Stereotipas apie „kankinamą menininką“ turi daugiau pagrindo nei pasakojimai apie „kankinamą mokslininką“ – bent jau taip rodo naujas didelės apimties tyrimas Švedijoje. Jame nustatyta, kad didesni meniniai pasiekimai dažniau siejasi su psichikos sveikatos sunkumais, o mokslinė kūryba tokio ryšio paprastai nerodo.
Tyrime, apie kurį rašo „ZME Science“, dalyvavo beveik 15 000 Švedijos dvynių. Respondentai vertino savo pasiekimus muzikoje, rašyme, teatre, šokyje ir vizualiuosiuose menuose, taip pat moksle ir išradimuose, o mokslininkai analizavo jų asmenybės bruožus, profesinę veiklą bei psichikos sveikatą.
Rezultatai parodė aiškų skirtumą tarp kūrybos sričių: žmonės, kurie nurodė turintys daugiau pasiekimų mene, dažniau pranešė apie depresijos simptomus ir į psichozę panašias patirtis (pavyzdžiui, neįprastus pojūčius ar įsitikinimus). Taip pat fiksuotos sąsajos su didesne tikimybe ateityje sulaukti šizofrenijos, nerimo ar su stresu susijusių sutrikimų diagnozės.
Tuo metu mokslo ir išradimų srityse aukštesni pasiekimai dažniausiai nesiejosi su didesniais psichikos sutrikimų rodikliais. Kai kurie su techninėmis ar mokslinėmis profesijomis susiję kūrybiškumo matavimai netgi koreliavo su mažesniais psichikos sveikatos sunkumais.
Kuo skiriasi meninė ir mokslinė kūryba
Tyrėjai pažymi, kad „kūrybiškumas“ nėra vienalytė savybė – skirtingose srityse jis gali reikšti skirtingus gebėjimus. Viena yra laužyti menines formas ir kurti naują estetinę kalbą, visai kas kita – spręsti inžinerines problemas ar sugalvoti naują eksperimentą.
Be to, dalyviai buvo vertinami ne vien pagal savijautos apklausas. Tyrėjai tikrino ir Švedijos sveikatos registrų duomenis, o antroje apklausos bangoje atliko kūrybinio mąstymo užduotį – prašė sugalvoti 10 tarpusavyje kuo mažiau susijusių žodžių.
Dar viena svarbi išvada: skirtingi kūrybiškumo matavimai tarpusavyje turėjo mažai bendro. Tai reiškia, kad būti „atviram patirtims“ ar labai vaizduotingam nebūtinai automatiškai reiškia turėti didelių meninių ar mokslinių pasiekimų.
Kodėl dvynių palyginimas pakeitė vaizdą
Vienas esminių klausimų – ar meninė veikla „veda“ į psichikos sveikatos problemas, ar priešingai: žmonės, jau turintys didesnį pažeidžiamumą, dažniau pasuka į meną. Norėdami tai geriau suprasti, tyrėjai lygino identiškus dvynius, kurie dalijasi beveik visais genais ir panašia aplinka.
Lyginant dvynius tarpusavyje paaiškėjo, kad dauguma ryšių tarp meninių pasiekimų ir psichikos sveikatos sunkumų susilpnėja arba išnyksta. Tai leidžia manyti, jog svarbus veiksnys gali būti bendras paveldimumas (genai), o ne vien pats užsiėmimas menu.
DNR analizės parodė, kad didesnė genetinė predispozicija bipoliniam sutrikimui, šizofrenijai ar su stresu susijusiems sutrikimams buvo susijusi ir su didesniais meniniais pasiekimais. Tuo tarpu genetiniai veiksniai, siejami su mokslinėmis ir techninėmis profesijomis, dažniau rodė priešingą ryšį – mažesnį polinkį į psichikos sveikatos problemas.
Ką tai reiškia ir ko šis tyrimas neįrodo
Šie rezultatai nereiškia, kad kūryba „kenkia“ psichikos sveikatai. Greičiau jie rodo, kad meniniai gebėjimai ir pažeidžiamumas psichikos sutrikimams kai kuriais atvejais gali turėti bendrus genetinius pagrindus.
Tyrėjai taip pat svarsto galimą paaiškinimą, kodėl mokslinėse srityse nematomas analogiškas ryšys: mokslinės darbo aplinkos dėl didelio tempo, konkurencijos ir spaudimo gali būti mažiau pakantios žmonėms, patiriantiems ryškius psichikos sveikatos sunkumus. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai – labiau hipotezė, nes šiai minčiai tyrime nepateikiama tiesioginių įrodymų.
Tyrimo išvados publikuotos žurnale „Molecular Psychiatry“.
Leave a Reply