Tag: Mėsos marinatai

  • Mėsa tampa itin minkšta vos per 20 minučių: paslaptis – marinatas su kiviais

    Jei norisi, kad mėsa būtų ypač minkšta ir sultinga, kartais pakanka visai trumpo marinavimo. Vienas netikėčiausių būdų – mėsą pamarinuoti su kiviais, o efektas gali pasijusti jau po 20 minučių.

    Kaip rašoma portale terazgotuje.pl, kiviai turi fermentų (aktynidinų), kurie skaido mėsoje esančius baltymus. Dėl to mėsa greičiau suminkštėja, tampa trapesnė, o kepant ar grilinant lengviau pasiekia reikiamą temperatūrą.

    Vis dėlto šis metodas turi aiškią taisyklę – laikas čia itin svarbus. Jei mėsą kiviuose laikysite per ilgai, ji gali perninkštėti ir prarasti įprastą tekstūrą.

    Optimalus marinavimo laikas dažniausiai siekia 20–40 minučių – tai priklauso nuo mėsos rūšies ir gabalo dydžio. Būtent todėl kivių marinatas labiau tinka tada, kai norite greito rezultato ir galite stebėti laiką.

    Kam tinka marinatas su kiviais

    Labiausiai kivių marinatas rekomenduojamas kiaulienai – ji turi tankesnę struktūrą, todėl toks „minkštinimas“ gali būti ypač naudingas. Tinka tiek kepimui orkaitėje, tiek kepimui keptuvėje ar ant grotelių.

    Ypač gerai pasiteisina sprandinė (ir visa, ir pjaustyta kepsniais), nugarinė, taip pat šonkauliukai. Pavyzdžiui, nugarinė po tokio marinavimo gali išeiti švelnesnė, nors tai ne visada lengva pasiekti vien prieskoniais.

    Kivių marinatas gali būti naudingas ir jautienos kepsniams. Nurodoma, kad jautienai marinavimo laiką verta pailginti – maždaug iki valandos.

    Kada kivių geriau vengti

    Ne kiekvienai mėsai tokia stipresnė fermentinė marinavimo forma tinka. Itin švelniai mėsai (pavyzdžiui, vištienai ar kalakutienai) lengva „persistengti“ ir išgauti per minkštą, ne itin malonią tekstūrą.

    Minima, kad laikant vištieną kivių marinate ilgiau nei apie 20 minučių, poveikis gali priminti ceviche principą, kai produktą „apdoroja“ rūgštis. Todėl šiuo atveju ypač svarbu neviršyti laiko.

    Kiti produktai, kurie minkština mėsą

    Panašiai kaip kiviai, mėsą minkština ir ananasai – tai dažnai sutinkama Azijos virtuvės receptuose. Rūgštesni citrusai, tokie kaip citrina, taip pat dažnai naudojami marinatuose, ypač paukštienai, žuviai ir jūros gėrybėms.

    Dar vienas klasikinis būdas – pieno produktai. Mėsa, mirkyta piene, ar marinatas su jogurtu, kefyru ar pasukomis dažnai padeda išgauti švelnesnę tekstūrą, be tokios didelės rizikos „permarinuoti“ per kelias papildomas minutes.

    Tokie marinatai tinka ne tik kepimui, bet ir troškinimui ar grilinimui. Prieš kepant patariama dalį marinato nuo mėsos lengvai nubraukti, kad likučiai neprisviltų, tačiau mėsos visiškai „nušluostyti“ nereikia.

  • Mozzarellos skysčio neišpilkite: šis triukas virtuvėje pagerins tešlą, sriubas ir mėsą

    Mozzarella dažnai parduodama su skysčiu, kurį daugelis iškart išpila į kriauklę. Tačiau tai nėra vien „atliekos“ – dažniausiai tai sūrymas arba išrūgos, skirtos apsaugoti sūrį nuo išdžiūvimo ir išlaikyti švelnų skonį.

    Šiame skystyje gali būti nedideli kiekiai su sūriu susijusių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, baltymų likučių ir mineralų. Jei naudojamos išrūgos, jose natūraliai gali būti B grupės vitaminų, o tiksli sudėtis priklauso nuo gamintojo ir receptūros.

    Virtuvėje mozzarella skystis praverčia kaip papildomas skonio stipriklis, nes suteikia lengvą sūrumą. Svarbu tik prisiminti, kad ruošiant patiekalą druskos reikėtų dėti mažiau, kad galutinis skonis netaptų per sūrus.

    Vienas praktiškiausių panaudojimų – tešlai. Dalį vandens ar pieno ruošiant picos pagrindą, fokačiją ar nesaldžias bandeles galima pakeisti mozzarella skysčiu, tuomet kepinys įgauna švelnesnį, sodresnį poskonį.

    Šis skystis tinka ir sriuboms bei padažams, ypač kreminiams, kuriuose norisi subtilaus sūrio atspalvio. Juo galima pakeisti dalį sultinio, pieno ar grietinėlės, o skonis tampa gilesnis, bet ne sunkus.

    Dar viena idėja – marinatai mėsai. Sūrymas gali padėti minkštinti skaidulas ir išlaikyti sultingumą, todėl nedidelis kiekis kartu su aliejumi, žolelėmis ir prieskoniais gali tapti paprasta, bet veiksminga marinato baze.

    Galiausiai, mozzarella skystį kai kas naudoja daržovių kokteiliuose ar tirštuose gėrimuose, kur sūrumas dera su pomidorais, salierais ar agurkais. Jei norisi saldesnio varianto, sūrumą gali „uždengti“ vaisiai ir nedidelis kiekis pieno.

    Vis dėlto verta įvertinti ir praktiškumą: skystį geriausia naudoti greitai, laikyti šaldytuve ir pilti tik iš nepažeistos, tinkamai laikytos pakuotės. Jei kvapas ar skonis kelia įtarimų, saugiausia jo nenaudoti.

  • Miške prisirinkite šio „lobio“: naminis pušų ūglių sirupas tiks limonadui ir marinatui

    Vėlyvą pavasarį miškuose gausu jaunų pušų ūglių, iš kurių dažnai gaminamas naminis sirupas. Jis vertinamas dėl ryškaus aromato ir dervingų natų, todėl tinka ne tik arbatoms, bet ir gaiviems gėrimams bei virtuvei.

    Pušų ūgliai liaudies medicinoje nuo seno minimi kaip priemonė, siejama su peršalimo sezono negalavimų palengvinimu. Šiandien daug kas juos renkasi pirmiausia dėl skonio ir kvapo, ypač naminei limonadai ar desertų pagardams.

    Kaip rinkti, kad nepakenktumėte

    Pušų ūgliai iš esmės yra jaunos šakelės, todėl jų rinkimas turi būti saikingas. Jei nuo vieno mažo medelio nuskabysite visus ūglius, galite smarkiai pristabdyti jo augimą ir padidinti nudžiūvimo riziką.

    Geriausia rinkti nuo kelių medžių po nedaug, neapnuoginant vienos šakos ar viršūnės. Ypač svarbu tausoti jaunus medelius, kuriems augimui reikia daugiausia jėgų.

    Praktiškai verta mūvėti pirštines, nes ūgliai lipnūs nuo sakų, o rankas nuvalyti vėliau gali būti sudėtinga. Parsinešus geriausia neatidėlioti, nes laikui bėgant dalis kvapiųjų medžiagų išsisklaido.

    Kur panaudoti pušų sirupą

    Pušų ūglių sirupas ryškiai pagyvina naminę limonadą, ypač derinyje su citrina ir žolelėmis. Nedidelis kiekis tinka ir ant blynų, košių ar varškės desertų, kai norisi miško aromato.

    Virtuvėje jis gali tapti įdomiu priedu marinatams, jei sumaišysite su aliejumi, garstyčiomis ir džiovintomis žolelėmis. Skonis bus saldžiai dervingas, todėl svarbu nepadauginti ir derinti su rūgštimi, pavyzdžiui, citrina.

    Paprastas naminis receptas

    Ūglių dažniausiai neplauna ir nelupa, kad neprarastų kvapo bei lipniųjų sakų, tačiau juos galima paskleisti plonu sluoksniu ir perrinkti. Jei ūgliai suglebę, į stiklainį kartais įpilama šiek tiek šilto vandens, kad procesas vyktų tolygiau.

    Dažnas bazinis variantas yra lygiomis dalimis ūgliai ir cukrus, pavyzdžiui, po 1 kilogramą. Ūgliai supjaustomi, sluoksniuojami su cukrumi stiklainyje, sandariai užsukami ir laikomi šviesioje vietoje apie 3–4 savaites.

    Susidarius sirupui, jis nukošiamas per smulkų sietelį ar marlę ir supilstomas į butelius. Laikant vėsiai ir švariai, nedidelis kiekis namų atsargų paprastai naudojamas visą sezoną, o skonis geriausiai atsiskleidžia su rūgščiais priedais.