CP v2

Tag: Miego sutrikimai

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.