwa“ (PSG) turi leidimą pašalinti 4 193 medžius ir 59 krūmų sąžalynus, nes jie trukdo statyboms.

    Įmonė tikina, kad kirtimai atliekami tik tiek, kiek būtina, ir pagal galutinius administracinius sprendimus, įskaitant aplinkosaugines sąlygas. Mainais už pašalintą želdyną PSG įsipareigoja atsodinti 9 000 vietinių rūšių medžių ir 6 000 krūmų.

    Dujotiekis bus 39 km ilgio ir, PSG teigimu, turėtų prisidėti prie Silezijos vaivadijos dujų infrastruktūros plėtros bei energetinio saugumo. Pagal sutartį numatytas projekto įgyvendinimo terminas – 2027 metų rugsėjo 30 diena.

    Daugiausia emocijų kilo Dombrovos Gurničos mieste, kur kirtimai vyksta šalia vandens telkinio „Pogoria III“. Vietos valdžia teigia sulaukianti gyventojų nusivylimo, nes šalia tuo pat metu vyksta teritorijos atnaujinimas, kurio tikslas – išsaugoti natūralų šios vietos charakterį.

    Leidimai ir kompensaciniai sodinimai

    PSG nurodo, kad statybos leidimuose yra numatyta galimybė pašalinti 4 193 medžius bei 59 krūmų sąžalynus, kurie kertasi su dujotiekio trasa ir infrastruktūra. Aplinkosauginių sąlygų sprendimas įpareigoja atlikti kompensacinius sodinimus – iš viso 9 000 medžių ir 6 000 krūmų.

    Įmonė pabrėžia, kad naujų medžių skaičius turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnis nei pašalinamų. Pasak PSG, sodinimui planuojama rinktis daugiausia vietines rūšis, kad jos geriau prigytų.

    Taip pat teigiama, kad kirtimai vykdomi ne paukščių perėjimo laikotarpiu, o prieš darbus buvo atlikta gamtinė priežiūra. PSG tvirtina, jog patikrinimų metu saugomų rūšių buvimas nebuvo nustatytas.

    Konfliktas prie „Pogoria III“

    Dombrovos Gurničos savivaldybė atkreipia dėmesį, kad didžiausias pasipiktinimas kyla dėl to, jog PSG užsakytas kirtimas vyksta greta teritorijos, kuri tvarkoma pagal gyventojų pasirinktą projektą. Miestas pabrėžia, kad šioje savivaldybės investicijoje želdinių stengtasi neliesti.

    Pasak savivaldybės atstovo Bartoszo Matylewiczo, gyventojams buvo svarbiausia, kad atnaujinama vieta neprarastų savo charakterio. Savivaldybė teigia įgyvendinanti darbus be medžių kirtimo ir be kišimosi į pakrantės liniją.

    PSG savo ruožtu nurodo, kad konkrečiai „Pogoria III“ apylinkėse statybos leidimas iš pradžių numatė 509 medžių pašalinimą. Įmonė teigia, kad po papildomų veiksmų, suderintų su rangovu ir miesto atstovais, pavyko sumažinti montavimo juostos plotį 2 metrais ir taip išvengti 178 medžių kirtimo.

    Taip pat skelbiama, kad darbų grafikas šioje vietoje pakoreguotas taip, jog labiausiai varginantys darbai būtų vykdomi laikotarpiu nuo 2026 metų spalio 27 dienos iki 2027 metų balandžio 30 dienos.

    Papildomi pažadai po statybų

    Be privalomų kompensacinių sodinimų, PSG deklaruoja planuojanti ir papildomus želdinimo darbus jau užbaigus pagrindines statybas. Įmonė žada atlikti teritorijų inventorizaciją ir kartu su žemės savininkais bei naudotojais suderinti, kur ir kada būtų galima įrengti daugiau žaliųjų zonų.

    PSG yra didžiausias Lenkijos dujų skirstymo sistemos operatorius: įmonė nurodo turinti daugiau nei 11,5 tūkst. darbuotojų ir valdanti virš 215 tūkst. km dujotiekių tinklą. Bendrovė priklauso „Orlen“ grupei.

  • Kaimynas reikalauja nukirsti medį: kada neprivalote sutikti ir kokios išeitys galimos

    Kaimynas reikalauja nukirsti medį: kada neprivalote sutikti ir kokios išeitys galimos

    Vien tai, kad kaimynui nepatinka jūsų sklype augantis medis ar jo metamas šešėlis, dar nereiškia, jog privalote jį nupjauti. Tokiais ginčais dažnai remiamasi ne emocijomis, o tuo, ar medis iš tiesų sukelia „didesnę nei įprasta“ žalą ar trukdymą.

    Svarbiausia aplinkybė – trukdymo mastas ir jo poveikis kaimyno galimybei normaliai naudotis savo sklypu, terasa ar būstu. Kitaip tariant, ne kiekvienas nepatogumas automatiškai tampa pagrindu reikalauti kirtimo.

    Kartu reikia prisiminti, kad medis, augantis sklype, paprastai laikomas tos žemės dalimi – todėl sprendimą, kas su juo bus daroma, pirmiausia priima sklypo savininkas. Vis dėlto nuosavybės teisė nėra absoliuti: ja negalima naudotis taip, kad būtų pažeidžiamos kaimynų teisės.

    Jei medis sukelia akivaizdžiai neproporcingų nepatogumų, o geranoriškas susitarimas neįmanomas, konfliktas gali persikelti į teismą. Tačiau net ir tuomet sprendimas nebūtinai bus radikalus – teismas gali įpareigoti ne nukirsti, o, pavyzdžiui, tinkamai apgenėti.

    Kada gali būti sprendžiama teisme

    Situacijose, kai kaimynas teigia patiriantis nuolatinius, reikšmingus trukdžius, ginčas gali būti sprendžiamas teisiniu keliu. Teismas vertina, ar trukdymas viršija įprastą ribą, atsižvelgdamas ir į vietos ypatumus bei sklypų paskirtį.

    Praktikoje tai reiškia, kad šešėlis, krentantys lapai ar įprasta augmenijos „netvarka“ dažnai nėra pakankama priežastis reikalauti kirtimo. Dažnesnė išeitis – priežiūros darbai, mažinantys realų nepatogumą.

    Jei medis kelia realų pavojų

    Kitaip vertinama situacija, kai problema – ne estetika ar šešėlis, o saugumas. Supuvęs kamienas, pažeistos stambios šakos ar akivaizdūs medžio silpnėjimo požymiai gali kelti pagrįstą nerimą, ypač jei medis arti pastato, tvoros ar vietų, kur dažnai būna žmonių.

    Tokiais atvejais iš medžio savininko tikimasi veiksmų, kurie sumažintų riziką: pašalinti pavojingas šakas, atlikti genėjimą ar imtis kitų priežiūros priemonių. Ne visada būtina kirsti visą medį – sprendimas turėtų priklausyti nuo faktinės būklės ir rizikos lygio.

    Jeigu savininkas nesiima jokių priemonių, o grėsmė atrodo tiesioginė, nukentėti galintis asmuo gali reikalauti, kad pavojus būtų pašalintas. Tokiose situacijose svarbu ne eskaluoti konflikto savarankiškais veiksmais, o rinkti informaciją apie būklę ir ieškoti teisėtų sprendimų.

    Šakos ir šaknys peržengė ribą: ką galima daryti

    Ne visi konfliktai susiję su visu medžiu – dažnai problema ta, kad šakos ar šaknys įsiveržia į kaimyno sklypą. Tokiu atveju kai kuriais atvejais leidžiama pašalinti į svetimą teritoriją peraugusias dalis, tačiau paprastai pirmiausia turi būti suteiktas terminas savininkui tai sutvarkyti pačiam.

    Svarbu, kad tokie veiksmai neperžengtų protingumo ribų: genėjimas neturėtų sunaikinti medžio ar padaryti jam neproporcingos žalos. Be to, kalbama tik apie dalis, kurios faktiškai peržengia sklypo ribą, o ne apie visos lajos „sutvarkymą“ iš esmės.

    Taip pat reikia turėti omenyje, kad kaimynas paprastai negali pats gauti leidimo nukirsti medį svetimame sklype – tokius prašymus teikia teisėtas sklypo valdytojas, o kai kuriais atvejais reikalingas ir savininko sutikimas. Kai susitarti nepavyksta, teisėtas kelias dažniausiai lieka derybos, o kraštutiniais atvejais – teismas.

    Išimtinėse situacijose, kai grėsmė yra tiesioginė, savininko nėra ir nėra kitos realios išeities užkirsti kelią žalai, gali būti vertinamos ypatingos aplinkybės. Vis dėlto tai nėra „laisvas leidimas“ savavališkai kirsti svetimą medį – saugiau kreiptis į atsakingas tarnybas ir dokumentuoti situaciją.

  • Visagine nukirs 11 invazinių uosialapių klevų: štai kokie medžiai atsiras Energetikų gatvėje

    Visagine nukirs 11 invazinių uosialapių klevų: štai kokie medžiai atsiras Energetikų gatvėje

    Visagino savivaldybė pranešė, kad 2026 metų spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Energetikų gatvėje planuojama pašalinti 11 invazinių uosialapių klevų. Darbai numatyti atkarpoje nuo žiedo iki Energetikų g. 16, vadovaujantis 2022 metais parengto miesto želdinių inventorizacijos ir tvarkymo projekto rekomendacijomis.

    Pašalintų medžių vietoje žadama sodinti uosius. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimu siekiama atnaujinti gatvės želdinius, išlaikyti pavėsį ir kartu pagerinti aplinkos estetinę bei ekologinę kokybę.

    Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas invazine rūšimi, galinčia sparčiai plisti ir stelbti vietines augalų bendrijas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie medžiai dažnai lengvai pasisėja, sudaro tankius sąžalynus pakelėse ir pakrančių zonose, o tai ilgainiui mažina biologinę įvairovę.

    Invazinių rūšių kontrolė paprastai apima ne tik pavienių medžių šalinimą, bet ir nuoseklų stebėjimą, kad atželiančios atžalos ar nauji savaiminukai neįsitvirtintų iš naujo. Miestuose papildomai svarbu suplanuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas eismas ir gyventojų kasdienybė.

    Uosiai, kuriais planuojama pakeisti pašalinamus klevus, Lietuvos miestuose vertinami dėl atsparumo ir lajos, galinčios suteikti pavėsį. Vis dėlto savivaldybėms tenka įvertinti ir priežiūros poreikius, dirvožemio sąlygas bei ligų rizikas, kad naujai pasodinti medžiai sėkmingai prigytų ir ilgainiui atliktų želdinių funkcijas.

  • Vilniuje pjaus avarinės būklės medžius: įvardijo gatves, kuriose laukia pokyčiai

    Vilniaus savivaldybė informuoja, kad Naujamiestyje ir Žvėryne artimiausiu metu bus tvarkomi nudžiūvę arba avarinės būklės želdiniai. Pasak savivaldybės, sprendimai priimami tik įvertinus medžių būklę ir galimas grėsmes gyventojų saugumui.

    Paribio gatvėje, ties 30 numeriu, planuojama nupjauti arti daugiabučio augančią eglę. Nurodoma, kad vėjo metu medis stipriai siūbuoja, šakos daužosi į pastatą, o šaknys gali daryti žalą namo konstrukcijoms.

    Žvėryne, Birutės gatvėje ties 16 numeriu, bus šalinamos dvi žuvusios liepos. Savivaldybė pabrėžia, kad nudžiūvę medžiai kelia didesnę riziką lūžti, ypač per stipresnį vėją ar audras.

    Naujamiestyje darbai numatyti Tumo-Vaižganto gatvėje ties Vašingtono skveru, prie viešojo transporto stotelės, kur bus šalinama sausa liepa. Savanorių prospekto 1 skvere planuojama pašalinti išdžiūvusį klevą.

    Taip pat darbai vyks A. Vivulskio gatvėje ties 11 ir 20 numeriais, kur bus pašalintos dvi išdžiūvusios liepos, ir Dariaus ir Girėno gatvėje ties 2 numeriu, kur planuojama šalinti vieną sausą liepą. Gyventojų prašoma būti atidiems šalia darbų vietų, o už laikinus nepatogumus atsiprašoma.

    Pasak savivaldybės, mieste medžiai nešalinami be rimtos priežasties: kiekvienas atvejis prieš priimant sprendimą apžiūrimas specialistų. Praktikoje dažniausios priežastys, dėl kurių medis pripažįstamas avariniu, yra kamieno ar šaknų pažeidimai, puvinys, didelės sausų šakų sankaupos, taip pat pavojingas pasvirimas į pastatus, šaligatvius ar važiuojamąją dalį.

  • Taikos g. 189 kertami 31 medis: dalis saugotini, žada atsodinti ir persodinti kitus

    Rengiant mokslo paskirties pastato Taikos gatvėje 189 rekonstravimo projektą numatyti želdinių tvarkymo darbai, kurių metu būtų pašalintas 31 medis. Iš jų 17 priskiriami saugotiniems, dar 3 medžius planuojama persodinti į kitą vietą.

    Skelbiama, kad darbai planuojami spalio–lapkričio mėnesiais, kai želdiniams palankesnis ramybės laikotarpis ir paprastai lengviau organizuoti persodinimą. Tokiu metu taip pat siekiama sumažinti rizikas augalams ir užtikrinti sklandesnę statybos darbų eigą.

    Želdinių šalinimas miestuose dažniausiai kelia daugiausia klausimų dėl pavėsio, triukšmo slopinimo ir oro kokybės, ypač brandžių medžių atveju. Saugotinų medžių kirtimas paprastai vertinamas griežčiau, nes tokie medžiai turi didesnę ekologinę ir kraštovaizdinę reikšmę.

    Projekto rengėjai nurodo kompensacines priemones: teritorijoje numatoma pasodinti 31 naują medį. Taip pat planuojama įrengti apie 408 kvadratinių metrų krūmų želdinių ir apie 820 kvadratinių metrų daugiamečių gėlynų.

    Praktikoje naujai pasodinti medžiai brandą ir reikšmingą šešėlio bei mikroklimato efektą pasiekia tik per kelerius ar net keliolika metų, todėl svarbi tampa priežiūra po pasodinimo. Ilgalaikis rezultatas paprastai priklauso nuo rūšių parinkimo, laistymo, dirvos paruošimo ir apsaugos nuo mechaninių pažeidimų.

  • Vilniuje kertamas medis sukėlė klausimų: kodėl Darželio gatvėje šalinama baltažiedė robinija

    Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris pranešė, kad Vilniuje, Darželio gatvėje, ties 5 numeriu, bus šalinama baltažiedė robinija. Pasak savivaldybės, medis šalinamas dėl planuojamo kiemo atnaujinimo darbų ir numatomos korinės aikštelės įrengimo.

    Savivaldybė nurodo, kad baltažiedė robinija priskiriama nesaugomų medžių kategorijai, o jos būklė įvertinta kaip nepatenkinama. Dėl šių priežasčių atskiro leidimo medžiui pašalinti, kaip teigiama pranešime, nereikia.

    Ką reiškia nesaugomas medis

    Praktikoje tai reiškia, kad medis nepriskiriamas saugotiniems želdiniams, kuriems taikomos griežtesnės kirtimo ar intensyvaus genėjimo procedūros. Vis dėlto net ir nesaugomų želdinių šalinimas mieste dažnai kelia gyventojų klausimų, ypač kai darbai vykdomi kiemuose ar tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Dažniausiai sprendimai šalinti medžius siejami su infrastruktūros atnaujinimu, saugumu ar želdinio būkle. Nepatenkinama būklė paprastai reiškia, kad medis gali būti pažeistas, džiūstantis, turėti puvinio židinių ar kitų defektų, kurie didina lūžimo riziką.

    Korinių aikštelių plėtra mieste

    Korinių aikštelių sprendiniai pastaraisiais metais dažniau pasirenkami kiemų ir parkavimo vietų atnaujinime, nes leidžia stabilizuoti dangą ir geriau valdyti lietaus vandenį. Toks pagrindas gali padėti sumažinti balų susidarymą ir išlaikyti tvarkingesnę dangą, tačiau įrengimo metu neretai tenka derinti techninius sprendimus su esamais želdiniais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžių šaknų zona yra jautri kasimo, dangų keitimo ir grunto sutankinimo darbams. Dėl to infrastruktūros projektai dažnai reikalauja papildomo įvertinimo, ar želdinį įmanoma išsaugoti, ar saugiau jį pašalinti ir vėliau atsodinti.

    Kas bus daroma toliau

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad darbai Darželio gatvėje vykdomi atnaujinant kiemą, todėl gyventojai gali tikėtis laikinų nepatogumų darbų zonoje. Įprastai tokiais atvejais rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir rangovų informaciją vietoje, kad būtų aišku, kada ir kokio masto darbai planuojami.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl konkretaus sprendimo ar medžio būklės, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl papildomo paaiškinimo, kokiu vertinimu remtasi ir kaip bus kompensuojamas želdinių praradimas, jei numatomas atsodinimas.

  • Kelmas gadina veją ir nervus? Paprastas būdas, kad medieną sutvarkytų pati gamta

    Kelmas gadina veją ir nervus? Paprastas būdas, kad medieną sutvarkytų pati gamta

    Po nupjauto medžio likęs kelmas dažnai tampa galvos skausmu: trukdo pjauti veją, užima vietą naujiems augalams ir gadina sklypo vaizdą. Nors daugelis galvoja apie kasimą ar frezavimą, ne visada būtina kviestis techniką ar imtis sunkių darbų.

    Yra paprastesnis kelias, kai leidžiama suveikti natūraliems procesams. Medieną ilgainiui skaido grybai, bakterijos ir kiti dirvožemio organizmai, o užduotis žmogui – sudaryti jiems tinkamas sąlygas ir kantriai palaukti.

    Kaip pradėti natūralų irimą?

    Pirmiausia kelmą verta nupjauti kuo arčiau žemės, kad netrukdytų judėti ir būtų lengviau jį uždengti. Tuomet kelmo viršuje ir šonuose išgręžiama keliolika maždaug 15 centimetrų gylio skylių – jos padeda drėgmei ir mikroorganizmams pasiekti gilesnius sluoksnius.

    Jei kelmas sausas, prieš uždengiant jį reikia gerai sudrėkinti. Vėliau kelmą sandariai uždenkite stora tamsia plėvele ar tentu, kuris nepraleidžia šviesos, o kraštus prispauskite akmenimis, lentomis arba apkaskite žemėmis, kad nenupūstų vėjas.

    Po danga paprastai geriau laikosi drėgmė, o mažesnis šviesos kiekis sukuria palankesnę terpę grybams ir bakterijoms. Svarbu suprasti, kad plėvelė kelmo neištirpdo – ji tik pagreitina natūralų irimo procesą, kuriam medienos struktūra, ypač ligninas, yra didžiausias iššūkis.

    Kiek laiko tai truks?

    Kelmo irimas gali užtrukti nuo maždaug metų iki kelių metų, o didelių, kietmedžio kelmų atveju – ir ilgiau. Greičiau paprastai suyra minkštesnė mediena, pavyzdžiui, tuopos, gluosniai ar beržai, o ąžuolas ar bukas reikalauja daugiau laiko ir kantrybės.

    Procesą dažniausiai verta pradėti šiltesniu sezonu – nuo pavasario iki ankstyvo rudens, kai mikroorganizmų aktyvumas didesnis. Žiemą ir vėsiu laikotarpiu irimas nesustoja, bet smarkiai sulėtėja, todėl rezultato teks laukti ilgiau.

    Kai kurie medžiai gali leisti šaknų atžalas net ir po nupjovimo, todėl, pastebėjus naujus ūglius, juos reikia reguliariai pašalinti. Taip sumažinsite tikimybę, kad kelmo vietoje vėl atsiras nepageidaujamas ataugimas.

    Kada šis būdas netinka?

    Natūralus kelmo supuvimas labiausiai tinka tada, kai vietos nereikia čia pat. Jei planuojate greitai įrengti terasą, taką, pavėsinę ar įvažiavimą, dažniau pasirenkamas frezavimas arba mechaninis kelmo iškasimas, nes konstrukcijoms svarbus stabilus pagrindas.

    Vis dėlto lėtas irimas turi ir privalumą: suyranti mediena virsta organine medžiaga, didina humuso kiekį ir gali pagerinti dirvos gebėjimą sulaikyti vandenį. Tai sprendimas tiems, kurie nori mažiau triukšmo, mažiau kasimo ir gali leisti gamtai atlikti savo darbą.

  • Ketinote rudenį pjauti medžius savo sklype? Spalio 15 diena ne išlaisvina: štai ką privalote žinoti

    Paukščių perėjimas netelpa į datas

    Rudenį daugelis planuoja tvarkyti sklypą ir pašalinti pavojingus ar trukdančius medžius bei krūmus. Praktikoje dažnai kartojama, kad paukščių perėjimo sezonas tęsiasi nuo kovo 1 dienos iki spalio 15 dienos, todėl po šios datos esą galima pjauti drąsiau.

    Vis dėlto ši riba nėra universali taisyklė, automatiškai suteikianti laisvę kirsti medžius. Skirtingos paukščių rūšys peri nevienodu metu, o šiltėjant klimatui perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiai kai kuriais metais gali pasislinkti.

    Ką iš tiesų draudžia teisė

    Svarbiausia nuostata yra ne kalendorius, o laukinių gyvūnų apsauga. Draudžiama naikinti aktyvius lizdus, kiaušinius ar jauniklius, taip pat trikdyti saugomas rūšis taip, kad būtų daroma žala jų veisimuisi ar buveinėms.

    Tai reiškia, kad medis gali kelti riziką ne tik pavasarį ar vasarą. Medžiuose ir drevėse gali būti ir kitų saugomų gyvūnų, pavyzdžiui, šikšnosparnių, todėl prieš darbus būtina įvertinti, ar medis nėra buveinė.

    „Spalio 15 diena nėra stebuklinga riba, po kurios galima ignoruoti saugomų rūšių apsaugą“, – sako gamtosaugos specialistai.

    Kada reikia kreiptis į savivaldybę

    Privalomos formalumos priklauso ne nuo sezono, o nuo to, kokio dydžio ir rūšies medis, bei kokiu tikslu jis šalinamas. Jei esate fizinis asmuo ir medį pjaunate savo privačioje valdoje ne su verslu susijusiais tikslais, dažniausiai taikomi kamieno apimties slenksčiai.

    Kamieno apimtis matuojama 5 centimetrų aukštyje nuo žemės. Pranešimo paprastai nereikia, jei apimtis neviršija 80 centimetrų tuopoms, gluosniams, uosialapiams ir sidabriniams klevams.

    Taip pat dažnai netaikomas pranešimas, jei apimtis neviršija 65 centimetrų kaštonams, robinijoms ir platanams. Kitų rūšių medžiams dažniausiai taikoma 50 centimetrų riba.

    Kai apimtis didesnė už nustatytas ribas, pranešimas savivaldybei tampa privalomas. Išimtys gali būti taikomos vaismedžiams ir krūmams, tačiau jos negalioja visais atvejais, ypač jei teritorija susijusi su želdynais ar paveldu.

    Kaip vyksta pranešimas ir kas gresia

    Pranešimas savivaldybei paprastai yra nemokamas, tačiau reikalauja tikslumo. Dažniausiai reikia nurodyti sklypo duomenis ir medžio vietą, o savivaldybės atstovas per nustatytą terminą atvyksta apžiūrai ir patikrina rūšį bei matmenis.

    Po apžiūros institucija dar turi laiką pareikšti prieštaravimą, o jei jo nėra, darbai gali būti pradedami pagal vadinamąją tylųją procedūrą. Jei per maždaug 6 mėnesius nuo apžiūros medis nepašalinamas, pranešimą gali tekti teikti iš naujo.

    Pašalinus medį be privalomo pranešimo arba nelaukiant termino, galima sulaukti administracinės baudos. Praktikoje tokios sankcijos skaičiuojamos pagal nustatytas taisykles ir gali būti labai skausmingos, todėl saugiausia viską susitvarkyti prieš įjungiant pjūklą.

    Ruduo ir žiema išlieka palankiausias metas sklypo darbams, nes mažėja tikimybė sutrikdyti paukščių perėjimą. Tačiau pagrindinės dvi taisyklės nesikeičia: įsitikinkite, kad nėra saugomų rūšių buveinės, ir, jei reikia, laiku praneškite savivaldybei.