CP v2

Tag: Miesto infrastruktūra

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Vilniuje kertami pavojingi medžiai: savivaldybė įvardijo vietas, kur laukti pokyčių

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša artimiausiu metu planuojanti šalinti nudžiūvusius ir pavojingus želdinius keliose sostinės vietose. Pasak savivaldybės, šie medžiai yra prastos būklės ir gali lūžti ar išvirsti, todėl kelia riziką praeiviams ir turtui.

    Darbai numatomi Ąžuolyno gatvėje, kur tarp kelio ir kapinių tvoros bus šalinama guoba. Taip pat planuojama šalinti šermukšnį Fabijoniškių gatvės 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje.

    Dar vienas medis bus kertamas Buivydiškių gatvės 14 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinamas riešutmedis. Musninkų gatvės 2 teritorijoje numatyta pašalinti kaštoną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nudžiūvę ar stipriai pažeisti medžiai dažniausiai tampa pavojingi per stipresnį vėją, audras ar gausesnį snygį, kai šakos lūžta netikėtai. Miestuose tokie atvejai ypač jautrūs dėl intensyvaus pėsčiųjų ir automobilių srauto, todėl prioritetas teikiamas prevencijai.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atidžiau stebėti laikinus aptvėrimus, eismo ar praėjimo ribojimus ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus. Savivaldybė atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir pabrėžia, kad tvarkymo tikslas yra užtikrinti saugumą viešosiose erdvėse.

  • Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagino savivaldybės administracija pranešė ketinanti kreiptis į teismą dėl kelių mieste esančių statinių, kurių savininkai nėra nustatyti. Siekiama, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn.

    Kaip nurodoma, kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus: pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles ir aikštelę Kosmoso gatvėje. Tokie statiniai, kai jų nuosavybė neįregistruota arba savininkas nežinomas, teisiškai negali būti pilnavertiškai tvarkomi ir planuojami ilgalaikėms investicijoms.

    Pripažinus turtą bešeimininkiu ir perėmus jį savivaldybės nuosavybėn, atsiranda aiški atsakomybė už priežiūrą, remontą ir saugumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad savivaldybė gali legaliai skirti lėšas būklei gerinti, spręsti apšvietimo, dangų atnaujinimo, pritaikymo žmonėms su negalia ar eismo saugos klausimus.

    Administracija ragina asmenis, manančius turinčius turtinių teisių į nurodytą turtą, iki 2027 metų vasario 15 dienos kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Kartu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

    Tokie procesai paprastai pradedami tada, kai registruose nėra aiškių duomenų apie savininką arba turtas istoriškai susiformavo kaip viešai naudojama infrastruktūra, bet nebuvo tinkamai įformintas. Savivaldybė pabrėžia, kad terminas skirtas tam, jog teisėti savininkai ar jų įpėdiniai turėtų realią galimybę įrodyti savo teises dar iki teismo sprendimo.

    Jei teismas pripažintų statinius bešeimininkiais, savivaldybė galėtų juos įtraukti į miesto tvarkymo planus ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą. Gyventojams tai svarbu ir dėl kasdienių patogumų, ir dėl atsakomybės, kai prastos būklės infrastruktūra kelia rizikų.

  • Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Krokuvoje statoma pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą – projekto miestiečiai laukė beveik du dešimtmečius. Nauja jungtis turėtų sujungti populiarias miesto dalis ir tapti patogia alternatyva kelionėms be automobilio.

    Objektas planuojamas tarp Kazimiero pusėje esančios Inflancko krantinės ir Ludvinovo pusėje esančios Volynės krantinės. Statybos prasidėjo 2024 metų sausį, o darbų pabaiga numatyta 2026 metų rugpjūčio 21 dieną, tad pirmųjų pasivaikščiojimų ir važiavimų tikimasi 2026 metų vasaros pabaigoje.

    Šiuo metu atliekami krantinių sutvarkymo darbai, formuojamas pylimas ir nuovažos Ludvinovo pusėje, taip pat klojamos dangos ant estakadų ir takų. Miesto infrastruktūros atnaujinimas suplanuotas taip, kad naujas maršrutas būtų patogus ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Projektas: arkos ir apžvalgos aikštelė

    Projektą parengė projektavimo biuras „Biuro Projektów Lewicki Łatak“, o konstrukciją sudarys trys tarpusavyje sujungtos dalys. Išskirtiniu akcentu turėtų tapti dvi plieninės arkos ant gelžbetoninių atramų ir centrinė apžvalgos erdvė virš upės.

    Skelbiama, kad kelčio ilgis sieks apie 130 metrų, plotis – beveik 14 metrų, o aukščiausias taškas pakils maždaug 16 metrų virš upės lygio. Dėl vietos netoli istorinio centro tikimasi, kad tai taps ne tik susisiekimo, bet ir miesto panoramų stebėjimo tašku.

    Kodėl laukta taip ilgai?

    Krokuvos kelčio idėja minima dar nuo 2008 metų, tačiau realūs darbai ilgai neprasidėjo. Viena pagrindinių priežasčių – sudėtingos derinimo procedūros, susijusios su paveldo apsauga ir reikalavimais teritorijose, kur svarbus kultūrinis kraštovaizdis.

    Tokio tipo investicijose miestuose, turinčiuose UNESCO saugomas istorines erdves, dažnai tenka balansuoti tarp šiuolaikinės infrastruktūros poreikių ir griežtų architektūrinių bei vizualinės taršos ribojimų. Tai paprastai reiškia ilgesnius projektavimo terminus, papildomas ekspertizes ir korekcijas.

    Varšuvos pamoka: patogu visiems ar tik daliai?

    Varšuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą greitai tapo nauju traukos objektu ir per pirmąją savaitę sutraukė apie 200 000 lankytojų. Tačiau kartu kilo diskusijų, ar tokia infrastruktūra vienodai patogi ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kai srautai labai dideli.

    Krokuvos projektui tai svarbus signalas: augant miesto judumui be automobilio, vien konstrukcijos pastatymo nepakanka. Praktikoje daug lemia eismo organizavimas, dangų sprendiniai, nuovažų patogumas, pralaidumas piko metu ir aiškus skirtingų srautų atskyrimas.

    Jeigu darbai vyks pagal grafiką, 2026 metų vasaros pabaigoje Krokuva turėtų gauti naują kasdienį maršrutą dviratininkams ir pėstiesiems. Miestui tai būtų ne tik dar viena jungtis per Vyslą, bet ir simbolinis žingsnis į patogesnę, tvaresnę centro prieigų infrastruktūrą.

  • Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gegužės 27 dieną posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Jame pateikiama savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, biudžeto vykdymo rezultatai ir strateginių planų įgyvendinimo rodikliai.

    Dokumente taip pat apžvelgiami Klaipėdos regiono plėtros plano įgyvendinimo rodikliai, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatai. Tokie rinkiniai leidžia gyventojams ir tarybai vienoje vietoje matyti, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokie darbai per metus atlikti.

    Pagrindiniai metų akcentai

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, 2025 metais savivaldybė nuosekliai dirbo ties strateginiais projektais, kurie pasiekė įgyvendinimo etapą. Kartu buvo tęsiami ir kasdieniai miestui aktualūs darbai, susiję su gyvenimo kokybe ir paslaugų prieinamumu.

    Savivaldybė nurodo, kad per metus Klaipėdoje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 skirtingo masto projektų. Jie apėmė viešąsias erdves, susisiekimo infrastruktūrą, švietimą, sportą, socialines paslaugas ir miesto aplinkos gerinimą.

    „Visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais“, – sakė Arvydas Vaitkus.

    Biudžetas ir asignavimų panaudojimas

    Ataskaitoje skelbiama, kad miesto biudžeto pajamos 2025 metais buvo rekordinės ir sudarė daugiau nei 418,3 mln. eurų. Pajamų planas įvykdytas 100,7 proc., tad faktinės pajamos viršijo pirminį planą.

    Taip pat išlaikytos pozityvios asignavimų panaudojimo tendencijos: panaudota 94,5 proc. suplanuotų ir paskirstytų lėšų. Strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti buvo skirta apie 530,77 mln. eurų, o ataskaitose fiksuojami programų rodikliai leidžia vertinti ne tik išlaidas, bet ir pasiektą poveikį.

    Ką rodo ataskaitų rinkinys?

    Metinių ataskaitų rinkiniai savivaldybėms tampa svarbia viešojo atsiskaitymo priemone, nes viename dokumente sujungiami finansai, veiklos rezultatai ir strateginių tikslų pažanga. Tai padeda aiškiau matyti, kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga ir kur gali prireikti korekcijų planuojant kitų metų darbus.

    Klaipėdos savivaldybė pažymi, kad rinkinyje pateikta ir papildoma informacija apie savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų veiklos rodiklius. Tokia praktika aktuali vertinant, kaip miesto valdomas turtas ir paslaugos prisideda prie gyventojų poreikių ir miesto plėtros.

  • Vilniaus g. ribojimai pratęsti iki birželio 3 dienos: keičiasi eismas ir autobusų maršrutai

    Vilniaus g. ribojimai pratęsti iki birželio 3 dienos: keičiasi eismas ir autobusų maršrutai

    Vilniaus gatvėje tęsiami rekonstravimo darbai, todėl dalinis eismo ribojimas atkarpoje nuo Vilkaviškio gatvės iki Serbentų gatvės pratęsiamas iki birželio 3 dienos imtinai. Apribojimai taikomi dėl užsitęsusių rangos darbų, o vairuotojų prašoma planuoti keliones su laiko atsarga.

    Eismas šioje Vilniaus gatvės atkarpoje išlieka galimas tik viena kryptimi – link miesto centro. Važiuojantiems nuo miesto centro numatyta apylanka, o pagrindinis srautas nukreipiamas per Vilkaviškio ir Veiverių gatves.

    Serbentų gatvėje eismas ir toliau organizuojamas abiem kryptimis, todėl ji lieka viena iš alternatyvų vietiniam susisiekimui. Vis dėlto piko metu dėl perskirstytų srautų gali formuotis spūstys, ypač ties sankryžomis, kur susikerta apylankos maršrutai.

    Keičiasi ir viešojo transporto judėjimas: maršrutiniai autobusai Nr. 1, 1A, 6 ir 25 važiuoja apylanka per Vilkaviškio ir Veiverių gatves. Keleiviams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atvykimo laikus, nes dėl didesnio automobilių srauto apylankoje galimi vėlavimai.

    Miesto atstovai dėkoja gyventojams už kantrybę ir primena, kad laikini ribojimai būtini saugiam darbų atlikimui ir eismo dalyvių apsaugai. Kol darbai nebaigti, vairuotojai raginami atidžiai sekti kelio ženklus ir rinktis alternatyvius maršrutus.

  • Per penkerius metus – apie 900 vietų: Šiauliuose plečiamos ir projektuojamos naujos aikštelės

    Per penkerius metus – apie 900 vietų: Šiauliuose plečiamos ir projektuojamos naujos aikštelės

    Šiauliuose tęsiama automobilių stovėjimo vietų plėtra, daugiausia dėmesio skiriant Pietinei miesto daliai. Miesto savivaldybės duomenimis, nuo 2021 metų šioje teritorijoje atnaujinta ir įrengta apie 900 stovėjimo vietų, o artimiausiu metu planuojami papildomi projektai.

    Vienas naujausių darbų objektų – Javų gatvė, greta futbolo stadiono, kur 2026 metų kovą pradėta naujos automobilių stovėjimo aikštelės statyba. Darbus planuojama užbaigti 2026 metų liepą, o aikštelėje numatytos 54 vietos, iš jų 4 skirtos autobusams.

    Bendras projektuojamos aikštelės plotas sieks apie 2 600 kvadratinių metrų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai dažniausiai derinami prie sporto ir laisvalaikio infrastruktūros, kur didesni srautai susidaro vakarais ir savaitgaliais.

    Lygiagrečiai baigiami darbai Lieporių gatvėje, kur kartu su pėsčiųjų tako ir apšvietimo atnaujinimu įrengiama 14 naujų stovėjimo vietų. Šio tipo projektai miestuose paprastai siejami su saugumo gerinimu, kai vienu metu atnaujinamas apšvietimas ir pėsčiųjų judėjimo sprendimai.

    Tuo pačiu Lieporių gatvėje, atkarpoje tarp V. Grinkevičiaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, jau vyksta papildomi infrastruktūros pertvarkos darbai. Čia numatyta įrengti trūkstamus pėsčiųjų takus, atnaujinti esamą infrastruktūrą, pertvarkyti pėsčiųjų perėjas ir įrengti 16 naujų stovėjimo vietų.

    Po šių darbų minėtoje Lieporių gatvės atkarpoje iš viso turėtų būti 32 stovėjimo vietos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai dažnai padeda sumažinti chaotišką automobilių statymą ant šaligatvių ir prie įvažiavimų, o tai aktualu tankiau apgyvendintiems kvartalams.

    Miestas planuoja ir ilgesnės trukmės projektus: Pietinėje dalyje jau pradėtas projektuoti trijų naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas. Jos numatomos prie Gegužių gatvės, tarp Gegužių gatvės 26 ir Gegužių gatvės 12, taip pat prie Gegužių gatvės ties Beržynėlio parku bei K. Korsako gatvėje, tarp K. Korsako gatvės 35 ir 23.

    Skaičiuojama, kad šiose trijose projektuojamose aikštelėse galėtų atsirasti daugiau kaip 270 naujų stovėjimo vietų. Projektų įgyvendinimas planuojamas 2027–2028 metais, o tikslūs sprendiniai priklausys nuo galutinio projektavimo, eismo organizavimo ir suderinimų.

    Šiaulių savivaldybė pabrėžia nuoseklią plėtros kryptį, kai kartu sprendžiami ir automobilių statymo, ir pėsčiųjų saugumo klausimai. Miesto praktikoje tai reiškia, kad stovėjimo vietų įrengimas vis dažniau derinamas su apšvietimo, šaligatvių bei perėjų atnaujinimu, siekiant mažiau konfliktų tarp skirtingų eismo dalyvių.

  • Alytaus savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita patvirtinta: kokie darbai mieste labiausiai matėsi

    Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi per metus įgyvendinti darbai ir pasiekti rezultatai. Dokumente akcentuojami infrastruktūros atnaujinimo, viešųjų erdvių gerinimo bei paslaugų prieinamumo pokyčiai.

    Gyventojai per 2025 metus mieste matė intensyvius darbus: tvarkomas gatves ir šaligatvius, atnaujinamas erdves, vykdomus aplinkos gerinimo projektus. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis pokyčių labiausiai pastebimi kasdienėje rutinoje, kai patogiau judėti ir saugiau leisti laiką šalia namų.

    Pokyčiai viešosiose erdvėse

    Ataskaitoje išskiriamas dėmesys miesto aplinkai ir želdiniams, kurie, savivaldybės teigimu, prisidėjo prie jaukesnio bendro vaizdo. Žalesnės erdvės tampa ne tik estetine, bet ir praktine investicija, nes miestuose vis dažniau vertinamas pavėsis, oro kokybė ir komfortas karščio bangų metu.

    Taip pat akcentuojamos erdvės aktyviam laisvalaikiui: įrengti ar atnaujinti sporto aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės, vietos ramiam poilsiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos didina rajonų patrauklumą ir skatina bendruomeniškumą.

    Daugiau dėmesio paslaugų kokybei

    2025 metų veiklos apžvalgoje minima, kad nuosekliai stiprintas dėmesys sveikatos apsaugai ir socialinių paslaugų kokybei, siekiant didesnio prieinamumo ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Tokia kryptis savivaldybėms tampa vis svarbesnė dėl visuomenės senėjimo ir augančio paslaugų poreikio.

    Švietimo srityje ataskaitoje pabrėžiamos investicijos į ugdymo įstaigų infrastruktūrą, gerinant mokymosi sąlygas ir aplinkos saugumą. Savivaldybė teigia, kad atnaujintos erdvės ir modernesnė bazė yra viena iš priemonių, padedančių kurti patrauklesnę aplinką vaikams ir jaunimui.

    Kas toliau?

    Savivaldybė ataskaitoje akcentuoja, kad dalis projektų reikalauja ilgesnio pasirengimo ir vykdymo, todėl rezultatai ne visada pasimato iš karto. Vis dėlto pabrėžiama, kad nuoseklus darbas leidžia pasiekti apčiuopiamų, miestui reikšmingų rezultatų ir kurti patogesnę kasdienę aplinką.

    Patvirtinta 2025 metų veiklos ataskaita tampa pagrindu viešam aptarimui, kas pasiteisino ir kur reikėtų daugiau tempo ar tikslumo, planuojant tolesnes investicijas. Savivaldybė ragina gyventojus domėtis įgyvendintais darbais ir vertinti pokyčius pagal tai, kaip jie atsispindi kasdienėje miesto kokybėje.

  • Biržų centre remontuos 22 suoliukus: nuo gegužės 26 dienos jų medinės dalys bus nuimtos

    Biržų centre remontuos 22 suoliukus: nuo gegužės 26 dienos jų medinės dalys bus nuimtos

    Nuo 2026 metų gegužės 26 dienos Biržų miesto Radvilos ir Rotušės gatvėse prasidės lauko suoliukų medinių konstrukcijų atnaujinimo darbai. Dėl remonto laikinai bus demontuotos visų 22 suoliukų medinės dalys.

    Kaip skelbiama, darbai turėtų trukti apie 1 mėnesį, o suoliukai įprastai bus sutvarkyti ir grąžinti į vietą. Gyventojų prašoma kantrybės, nes tvarkymo laikotarpiu dalyje atkarpų suoliukais pasinaudoti nepavyks.

    Remontas atliekamas vykdant garantinius įsipareigojimus, darbus atliks AB „PST Group“. Tokia praktika įprasta, kai infrastruktūros elementai per garantinį laikotarpį praranda numatytas savybes ar estetinę išvaizdą.

    Paaiškinama, kad per trejus eksploatacijos metus suoliukų mediena pastebimai nusidėvėjo ir prarado estetinę išvaizdą, todėl bus atnaujinta. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja gyventojams už supratingumą.

  • Prisikėlimo aikštės prieigos Šiauliuose: baigti archeologiniai tyrimai, netrukus startuos tvarkymas

    Prisikėlimo aikštės prieigos Šiauliuose: baigti archeologiniai tyrimai, netrukus startuos tvarkymas

    Šiauliuose baigtas vienas jautriausių Prisikėlimo aikštės prieigų tvarkymo etapų – archeologiniai tyrimai. Apie tai savivaldybės spaudos konferencijoje pranešė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Antanavičius.

    Jo teigimu, tyrimų metu rasti palaikai jau įvertinti antropologų, o tolesni veiksmai derinami pagal galiojančią tvarką. Savivaldybė pabrėžia, kad šioje vietoje siekiama suderinti pagarbą istorijai ir aiškų urbanistinį sprendimą miesto centrui.

    „Iš viso buvo surasti 49 palaikai. Atlikus surastų palaikų antropologinius tyrimus, juos planuojama palaidoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, esančioje šalia Ginkūnų kapinių“, – sakė M. Antanavičius.

    Pasak savivaldybės, antžeminės dalies sutvarkymo projektinė dokumentacija jau parengta, o šiuo metu vyksta jos ekspertizė. Kai tik procedūros bus baigtos, numatoma pereiti prie rangos darbų ir realių pokyčių aikštės prieigose.

    Kas keisis Prisikėlimo aikštės prieigose?

    Sutvarkymo projekto autorius architektas Vytenis Rudokas akcentavo, kad ši miesto centro vieta yra svarbi tranzitinė pėsčiųjų zona. Jo teigimu, teritorija aptarnauja reikšmingą pėsčiųjų srautą, todėl sprendiniai orientuoti į patogų judėjimą ir aiškią erdvės struktūrą.

    Numatoma, kad bus įrengtas apie 5 metrų pločio pėsčiųjų traktas, kuris taps Aušros tako tęsiniu. Šalia jo planuojama rami poilsio erdvė su suoliukais, orientuota į katedros vaizdą, taip stiprinant reprezentacinės miesto centro dalies funkciją.

    Želdynų dalyje projektuojami žemaūgiai krūmai, gėlynai ir dekoratyviniai medžiai, tarp jų – japoniški šermukšniai. Taip pat numatoma, kad dangoms bus naudojamos tos pačios trinkelės kaip ir likusioje aikštės dalyje, siekiant vientiso architektūrinio konteksto.

    Kada prasidės darbai ir ko prašoma gyventojų?

    Savivaldybė informuoja, kad artimiausiu metu aikštės prieigose turėtų pasirodyti statybinė technika, o teritorijoje laikinai padidės triukšmas ir dulkėtumas. Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Valdas Markevičius prašė gyventojų supratimo dėl neišvengiamų nepatogumų.

    „Norime bendruomenės atsiprašyti už dar vis užtvertą dalį Prisikėlimo aikštės prieigų ir norime supratimo bei palaikymo baigiamiesiems darbams, kai bus šiek tiek triukšmo ir dulkių“, – kreipėsi V. Markevičius.

    Po sutvarkymo tikimasi, kad ši vieta taps ne tik patogiu pėsčiųjų maršrutu, bet ir vizualiai aiškesne, miestui reprezentatyvesne erdve. Projekte taip pat palikta galimybė ateityje įrengti nedidelį meninį akcentą, jei tam bus pritarta.