CP v2

Tag: Medžių kirtimas

  • Šis medis sode gali užtraukti baudą: vieną invazinę rūšį leidžiama kirsti be leidimų

    Daugeliu atvejų brandžių medžių kirtimas privačiame sklype siejamas su taisyklėmis, pareiga informuoti savivaldybę ir rizika sulaukti baudos. Tačiau yra svarbi išimtis invazinėms rūšims, kurioms taikomas supaprastintas reguliavimas.

    Viena dažniausiai minima rūšis – liaudyje ajlantu vadinamas božodrevis (Ailanthus altissima). Dėl invazinių savybių jo auginimas ir platinimas ribojamas, o šalinimas iš aplinkos laikomas pageidaujamu, siekiant stabdyti plitimą.

    Kodėl šiai rūšiai taikomos išimtys?

    Europos Sąjungoje invazinės svetimžemės rūšys laikomos grėsme biologinei įvairovei, nes jos išstumia vietines rūšis ir keičia buveines. Tokios rūšys dažnai pasižymi greitu augimu, gausiu atžėlimu ir sėklų sklaida, todėl jų kontrolė tampa sudėtinga.

    Dėl to teisės aktuose numatomos priemonės, kurios skatina invazinių rūšių šalinimą, o ne jų saugojimą. Praktikoje tai reiškia, kad kai kurioms invazinėms rūšims gali nebūti taikomos įprastos medžių kirtimo procedūros, kurios galioja vietiniams medžiams.

    Didžiausia klaida – supainioti rūšį

    Svarbiausia sąlyga – tiksliai nustatyti, koks medis auga sklype. Supainiojus invazinę rūšį su vietiniu medžiu ir nukirtus pastarąjį be privalomų formalumų, galima susidurti su atsakomybe ir finansinėmis pasekmėmis.

    Božodrevis dažnai painiojamas su kai kuriomis uosių ar kitų panašių lapuočių rūšimis. Patikimiausia išeitis – prieš imantis pjūklo pasitarti su arboristu, miškininku ar savivaldybės specialistu, ypač jei medis didelis ir auga gyvenamojoje teritorijoje.

    Vien nupjauti dažnai neužtenka

    Net ir nukirtus božodrevį, problema gali nesibaigti. Ši rūšis linkusi intensyviai atželti iš kelmo ir šaknų, todėl neretai prireikia pakartotinių veiksmų, kad ji neatsinaujintų.

    Jei planuojama naudoti augalų apsaugos produktus, būtina vadovautis galiojančiomis naudojimo taisyklėmis ir etiketėje nurodytomis paskirtimis. Netinkamas priemonių taikymas gali pakenkti kitiems augalams ir aplinkai, o kai kuriais atvejais užtraukti papildomą atsakomybę.

    Prieš kirtimą taip pat verta įsitikinti, ar medyje nėra perinčių paukščių ar kitų saugomų gyvūnų buveinių. Net ir invazinės rūšies šalinimas turi būti atliekamas nepažeidžiant laukinės gyvūnijos apsaugos reikalavimų.

  • Nupjautas medis paliko kelmą? Sodininkai įvardijo būdus, kurie sutaupo laiką ir jėgas

    Nupjautas medis paliko kelmą? Sodininkai įvardijo būdus, kurie sutaupo laiką ir jėgas

    Ar verta kelmą šalinti?

    Nupjauti medį dažnai būna lengviausia darbo dalis, o kelmas kieme gali likti metų metus. Mediena po žeme skyla lėtai, ypač jei kelmas didelis, o šaknys plačiai išsikerojusios.

    Praktinis argumentas paprastas: kelmas trukdo vejai, takeliams, naujiems želdiniams ir technikai, o už jo lengva užkliūti. Be to, pūvantis medis gali tapti terpė kenkėjams ir grybams, ypač jei šalia auga kiti medžiai ar vaiskrūmiai.

    Greičiausi mechaniniai sprendimai

    Jei tikslas yra rezultatas per vieną dieną, dažniausiai pasirenkamas mechaninis šalinimas. Rankinis kasimas realiai įmanomas, bet reikalauja daug jėgos: reikia atkasti šaknis, jas nukirsti ar nupjauti ir kelmą palaipsniui išjudinti.

    Didesniems kelmams dažnai pasiteisina kelmų freza, kuri kelmą susmulkina iki drožlių ir leidžia greitai sutvarkyti vietą. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar nepažeisite netoliese esančių komunikacijų ir ar turite pakankamai vietos saugiam darbui.

    Cheminis pagreitinimas: kada verta atsargiai

    Kita kryptis yra kelmo irimo pagreitinimas, kai jo nekasate, o skatinamas medienos irimas. Populiarus metodas yra daug gilių skylių išgręžimas kelme ir azoto turtingų trąšų įterpimas, kad suaktyvėtų mikroorganizmų veikla.

    Tačiau reikia turėti omenyje, kad toks kelias nėra momentinis, o rezultatas priklauso nuo medienos rūšies, kelmo dydžio ir drėgmės. Taip pat svarbu nepadauginti priemonių, nes per didelės koncentracijos gali paveikti dirvožemį ir netoliese augančius augalus.

    Natūralūs metodai: lėčiau, bet švelniau dirvai

    Ieškant ekologiškesnių sprendimų, dažnai pasirenkamos priemonės, kurios skatina natūralų irimą be agresyvios chemijos. Tam taip pat gręžiamos skylės, o kelmas laikomas drėgnas ir pridengtas, kad susidarytų palanki terpė irimo procesams.

    Sodininkai naudoja ir specialius grybienos preparatus, skirtus medienos skaidymui, tačiau čia reikia kantrybės: procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kuo kelmas kietesnis ir didesnis, tuo labiau verta svarstyti greitesnį mechaninį variantą.

    Renkantis metodą svarbiausia įsivertinti laiką, biudžetą ir rizikas sklype: šaknys gali būti arti tvorų, takų ar komunikacijų. Jei kelmas trukdo statyboms ar planuojamiems darbams artimiausiu metu, dažniausiai racionaliausia rinktis mechaninį sprendimą.

  • Kelmas po nupjautu medžiu gadina kiemą? Šis būdas padės jį pašalinti be papildomų išlaidų

    Kelmas po nupjautu medžiu gadina kiemą? Šis būdas padės jį pašalinti be papildomų išlaidų

    Kodėl kelmo verta atsikratyti

    Nupjovus medį, kelmas kieme dažnai tampa ne tik estetine problema. Jis užima vietą, trukdo pjauti žolę, planuoti takelius ar sodinti naujus augalus, o kai kurių rūšių medžiai iš šaknų dar kurį laiką leidžia atžalas.

    Paliktas kelmas ilgainiui pradeda irti, pritraukdamas vabzdžius bei grybus, o drėgname grunte tai gali tapti palankia terpe kenkėjams. Be to, iškilusios šaknys ar nelygus paviršius didina riziką užkliūti, ypač vaikams.

    Kokie sprendimai dažniausi

    Greičiausias kelias paprastai yra frezavimas arba kelmo rovimas technika, tačiau tai kainuoja ir ne visada įmanoma mažame sklype. Sunkioji technika gali sugadinti veją, gėlynus ar trinkeles, o į siaurus įvažiavimus ji kartais tiesiog netelpa.

    Kartais žmonės svarsto kelmą deginti, tačiau tai rizikinga ir daugelyje situacijų neteisėta: deginant žalią medieną susidaro daug dūmų, kyla gaisro pavojus. Praktikoje saugesnė alternatyva yra natūralus kelmo irimas, bet jis gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

    Nemokamas būdas: kelmą iškasti rankomis

    Jei kelmas nedidelis ar vidutinio dydžio, realu jį pašalinti per kelias valandas vien fizine jėga ir paprastais įrankiais. Dažniausiai tai pasiteisina, kai kelmo skersmuo siekia iki maždaug 40 centimetrų, o šaknys nėra įaugusios po takeliu ar pamatais.

    Darbo esmė paprasta: kuo daugiau šaknų atidengiate ir nukertate, tuo lengviau kelmą išjudinti. Prieš pradedant verta įvertinti, ar netoliese nėra požeminių komunikacijų, laistymo sistemos ar elektros kabelių, ypač jei medis augo prie įvažiavimo ar terasos.

    Pirmiausia nuvalykite žolę ir piktžoles aplink kelmą, kad būtų patogu dirbti, ir atkaskite žemę ratu. Toliau kantriai atidenkite šaknų tinklą: mažesnes šaknis galima kirsti tvirtu sekatoriumi ar kirviu, storesnėms pravers pjūklas.

    Kai matomos šaknys sutrumpintos, kelmą verta bandyti judinti laužtuvu, palenkiant į skirtingas puses. Jei kelmas vis dar laikosi, dažniausiai reiškia, kad liko viena ar kelios giliau esančios šaknys, kurias reikia papildomai atkasti ir perpjauti, o ištraukimo duobę vėliau užpilti žeme.

    Saugumas čia svarbus: dirbkite su pirštinėmis, avėkite uždarus batus, o pjaunant šaknis pravartu naudoti apsauginius akinius. Jei kelmas labai didelis, augo šalia tvoros, atraminės sienelės ar pastato, praktiškiau rinktis frezavimą arba specialistų pagalbą, kad išvengtumėte konstrukcijų pažeidimų.

  • Vilniuje šalinami avarinės būklės medžiai: įvardijo 3 vietas, kur gali būti ribojamas eismas

    Vilniuje planuojama pašalinti avarinės būklės želdinius, kurie, specialistų vertinimu, kelia grėsmę žmonių saugumui ir eismo dalyviams. Tokie darbai paprastai atliekami tuomet, kai medis yra nudžiūvęs, stipriai pažeistas arba dėl būklės gali lūžti.

    Kaip nurodoma pranešime, darbai numatyti Žirmūnų gatvėje ties 94 numeriu, kur bus šalinamos dvi sausos guobos. Šie medžiai įvardijami kaip žuvę želdiniai, todėl jų išsaugojimas nebeįmanomas.

    Taip pat numatytas dviejų sausuolių šalinimas O. Milašiaus gatvėje ties 31 numeriu. Pabrėžiama, kad šie medžiai vertinami kaip keliantys pavojų eismo saugumui, todėl sprendimas priimamas prevenciškai.

    Dar viena vieta – Antakalnio gatvė ties 55 numeriu, kur bus šalinamas pavojingos būklės klevas. Pranešime akcentuojama, kad medis gali kelti riziką tiek eismo dalyviams, tiek šalia gyvenantiems žmonėms.

    Avarinės būklės medžiai miestuose dažniau fiksuojami po stipresnių vėjų, gausių kritulių, taip pat dėl senėjimo, puvinio ar šaknų pažeidimų vykdant statybos ir infrastruktūros darbus. Savivaldybės praktikoje tokiais atvejais paprastai organizuojamas arboristų ar želdinių būklės specialistų vertinimas, o šalinimas pasirenkamas tik tada, kai rizikos sumažinti genėjimu nebeįmanoma.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu būti atidiems nurodytose vietose, nes trumpam gali būti ribojamas pėsčiųjų judėjimas ar eismas. Jei teritorijoje bus aptverta darbo zona, jos kirsti nereikėtų, o pastebėjus pavojingai pasvirusius ar lūžtančius medžius apie tai verta pranešti atsakingoms miesto tarnyboms.

  • Vilniuje kertami pavojingi medžiai: savivaldybė įvardijo vietas, kur laukti pokyčių

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša artimiausiu metu planuojanti šalinti nudžiūvusius ir pavojingus želdinius keliose sostinės vietose. Pasak savivaldybės, šie medžiai yra prastos būklės ir gali lūžti ar išvirsti, todėl kelia riziką praeiviams ir turtui.

    Darbai numatomi Ąžuolyno gatvėje, kur tarp kelio ir kapinių tvoros bus šalinama guoba. Taip pat planuojama šalinti šermukšnį Fabijoniškių gatvės 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje.

    Dar vienas medis bus kertamas Buivydiškių gatvės 14 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinamas riešutmedis. Musninkų gatvės 2 teritorijoje numatyta pašalinti kaštoną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nudžiūvę ar stipriai pažeisti medžiai dažniausiai tampa pavojingi per stipresnį vėją, audras ar gausesnį snygį, kai šakos lūžta netikėtai. Miestuose tokie atvejai ypač jautrūs dėl intensyvaus pėsčiųjų ir automobilių srauto, todėl prioritetas teikiamas prevencijai.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atidžiau stebėti laikinus aptvėrimus, eismo ar praėjimo ribojimus ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus. Savivaldybė atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir pabrėžia, kad tvarkymo tikslas yra užtikrinti saugumą viešosiose erdvėse.

  • Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasai šaukia skubų želdynų komisijos posėdį: spręs dėl medžių šalinimo Šaltupės gatvėje

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jis vyks nuotoliniu būdu.

    Posėdyje numatyta svarstyti klausimą dėl leidimo šalinti želdinius, susijusio su Šaltupės gatvės šaligatvių paprastojo remonto projektu. Darbai planuojami atkarpoje nuo Palaukės gatvės iki kelio Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antazavė.

    Tokio pobūdžio sprendimai savivaldybėse paprastai derina kelis tikslus: saugų pėsčiųjų judėjimą, infrastruktūros atnaujinimą ir želdinių apsaugą. Praktikoje šaligatvių rekonstrukcijos ar paprastojo remonto metu dažniausiai tenka spręsti konfliktą tarp šaknų zonos, dangų konstrukcijų ir reikalavimų užtikrinti patogų, lygų bei pritaikytą judėjimą.

    Komisijų posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra neišvengiamas, ar galima taikyti alternatyvas, pavyzdžiui, koreguoti trasą, rinktis kitokias dangų konstrukcijas arba numatyti šaknų apsaugos sprendinius. Taip pat dažnai aptariamos kompensacinės priemonės, kai vietoje pašalintų želdinių vėliau atsodinami nauji.

    Be pagrindinio klausimo, darbotvarkėje numatyti ir kiti komisijos veiklos klausimai. Savivaldybė nurodė, kad informacija pateikiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos vardu.

  • Zarasų želdynų komisija susirinko į posėdį: ką spręs dėl medžių priežiūros ir kirtimų?

    Zarasų rajono savivaldybėje surengtas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis, kurį gyventojai galėjo stebėti viešai transliuojamame vaizdo įraše. Tokie posėdžiai paprastai skirti sprendimams dėl medžių būklės vertinimo, priežiūros darbų ir leidimų tvarkos.

    Komisijose dažniausiai svarstomi klausimai, susiję su avariniais, ligotais ar eismui ir infrastruktūrai pavojų keliančiais medžiais, taip pat genėjimu ir atsodinimu. Praktikoje sprendimai neretai paliečia ir gyventojų keliamas problemas, kai medžių būklė kelia riziką pastatams, elektros linijoms ar pėsčiųjų saugumui.

    Želdynų tvarkymas savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkos priežiūros, bet ir kaip klimato prisitaikymo priemonė. Medžiai mažina karščio salas, gerina oro kokybę, sulaiko lietaus vandenį, todėl savivaldybėms tenka užduotis suderinti saugumą, gyventojų lūkesčius ir žaliųjų erdvių išsaugojimą.

    Viešas posėdžių transliavimas didina sprendimų skaidrumą ir leidžia gyventojams geriau suprasti, kodėl vienais atvejais pasirenkamas genėjimas, o kitais gali būti priimamas sprendimas medį šalinti. Tuo pačiu tai skatina savivaldybes aiškiau komunikuoti apie planuojamus darbus, jų pagrindimą ir numatomas atsodinimo priemones.

    Gyventojams, kurie turi klausimų dėl konkrečių medžių ar planuojamų darbų, įprastai rekomenduojama kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją ir pateikti informaciją apie vietą bei problemą. Tokiais atvejais sprendimams svarbūs medžio būklės vertinimai, saugumo argumentai ir tai, ar numatytos alternatyvos, pavyzdžiui, švelnesnis genėjimas ar atsodinimas.

  • Upės gatvės 9 rekonstrukcija Vilniuje: nukirs 4 medžius, atsodins 35 naujus želdinius

    Kas planuojama Upės gatvėje

    Vilniuje, Upės gatvės 9 sklype, vykdant universalinės parduotuvės su priestatu rekonstravimo projektą numatoma pašalinti keturis želdinius. Nurodoma, kad bus šalinamos trys dygiųjų eglių ir vienas daugiakamienis uosialapis klevas.

    Tokie darbai paprastai atliekami tada, kai želdiniai patenka į planuojamų statybos darbų, inžinerinių tinklų ar privažiavimų zoną, o jų išsaugojimas tampa techniškai neįmanomas. Miestuose taip pat vertinama medžių būklė ir rizikos veiksniai, tačiau šiame pranešime akcentuojama būtent projekto įgyvendinimo priežastis.

    Kokia kompensacija numatyta

    Pašalinti želdiniai bus kompensuojami naujais sodiniais. Numatyta atsodinti 15 medžių, kurių kamieno skersmuo sieks 16–18 centimetrų, taip pat 20 krūmų.

    Iš viso tai sudaro 35 naujus želdinius, todėl kompensacija apima ne tik vienas prie vieno principą, bet ir didesnį bendrą želdinių kiekį. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant atkurti želdynų funkciją miesto aplinkoje ir užtikrinti vizualinę bei ekologinę naudą po statybų.

    Kodėl želdinių klausimas svarbus

    Vilniuje želdiniai laikomi svarbia miesto infrastruktūros dalimi, nes jie mažina karščio salų efektą, sugeria dalį taršos, slopina triukšmą ir gerina mikroklimatą. Dėl to medžių šalinimas, net ir nedidelės apimties, dažnai sulaukia gyventojų dėmesio, ypač tankiai užstatomose teritorijose.

    Kompensaciniai želdiniai gali sušvelninti poveikį, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis nauji medžiai bus pasodinti, kaip bus užtikrinta jų priežiūra ir prigijimas. Praktikoje svarbu ne tik pasodinti, bet ir pasirūpinti laistymu bei apsauga pirmuosius sezonus po sodinimo.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.