Tag: Medžių kirtimas

  • Šį invazinį medį galite pjauti be leidimo: jis ardo pamatus, mūrus ir stelbia vietines rūšis

    Šį invazinį medį galite pjauti be leidimo: jis ardo pamatus, mūrus ir stelbia vietines rūšis

    Invaziniai augalai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje vis dažniau laikomi ne tik gamtosaugos, bet ir infrastruktūros problema. Vienas ryškiausių pavyzdžių – liaudyje dažnai atpažįstamas pagal didelius plunksniškus lapus ir itin spartų augimą božodžius gruczolowaty (Ailanthus altissima), vadinamas dievmedžiu.

    Šis medis kilęs iš Rytų Azijos, tačiau Europoje išplito kaip dekoratyvinis augalas ir ilgainiui „pabėgo“ iš želdynų. Dabar jis sėkmingai įsitvirtina pakelėse, apleistose teritorijose, geležinkelių pylimuose, miestuose ir pramoninėse zonose, kur greitai užima erdves.

    Kaip atpažinti dievmedį?

    Dievmedis dažnai supainiojamas su riešutmedžiu ar žagreniu, tačiau atpažinimą palengvina specifinis kvapas. Patrinus lapą ar nulaužus jauną ūglį, juntamas aitrus, daugeliui nemalonus kvapas.

    Medis gali užaugti iki maždaug 30 metrų, o palankiomis sąlygomis jauni augalai per sezoną paauga labai sparčiai. Dar didesnė bėda – gausūs šaknų atžalynai, kurie gali pasirodyti toliau nuo pagrindinio kamieno.

    Kodėl jis laikomas pavojingu?

    Šis invazinis medis plinta agresyviai ir gali stelbti vietines rūšis ne tik užgoždamas šviesą. Mokslinėje literatūroje aprašomas jo alelopatinis poveikis, kai išskiriamos medžiagos slopina kitų augalų dygimą ir augimą.

    Praktikoje gyventojai dažnai skundžiasi ir žala aplinkai bei turtui: galingas šaknynas, ypač augant arti statinių, gali kelti problemų dangoms, atraminėms konstrukcijoms ar pamatų zonai. Dėl to delsimas dažnai reiškia, kad vėliau prireiks daugiau darbo ir išlaidų.

    Ar galima kirsti be leidimo?

    ES lygmeniu invazinėms svetimžemėms rūšims taikomas griežtas reguliavimas, o į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą įtraukti augalai paprastai turi būti valdomi taip, kad neplistų. Dėl to praktikoje jų šalinimas daugeliu atvejų vertinamas palankiau nei vietinių medžių kirtimas.

    Vis dėlto konkrečios procedūros priklauso nuo vietos taisyklių, sklypo statuso ir aplinkybių, todėl prieš darbus verta pasitikrinti savivaldybėje, ar teritorijai netaikomi papildomi apribojimai. Svarbu ir tai, kad leidimo kirsti nebuvimas nereiškia teisės augalą platinti, dauginti ar prekiauti.

    Kaip veiksmingai atsikratyti?

    Vien nupjauti kamieną dažnai nepakanka, nes dievmedis linkęs atželti iš šaknų ir kelis sezonus „grįžti“ naujais ūgliais. Patikimiausias kelias paprastai yra kuo didesnės šaknų sistemos dalies pašalinimas, ypač kai augalas dar jaunas.

    Jei medis jau suaugęs, teritoriją būtina reguliariai apžiūrėti ir nedelsiant šalinti atžalas, kol jos nespėjo sustiprėti. Kai kuriais atvejais taikomi ir specialūs metodai, skirti atžėlimui slopinti, tačiau priemones būtina naudoti tik pagal instrukcijas ir įvertinus riziką aplinkiniams augalams bei vandeniui.

    Aplinkosaugininkai pabrėžia paprastą principą: kuo anksčiau sureaguojama, tuo mažiau žalos ir darbo. Palikta viena „nekalta“ atžala po kelių metų gali virsti nuolatiniu židiniu, kurį išnaikinti tampa sudėtinga.

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • Prie mokyklos šalinamas avarinis beržas: įspėja, kas gali nutikti per stipresnį vėją

    Šalia Erfurto gatvės 36 numerio, greta intensyviai naudojamo pėsčiųjų tako, vedančio Žėručio pradinės mokyklos link, bus šalinamas avarinės būklės beržas. Sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą riziką praeiviams.

    Specialistai nustatė, kad beržo kamienas yra stipriai pažeistas puvinio, matomi ir išoriniai kamieno defektai. Dėl to sumažėjo medžio mechaninis atsparumas ir stabilumas, todėl tikimybė, kad medis neatlaikys apkrovų, yra didesnė.

    Pasak vertinimą atlikusių specialistų, esant stipresniam vėjui ar staigiems vėjo gūsiams, medis gali bet kada išvirsti ant šalia esančio pėsčiųjų tako. Taip pat neatmetama rizika, kad beržas gali lūžti pažeistoje kamieno vietoje, o tai ypač pavojinga vietose, kur juda vaikai ir kiti pėstieji.

    Tokiais atvejais savivaldybės ir miestų želdynų priežiūros tarnybos paprastai remiasi principu, kad viešosiose erdvėse prioritetas teikiamas žmonių saugumui. Avarinės būklės medžiai dažniausiai šalinami tada, kai nustatomi pažengę puvinio procesai, konstrukciniai kamieno pažeidimai arba aiškūs stabilumo praradimo požymiai.

    Gyventojams rekomenduojama planuoti judėjimą šioje vietoje atsargiau, ypač darbų metu, ir laikytis laikinų ribojimų, jei jie bus įvesti. Įprastai tokie darbai organizuojami taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas pėsčiųjų srautas, tačiau trumpalaikių nepatogumų gali pasitaikyti.

  • Vilniuje Kražių gatvėje kertamas klevas: ekspertai įvardijo priežastis ir kas bus daroma toliau

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Kražių gatvėje, ties 7 numeriu, bus šalinamas blogos būklės paprastasis klevas. Sprendimas priimtas po medžio būklės vertinimo, kurį atliko kvalifikuotas arboristas.

    Pasak savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio, medžio būklė įvertinta kaip prasta, todėl jo palikimas augti šalia intensyviai naudojamos infrastruktūros gali kelti riziką. Tokiais atvejais, vertinant lajų, kamieno ar šaknyno pažeidimus, prioritetas teikiamas gyventojų ir eismo saugumui.

    Pašalinimą taip pat lemia planuojami infrastruktūros darbai Kražių gatvėje. Praktikoje statybos ar rekonstrukcijos dažnai padidina apkrovas šaknų zonai, o net ir iš pažiūros nedideli grunto darbai gali dar labiau pabloginti nusilpusio medžio būklę.

    Gyventojai ir vairuotojai raginami atkreipti dėmesį į laikinus darbų vietos ribojimus ir, jei reikia, rinktis alternatyvius maršrutus ar parkavimo vietas. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir tikina siekianti, kad darbai būtų atlikti kuo sklandžiau.

    Pastaraisiais metais miestų želdynų priežiūroje vis dažniau akcentuojamas prevencinis rizikingų medžių vertinimas, ypač prie gatvių, šaligatvių ir inžinerinių tinklų. Arboristų išvados tampa svarbia sprendimų dalimi, kai reikia suderinti želdinių išsaugojimą, infrastruktūros plėtrą ir visuomenės saugumą.

  • Likęs kelmas gadina vaizdą? Paprastas triukas su cukrumi gali gerokai paspartinti irimą

    Likęs kelmas gadina vaizdą? Paprastas triukas su cukrumi gali gerokai paspartinti irimą

    Nupjovus medį sode dažnai lieka kelmas, kuris trukdo vejos priežiūrai, „suvalgo“ vietą gėlynui ar terasai ir ilgainiui tampa estetiniu galvos skausmu. Natūraliai mediena gali irti labai ilgai: priklausomai nuo rūšies, kelmo dydžio ir sąlygų procesas neretai užtrunka nuo kelių iki keliolikos metų.

    Irimo greitį labiausiai lemia medienos kietumas ir drėgmė. Minkštesnė mediena, pavyzdžiui, pušies ar beržo, paprastai suyra greičiau nei kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas ar bukas. Taip pat svarbu, kad kelmas nebūtų visiškai sausas, nes be drėgmės mikroorganizmai ir grybai veikia gerokai lėčiau.

    Kaip veikia cukraus metodas?

    Sodo entuziastai vis dažniau renkasi lėtesnes, bet paprastesnes priemones, kurios nereikalauja sunkios technikos. Viena iš jų yra cukrus: jis tampa lengvai prieinamu anglies šaltiniu mikroorganizmams, o šiems suaktyvėjus medienos irimas gali paspartėti, ypač jei kelmas nuolat palaikomas drėgnas.

    Praktika paprasta: į kelmą išgręžiamos kelios gilesnės skylės arba jis įpjaunamas, kad atsirastų daugiau „vartų“ drėgmei ir medieną skaidantiems organizmams. Į ertmes beriama cukraus, vėliau kelmas gausiai sudrėkinamas vandeniu ir, jei įmanoma, uždengiamas, kad susidarytų šiltesnė bei drėgnesnė aplinka.

    Kada tikėtis rezultato ir kokios rizikos?

    Šis būdas nėra greitas sprendimas: dažniausiai pokyčiai matomi per mėnesius, o realiai kelmą lengviau išardyti ar iškirsti galima tik po ilgesnio laiko. Priklausomai nuo skersmens ir medienos rūšies, kelmas gali tapti pakankamai trapus maždaug per 2–3 metus, tačiau kietmedžiams ar labai stambiems kelmams gali prireikti ir daugiau laiko.

    Reikia įvertinti ir šalutinius efektus: cukrus gali pritraukti skruzdėles ir kitus vabzdžius, todėl šis metodas ne visiems priimtinas. Taip pat svarbu stebėti, kad irimo procesas neplistų į šalia esančią medieną, pavyzdžiui, terasos konstrukcijas ar sandėliuko pamatus, jei jie yra iš medžio ir nuolat drėksta.

    Ką dar renkasi sodininkai?

    Jei norisi kelmą „užkurti“ greičiau, dažnai minimos alternatyvos, kurios papildomai suteikia azoto ir skatina mikroorganizmų aktyvumą. Sodininkystėje tam neretai naudojamas karbamidas, o kai kur siūlomi ir specialūs preparatai su grybiena, skirti medienos irimui spartinti.

    Vis dėlto, renkantis bet kurį metodą verta įsivertinti tikslą: jei vietos reikia čia ir dabar, patikimiausias kelias dažniausiai yra mechaninis kelmo šalinimas arba frezavimas. Jei laikas nėra kritinis, natūralų irimą skatinančios priemonės gali būti kompromisas tarp kainos, pastangų ir rezultato.

  • Šis medis sode gali užtraukti baudą: vieną invazinę rūšį leidžiama kirsti be leidimų

    Daugeliu atvejų brandžių medžių kirtimas privačiame sklype siejamas su taisyklėmis, pareiga informuoti savivaldybę ir rizika sulaukti baudos. Tačiau yra svarbi išimtis invazinėms rūšims, kurioms taikomas supaprastintas reguliavimas.

    Viena dažniausiai minima rūšis – liaudyje ajlantu vadinamas božodrevis (Ailanthus altissima). Dėl invazinių savybių jo auginimas ir platinimas ribojamas, o šalinimas iš aplinkos laikomas pageidaujamu, siekiant stabdyti plitimą.

    Kodėl šiai rūšiai taikomos išimtys?

    Europos Sąjungoje invazinės svetimžemės rūšys laikomos grėsme biologinei įvairovei, nes jos išstumia vietines rūšis ir keičia buveines. Tokios rūšys dažnai pasižymi greitu augimu, gausiu atžėlimu ir sėklų sklaida, todėl jų kontrolė tampa sudėtinga.

    Dėl to teisės aktuose numatomos priemonės, kurios skatina invazinių rūšių šalinimą, o ne jų saugojimą. Praktikoje tai reiškia, kad kai kurioms invazinėms rūšims gali nebūti taikomos įprastos medžių kirtimo procedūros, kurios galioja vietiniams medžiams.

    Didžiausia klaida – supainioti rūšį

    Svarbiausia sąlyga – tiksliai nustatyti, koks medis auga sklype. Supainiojus invazinę rūšį su vietiniu medžiu ir nukirtus pastarąjį be privalomų formalumų, galima susidurti su atsakomybe ir finansinėmis pasekmėmis.

    Božodrevis dažnai painiojamas su kai kuriomis uosių ar kitų panašių lapuočių rūšimis. Patikimiausia išeitis – prieš imantis pjūklo pasitarti su arboristu, miškininku ar savivaldybės specialistu, ypač jei medis didelis ir auga gyvenamojoje teritorijoje.

    Vien nupjauti dažnai neužtenka

    Net ir nukirtus božodrevį, problema gali nesibaigti. Ši rūšis linkusi intensyviai atželti iš kelmo ir šaknų, todėl neretai prireikia pakartotinių veiksmų, kad ji neatsinaujintų.

    Jei planuojama naudoti augalų apsaugos produktus, būtina vadovautis galiojančiomis naudojimo taisyklėmis ir etiketėje nurodytomis paskirtimis. Netinkamas priemonių taikymas gali pakenkti kitiems augalams ir aplinkai, o kai kuriais atvejais užtraukti papildomą atsakomybę.

    Prieš kirtimą taip pat verta įsitikinti, ar medyje nėra perinčių paukščių ar kitų saugomų gyvūnų buveinių. Net ir invazinės rūšies šalinimas turi būti atliekamas nepažeidžiant laukinės gyvūnijos apsaugos reikalavimų.

  • Nupjautas medis paliko kelmą? Sodininkai įvardijo būdus, kurie sutaupo laiką ir jėgas

    Nupjautas medis paliko kelmą? Sodininkai įvardijo būdus, kurie sutaupo laiką ir jėgas

    Ar verta kelmą šalinti?

    Nupjauti medį dažnai būna lengviausia darbo dalis, o kelmas kieme gali likti metų metus. Mediena po žeme skyla lėtai, ypač jei kelmas didelis, o šaknys plačiai išsikerojusios.

    Praktinis argumentas paprastas: kelmas trukdo vejai, takeliams, naujiems želdiniams ir technikai, o už jo lengva užkliūti. Be to, pūvantis medis gali tapti terpė kenkėjams ir grybams, ypač jei šalia auga kiti medžiai ar vaiskrūmiai.

    Greičiausi mechaniniai sprendimai

    Jei tikslas yra rezultatas per vieną dieną, dažniausiai pasirenkamas mechaninis šalinimas. Rankinis kasimas realiai įmanomas, bet reikalauja daug jėgos: reikia atkasti šaknis, jas nukirsti ar nupjauti ir kelmą palaipsniui išjudinti.

    Didesniems kelmams dažnai pasiteisina kelmų freza, kuri kelmą susmulkina iki drožlių ir leidžia greitai sutvarkyti vietą. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar nepažeisite netoliese esančių komunikacijų ir ar turite pakankamai vietos saugiam darbui.

    Cheminis pagreitinimas: kada verta atsargiai

    Kita kryptis yra kelmo irimo pagreitinimas, kai jo nekasate, o skatinamas medienos irimas. Populiarus metodas yra daug gilių skylių išgręžimas kelme ir azoto turtingų trąšų įterpimas, kad suaktyvėtų mikroorganizmų veikla.

    Tačiau reikia turėti omenyje, kad toks kelias nėra momentinis, o rezultatas priklauso nuo medienos rūšies, kelmo dydžio ir drėgmės. Taip pat svarbu nepadauginti priemonių, nes per didelės koncentracijos gali paveikti dirvožemį ir netoliese augančius augalus.

    Natūralūs metodai: lėčiau, bet švelniau dirvai

    Ieškant ekologiškesnių sprendimų, dažnai pasirenkamos priemonės, kurios skatina natūralų irimą be agresyvios chemijos. Tam taip pat gręžiamos skylės, o kelmas laikomas drėgnas ir pridengtas, kad susidarytų palanki terpė irimo procesams.

    Sodininkai naudoja ir specialius grybienos preparatus, skirtus medienos skaidymui, tačiau čia reikia kantrybės: procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kuo kelmas kietesnis ir didesnis, tuo labiau verta svarstyti greitesnį mechaninį variantą.

    Renkantis metodą svarbiausia įsivertinti laiką, biudžetą ir rizikas sklype: šaknys gali būti arti tvorų, takų ar komunikacijų. Jei kelmas trukdo statyboms ar planuojamiems darbams artimiausiu metu, dažniausiai racionaliausia rinktis mechaninį sprendimą.

  • Kelmas po nupjautu medžiu gadina kiemą? Šis būdas padės jį pašalinti be papildomų išlaidų

    Kelmas po nupjautu medžiu gadina kiemą? Šis būdas padės jį pašalinti be papildomų išlaidų

    Kodėl kelmo verta atsikratyti

    Nupjovus medį, kelmas kieme dažnai tampa ne tik estetine problema. Jis užima vietą, trukdo pjauti žolę, planuoti takelius ar sodinti naujus augalus, o kai kurių rūšių medžiai iš šaknų dar kurį laiką leidžia atžalas.

    Paliktas kelmas ilgainiui pradeda irti, pritraukdamas vabzdžius bei grybus, o drėgname grunte tai gali tapti palankia terpe kenkėjams. Be to, iškilusios šaknys ar nelygus paviršius didina riziką užkliūti, ypač vaikams.

    Kokie sprendimai dažniausi

    Greičiausias kelias paprastai yra frezavimas arba kelmo rovimas technika, tačiau tai kainuoja ir ne visada įmanoma mažame sklype. Sunkioji technika gali sugadinti veją, gėlynus ar trinkeles, o į siaurus įvažiavimus ji kartais tiesiog netelpa.

    Kartais žmonės svarsto kelmą deginti, tačiau tai rizikinga ir daugelyje situacijų neteisėta: deginant žalią medieną susidaro daug dūmų, kyla gaisro pavojus. Praktikoje saugesnė alternatyva yra natūralus kelmo irimas, bet jis gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

    Nemokamas būdas: kelmą iškasti rankomis

    Jei kelmas nedidelis ar vidutinio dydžio, realu jį pašalinti per kelias valandas vien fizine jėga ir paprastais įrankiais. Dažniausiai tai pasiteisina, kai kelmo skersmuo siekia iki maždaug 40 centimetrų, o šaknys nėra įaugusios po takeliu ar pamatais.

    Darbo esmė paprasta: kuo daugiau šaknų atidengiate ir nukertate, tuo lengviau kelmą išjudinti. Prieš pradedant verta įvertinti, ar netoliese nėra požeminių komunikacijų, laistymo sistemos ar elektros kabelių, ypač jei medis augo prie įvažiavimo ar terasos.

    Pirmiausia nuvalykite žolę ir piktžoles aplink kelmą, kad būtų patogu dirbti, ir atkaskite žemę ratu. Toliau kantriai atidenkite šaknų tinklą: mažesnes šaknis galima kirsti tvirtu sekatoriumi ar kirviu, storesnėms pravers pjūklas.

    Kai matomos šaknys sutrumpintos, kelmą verta bandyti judinti laužtuvu, palenkiant į skirtingas puses. Jei kelmas vis dar laikosi, dažniausiai reiškia, kad liko viena ar kelios giliau esančios šaknys, kurias reikia papildomai atkasti ir perpjauti, o ištraukimo duobę vėliau užpilti žeme.

    Saugumas čia svarbus: dirbkite su pirštinėmis, avėkite uždarus batus, o pjaunant šaknis pravartu naudoti apsauginius akinius. Jei kelmas labai didelis, augo šalia tvoros, atraminės sienelės ar pastato, praktiškiau rinktis frezavimą arba specialistų pagalbą, kad išvengtumėte konstrukcijų pažeidimų.

  • Vilniuje šalinami avarinės būklės medžiai: įvardijo 3 vietas, kur gali būti ribojamas eismas

    Vilniuje planuojama pašalinti avarinės būklės želdinius, kurie, specialistų vertinimu, kelia grėsmę žmonių saugumui ir eismo dalyviams. Tokie darbai paprastai atliekami tuomet, kai medis yra nudžiūvęs, stipriai pažeistas arba dėl būklės gali lūžti.

    Kaip nurodoma pranešime, darbai numatyti Žirmūnų gatvėje ties 94 numeriu, kur bus šalinamos dvi sausos guobos. Šie medžiai įvardijami kaip žuvę želdiniai, todėl jų išsaugojimas nebeįmanomas.

    Taip pat numatytas dviejų sausuolių šalinimas O. Milašiaus gatvėje ties 31 numeriu. Pabrėžiama, kad šie medžiai vertinami kaip keliantys pavojų eismo saugumui, todėl sprendimas priimamas prevenciškai.

    Dar viena vieta – Antakalnio gatvė ties 55 numeriu, kur bus šalinamas pavojingos būklės klevas. Pranešime akcentuojama, kad medis gali kelti riziką tiek eismo dalyviams, tiek šalia gyvenantiems žmonėms.

    Avarinės būklės medžiai miestuose dažniau fiksuojami po stipresnių vėjų, gausių kritulių, taip pat dėl senėjimo, puvinio ar šaknų pažeidimų vykdant statybos ir infrastruktūros darbus. Savivaldybės praktikoje tokiais atvejais paprastai organizuojamas arboristų ar želdinių būklės specialistų vertinimas, o šalinimas pasirenkamas tik tada, kai rizikos sumažinti genėjimu nebeįmanoma.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu būti atidiems nurodytose vietose, nes trumpam gali būti ribojamas pėsčiųjų judėjimas ar eismas. Jei teritorijoje bus aptverta darbo zona, jos kirsti nereikėtų, o pastebėjus pavojingai pasvirusius ar lūžtančius medžius apie tai verta pranešti atsakingoms miesto tarnyboms.

  • Vilniuje kertami pavojingi medžiai: savivaldybė įvardijo vietas, kur laukti pokyčių

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša artimiausiu metu planuojanti šalinti nudžiūvusius ir pavojingus želdinius keliose sostinės vietose. Pasak savivaldybės, šie medžiai yra prastos būklės ir gali lūžti ar išvirsti, todėl kelia riziką praeiviams ir turtui.

    Darbai numatomi Ąžuolyno gatvėje, kur tarp kelio ir kapinių tvoros bus šalinama guoba. Taip pat planuojama šalinti šermukšnį Fabijoniškių gatvės 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje.

    Dar vienas medis bus kertamas Buivydiškių gatvės 14 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinamas riešutmedis. Musninkų gatvės 2 teritorijoje numatyta pašalinti kaštoną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nudžiūvę ar stipriai pažeisti medžiai dažniausiai tampa pavojingi per stipresnį vėją, audras ar gausesnį snygį, kai šakos lūžta netikėtai. Miestuose tokie atvejai ypač jautrūs dėl intensyvaus pėsčiųjų ir automobilių srauto, todėl prioritetas teikiamas prevencijai.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atidžiau stebėti laikinus aptvėrimus, eismo ar praėjimo ribojimus ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus. Savivaldybė atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir pabrėžia, kad tvarkymo tikslas yra užtikrinti saugumą viešosiose erdvėse.