CP v2

Tag: Miesto infrastruktūra

  • Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Krokuvoje statoma pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą – projekto miestiečiai laukė beveik du dešimtmečius. Nauja jungtis turėtų sujungti populiarias miesto dalis ir tapti patogia alternatyva kelionėms be automobilio.

    Objektas planuojamas tarp Kazimiero pusėje esančios Inflancko krantinės ir Ludvinovo pusėje esančios Volynės krantinės. Statybos prasidėjo 2024 metų sausį, o darbų pabaiga numatyta 2026 metų rugpjūčio 21 dieną, tad pirmųjų pasivaikščiojimų ir važiavimų tikimasi 2026 metų vasaros pabaigoje.

    Šiuo metu atliekami krantinių sutvarkymo darbai, formuojamas pylimas ir nuovažos Ludvinovo pusėje, taip pat klojamos dangos ant estakadų ir takų. Miesto infrastruktūros atnaujinimas suplanuotas taip, kad naujas maršrutas būtų patogus ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Projektas: arkos ir apžvalgos aikštelė

    Projektą parengė projektavimo biuras „Biuro Projektów Lewicki Łatak“, o konstrukciją sudarys trys tarpusavyje sujungtos dalys. Išskirtiniu akcentu turėtų tapti dvi plieninės arkos ant gelžbetoninių atramų ir centrinė apžvalgos erdvė virš upės.

    Skelbiama, kad kelčio ilgis sieks apie 130 metrų, plotis – beveik 14 metrų, o aukščiausias taškas pakils maždaug 16 metrų virš upės lygio. Dėl vietos netoli istorinio centro tikimasi, kad tai taps ne tik susisiekimo, bet ir miesto panoramų stebėjimo tašku.

    Kodėl laukta taip ilgai?

    Krokuvos kelčio idėja minima dar nuo 2008 metų, tačiau realūs darbai ilgai neprasidėjo. Viena pagrindinių priežasčių – sudėtingos derinimo procedūros, susijusios su paveldo apsauga ir reikalavimais teritorijose, kur svarbus kultūrinis kraštovaizdis.

    Tokio tipo investicijose miestuose, turinčiuose UNESCO saugomas istorines erdves, dažnai tenka balansuoti tarp šiuolaikinės infrastruktūros poreikių ir griežtų architektūrinių bei vizualinės taršos ribojimų. Tai paprastai reiškia ilgesnius projektavimo terminus, papildomas ekspertizes ir korekcijas.

    Varšuvos pamoka: patogu visiems ar tik daliai?

    Varšuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą greitai tapo nauju traukos objektu ir per pirmąją savaitę sutraukė apie 200 000 lankytojų. Tačiau kartu kilo diskusijų, ar tokia infrastruktūra vienodai patogi ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kai srautai labai dideli.

    Krokuvos projektui tai svarbus signalas: augant miesto judumui be automobilio, vien konstrukcijos pastatymo nepakanka. Praktikoje daug lemia eismo organizavimas, dangų sprendiniai, nuovažų patogumas, pralaidumas piko metu ir aiškus skirtingų srautų atskyrimas.

    Jeigu darbai vyks pagal grafiką, 2026 metų vasaros pabaigoje Krokuva turėtų gauti naują kasdienį maršrutą dviratininkams ir pėstiesiems. Miestui tai būtų ne tik dar viena jungtis per Vyslą, bet ir simbolinis žingsnis į patogesnę, tvaresnę centro prieigų infrastruktūrą.

  • Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gegužės 27 dieną posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Jame pateikiama savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, biudžeto vykdymo rezultatai ir strateginių planų įgyvendinimo rodikliai.

    Dokumente taip pat apžvelgiami Klaipėdos regiono plėtros plano įgyvendinimo rodikliai, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatai. Tokie rinkiniai leidžia gyventojams ir tarybai vienoje vietoje matyti, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokie darbai per metus atlikti.

    Pagrindiniai metų akcentai

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, 2025 metais savivaldybė nuosekliai dirbo ties strateginiais projektais, kurie pasiekė įgyvendinimo etapą. Kartu buvo tęsiami ir kasdieniai miestui aktualūs darbai, susiję su gyvenimo kokybe ir paslaugų prieinamumu.

    Savivaldybė nurodo, kad per metus Klaipėdoje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 skirtingo masto projektų. Jie apėmė viešąsias erdves, susisiekimo infrastruktūrą, švietimą, sportą, socialines paslaugas ir miesto aplinkos gerinimą.

    „Visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais“, – sakė Arvydas Vaitkus.

    Biudžetas ir asignavimų panaudojimas

    Ataskaitoje skelbiama, kad miesto biudžeto pajamos 2025 metais buvo rekordinės ir sudarė daugiau nei 418,3 mln. eurų. Pajamų planas įvykdytas 100,7 proc., tad faktinės pajamos viršijo pirminį planą.

    Taip pat išlaikytos pozityvios asignavimų panaudojimo tendencijos: panaudota 94,5 proc. suplanuotų ir paskirstytų lėšų. Strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti buvo skirta apie 530,77 mln. eurų, o ataskaitose fiksuojami programų rodikliai leidžia vertinti ne tik išlaidas, bet ir pasiektą poveikį.

    Ką rodo ataskaitų rinkinys?

    Metinių ataskaitų rinkiniai savivaldybėms tampa svarbia viešojo atsiskaitymo priemone, nes viename dokumente sujungiami finansai, veiklos rezultatai ir strateginių tikslų pažanga. Tai padeda aiškiau matyti, kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga ir kur gali prireikti korekcijų planuojant kitų metų darbus.

    Klaipėdos savivaldybė pažymi, kad rinkinyje pateikta ir papildoma informacija apie savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų veiklos rodiklius. Tokia praktika aktuali vertinant, kaip miesto valdomas turtas ir paslaugos prisideda prie gyventojų poreikių ir miesto plėtros.

  • Vilniaus g. ribojimai pratęsti iki birželio 3 dienos: keičiasi eismas ir autobusų maršrutai

    Vilniaus g. ribojimai pratęsti iki birželio 3 dienos: keičiasi eismas ir autobusų maršrutai

    Vilniaus gatvėje tęsiami rekonstravimo darbai, todėl dalinis eismo ribojimas atkarpoje nuo Vilkaviškio gatvės iki Serbentų gatvės pratęsiamas iki birželio 3 dienos imtinai. Apribojimai taikomi dėl užsitęsusių rangos darbų, o vairuotojų prašoma planuoti keliones su laiko atsarga.

    Eismas šioje Vilniaus gatvės atkarpoje išlieka galimas tik viena kryptimi – link miesto centro. Važiuojantiems nuo miesto centro numatyta apylanka, o pagrindinis srautas nukreipiamas per Vilkaviškio ir Veiverių gatves.

    Serbentų gatvėje eismas ir toliau organizuojamas abiem kryptimis, todėl ji lieka viena iš alternatyvų vietiniam susisiekimui. Vis dėlto piko metu dėl perskirstytų srautų gali formuotis spūstys, ypač ties sankryžomis, kur susikerta apylankos maršrutai.

    Keičiasi ir viešojo transporto judėjimas: maršrutiniai autobusai Nr. 1, 1A, 6 ir 25 važiuoja apylanka per Vilkaviškio ir Veiverių gatves. Keleiviams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atvykimo laikus, nes dėl didesnio automobilių srauto apylankoje galimi vėlavimai.

    Miesto atstovai dėkoja gyventojams už kantrybę ir primena, kad laikini ribojimai būtini saugiam darbų atlikimui ir eismo dalyvių apsaugai. Kol darbai nebaigti, vairuotojai raginami atidžiai sekti kelio ženklus ir rinktis alternatyvius maršrutus.

  • Per penkerius metus – apie 900 vietų: Šiauliuose plečiamos ir projektuojamos naujos aikštelės

    Per penkerius metus – apie 900 vietų: Šiauliuose plečiamos ir projektuojamos naujos aikštelės

    Šiauliuose tęsiama automobilių stovėjimo vietų plėtra, daugiausia dėmesio skiriant Pietinei miesto daliai. Miesto savivaldybės duomenimis, nuo 2021 metų šioje teritorijoje atnaujinta ir įrengta apie 900 stovėjimo vietų, o artimiausiu metu planuojami papildomi projektai.

    Vienas naujausių darbų objektų – Javų gatvė, greta futbolo stadiono, kur 2026 metų kovą pradėta naujos automobilių stovėjimo aikštelės statyba. Darbus planuojama užbaigti 2026 metų liepą, o aikštelėje numatytos 54 vietos, iš jų 4 skirtos autobusams.

    Bendras projektuojamos aikštelės plotas sieks apie 2 600 kvadratinių metrų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai dažniausiai derinami prie sporto ir laisvalaikio infrastruktūros, kur didesni srautai susidaro vakarais ir savaitgaliais.

    Lygiagrečiai baigiami darbai Lieporių gatvėje, kur kartu su pėsčiųjų tako ir apšvietimo atnaujinimu įrengiama 14 naujų stovėjimo vietų. Šio tipo projektai miestuose paprastai siejami su saugumo gerinimu, kai vienu metu atnaujinamas apšvietimas ir pėsčiųjų judėjimo sprendimai.

    Tuo pačiu Lieporių gatvėje, atkarpoje tarp V. Grinkevičiaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, jau vyksta papildomi infrastruktūros pertvarkos darbai. Čia numatyta įrengti trūkstamus pėsčiųjų takus, atnaujinti esamą infrastruktūrą, pertvarkyti pėsčiųjų perėjas ir įrengti 16 naujų stovėjimo vietų.

    Po šių darbų minėtoje Lieporių gatvės atkarpoje iš viso turėtų būti 32 stovėjimo vietos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai dažnai padeda sumažinti chaotišką automobilių statymą ant šaligatvių ir prie įvažiavimų, o tai aktualu tankiau apgyvendintiems kvartalams.

    Miestas planuoja ir ilgesnės trukmės projektus: Pietinėje dalyje jau pradėtas projektuoti trijų naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas. Jos numatomos prie Gegužių gatvės, tarp Gegužių gatvės 26 ir Gegužių gatvės 12, taip pat prie Gegužių gatvės ties Beržynėlio parku bei K. Korsako gatvėje, tarp K. Korsako gatvės 35 ir 23.

    Skaičiuojama, kad šiose trijose projektuojamose aikštelėse galėtų atsirasti daugiau kaip 270 naujų stovėjimo vietų. Projektų įgyvendinimas planuojamas 2027–2028 metais, o tikslūs sprendiniai priklausys nuo galutinio projektavimo, eismo organizavimo ir suderinimų.

    Šiaulių savivaldybė pabrėžia nuoseklią plėtros kryptį, kai kartu sprendžiami ir automobilių statymo, ir pėsčiųjų saugumo klausimai. Miesto praktikoje tai reiškia, kad stovėjimo vietų įrengimas vis dažniau derinamas su apšvietimo, šaligatvių bei perėjų atnaujinimu, siekiant mažiau konfliktų tarp skirtingų eismo dalyvių.

  • Alytaus savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita patvirtinta: kokie darbai mieste labiausiai matėsi

    Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi per metus įgyvendinti darbai ir pasiekti rezultatai. Dokumente akcentuojami infrastruktūros atnaujinimo, viešųjų erdvių gerinimo bei paslaugų prieinamumo pokyčiai.

    Gyventojai per 2025 metus mieste matė intensyvius darbus: tvarkomas gatves ir šaligatvius, atnaujinamas erdves, vykdomus aplinkos gerinimo projektus. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis pokyčių labiausiai pastebimi kasdienėje rutinoje, kai patogiau judėti ir saugiau leisti laiką šalia namų.

    Pokyčiai viešosiose erdvėse

    Ataskaitoje išskiriamas dėmesys miesto aplinkai ir želdiniams, kurie, savivaldybės teigimu, prisidėjo prie jaukesnio bendro vaizdo. Žalesnės erdvės tampa ne tik estetine, bet ir praktine investicija, nes miestuose vis dažniau vertinamas pavėsis, oro kokybė ir komfortas karščio bangų metu.

    Taip pat akcentuojamos erdvės aktyviam laisvalaikiui: įrengti ar atnaujinti sporto aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės, vietos ramiam poilsiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos didina rajonų patrauklumą ir skatina bendruomeniškumą.

    Daugiau dėmesio paslaugų kokybei

    2025 metų veiklos apžvalgoje minima, kad nuosekliai stiprintas dėmesys sveikatos apsaugai ir socialinių paslaugų kokybei, siekiant didesnio prieinamumo ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Tokia kryptis savivaldybėms tampa vis svarbesnė dėl visuomenės senėjimo ir augančio paslaugų poreikio.

    Švietimo srityje ataskaitoje pabrėžiamos investicijos į ugdymo įstaigų infrastruktūrą, gerinant mokymosi sąlygas ir aplinkos saugumą. Savivaldybė teigia, kad atnaujintos erdvės ir modernesnė bazė yra viena iš priemonių, padedančių kurti patrauklesnę aplinką vaikams ir jaunimui.

    Kas toliau?

    Savivaldybė ataskaitoje akcentuoja, kad dalis projektų reikalauja ilgesnio pasirengimo ir vykdymo, todėl rezultatai ne visada pasimato iš karto. Vis dėlto pabrėžiama, kad nuoseklus darbas leidžia pasiekti apčiuopiamų, miestui reikšmingų rezultatų ir kurti patogesnę kasdienę aplinką.

    Patvirtinta 2025 metų veiklos ataskaita tampa pagrindu viešam aptarimui, kas pasiteisino ir kur reikėtų daugiau tempo ar tikslumo, planuojant tolesnes investicijas. Savivaldybė ragina gyventojus domėtis įgyvendintais darbais ir vertinti pokyčius pagal tai, kaip jie atsispindi kasdienėje miesto kokybėje.

  • Biržų centre remontuos 22 suoliukus: nuo gegužės 26 dienos jų medinės dalys bus nuimtos

    Biržų centre remontuos 22 suoliukus: nuo gegužės 26 dienos jų medinės dalys bus nuimtos

    Nuo 2026 metų gegužės 26 dienos Biržų miesto Radvilos ir Rotušės gatvėse prasidės lauko suoliukų medinių konstrukcijų atnaujinimo darbai. Dėl remonto laikinai bus demontuotos visų 22 suoliukų medinės dalys.

    Kaip skelbiama, darbai turėtų trukti apie 1 mėnesį, o suoliukai įprastai bus sutvarkyti ir grąžinti į vietą. Gyventojų prašoma kantrybės, nes tvarkymo laikotarpiu dalyje atkarpų suoliukais pasinaudoti nepavyks.

    Remontas atliekamas vykdant garantinius įsipareigojimus, darbus atliks AB „PST Group“. Tokia praktika įprasta, kai infrastruktūros elementai per garantinį laikotarpį praranda numatytas savybes ar estetinę išvaizdą.

    Paaiškinama, kad per trejus eksploatacijos metus suoliukų mediena pastebimai nusidėvėjo ir prarado estetinę išvaizdą, todėl bus atnaujinta. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja gyventojams už supratingumą.

  • Prisikėlimo aikštės prieigos Šiauliuose: baigti archeologiniai tyrimai, netrukus startuos tvarkymas

    Prisikėlimo aikštės prieigos Šiauliuose: baigti archeologiniai tyrimai, netrukus startuos tvarkymas

    Šiauliuose baigtas vienas jautriausių Prisikėlimo aikštės prieigų tvarkymo etapų – archeologiniai tyrimai. Apie tai savivaldybės spaudos konferencijoje pranešė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Antanavičius.

    Jo teigimu, tyrimų metu rasti palaikai jau įvertinti antropologų, o tolesni veiksmai derinami pagal galiojančią tvarką. Savivaldybė pabrėžia, kad šioje vietoje siekiama suderinti pagarbą istorijai ir aiškų urbanistinį sprendimą miesto centrui.

    „Iš viso buvo surasti 49 palaikai. Atlikus surastų palaikų antropologinius tyrimus, juos planuojama palaidoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, esančioje šalia Ginkūnų kapinių“, – sakė M. Antanavičius.

    Pasak savivaldybės, antžeminės dalies sutvarkymo projektinė dokumentacija jau parengta, o šiuo metu vyksta jos ekspertizė. Kai tik procedūros bus baigtos, numatoma pereiti prie rangos darbų ir realių pokyčių aikštės prieigose.

    Kas keisis Prisikėlimo aikštės prieigose?

    Sutvarkymo projekto autorius architektas Vytenis Rudokas akcentavo, kad ši miesto centro vieta yra svarbi tranzitinė pėsčiųjų zona. Jo teigimu, teritorija aptarnauja reikšmingą pėsčiųjų srautą, todėl sprendiniai orientuoti į patogų judėjimą ir aiškią erdvės struktūrą.

    Numatoma, kad bus įrengtas apie 5 metrų pločio pėsčiųjų traktas, kuris taps Aušros tako tęsiniu. Šalia jo planuojama rami poilsio erdvė su suoliukais, orientuota į katedros vaizdą, taip stiprinant reprezentacinės miesto centro dalies funkciją.

    Želdynų dalyje projektuojami žemaūgiai krūmai, gėlynai ir dekoratyviniai medžiai, tarp jų – japoniški šermukšniai. Taip pat numatoma, kad dangoms bus naudojamos tos pačios trinkelės kaip ir likusioje aikštės dalyje, siekiant vientiso architektūrinio konteksto.

    Kada prasidės darbai ir ko prašoma gyventojų?

    Savivaldybė informuoja, kad artimiausiu metu aikštės prieigose turėtų pasirodyti statybinė technika, o teritorijoje laikinai padidės triukšmas ir dulkėtumas. Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Valdas Markevičius prašė gyventojų supratimo dėl neišvengiamų nepatogumų.

    „Norime bendruomenės atsiprašyti už dar vis užtvertą dalį Prisikėlimo aikštės prieigų ir norime supratimo bei palaikymo baigiamiesiems darbams, kai bus šiek tiek triukšmo ir dulkių“, – kreipėsi V. Markevičius.

    Po sutvarkymo tikimasi, kad ši vieta taps ne tik patogiu pėsčiųjų maršrutu, bet ir vizualiai aiškesne, miestui reprezentatyvesne erdve. Projekte taip pat palikta galimybė ateityje įrengti nedidelį meninį akcentą, jei tam bus pritarta.

  • Biržuose dieną trumpam įsižiebs gatvių apšvietimas: vykdoma sistemos patikra ir remontas

    Biržuose dieną trumpam įsižiebs gatvių apšvietimas: vykdoma sistemos patikra ir remontas

    Biržų mieste gegužės 11 dieną planuojami gatvių apšvietimo sistemos remonto ir patikros darbai. Savivaldybė informuoja, kad nuo 10.00 iki 15.00 valandos dalyje gatvių ar kvartalų apšvietimas gali būti įjungiamas dienos metu.

    Toks apšvietimo įjungimas dieną nėra gedimas gyventojų įrenginiuose ar elektros tiekime, o numatyta darbų dalis, reikalinga patikrinti sistemos veikimą realiomis sąlygomis. Patikros metu specialistai gali tikslinti valdymo nustatymus, aptikti neveikiančius šviestuvus ir nustatyti konkrečias sutrikimų vietas.

    Savivaldybė pripažįsta, kad Biržų miesto gatvių apšvietimo sistemoje vis dar pasitaiko nesklandumų, todėl gyventojų prašoma kantrybės. Taip pat dėkojama už pastabas ir pranešimus, kurie padeda greičiau identifikuoti gedimus, ypač kai sutrikimai pasireiškia skirtingu metu ar tik atskirose gatvėse.

    Apie pastebėtus gatvių apšvietimo sistemos gedimus ar veikimo nesklandumus gyventojai kviečiami pranešti Biržų rajono savivaldybės administracijai, rangovui UAB „Eismus“ arba Biržų miesto seniūnijai. Pranešant naudinga nurodyti gatvę, apytikslį laiką ir kuo tiksliau aprašyti, kas neveikia ar veikia neįprastai.

  • Ukmergės savivaldybės 2025 metų ataskaita: ką nuveikė meras ir kokius darbus žada miestui

    Gegužės 6 dieną Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė pakvietė gyventojus į atvirą susitikimą. Jo metu bendruomenei pristatytos 2025 metų veiklos ataskaitos ir pagrindinės kryptys, kurios, Savivaldybės teigimu, lems artimiausius miesto sprendimus.

    Susitikimas vyko Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir sutraukė gausų dalyvių būrį. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai Indrė Kižienė ir Linas Kukuraitis, Savivaldybės vadovybė, Tarybos nariai, Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai, seniūnai ir kiti bendruomenės atstovai.

    Svarbiausi gyventojų klausimai

    Po pristatymų vyko diskusija, kurioje gyventojai kėlė tiek kasdienius, tiek ilgalaikius miesto raidos klausimus. Daug dėmesio sulaukė želdynų ir miesto miškų išsaugojimas, viešųjų erdvių priežiūra bei planuojami infrastruktūros pokyčiai.

    Renginio dalyviai taip pat domėjosi karinės infrastruktūros plėtros planais ir tuo, kaip tokie sprendimai gali paveikti gyvenimo kokybę. Kitas dažnai minėtas klausimas buvo naujų gyventojų pritraukimas ir priemonės, kurios galėtų sustiprinti Ukmergės patrauklumą šeimoms bei jaunimui.

    Infrastruktūra ir miesto projektai

    Diskusijoje aptarti ir konkretūs projektai, apie kuriuos gyventojai nori aiškumo dėl terminų bei sprendinių. Tarp jų minėti pietinio aplinkkelio klausimai, naujo tilto statybos planai ir bendras viešojo transporto pokyčių poveikis miesto judumui.

    Nemažai dėmesio skirta ir kultūriniam gyvenimui: kalbėta apie renginių pasiūlą, Joninių šventės stiprinimą ir tai, kaip miestas galėtų dar nuosekliau išnaudoti kultūrą kaip bendruomenės telkimo priemonę. Susitikime netrūko ir padėkų Savivaldybės administracijos bei miesto seniūnijos darbuotojams už kasdienius darbus.

    Kas pateikta 2025 metų ataskaitoje

    Susitikimo metu gyventojams pristatyta ir dalinta Ukmergės rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita. Joje apžvelgiami per metus įgyvendinti darbai ir iniciatyvos infrastruktūros, verslo skatinimo, kultūros, turizmo, sporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

    Savivaldybės teigimu, tokie vieši atsiskaitymai skirti ne tik pristatyti rezultatus, bet ir surinkti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda tikslinti planus. Gyventojų įvardyti klausimai ir pasiūlymai, kaip pažymėta susitikime, bus vertinami planuojant tolesnius sprendimus.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.