Tag: Miesto infrastruktūra

  • Varšuvos centre rasta pusės tonos transformatorinės dangtis iš maždaug 1914 metų

    Varšuvos centre, vykdant statybos darbus, darbininkai aptiko netikėtą radinį – maždaug 1914 metais datuojamą požeminės transformatorinės įėjimo dangtį. Pusę tonos sveriantis objektas buvo rastas po Sienkiewicziaus gatvės danga ir, nepaisant amžiaus, išliko stebėtinai geros būklės.

    Radinys aptiktas įgyvendinant projektą „Naujas Varšuvos centras“, netoli Sienkiewicziaus ir Marszałkowskos gatvių sankryžos. Apie technikos paveldo objektą iš karto informuotas Mazovijos vaivadijos paminklosaugininkas, atlikęs apžiūrą vietoje.

    Kaip nurodoma, pati metalinė danga yra daugiau nei 30 centimetrų aukščio ir apie 150 centimetrų pločio. Ji vedė į gelžbetoninę požeminę kamerą, kuri kadaise buvo svarbi vietinės elektros tinklo infrastruktūros dalis.

    Vėlesni miesto pertvarkymai pakeitė šio statinio paskirtį: kameros vidus buvo ištuštintas, o erdvė užpilta statybinėmis atliekomis. Vis dėlto išlikusi danga tapo apčiuopiamu liudijimu apie ankstyvąją sostinės elektrifikaciją.

    Radinys primena Varšuvos elektrifikacijos pradžią

    Šis objektas siejamas su laikotarpiu, kai elektra mieste dar buvo prieinama nedaugeliui gyventojų ir institucijų. Pirmąjį Varšuvos elektrifikacijos projektą 1898 metais parengė Williamas Heerleinas Lindley, o 1904 metų pabaigoje Powiśle rajone pradėjo veikti pagrindinė Varšuvos elektrinė.

    Tuo metu elektra buvo perduodama 5 000 voltų įtampa, kurią reikėdavo sumažinti specialiose transformatorinėse. Būtent tokias funkcijas ir atlikdavo mieste įrengtos stotys – tarp jų ir požeminės.

    Kodėl požeminės transformatorinės nyko?

    Požeminių transformatorinių eksploatacija kėlė nemažai techninių iššūkių: į jas buvo sunku patekti, remontai sudėtingi, o įranga nuolat susidurdavo su drėgme ir krituliais, todėl priežiūra brango. Dėl to, technologijoms tobulėjant, tokie sprendimai palaipsniui prarado reikšmę.

    Dar vienas lūžis – elektros tinklų standartų kaita. Sprendimai pereiti nuo 5 kV prie 15 kV įtampos Varšuvoje buvo priimami dar XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau karas ir pokarinė rekonstrukcija šį procesą užtęsė. Nurodoma, kad paskutinė 5 kV kabelinė linija ir transformatorinė buvo išjungtos 1997 metų pradžioje.

    Paveldo detalė bus matoma viešai

    Unikalus radinys neliks sandėlyje – atnaujinta istorinė danga įmontuota į Młynarskio aikštės dangą. Taip ji taps viešai matomu technikos paveldo akcentu ir primins apie ankstesnę miesto inžineriją.

    Varšuvoje išlikę ir daugiau panašios infrastruktūros pėdsakų: kai kurių senųjų požeminių transformatorinių dangčius galima išvysti, pavyzdžiui, Išganytojo aikštėje ar Politechnikos aikštėje, o dalis kioskinių transformatorinių tebestovi kitose miesto vietose.

  • Varšuvos centre išjungia naujas fontanas: paskelbta tiksli data ir kas laukia žiemą

    Varšuvos centre, Złotej gatvėje, esantys du nauji fontanai netrukus baigs pirmąjį sezoną. Miesto kelių priežiūros tarnyba pranešė tikslią datą, kada vandens įrenginiai bus išjungti, o infrastruktūra ruošiama žiemai. Tai reiškia, kad artimiausios dienos taps paskutine proga šiemet pamatyti vandens atrakcionus veikiančius visu pajėgumu.

    Paskutinės dienos su fontanais

    Skelbiama, kad fontanai bus išjungti lapkričio 2 dieną, pirmadienį. Iki tol savaitgalis išlieka paskutine galimybe gyventojams ir turistams užsukti į atnaujintą Złotej ir Zgody gatvių erdvę ir pasimėgauti vandens bei šviesų efektais.

    Ši viešoji erdvė buvo atidaryta 2026 metų rugpjūtį kaip projekto „Nowe Centrum Warszawy“ dalis. Projekto tikslas – mažinti automobilių dominavimą centrinėse miesto dalyse, daugiau vietos skiriant pėstiesiems, želdynams ir poilsiui.

    Kaip atrodo naujosios vandens erdvės?

    Pertvarkytame kvartale įrengti du skirtingo tipo objektai, kurie greitai tapo traukos taškais. Vienas jų – kraštovaizdinio tipo fontanas, įrengtas ties pastatais Złota 7 ir 8, dažnai pasirenkamas susitikimams ir trumpam poilsiui.

    Kitas sprendimas – vadinamasis šlapias šaligatvis ar vandens purkštukų zona arčiau Marszałkowskos gatvės. Ji išsiskiria apšvietimu, kuris ryškiausiai matomas sutemus, kai vandens srovės ir šviesos sukuria dinamišką efektą.

    Kodėl fontanus reikia išjungti?

    Miesto tarnybos nurodo, kad abu fontanai veikia uždaro ciklo principu: vanduo nuolat filtruojamas, prižiūrimas ir stebimas, kad būtų užtikrinta higiena ir įrangos patikimumas. Išjungimas planuojamas tam, kad būtų atlikti priežiūros darbai ir apsaugota įranga nuo šalčio bei galimų pažeidimų.

    Žiemos laikotarpiu bus rūpinamasi ne tik technika, bet ir aplinkiniais želdiniais. Aplink vieną fontaną planuojama įrengti apsaugines užtvaras nuo druskų, kurios į želdynus gali patekti nuo kitų gatvių, net jei konkrečioje teritorijoje kelio druska tiesiogiai nenaudojama.

    Taip pat numatytas vejų smėliavimas, kuris padeda gerinti dirvožemio aeraciją ir vandens įsigėrimą. Tokie darbai miestų želdynuose dažnai taikomi siekiant sumažinti suslėgto grunto problemas intensyvaus pėsčiųjų srauto zonose.

    Darbai kvartale tęsiasi

    Fontanų sezonui pasibaigus, kvartale darbai nesustos. Skelbiama, kad toliau bus tvarkomos kitos teritorijos, įskaitant erdves prie Nacionalinės filharmonijos ir Sienkiewiczos gatvės.

    Numatoma tęsti mažosios architektūros montavimą, želdinimą ir viešųjų erdvių formavimą. Tarp darbų minimi sprendimai, skirti buvusios automobilių infrastruktūros vietas paversti reprezentacinėmis miesto erdvėmis ir patogesniais pėsčiųjų maršrutais.

  • 10 mln. eurų injekcija Vilniui: NIB finansuos gatvių apšvietimo atnaujinimą iki 2027 metų

    Šiaurės investicijų bankas (NIB) su Vilniaus miesto energetikos įmonių grupe „Gijos“ pasirašė iki 10 mln. eurų vertės 12 metų finansavimo sutartį. Lėšos bus skirtos sostinės gatvių apšvietimo infrastruktūrai modernizuoti ir pakeisti susidėvėjusias apšvietimo atramas.

    Finansavimas padės įgyvendinti 2025–2027 metais suplanuotus atramų atnaujinimo darbus, kuriuos vykdys „Gijų“ dukterinė bendrovė „Vilniaus apšvietimas“. Projektas įvardijamas kaip platesnės, iki 20 mln. eurų vertės infrastruktūros modernizavimo programos dalis.

    Kas keisis Vilniaus gatvėse?

    Didelė dalis sostinės apšvietimo atramų buvo įrengtos dar XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje, todėl jų techninė būklė ir patikimumas tampa vis aktualesni. Ant šių konstrukcijų dažnai montuojami ne tik šviestuvai, bet ir kita miesto įranga, tad atramų nusidėvėjimas kelia ir eksploatacijos, ir saugos rizikas.

    Modernizacijos metu senosios atramos bus demontuotos, o jų vietoje numatomos modulinės metalinės konstrukcijos. Sprendimas pasirinktas dėl ilgaamžiškumo, paprastesnės priežiūros ir galimybės dalį darbų atlikti greičiau, mažinant trikdžius eismui.

    „Šia investicija atnaujiname infrastruktūrą, kuri miestui tarnavo beveik pusę amžiaus. Vilniečiams tai reiškia patikimesnį gatvių apšvietimą ir saugesnę miesto aplinką ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnis poveikis aplinkai

    Skelbiama, kad naujosios atramos projektuojamos kaip daugiafunkcės, todėl jų gali reikėti mažiau, o tai mažintų ir bendrą projekto poveikį aplinkai. Numatomas konstrukcijų tarnavimo laikas siekia apie 30 metų, o modulinė sandara turėtų leisti pažeistas dalis keisti neardant pamatų.

    Taip pat numatyta antikorozinė apsauga, pritaikyta eksploatacijai žiemą, kai konstrukcijas veikia druska ir intensyvesnė drėgmė. Išmontuotos senosios atramos bus perduotos perdirbti kaip metalo laužas, taip siekiant sumažinti atliekų kiekį.

    „Klimatui draugiška ir ilgaamžė miesto infrastruktūra yra būtina tvariems miestams. Ši investicija padės modernizuoti Vilniaus gatvių apšvietimo infrastruktūrą – ji taps patikimesnė, o efektyviau išteklius naudojantys sprendimai sumažins poveikį aplinkai“, – teigė NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Küüsvek.

    Modernizacija siejama ir su elektromobiliais

    „Vilniaus apšvietimas“ prižiūri sostinės viešojo apšvietimo tinklą ir nurodo, kad jam naudoja iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją. Bendrovė taip pat integravo 478 elektromobilių įkrovimo stoteles į apšvietimo infrastruktūrą, plėsdama jos funkcionalumą.

    Ekspertai pažymi, kad šiuolaikinis miesto apšvietimas vis dažniau suvokiamas kaip daugiafunkcė platforma, ant kurios gali būti diegiami papildomi sprendimai: nuo įkrovimo prieigų iki įvairių jutiklių ar ryšio įrangos. Tokie projektai paprastai orientuoti ne tik į šviesos kokybę, bet ir į patikimumą, priežiūros sąnaudų mažinimą bei saugumą.

    NIB yra Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai priklausanti tarptautinė finansų institucija, kurios būstinė įsikūrusi Helsinkyje. Bankas skelbia siekiantis stiprinti Šiaurės ir Baltijos regiono konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, o kredito reitingų agentūros jam yra suteikusios aukščiausio lygio reitingus.

  • Visagine uždaromas fontanas „Saulutė“: kada jis nutils ir kada vėl sugrįš į Sedulinos alėją

    Visagine uždaromas fontanas „Saulutė“: kada jis nutils ir kada vėl sugrįš į Sedulinos alėją

    Visagine rudeniui įsibėgėjant ir orams vėstant, Sedulinos alėjoje esantis fontanas „Saulutė“ ruošiamas sezoninei pertraukai. Savivaldybė praneša, kad nuo spalio 15 dienos fontanas nebeveiks ir bus išjungtas iki kito sezono.

    Tokie sprendimai kasmet priimami dėl saugumo ir infrastruktūros apsaugos: krentant temperatūrai didėja rizika, kad užšalęs vanduo gali pažeisti vamzdynus, siurblius bei purkštukus. Fontanų konservavimas leidžia išvengti brangių gedimų ir užtikrina sklandų veikimą pavasarį.

    Prieš žiemą įprastai atliekami techniniai darbai: sustabdomas vandens tiekimas, sistema išleidžiama ir išdžiovinama, patikrinama įranga, o jautresnės dalys apsaugomos nuo šalčio. Tokia profilaktika ypač svarbi šiaurės rytų Lietuvos klimato sąlygomis, kai temperatūros svyravimai rudenį ir žiemą būna staigūs.

    Fontanas „Saulutė“ šiltuoju metų laiku tapo viena iš Sedulinos alėjos traukos vietų, kur dažnai renkasi šeimos ir miesto svečiai. Savivaldybė dėkoja gyventojams už sezoną kartu ir primena, kad po sezoninės pertraukos fontanas į miestą sugrįš kitais metais.

    Konkreti įjungimo data paprastai priklauso nuo pavasario orų ir techninės parengties, todėl gyventojai kviečiami sekti Visagino savivaldybės informaciją. Artėjant šiltajam sezonui savivaldybė įprastai paskelbia, kada vandens įrenginiai vėl pradės veikti.

  • Vilkaviškyje staiga užgeso tako apšvietimas: aiškėja, kas keisis tarp Kęstučio ir Statybininkų

    Vilkaviškyje staiga užgeso tako apšvietimas: aiškėja, kas keisis tarp Kęstučio ir Statybininkų

    Vilkaviškio mieste laikinai neveikia pėsčiųjų ir dviračių tako apšvietimas atkarpoje tarp Kęstučio ir Statybininkų gatvių. Apšvietimas išjungtas dėl vykdomų remonto darbų, todėl gyventojai raginami šioje vietoje būti ypač atidūs.

    Tvarkymo darbų metu planuojama atnaujinti apie 400 metrų tako. Savivaldybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad kartu bus įrengtas ir naujas apšvietimas, tad pasibaigus darbams atkarpa turėtų tapti saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Numatyta, kad atnaujintame take atsiras poilsio suoleliai, o aplinka bus pagyvinta gėlynais. Tokie sprendimai dažniausiai derinami prie universalaus dizaino ir patogumo principų, kad erdvė būtų patraukli ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Kol vyksta darbai, didžiausia rizika kyla prastai apšviestose vietose, ypač rudenį ir žiemą, kai anksti temsta. Specialistai primena, kad pėstiesiems verta rinktis geriau apšviestus maršrutus, o dviratininkams pasirūpinti tvarkingais priekiniais ir galiniais žibintais bei atšvaitais.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir dėkojama už supratingumą. Kada tiksliai apšvietimas bus atkurtas, priklausys nuo remonto darbų eigos ir techninių sprendimų įgyvendinimo.

  • Vilniuje prie Senosios Pilaitės kelio šalinami želdiniai: ką žada po šaligatvio darbų?

    Kas vyksta Senosios Pilaitės kelyje

    Vilniuje, Senosios Pilaitės kelyje, vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai: įrengiamas šaligatvis ir stiprinamas šlaitas. Darbų metu numatyta pašalinti dalį želdinių, kurie įvardijami kaip nesaugotini, prastos būklės, menkaverčiai arba neperspektyvūs.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su saugumo reikalavimais ir inžineriniais apribojimais, kai šlaitas tampa nestabilus, o pėsčiųjų infrastruktūrai reikia aiškios, saugios trasos. Savivaldybės praktikoje želdinių šalinimas paprastai derinamas su prievole sumažinti rizikas eismui ir pėstiesiems.

    Kodėl šalinami želdiniai

    Šlaitų sutvirtinimo darbai paprastai apima grunto tvirtinimą, drenažo sprendinius ir šaknų zonos tvarkymą, todėl dalis augalų gali neatitikti saugumo kriterijų. Jei medžiai ar krūmai yra prastos būklės, turi pažeistą šaknyną arba kelia griūties riziką, jie gali būti šalinami kaip neverti išsaugojimo.

    Šaligatvio įrengimas taip pat reikalauja vietos konstrukciniams sluoksniams, apšvietimui, lietaus nuotekų surinkimui ir matomumo zonoms. Dėl to net ir vizualiai žali plotai kartais patenka į darbų ribas, ypač kai kelio ir šlaito erdvė yra siaura.

    Ką žada po darbų

    Po infrastruktūros įrengimo planuojama įvertinti galimybę papildomai apželdinti sutvarkytą vietą. Tokiu atveju dažniausiai sprendžiama, kokie želdiniai geriausiai tinka konkrečioms sąlygoms: šlaito stabilumui, drėgmei, užterštumui nuo transporto ir priežiūros galimybėms.

    Praktikoje atnaujinant šlaitus dažnai pasirenkami augalai, kurie geriau sutvirtina gruntą ir yra atsparesni miestų aplinkai, o apželdinimas derinamas su ilgalaikės priežiūros poreikiu. Galutinis sprendimas priklauso nuo techninių sprendinių, saugumo reikalavimų ir suderinto projekto apimties.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.

  • Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino savivaldybė paviešino mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Aptarti keli svarbiausi miestui klausimai – nuo Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir investicijų pritraukimo iki kasdienių infrastruktūros darbų bei viešosios tvarkos.

    Meras akcentavo, kad LEZ tema išlieka viena aktualiausių, nes ji tiesiogiai susijusi su naujomis darbo vietomis ir miesto ekonomikos augimu. Pasak jo, savivaldybė siekia didinti Visagino patrauklumą investuotojams, kartu sprendžiant praktinius klausimus, kurie dažniausiai rūpi ir gyventojams.

    „Gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškūs sprendimai, ką darome čia ir dabar – nuo kelių iki viešosios tvarkos“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsakymuose taip pat paliestos miesto infrastruktūros ir remonto darbų temos, viešosios tvarkos užtikrinimas, sveikatos apsaugos bei švietimo klausimai. Savivaldybės teigimu, šios sritys išlieka prioritetinės, nes tiesiogiai lemia kasdienę gyvenimo kokybę ir bendruomenės saugumo jausmą.

    Aptartas ir savivaldybės kontrolieriaus konkursas, kuris yra svarbi savivaldybės vidaus kontrolės ir skaidrumo grandis. Taip pat dėmesys skirtas artėjančiai mokslo metų pradžiai ir pasirengimui Rugsėjo 1-ajai, kai aktualūs tampa ugdymo įstaigų pasirengimo, saugumo ir organizaciniai klausimai.

    Gyventojai kviečiami ir toliau teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad toks tiesioginis bendravimas leidžia greičiau identifikuoti problemas ir aiškiau informuoti bendruomenę apie sprendimus bei planuojamus darbus.