CP v2

Tag: Menopauzė

  • Treneriai įspėja 40+ moteris: šis pratimas keičia kūną greičiau nei kardio ir dietos

    Treneriai įspėja 40+ moteris: šis pratimas keičia kūną greičiau nei kardio ir dietos

    Po 40 metų daugeliui moterų svoris ima kristi lėčiau, o riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje. Specialistai tai sieja su natūraliai mažėjančia raumenų mase ir hormoniniais pokyčiais per perimenopauzę bei menopauzę, kurie gali bloginti jautrumą insulinui ir didinti uždegiminius procesus.

    Vien tik griežta mityba ar ilgos kardio treniruotės ne visada duoda norimą rezultatą, nes mažėjant raumenims krenta ir bazinė medžiagų apykaita. Dėl to kūnas sudegina mažiau energijos net ramybės būsenoje, o svorio metimas tampa vis labiau varginantis.

    Treneriai ir sporto medicinos rekomendacijos vis dažniau akcentuoja jėgos treniruotes kaip efektyviausią kryptį moterims po 40-ies. Jėgos pratimai skatina raumenų augimą arba bent jau padeda jį išsaugoti, o kartu stiprina kaulus ir mažina traumų riziką, kuri didėja mažėjant kaulų mineraliniam tankiui.

    Jėgos treniruotės organizme sukelia mikropažeidimus raumenų skaidulose, o atsistatymo metu kūnas sunaudoja papildomos energijos. Be to, raumenų audinys yra metaboliškai aktyvesnis nei riebalinis, todėl didesnė raumenų masė dažnai reiškia ir didesnį energijos poreikį kasdien.

    Dažniausiai rekomenduojami baziniai viso kūno pratimai, įdarbinantys dideles raumenų grupes: pritūpimai su svoriu, mirties trauka, atsispaudimai, dubens kėlimai, spaudimas virš galvos su hanteliais. Pradedančiosioms patariama išmokti taisyklingos technikos su treneriu arba kineziterapeutu ir tik tada nuosekliai didinti krūvį.

    Daugumai žmonių pakanka 2–3 jėgos treniruočių per savaitę, paliekant laiko atsistatymui. Įprasta treniruotę sudaryti iš apšilimo, pagrindinės dalies ir atvėsimo su tempimo pratimais, o intensyvumą kelti palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų ir mažėtų perkrovos rizika.

    Rezultatams svarbi ir mityba: po treniruotės raumenų atsistatymui reikalingi baltymai, o vyresniame amžiuje jų poreikis dažnai būna didesnis. Ne mažiau reikšmingi miegas, streso valdymas ir pakankamas skysčių vartojimas, nes jie tiesiogiai veikia alkio signalus, atsistatymą ir bendrą savijautą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tikslas neturėtų būti greitas svorio kritimas bet kokia kaina. Tvariausias kelias po 40-ies dažniausiai yra derinys: reguliarus jėgos krūvis, saikingas aerobinis aktyvumas, balansuota mityba ir nuoseklumas, kuris per kelis mėnesius dažnai duoda labiau matomų pokyčių nei trumpalaikės dietos.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstant krūties audinys patiria ryškius struktūrinius ir imuninius pokyčius, kurie gali sudaryti palankesnes sąlygas vėžinėms ląstelėms įsitvirtinti. Didžiausias lūžis fiksuotas apie menopauzę, kai audinio „ekosistema“ keičiasi ypač sparčiai.

    Mokslininkai, dirbę Kembridžo universitete ir Britų Kolumbijos universitete, sudarė vieną detaliausių iki šiol krūties audinio senėjimo žemėlapių. Jis paremtas daugiau kaip 3 milijonų ląstelių analize ir leidžia sekti, kaip bėgant metams kinta skirtingi audinio komponentai.

    Tyrimui buvo panaudoti 527 moterų, kurių amžius siekė nuo 15 iki 86 metų, normaliojo krūties audinio mėginiai. Jie surinkti atliekant krūtų mažinimo operacijas, o ląstelės analizuotos pažangiais vaizdinimo metodais, leidžiančiais matyti pokyčius ląstelių lygiu.

    Kas keičiasi krūties audinyje?

    Duomenys parodė, kad su amžiumi mažėja ląstelių kiekis ir silpnėja audinio „karkasas“: rečiau dalijasi ląstelės, mažėja stromos ląstelių bei epitelio ląstelių, kurios dengia latakus ir sudaro pieną gaminančias struktūras. Tyrėjų teigimu, tai iš dalies logiška, nes pieno gamyba vyresniame amžiuje tampa mažiau aktuali, tačiau pokyčių mastas nustebino.

    Kartu kinta ir pati krūties sandara: pieną gaminančios skiltys traukiasi arba nyksta, didėja riebalinio audinio dalis, mažėja kraujagyslių. Tokia pertvarka gali keisti ir tai, kaip greitai audinys atsinaujina bei kaip efektyviai „pastebimi“ pavieniai pakitę židiniai.

    Pastebėta ir erdvinė dinamika: imuninės bei stromos ląstelės senstant pasislenka toliau nuo epitelio ląstelių. Tai gali silpninti natūralią kontrolę, kai imunitetas ir aplinkinės struktūros padeda atpažinti bei „sulaikyti“ potencialiai pavojingas ląsteles ankstyvoje stadijoje.

    Imunitetas sensta kartu

    Jaunesniame amžiuje krūties audinyje aptikta daugiau aktyvių T ląstelių ir B ląstelių, kurios siejamos su stipresne imunine priežiūra. Vyresniame amžiuje tokių ląstelių mažėja, o dažniau randami M2 tipo makrofagai, kurie mokslinėje literatūroje siejami su navikams palankesne mikroaplinka.

    Šie pokyčiai gali reikšti labiau uždegiminę ir vėžinių procesų vystymuisi palankesnę terpę, kurioje imuninė sistema prasčiau „sutvarko“ atsitiktinai atsirandančias pakitusias ląsteles. Tyrėjai pabrėžia, kad tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau kryptis ryški.

    „Mūsų sudarytas žemėlapis parodė, kad su amžiumi krūties audinyje vyksta dideli pokyčiai, o ryškiausi jie yra menopauzės laikotarpiu“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Pulkit Gupta.

    Kodėl svarbi menopauzė?

    Tyrime išskirtas ryškus senėjimo „pikas“ vėlyvuosiuose 40-uosiuose, kuris sutampa su menopauzės laikotarpiu. Tai siejama su hormoninės aplinkos pokyčiais, kurie veikia audinių struktūrą, riebalinio audinio proporcijas ir imuninės sistemos signalus.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad krūties audinio senėjimas gali vykti nevienodu tempu, priklausomai nuo individualių ypatumų. Tai teoriškai galėtų paaiškinti, kodėl panašaus amžiaus moterų rizika nėra vienoda, net kai gyvenimo būdas atrodo panašus.

    Šis darbas papildo seniai žinomą faktą, kad amžius yra vienas svarbiausių daugelio vėžio formų rizikos veiksnių, nes bėgant metams ląstelėse kaupiasi genetinės klaidos. Nauji duomenys leidžia geriau suprasti, kad svarbus ne tik mutacijų kaupimasis, bet ir tai, kaip senstanti audinio mikroaplinka gali padėti ar trukdyti pakitusioms ląstelėms išlikti.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad analizėje nebuvo atskirai vertinami tokie veiksniai kaip etninė kilmė ar konkretūs genetiniai rizikos variantai, todėl reikalingi papildomi darbai. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių paveldimų rizikos veiksnių, normalus krūties audinys gali turėti spartesnio biologinio senėjimo požymių, o tai gali būti svarbi kryptis ateities prevencijai ir ankstyvesnei rizikos prognozei.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Aging“.

  • Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Kas iš tiesų keičiasi per menopauzę?

    Menopauzė dažniausiai siejama su karščio bangomis, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar svorio augimu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai yra platesnis biologinis lūžis, galintis paveikti širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, kaulų bei nervų sistemos sveikatą.

    Nors apie hormonų pokyčius žinoma daug, ilgą laiką trūko detalaus vaizdo, kaip bėgant metams kinta skirtingi moters reprodukcinės sistemos organai. Naujas didelės apimties tyrimas siūlo vieną iš iki šiol išsamiausių atsakymų.

    Atlasas, sudarytas iš audinių ir genų duomenų

    Barselonos superkompiuterių centro tyrėjai pasitelkė DI ir sukūrė didelės apimties moters reprodukcinės sistemos senėjimo atlasą. Tam buvo sujungti 1 112 audinių vaizdų iš 659 mėginių bei genų raiškos duomenys, apimantys tūkstančius genų.

    Duomenys surinkti iš 304 moterų, kurių amžius siekė nuo 20 iki 70 metų. Pasitelkus pažangius vaizdų atpažinimo ir giliojo mokymosi metodus, tyrėjai galėjo įvertinti ne tik matomus audinių pokyčius, bet ir molekulinius procesus, slypinčius už jų.

    Organai sensta skirtingu tempu

    Pagrindinė išvada tokia: menopauzė kūno nepasendina tolygiai, o organų pokyčių dinamika skiriasi. Tyrime analizuoti keli pagrindiniai reprodukcinės sistemos organai, tarp jų gimda, kiaušidės, makštis, gimdos kaklelis, krūties audiniai ir kiaušintakiai.

    Tyrėjų duomenimis, kai kuriuose organuose senėjimo ženklai ryškėja palaipsniui ir gali prasidėti dar iki menopauzės. Tuo metu kitų organų pokyčiai labiau primena šuolį, sutampantį su pereinamuoju laikotarpiu.

    Kuris organas kinta staigiau?

    Ryškesnis, labiau „staigus“ pokytis, kaip nurodoma tyrime, siejamas su gimda. Be to, net viename organe skirtingi audiniai gali senti nevienodu greičiu, todėl bendras vaizdas yra sudėtingesnis, nei rodo vien tik simptomai ar bendri hormonų rodikliai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad menopauzė veikia kaip lūžio taškas, kuris iš esmės perorganizuoja kitus reprodukcinės sistemos organus ir audinius“, – sakė Barselonos superkompiuterių centro tyrimui vadovavusi Marta Melė.

    Kraujyje aptinkami žymenys ir praktinė nauda

    Dar viena svarbi tyrimo kryptis susijusi su galimybe šiuos pokyčius stebėti paprasčiau. Mokslininkai identifikavo molekulinius signalus, susijusius su reprodukciniu senėjimu, kuriuos galima aptikti kraujo mėginiuose.

    Analizėje remtasi daugiau nei 21 441 moters kraujo duomenimis, o tai leidžia tikėtis, kad ateityje bus kuriami mažiau invaziniai stebėsenos įrankiai. Tokie žymenys galėtų padėti anksčiau įvertinti su menopauze siejamas rizikas ir parinkti labiau individualizuotą priežiūrą.

    „Šis tyrimas atveria kelią personalizuotai medicinai, kai gydymas derinamas prie konkretaus molekulinio profilio ir labiausiai pažeidžiamų audinių“, – teigė viena iš bendraautorių Laura Ventura.

  • Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, kuris ilgainiui didina lūžių riziką. Tyrimai rodo, kad su šia būkle gali susidurti iki 40 proc. suaugusiųjų, o dažnai ji nustatoma tik atsitiktinai, atlikus tyrimus.

    Problema ta, kad osteopenija paprastai nesukelia aiškių simptomų. Dėl to žmogus gali apie ją nežinoti metų metus, kol įvyksta vadinamasis mažos traumos lūžis, pavyzdžiui, paslydus ar griuvus iš savo ūgio.

    Kas vyksta kauluose?

    Kaulas yra nuolat atsinaujinantis audinys: vienos ląstelės jį ardo, kitos – formuoja. Jaunystėje šie procesai dažniausiai būna apylygiai, o didžiausias kaulų tankis paprastai pasiekiamas apie 20–30 gyvenimo metus.

    Vėliau, ypač senstant, kaulo irimas pradeda vyrauti prieš jo formavimąsi. Moterims reikšmingą įtaką daro menopauzė, nes sumažėjęs estrogenų kiekis silpnina natūralią kaulų apsaugą.

    Rizikos veiksniai, kuriuos žmonės nuvertina

    Be amžiaus ir hormoninių pokyčių, kaulų tankį spartina rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšminga ir mityba, ypač kai trūksta kalcio ar vitamino D, kuris padeda įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurios ligos bei gydymas, pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat sutrikimai, susiję su maistinių medžiagų įsisavinimu. Tokiais atvejais kaulų būklę verta vertinti anksčiau, nelaukiant vyresnio amžiaus.

    Kaip nustatoma ir ką reiškia rezultatai?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai matuojamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, padedantis įvertinti kaulų tvirtumą. Rezultatas pateikiamas T rodikliu, kuris lygina kaulų tankį su sveiko jauno suaugusiojo vidurkiu.

    Osteopenijai būdingas T rodiklis nuo minus 1,0 iki minus 2,5, o mažesnis nei minus 2,5 dažniausiai atitinka osteoporozės diagnostinę ribą. Gydytojai sprendimus paprastai priima įvertinę ne tik skaičių, bet ir bendrą lūžių riziką per artimiausius 10 metų.

    Gydymas ne visada reiškia vaistus: daugeliui pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos korekcija, kalcio ir vitamino D užtikrinimas. Didelę reikšmę turi svorį išlaikančios veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas, šokiai, taip pat jėgos pratimai, kurie stiprina ir kaulus, ir raumenis.

    Jei lūžių rizika didelė arba jau yra buvęs mažos traumos lūžis, gali būti skiriami vaistai, lėtinantys kaulo irimą. Specialistai pabrėžia, kad osteopenija neturėtų būti laikoma nekaltu radiniu – tai ankstyvas įspėjimas, kai dar įmanoma sustabdyti progresavimą.