CP v2

Tag: Mėsininkai

  • Ekspertai atskleidė, kaip parduotuvėje išsirinkti gerą kepsnį ir nepermokėti

    Jautienos kainoms išliekant aukštoms, vis daugiau pirkėjų ieško, kaip namuose pasigaminti gerą kepsnį neišleidžiant per daug. Mėsos specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą daro ne vien kaina, o pjūvis, riebalų išsidėstymas, brandinimas ir pakuotė.

    Renkantis kepsnį pirmiausia verta apsispręsti, ko tikitės lėkštėje: ryškaus skonio ir sultingumo ar maksimalios minkštumo garantijos. Riebesni pjūviai dažniau atleidžia gaminimo klaidas, o liesesni reikalauja tikslesnės temperatūros ir trumpesnio kepimo.

    Kurie pjūviai dažniausiai nuvilia?

    Populiariausi, bet neretai brangiausi pjūviai yra antrekotas, nugarinė ir išpjova. Antrekotas vertinamas dėl vidinių riebalų, kurie tirpsta kepant ir suteikia aromatą, nugarinė dažnai siūlo balansą tarp skonio ir minkštumo, o išpjova paprastai būna liesesnė ir švelnesnio skonio.

    Liesą kepsnį lengviausia perkepti, todėl išpjovą verta rinktis tik tuomet, jei tiksliai žinote, kaip ją ruošite. Jei norite taupyti, ne visada protinga imti prastesnį riebaus pjūvio variantą, nes be vidinių riebalų toks kepsnys dažnai būna sausesnis.

    Ką iš tiesų rodo riebalų gyslelės?

    Ekspertai pataria žiūrėti ne į didelę riebalų kepurę krašte, o į tolygias, smulkias riebalų gysleles pačiame raumenyje. Tokios gyslelės kepant pasiskirsto po visą gabalą ir padeda išlaikyti sultingumą, o dideli išoriniai riebalai dažnai virsta tiesiog nupjaunama, apmokėta atlieką.

    Praktiška taisyklė paprasta: vidiniai riebalai yra vertė, o išoriniai riebalai dažnai reiškia permokėjimą už svorį. Jei matote, kad didelę dalį gabalo sudaro storas riebalų sluoksnis, verta ieškoti kito pjūvio arba paprašyti mėsininko apipjaustyti.

    Pakuotė ir spalva: kodėl raudonumas gali klaidinti?

    Mėsos spalvą stipriai veikia pakuotė. Dėkluose su plėvele kepsnys dažnai atrodo ryškiai raudonas, nes kontaktas su deguonimi sukuria vizualiai patrauklų atspalvį, tačiau tai savaime nereiškia aukštesnės kokybės.

    Vakuumuota mėsa gali būti tamsesnė, bet tai dažnai yra privalumas, nes be deguonies ji lėčiau oksiduojasi ir ilgiau išlaiko stabilias savybes. Atidarius vakuuminę pakuotę mėsa paprastai per kelias minutes atgauna ryškesnę spalvą.

    Šviežumą geriausia vertinti kompleksiškai: mėsa turi būti stangri, be pilkų ar rudų plotų, o pakuotėje neturėtų kauptis gausios išskyros. Nemalonus, aitrus kvapas dažniausiai signalizuoja, kad gabalas nėra tinkamas, tačiau brandinta mėsa gali turėti intensyvesnį, specifinį aromatą.

    Perkant verta pasikalbėti su mėsininku ir paklausti, kiek dienų mėsa buvo brandinta. Ilgesnis brandinimas dažniausiai reiškia didesnį minkštumą, o darbuotojai neretai gali pasiūlyti geresnės vertės pjūvių, kurių vitrinoje nepastebėtumėte.

    Norint sutaupyti, naudinga derinti pasirinkimą su patiekalu: kepsniui ant keptuvės ar grilio dažniau tinka riebesni gabalai, o sumuštiniams ar patiekalams su marinatu galima rinktis ir paprastesnį variantą. Galiausiai svarbiausia ne nusipirkti brangiausią gabalą, o žinoti, už ką mokate.

  • Avienos šonkauliukai vis tiek kieti? Mėsininko triukas padės iškepti sultingai ir traškiai

    Avienos šonkauliukai namuose neretai nuvilia: išorė greitai patamsėja, o vidus perkeptas, riebalas lieka kietas ir „guminis“. Mėsininkai ir šefai sako, kad problema dažniausiai ne prieskoniuose, o pasirinktame gabale ir per trumpame kepimo laike.

    Vietoje įprastų plonų, po vieną šonkaulį supjaustytų gabalėlių, verta rinktis dvigubus šonkauliukus. Jie storesni, todėl kepdami turite daugiau laiko suformuoti ryškią apskrudusią plutą ir kartu ištirpdyti riebalų sluoksnį, neperstumiant mėsos į perkeptą zoną.

    Kodėl viengubi gabalėliai nuvilia?

    Vieno šonkaulio gabalėliai kepa itin greitai, todėl tarp dviejų tikslų atsiranda kompromisas. Jei norite rausvesnio, sultingesnio vidurio, riebalas dažnai nespėja išsilydyti ir lieka kietas, o mėsa prie kraštų būna standesnė.

    Jei keptuvėje laikote ilgiau dėl gražesnės plutelės ir riebalo tirpimo, vidus lengvai peržengia norimą temperatūrą. Kadangi aviena nėra pigus pasirinkimas, šis „langas“ klaidoms ypač skausmingas.

    Dvigubi šonkauliukai: paprastesnė kontrolė

    Dvigubas gabalas suteikia papildomą storį, kuris veikia kaip saugiklis. Išorė gali ramiai apskrusti, o šiluma į vidų keliauja lėčiau, todėl lengviau išlaikyti minkštą, sultingą centrą.

    Ne mažiau svarbu ir riebalų sluoksnis: avienoje jis suteikia skonį, bet tik tada, kai yra tinkamai ištirpęs. Storesnis gabalas leidžia riebalą „išdirbti“ iki auksinės spalvos, kad jis taptų švelnus, o ne kramtomas.

    Kaip kepti, kad pavyktų

    Pirmas žingsnis prasideda dar parduotuvėje arba pas mėsininką: paprašykite, kad avienos nugarinė būtų supjaustyta porcijomis po du šonkaulius, o ne po vieną. Jei pjaustote patys, pjaukite tarp kas antrų kaulų, tačiau jei gabale yra kietesnė kaulo juosta, saugiau darbą patikėti mėsininkui.

    Prieš kepimą šonkauliukus verta gausiai pasūdyti ir palikti trumpam pastovėti, kad druska tolygiau įsigertų ir padėtų geriau apskrusti. Kepant tinka įkaitinta keptuvė su nedideliu aliejaus kiekiu, nes vėliau aviena pati išskirs riebalų, kurie prisidės prie skrudinimo.

    Kepant svarbu pirmąją pusę nejudinti, kad susiformuotų gili, ruda plutelė. Tuomet naudinga trumpam pastatyti gabalą ant riebiojo krašto ir leisti riebalui tirpti iki auksinės spalvos, o kepimo metu apšlakstyti kaulo pusę ir kraštus karštais riebalais, kad šiluma pasiskirstytų tolygiau.

    Pabaigoje mėsą verta trumpai pailsinti, kad sultys persiskirstytų, o temperatūra stabilizuotųsi. Tik tada patogiausia perpjauti tarp kaulų ir patiekti, nes taip išlaikomas ir gražus apskrudimas, ir minkštas vidus.

    Šis metodas ypač pasiteisina tuomet, kai siekiate trijų dalykų vienu metu: ryškios plutelės, iki galo išsilydžiusio riebalo ir sultingo centro. Dvigubi avienos šonkauliukai suteikia daugiau kontrolės, todėl rezultatas tampa labiau nuspėjamas net ir kepant namuose.