Tag: Menininkai

  • 15 tūkst. dvynių tyrimas: menininkų kūryba siejasi su psichikos sunkumais, mokslininkų – ne

    Stereotipas apie „kankinamą menininką“ turi daugiau pagrindo nei pasakojimai apie „kankinamą mokslininką“ – bent jau taip rodo naujas didelės apimties tyrimas Švedijoje. Jame nustatyta, kad didesni meniniai pasiekimai dažniau siejasi su psichikos sveikatos sunkumais, o mokslinė kūryba tokio ryšio paprastai nerodo.

    Tyrime, apie kurį rašo „ZME Science“, dalyvavo beveik 15 000 Švedijos dvynių. Respondentai vertino savo pasiekimus muzikoje, rašyme, teatre, šokyje ir vizualiuosiuose menuose, taip pat moksle ir išradimuose, o mokslininkai analizavo jų asmenybės bruožus, profesinę veiklą bei psichikos sveikatą.

    Rezultatai parodė aiškų skirtumą tarp kūrybos sričių: žmonės, kurie nurodė turintys daugiau pasiekimų mene, dažniau pranešė apie depresijos simptomus ir į psichozę panašias patirtis (pavyzdžiui, neįprastus pojūčius ar įsitikinimus). Taip pat fiksuotos sąsajos su didesne tikimybe ateityje sulaukti šizofrenijos, nerimo ar su stresu susijusių sutrikimų diagnozės.

    Tuo metu mokslo ir išradimų srityse aukštesni pasiekimai dažniausiai nesiejosi su didesniais psichikos sutrikimų rodikliais. Kai kurie su techninėmis ar mokslinėmis profesijomis susiję kūrybiškumo matavimai netgi koreliavo su mažesniais psichikos sveikatos sunkumais.

    Kuo skiriasi meninė ir mokslinė kūryba

    Tyrėjai pažymi, kad „kūrybiškumas“ nėra vienalytė savybė – skirtingose srityse jis gali reikšti skirtingus gebėjimus. Viena yra laužyti menines formas ir kurti naują estetinę kalbą, visai kas kita – spręsti inžinerines problemas ar sugalvoti naują eksperimentą.

    Be to, dalyviai buvo vertinami ne vien pagal savijautos apklausas. Tyrėjai tikrino ir Švedijos sveikatos registrų duomenis, o antroje apklausos bangoje atliko kūrybinio mąstymo užduotį – prašė sugalvoti 10 tarpusavyje kuo mažiau susijusių žodžių.

    Dar viena svarbi išvada: skirtingi kūrybiškumo matavimai tarpusavyje turėjo mažai bendro. Tai reiškia, kad būti „atviram patirtims“ ar labai vaizduotingam nebūtinai automatiškai reiškia turėti didelių meninių ar mokslinių pasiekimų.

    Kodėl dvynių palyginimas pakeitė vaizdą

    Vienas esminių klausimų – ar meninė veikla „veda“ į psichikos sveikatos problemas, ar priešingai: žmonės, jau turintys didesnį pažeidžiamumą, dažniau pasuka į meną. Norėdami tai geriau suprasti, tyrėjai lygino identiškus dvynius, kurie dalijasi beveik visais genais ir panašia aplinka.

    Lyginant dvynius tarpusavyje paaiškėjo, kad dauguma ryšių tarp meninių pasiekimų ir psichikos sveikatos sunkumų susilpnėja arba išnyksta. Tai leidžia manyti, jog svarbus veiksnys gali būti bendras paveldimumas (genai), o ne vien pats užsiėmimas menu.

    DNR analizės parodė, kad didesnė genetinė predispozicija bipoliniam sutrikimui, šizofrenijai ar su stresu susijusiems sutrikimams buvo susijusi ir su didesniais meniniais pasiekimais. Tuo tarpu genetiniai veiksniai, siejami su mokslinėmis ir techninėmis profesijomis, dažniau rodė priešingą ryšį – mažesnį polinkį į psichikos sveikatos problemas.

    Ką tai reiškia ir ko šis tyrimas neįrodo

    Šie rezultatai nereiškia, kad kūryba „kenkia“ psichikos sveikatai. Greičiau jie rodo, kad meniniai gebėjimai ir pažeidžiamumas psichikos sutrikimams kai kuriais atvejais gali turėti bendrus genetinius pagrindus.

    Tyrėjai taip pat svarsto galimą paaiškinimą, kodėl mokslinėse srityse nematomas analogiškas ryšys: mokslinės darbo aplinkos dėl didelio tempo, konkurencijos ir spaudimo gali būti mažiau pakantios žmonėms, patiriantiems ryškius psichikos sveikatos sunkumus. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai – labiau hipotezė, nes šiai minčiai tyrime nepateikiama tiesioginių įrodymų.

    Tyrimo išvados publikuotos žurnale „Molecular Psychiatry“.

  • Zarasai skelbia 2027 m. stipendiją menininkui: kas gali gauti ir kiek pinigų numatyta?

    Zarasai skelbia 2027 m. stipendiją menininkui: kas gali gauti ir kiek pinigų numatyta?

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė konkursą 2027 metais skirti stipendiją meno kūrėjui, kuris reziduoja savivaldybės teritorijoje. Paraiškos priimamos kelioms stipendijų kryptims, o per metus bus atrenkamas vienas laimėtojas.

    Numatyta, kad individuali stipendija sieks 20 bazinių socialinių išmokų per mėnesį, o edukacinė stipendija bus vienkartinė ir sudarys 30 bazinių socialinių išmokų. Konkretūs dydžiai eurais priklausys nuo 2027 metais patvirtintos bazinės socialinės išmokos vertės.

    Kam skirta stipendija?

    Į stipendiją gali pretenduoti pilnamečiai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą ir gyvenantys Zarasų rajono savivaldybėje. Taip pat numatyta, kad paraiškas gali teikti Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai ar nuolatiniai gyventojai.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į tai, ar planuojama kūryba gali prisidėti prie Zarasų krašto kultūros plėtros, inovacijų ir sklaidos vietoje. Svarbus kriterijus ir tai, ar projektas gali padėti garsinti Zarasus meno ir kultūros srityje.

    Trys stipendijų kryptys

    Individuali stipendija skirta konkrečiam kūrybos rezultatui sukurti ir pristatyti Zarasuose, pavyzdžiui, parodai, filmui, performansui, monospektakliui, solo koncertui ar knygai. Taip pat galima teikti projektus, susijusius su vietos renginių turinio kūrimu ir įgyvendinimu, bendradarbiaujant su kultūros įstaigomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Edukacinė stipendija orientuota į profesinį tobulėjimą: dalyvavimą mobilumo programose, pleneruose, kultūros projektuose, mokymuose, seminaruose ar konferencijose. Rezidavimo stipendija skirta kūrybai ir bendradarbiavimui su Zarasų kultūros sektoriumi, bendruomenėmis bei profesionaliais menininkais.

    Kaip ir kada teikti paraišką?

    Paraiškos bus priimamos 2026 metais lapkričio 2 dieną–lapkričio 30 dieną. Dokumentai turi būti užpildyti lietuvių kalba kompiuteriu ir pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Paraiška ir priedai turi būti pateikiami viena byla ADOC arba PDF formatu. Kartu būtina pridėti gyvenimo aprašymą, kūrybinės veiklos aprašą ir numatomus kūrybos rezultatus, o edukacinei ar rezidavimo stipendijai papildomai reikalingi atitinkami priedai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas vertins komisija, o rezultatai turėtų būti paskelbti 2027 metais vasario mėnesį, patvirtinus Zarasų rajono savivaldybės biudžetą. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama susipažinti su stipendijos skyrimo tvarkos aprašu.

  • Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius pirmą kartą paskirstė miesto stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Konkursui buvo numatyta 50 000 eurų, o susidomėjimas gerokai viršijo lūkesčius: gauta beveik 340 paraiškų. Po vertinimo finansavimas skirtas 19 kūrėjų.

    Šiemet miestas išdalijo 14 individualių stipendijų ir 5 pradedančiojo kūrėjo stipendijas. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja programa turi papildyti jau veikiančias konkursines priemones ir suteikti kūrėjams daugiau stabilumo planuojant darbus.

    „Didelis susidomėjimas ir originalių idėjų gausa dar kartą patvirtina, kad to reikėjo ir Vilnius yra turtingas kuriančių žmonių“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Po administracinės patikros ekspertams perduota vertinti 301 paraiška. Iš jų 232 teiktos individualioms stipendijoms, o 69 skirtos pradedančiųjų kūrėjų kategorijai. Tarp pradedančiųjų daugiausia paraiškų pateikė vizualiųjų menų, tarpdisciplininio meno ir scenos menų atstovai.

    Stipendijos dydis siekia 500 eurų per mėnesį. Individualios stipendijos gali būti skiriamos iki 8 mėnesių, o pradedančiojo kūrėjo stipendijos iki 6 mėnesių, tad bendra vieno gavėjo suma gali sudaryti iki 4 000 arba iki 3 000 eurų.

    Lėšos gali būti naudojamos ne tik pačiai kūrybai, bet ir įgyvendinimui: įrangos nuomai, leidybai, techniniams sprendimams, kelionėms, viešinimui, filmavimui, fotografavimui, skaitmeninimui ir kitoms kūrybinės veiklos išlaidoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tai leidžia finansuoti ir parengiamuosius etapus, kurie dažnai tampa didžiausia našta kuriant.

    Programa skirta kūrėjams, dirbantiems vizualiųjų ir taikomųjų menų, muzikos, scenos menų, kino, literatūros, tarpdisciplininio meno, atminties institucijų bei etninės kultūros srityse. Pretenduoti galėjo pilnamečiai kūrėjai, gyvenantys ir dirbantys Vilniuje.

    Pradedančiojo kūrėjo stipendija orientuota į karjeros pradžią: ją gali gauti tie, kurie per pastaruosius penkerius metus įgijo aukštąjį išsilavinimą arba profesionalią kūrybinę veiklą vykdo ne ilgiau nei penkerius metus. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją savivaldybėms labiau remti ankstyvą kūrėjų etapą, kai pajamos dar nepastovios.

    Paraiškos vertintos pagal kultūrinę ir meninę vertę, aktualumą miestui, ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, idėjos pagrįstumą, taip pat finansų planavimo, viešinimo ir prieinamumo didinimo aspektus. Savivaldybė teigia, kad šie kriterijai skirti užtikrinti ne tik idėjų kokybę, bet ir realų jų įgyvendinimą bei poveikį auditorijoms.

  • Paroda „Potėpis“ kviečia prisijungti: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iki darbų pateikimo

    Rengiama paroda „Potėpis“ skelbia kvietimą dalyviams ir ragina kūrėjus jau dabar planuoti, kokius darbus pristatyti žiūrovams. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia yra aiški idėja ir profesionalus pateikimas, o paroda atvira skirtingoms raiškos kryptims.

    Tokie atviri kvietimai menininkams pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes suteikia galimybę pristatyti kūrybą ne tik nusistovėjusiam ratui, bet ir platesnei auditorijai. Parodų atrankose dažnai vertinama ne vien technika, bet ir kūrinio nuoseklumas, serijos vientisumas bei gebėjimas komunikuoti temą.

    Kam skirtas kvietimas?

    Paroda „Potėpis“ orientuota į kūrėjus, norinčius eksponuoti darbus viešai ir įgyti parodinės patirties. Kvietimas aktualus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems autoriams, kurie ieško progos pristatyti naujausius kūrinius ir praplėsti profesinius kontaktus.

    Įprastai tokio formato parodose dalyviams svarbu pasirūpinti ne tik kūriniais, bet ir jų aprašais, autoriaus informacija bei kokybiškomis reprodukcijomis. Tai padeda organizatoriams sklandžiai parengti ekspoziciją, o žiūrovams lengviau suprasti kūrinių kontekstą.

    Ką verta pasiruošti iš anksto?

    Prieš teikiant darbus rekomenduojama apgalvoti, kokią žinutę neša kūrinių ciklas, ir ar pasirinkti darbai tarpusavyje dera. Praktikoje dažnai geriau pateikti mažiau, bet konceptualiai tvirtesnių kūrinių, nei išskaidytą skirtingų temų rinkinį.

    Taip pat verta iš anksto įvertinti techninius aspektus: kūrinių formatą, įrėminimą, pakabinimo sprendimus ir transportavimą. Jei reikės spausdinimo ar papildomo paruošimo, palikite pakankamai laiko gamybai, nes vėlavimai dažniausiai išryškėja paskutinėmis dienomis.

    Kodėl verta dalyvauti?

    Dalyvavimas parodoje gali tapti aiškiu žingsniu stiprinant kūrybinį portfolio ir didinant matomumą. Parodos dažnai tampa erdve dialogui su publika, o gauti atsiliepimai padeda tikslinti kryptį ir įvertinti, kaip kūriniai veikia žiūrovą gyvai.

    Norintys dalyvauti parodoje „Potėpis“ kviečiami sekti organizatorių pateikiamą informaciją apie darbų pateikimo tvarką, terminus ir reikalavimus. Dažniausiai būtent aiškus instrukcijų laikymasis lemia, ar kūriniai sklandžiai patenka į ekspoziciją.

    „Kviečiame kūrėjus prisijungti prie parodos „Potėpis“ ir pristatyti darbus, kurie atskleidžia jūsų stilių bei kūrybinę kryptį“, – teigia kvietimo organizatoriai.