CP v2

Tag: Miesto infrastruktūra

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.

  • Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino savivaldybė paviešino mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Aptarti keli svarbiausi miestui klausimai – nuo Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir investicijų pritraukimo iki kasdienių infrastruktūros darbų bei viešosios tvarkos.

    Meras akcentavo, kad LEZ tema išlieka viena aktualiausių, nes ji tiesiogiai susijusi su naujomis darbo vietomis ir miesto ekonomikos augimu. Pasak jo, savivaldybė siekia didinti Visagino patrauklumą investuotojams, kartu sprendžiant praktinius klausimus, kurie dažniausiai rūpi ir gyventojams.

    „Gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškūs sprendimai, ką darome čia ir dabar – nuo kelių iki viešosios tvarkos“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsakymuose taip pat paliestos miesto infrastruktūros ir remonto darbų temos, viešosios tvarkos užtikrinimas, sveikatos apsaugos bei švietimo klausimai. Savivaldybės teigimu, šios sritys išlieka prioritetinės, nes tiesiogiai lemia kasdienę gyvenimo kokybę ir bendruomenės saugumo jausmą.

    Aptartas ir savivaldybės kontrolieriaus konkursas, kuris yra svarbi savivaldybės vidaus kontrolės ir skaidrumo grandis. Taip pat dėmesys skirtas artėjančiai mokslo metų pradžiai ir pasirengimui Rugsėjo 1-ajai, kai aktualūs tampa ugdymo įstaigų pasirengimo, saugumo ir organizaciniai klausimai.

    Gyventojai kviečiami ir toliau teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad toks tiesioginis bendravimas leidžia greičiau identifikuoti problemas ir aiškiau informuoti bendruomenę apie sprendimus bei planuojamus darbus.

  • Avarija miesto centre: ties Vasario 16-osios g. 9 laikinai susiaurintas pėsčiųjų praėjimas

    Šalinant elektros tiekimo avariją, artimiausiu metu laikinai susiaurintas pėstiesiems skirtas praėjimas ties pastatu Vasario 16-osios g. 9. Darbai vykdomi taip, kad būtų užtikrintas judėjimas, tačiau pėstiesiems gali tekti prasilenkti siauresnėje atkarpoje.

    Darbų užsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigotas po remonto atstatyti dangas ir sutvarkyti darbo vietą. Tokiais atvejais paprastai laikinai atitveriama teritorija, o pėsčiųjų srautas nukreipiamas saugesniu koridoriumi.

    Elektros tiekimo avarijos dažniausiai susijusios su požeminių kabelių pažeidimais, jungčių gedimais arba drėgmės ir korozijos paveikta infrastruktūra. Remonto metu specialistai lokalizuoja gedimo vietą, atjungia pažeistą ruožą ir atkuria tiekimą, o tai gali pareikalauti kasinėjimo ar dangos ardymo.

    Gyventojams ir praeiviams rekomenduojama būti atidesniems, ypač tamsiu paros metu, laikytis laikinų aptvėrimų ir neiti per darbo zoną. Jei judėjimas šioje vietoje apsunkintas, verta pasirinkti gretimą šaligatvio atkarpą ar kitą maršrutą.

    Jei darbų metu būtų fiksuojami papildomi ribojimai ar pasikeitimai, apie juos įprastai pranešama atskirai. Atkūrus normalų praėjimo plotį, rangovai privalo ne tik užpilti iškasas, bet ir kokybiškai atkurti šaligatvio dangą, kad neliktų pavojingų nelygumų.

  • Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagino savivaldybė pasirašė projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra Visagine, II etapas“ finansavimo sutartį. Numatyta, kad darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų sausio, o pokyčiai palies tiek miestą, tiek jo prieigas.

    Projekto tikslas – pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, didinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie taršos mažinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad nauji maršrutai turėtų tapti patogesne alternatyva kasdieniams trumpiems važiavimams automobiliu.

    Planuojama įrengti tris naujus dviračių ir pėsčiųjų takų ruožus, kurie ves ir į priemiesčius bei pramonės zonas. Iš viso numatoma nutiesti apie 5,68 km infrastruktūros, dalyje ruožų bus įrengtas apšvietimas.

    Trys nauji ruožai mieste ir už jo

    Pirmasis projektas numato bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką individualių namų kvartale. Šis ruožas jau suprojektuotas, o planuojamas ilgis siekia apie 2,33 km, taip pat numatytas apšvietimas.

    Antrasis ruožas drieksis link pramonės teritorijos Karlų kaimo kryptimi – nuo žiedinės sankryžos Taikos prospekte ir Energetikų gatvėje iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 177. Planuojamas tako ilgis apie 2,20 km, jis bus įrenginėjamas kartu su projekto partneriu „Via Lietuva“.

    Trečiasis ruožas numatytas nuo Energetikų ir Jaunystės gatvių sankryžos iki Gulbinio gatvės Magūnų kaime, sodų bendrijos „Pavasaris“ teritorijos prieigose. Šis takas, kurio ilgis apie 1,15 km, turėtų suteikti saugesnį patekimą į sodus ir kaimiškas vietoves, kur šiuo metu dviratininkai dažnai juda kelio pakraščiu.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 3 373 350,07 eurų. ES finansavimas sudaro 2 867 031,82 eurų, likusi dalis – kiti finansavimo šaltiniai, numatyti projekto įgyvendinimui.

    Tokio tipo investicijos savivaldybėms pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės ir dėl saugumo, ir dėl miesto patrauklumo. Praktikoje dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra dažniausiai siejama su aiškesniu eismo srautų atskyrimu, geresniu pasiekiamumu ir patogesniu susisiekimu su darbo vietomis bei laisvalaikio teritorijomis.

    Informaciją apie projektą pateikė Visagino savivaldybės administracija. Tikslūs darbų terminai atskiruose ruožuose turėtų paaiškėti projektui pereinant į rangos ir įgyvendinimo etapą.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Vilniuje kertami pavojingi medžiai: savivaldybė įvardijo vietas, kur laukti pokyčių

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša artimiausiu metu planuojanti šalinti nudžiūvusius ir pavojingus želdinius keliose sostinės vietose. Pasak savivaldybės, šie medžiai yra prastos būklės ir gali lūžti ar išvirsti, todėl kelia riziką praeiviams ir turtui.

    Darbai numatomi Ąžuolyno gatvėje, kur tarp kelio ir kapinių tvoros bus šalinama guoba. Taip pat planuojama šalinti šermukšnį Fabijoniškių gatvės 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje.

    Dar vienas medis bus kertamas Buivydiškių gatvės 14 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinamas riešutmedis. Musninkų gatvės 2 teritorijoje numatyta pašalinti kaštoną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nudžiūvę ar stipriai pažeisti medžiai dažniausiai tampa pavojingi per stipresnį vėją, audras ar gausesnį snygį, kai šakos lūžta netikėtai. Miestuose tokie atvejai ypač jautrūs dėl intensyvaus pėsčiųjų ir automobilių srauto, todėl prioritetas teikiamas prevencijai.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atidžiau stebėti laikinus aptvėrimus, eismo ar praėjimo ribojimus ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus. Savivaldybė atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir pabrėžia, kad tvarkymo tikslas yra užtikrinti saugumą viešosiose erdvėse.

  • Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagino savivaldybės administracija pranešė ketinanti kreiptis į teismą dėl kelių mieste esančių statinių, kurių savininkai nėra nustatyti. Siekiama, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn.

    Kaip nurodoma, kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus: pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles ir aikštelę Kosmoso gatvėje. Tokie statiniai, kai jų nuosavybė neįregistruota arba savininkas nežinomas, teisiškai negali būti pilnavertiškai tvarkomi ir planuojami ilgalaikėms investicijoms.

    Pripažinus turtą bešeimininkiu ir perėmus jį savivaldybės nuosavybėn, atsiranda aiški atsakomybė už priežiūrą, remontą ir saugumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad savivaldybė gali legaliai skirti lėšas būklei gerinti, spręsti apšvietimo, dangų atnaujinimo, pritaikymo žmonėms su negalia ar eismo saugos klausimus.

    Administracija ragina asmenis, manančius turinčius turtinių teisių į nurodytą turtą, iki 2027 metų vasario 15 dienos kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Kartu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

    Tokie procesai paprastai pradedami tada, kai registruose nėra aiškių duomenų apie savininką arba turtas istoriškai susiformavo kaip viešai naudojama infrastruktūra, bet nebuvo tinkamai įformintas. Savivaldybė pabrėžia, kad terminas skirtas tam, jog teisėti savininkai ar jų įpėdiniai turėtų realią galimybę įrodyti savo teises dar iki teismo sprendimo.

    Jei teismas pripažintų statinius bešeimininkiais, savivaldybė galėtų juos įtraukti į miesto tvarkymo planus ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą. Gyventojams tai svarbu ir dėl kasdienių patogumų, ir dėl atsakomybės, kai prastos būklės infrastruktūra kelia rizikų.