Tag: Miegas

  • Kava gerina nuotaiką ne vien dėl kofeino: mokslininkai atskleidė netikėtą mechanizmą

    Kava gerina nuotaiką ne vien dėl kofeino: mokslininkai atskleidė netikėtą mechanizmą

    Rytinė kava daugeliui yra ne tik būdas greičiau pabusti, bet ir kasdienis ritualas, susijęs su geresne savijauta. Naujesni tyrimai rodo, kad šis poveikis gali būti platesnis nei vien trumpalaikis stimuliavimas kofeinu, o nuotaikos pokyčius lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai.

    Mokslininkai, kurių darbas publikuotas žurnale Nature Communications, tyrė apie 300 suaugusiųjų, tarp jų ir reguliariai geriančių kavą, ir vengiančių kofeino. Eksperimente dalis dalyvių gėrė įprastą kavą, dalis rinkosi kavą be kofeino, o vėliau buvo vertinamas poveikis savijautai ir reakcijoms, taip pat laikotarpis, kai kavos buvo atsisakyta.

    Ką parodė tyrimo rezultatai

    Rezultatai siejo reguliarų kavos vartojimą su didesniu emociniu reaktyvumu ir impulsyvumu, tačiau kartu fiksuotas kai kurių pažintinių funkcijų pagerėjimas. Dažniausiai minimos sritys buvo dėmesio išlaikymas ir budrumas, kurie gali turėti reikšmės produktyvumui bei kasdieniam darbingumui.

    Vienas įdomiausių pastebėjimų buvo tai, kad nuotaikos pagerėjimas ir mažesnis subjektyviai jaučiamas stresas pasireiškė ir geriant kavą be kofeino. Tai leidžia manyti, kad svarbų vaidmenį atlieka ne tik kofeinas, bet ir kiti kavos junginiai, taip pat pats gėrimo kontekstas ir ritualas.

    Žarnyno ir smegenų ryšys

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į galimus pokyčius žarnyno mikrobiome, kurie siejami su vadinamąja žarnyno ir smegenų ašimi. Ši kryptis pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, nes vis dažniau svarstoma, kad virškinamojo trakto būklė gali turėti įtakos emocijų reguliacijai ir streso reakcijoms.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai nereiškia, jog kava visiems vienodai tinka ar yra universali priemonė gerai nuotaikai palaikyti. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualaus jautrumo, miego kokybės, suvartojamo kiekio ir to, ar kava geriama su maistu.

    Ką verta žinoti kasdien geriantiems kavą

    Praktiniu požiūriu tai sustiprina idėją, kad savijautą veikia ne vien atskiros medžiagos, bet ir įpročių visuma. Kai kuriems žmonėms kavos puodelis gali būti signalas pradėti dieną, skirti laiko sau ir sumažinti įtampą, net jei kofeino kiekis yra nedidelis.

    Jei kava ima kelti nerimą, didina dirglumą ar trukdo miegui, verta peržiūrėti vartojimo laiką ir kiekį, o prireikus rinktis kavą be kofeino. Tyrimai primena, kad savijauta dažnai priklauso nuo kelių sluoksnių: biologijos, įpročių ir kasdienės rutinos, kurią formuojame patys.

  • Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: šis vyresnių žmonių įprotis gali išduoti ligas

    Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: šis vyresnių žmonių įprotis gali išduoti ligas

    Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas būdas atgauti jėgas, o trumpas pogulis išties gali pagerinti budrumą ir savijautą. Vis dėlto naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje tam tikri snaudimo įpročiai gali būti ne tik nuovargio, bet ir sveikatos problemų signalas.

    Tyrime, publikuotame JAMA Network Open, analizuota, kaip su mirtingumo rizika siejasi objektyviai išmatuoti snaudimo modeliai. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog snaudimas sukelia blogas baigtis, tačiau ryšys pakankamai aiškus, kad įpročius verta vertinti kaip galimą ankstyvą įspėjimą.

    Ką parodė objektyvūs matavimai

    Mokslininkai rėmėsi Rush universiteto atminties ir senėjimo projekto duomenimis, kuris stebi vyresnius nei 55 metų žmones ir jų sveikatą bei pažintines funkcijas. Nuo 2005 metų dalyvių kasdienė veikla ir poilsis buvo fiksuojami riešo aktyvumo matuokliais, todėl snaudimai vertinti ne pagal pačių žmonių prisiminimus, o pagal realius įrašus.

    Iš viso į analizę įtraukti 1 338 asmenys, o dalyvių snaudimo įpročiai vertinti vidutiniškai apie 10 dienų laikotarpiu. Vėliau tyrėjai žiūrėjo, kaip šie modeliai siejosi su bendru mirtingumu per maždaug 19 metų stebėseną.

    Rezultatai parodė, kad ilgesnis ir dažnesnis snaudimas dieną siejosi su didesne mirtingumo rizika. Skaičiuojama, jog kiekviena papildoma snaudimo valanda per dieną buvo susijusi su maždaug 13 proc. didesne rizika, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – su maždaug 7 proc. didesne rizika.

    Kodėl svarbus paros metas

    Tyrimas rodo ir dar vieną svarbų niuansą: reikšmę gali turėti tai, kada žmogus snaudžia. Tie, kurie dažniau miegojo ryte, turėjo apie 30 proc. didesnę riziką nei tie, kurie linkę nusnūsti ankstyvą popietę.

    Šie skirtumai nebūtinai reiškia, kad ryto pogulis pats savaime kenkia. Tikėtina, kad rytais užklumpantis mieguistumas gali atspindėti prastesnę naktinio miego kokybę, sutrikusį cirkadinį ritmą ar sveikatos būklę, kuri alina organizmą.

    „Svarbu pabrėžti, kad čia matome koreliaciją, o ne priežastinį ryšį“, – sakė miego mokslininkė Chenlu Gao.

    „Perteklinis snaudimas greičiausiai rodo gretutines ligas, lėtines būkles, miego sutrikimus arba cirkadinio ritmo išsiderinimą“, – teigė ji.

    Ką tai reiškia vyresniems žmonėms

    Ankstesni tyrimai irgi siejo dažną snaudimą su įvairiomis būklėmis, įskaitant širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei neurodegeneracinius procesus, tačiau dažnai rėmėsi savarankiškai pateikiama informacija. Naujojo darbo stiprybė ta, kad snaudimo trukmė, dažnis ir paros metas vertinti objektyviai, todėl sumažėja atminties klaidų ir subjektyvaus vertinimo.

    Tyrėjai siūlo snaudimo modelius vertinti kaip potencialiai naudingą, lengvai sekamą rodiklį, ypač kai vis plačiau naudojami dėvimieji įrenginiai. Praktikoje tai gali reikšti paprastą taisyklę: jei žmogus staiga pradeda snausti dažniau, ilgiau ar ypač rytais, verta pasitikrinti dėl miego apnėjos, širdies nepakankamumo, depresijos, infekcijų, vaistų poveikio ar kitų lėtinių būklių.

    Specialistai taip pat primena, kad trumpas, planuotas pogulis ankstyvą popietę daugeliui žmonių gali būti naudingas, tačiau nuolatinis mieguistumas dieną nėra norma. Jeigu dienos miegas tampa būtinybe, trukdo naktiniam miegui arba pasikeičia staiga, tai gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.

  • Kodėl svoris nekrenta net valgant sveikai: dietologai įvardijo 7 dažnas klaidas ir sprendimus

    Vien „sveikesnė“ mityba ne visada automatiškai reiškia mažėjantį svorį. Dietologai pabrėžia, kad rezultatus dažniausiai lemia ne atskiri produktai, o bendras energijos balansas, porcijų dydžiai ir kasdieniai įpročiai.

    Dažna kliūtis yra nepastebimai per didelis kalorijų kiekis, net jei renkamasi kokybiškas maistas. Kaloringi gali būti riešutai, aliejai, granola ar glotnučiai, todėl, neįvertinus porcijų, dienos norma lengvai viršijama.

    Kalorijos „sveikame“ maiste

    Vienas dažniausių spąstų yra įsitikinimas, kad sveiki produktai visada yra mažai kaloringi. Iš tiesų kai kurie jų turi daug energijos, o keli papildomi šaukštai aliejaus ar sauja riešutų gali pastebimai pakeisti dienos balansą.

    Dietologai pataria neatsisakyti šių produktų, bet išmokti juos dozuoti ir aiškiai suprasti, kas yra viena porcija. Ypač tai aktualu užkandžiams, nes jie dažnai „neįskaičiuojami“ kaip pilnavertis valgymas.

    Per griežta kontrolė ir alkio „atsakas“

    Kita klaida yra pernelyg griežtas draudimų sąrašas, kai staiga atsisakoma mėgstamo maisto. Toks režimas neretai didina potraukį, o vėliau baigiasi persivalgymu, nes kūnas ir psichika reaguoja į ribojimą.

    Daugeliui tvaresnis kelias yra lankstesnis planas, kuriame yra vietos ir mėgstamiems produktams, tik mažesniais kiekiais. Taip lengviau laikytis režimo ilgiau ir išvengti „viskas arba nieko“ scenarijaus.

    Baltymų, skaidulų ir įpročių svarba

    Dietologai taip pat įvardija nepakankamą baltymų ir skaidulų kiekį, dėl kurio sotumas trunka trumpiau. Jei patiekaluose trūksta baltymų ir skaidulų, dienos eigoje dažniau norisi užkandžiauti, o tai didina tikimybę viršyti kalorijų normą.

    Prie svorio pokyčių prisideda ne tik lėkštės turinys, bet ir miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas, prastas miegas ar nuolatinė įtampa gali apsunkinti svorio mažėjimą net ir koregavus mitybą.

    Dar viena dažna problema yra dažnas maistas išsinešimui ar restoranuose, kur porcijos paprastai didesnės, o patiekaluose daugiau riebalų ir cukraus. Galiausiai žmonės neretai pamiršta skystas kalorijas: net ir „sveiki“ gėrimai, tokie kaip glotnučiai ar sultys, gali turėti daug energijos ir mažai sotumo.