CP v2

Tag: Miesto infrastruktūra

  • Biržuose dieną trumpam įsižiebs gatvių apšvietimas: vykdoma sistemos patikra ir remontas

    Biržuose dieną trumpam įsižiebs gatvių apšvietimas: vykdoma sistemos patikra ir remontas

    Biržų mieste gegužės 11 dieną planuojami gatvių apšvietimo sistemos remonto ir patikros darbai. Savivaldybė informuoja, kad nuo 10.00 iki 15.00 valandos dalyje gatvių ar kvartalų apšvietimas gali būti įjungiamas dienos metu.

    Toks apšvietimo įjungimas dieną nėra gedimas gyventojų įrenginiuose ar elektros tiekime, o numatyta darbų dalis, reikalinga patikrinti sistemos veikimą realiomis sąlygomis. Patikros metu specialistai gali tikslinti valdymo nustatymus, aptikti neveikiančius šviestuvus ir nustatyti konkrečias sutrikimų vietas.

    Savivaldybė pripažįsta, kad Biržų miesto gatvių apšvietimo sistemoje vis dar pasitaiko nesklandumų, todėl gyventojų prašoma kantrybės. Taip pat dėkojama už pastabas ir pranešimus, kurie padeda greičiau identifikuoti gedimus, ypač kai sutrikimai pasireiškia skirtingu metu ar tik atskirose gatvėse.

    Apie pastebėtus gatvių apšvietimo sistemos gedimus ar veikimo nesklandumus gyventojai kviečiami pranešti Biržų rajono savivaldybės administracijai, rangovui UAB „Eismus“ arba Biržų miesto seniūnijai. Pranešant naudinga nurodyti gatvę, apytikslį laiką ir kuo tiksliau aprašyti, kas neveikia ar veikia neįprastai.

  • Ukmergės savivaldybės 2025 metų ataskaita: ką nuveikė meras ir kokius darbus žada miestui

    Gegužės 6 dieną Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė pakvietė gyventojus į atvirą susitikimą. Jo metu bendruomenei pristatytos 2025 metų veiklos ataskaitos ir pagrindinės kryptys, kurios, Savivaldybės teigimu, lems artimiausius miesto sprendimus.

    Susitikimas vyko Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir sutraukė gausų dalyvių būrį. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai Indrė Kižienė ir Linas Kukuraitis, Savivaldybės vadovybė, Tarybos nariai, Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai, seniūnai ir kiti bendruomenės atstovai.

    Svarbiausi gyventojų klausimai

    Po pristatymų vyko diskusija, kurioje gyventojai kėlė tiek kasdienius, tiek ilgalaikius miesto raidos klausimus. Daug dėmesio sulaukė želdynų ir miesto miškų išsaugojimas, viešųjų erdvių priežiūra bei planuojami infrastruktūros pokyčiai.

    Renginio dalyviai taip pat domėjosi karinės infrastruktūros plėtros planais ir tuo, kaip tokie sprendimai gali paveikti gyvenimo kokybę. Kitas dažnai minėtas klausimas buvo naujų gyventojų pritraukimas ir priemonės, kurios galėtų sustiprinti Ukmergės patrauklumą šeimoms bei jaunimui.

    Infrastruktūra ir miesto projektai

    Diskusijoje aptarti ir konkretūs projektai, apie kuriuos gyventojai nori aiškumo dėl terminų bei sprendinių. Tarp jų minėti pietinio aplinkkelio klausimai, naujo tilto statybos planai ir bendras viešojo transporto pokyčių poveikis miesto judumui.

    Nemažai dėmesio skirta ir kultūriniam gyvenimui: kalbėta apie renginių pasiūlą, Joninių šventės stiprinimą ir tai, kaip miestas galėtų dar nuosekliau išnaudoti kultūrą kaip bendruomenės telkimo priemonę. Susitikime netrūko ir padėkų Savivaldybės administracijos bei miesto seniūnijos darbuotojams už kasdienius darbus.

    Kas pateikta 2025 metų ataskaitoje

    Susitikimo metu gyventojams pristatyta ir dalinta Ukmergės rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita. Joje apžvelgiami per metus įgyvendinti darbai ir iniciatyvos infrastruktūros, verslo skatinimo, kultūros, turizmo, sporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

    Savivaldybės teigimu, tokie vieši atsiskaitymai skirti ne tik pristatyti rezultatus, bet ir surinkti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda tikslinti planus. Gyventojų įvardyti klausimai ir pasiūlymai, kaip pažymėta susitikime, bus vertinami planuojant tolesnius sprendimus.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.

  • Vilkaviškyje atnaujintas Meilės tiltelis: nauji turėklai, dizainas ir švelnus apšvietimas

    Vilkaviškyje atnaujintas Meilės tiltelis: nauji turėklai, dizainas ir švelnus apšvietimas

    Vilkaviškio mieste užbaigta dar viena gyventojų iniciatyva, skirta viešųjų erdvių kokybei gerinti – atnaujintas Meilės tiltelis per Vilkaujos upę. Sutvarkytas pėsčiųjų tiltas tapo ne tik saugesnis, bet ir labiau pritaikytas ramiems pasivaikščiojimams bei miesto svečių maršrutams.

    Atnaujinimo metu sutvarkyta tilto konstrukcija ir atnaujinti turėklai, o pasirinktų sprendimų tikslas buvo išlaikyti vientisą miesto mažosios architektūros kryptį. Savivaldybė akcentuoja, kad dizainas derintas taip, jog atkartotų bendrus architektūrinius akcentus, matomus ir kituose Vilkaviškio pėsčiųjų tiltuose.

    Didžiausias pokytis pastebimas sutemus – naujas apšvietimas subtiliai išryškina širdelių motyvais dekoruotus turėklus. Vakarais tiltelio siluetas ryškiau atsispindi Vilkaujos vandenyje, todėl atnaujinta vieta tampa patraukli ne tik kasdieniams maršrutams, bet ir trumpam sustojimui ar nuotraukai.

    Tokie nedideli, bet kryptingi projektai dažniausiai vertinami dėl tiesioginio poveikio kasdienybei: saugesnės perėjos, tvarkingesnė aplinka ir aiškesnė miesto estetika. Atnaujintas Meilės tiltelis papildo viešųjų erdvių tinklą ir primena, kad miestui svarbios ne tik didelės investicijos, bet ir nuosekli priežiūra.

    Gyventojai ir Vilkaviškio svečiai kviečiami užsukti ir pasivaikščioti atnaujintu tilteliu – dieną jis tampa patogiu jungiamuoju taku, o vakare atsiveria visai kitu, jaukesniu apšvietimo sukurtu vaizdu.

  • Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno ryškų virsmą: miestas investavo į gatves, viešąsias erdves, švietimą ir kultūros infrastruktūrą, o pokyčius vis dažniau mini ir kauniečiai, ir atvykstantys svečiai. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas buvo ne kosmetinis atnaujinimas, o patogesnis kasdienis judėjimas, daugiau paslaugų ir aiški miesto kryptis.

    Pokyčių foną sustiprino ir tarptautinis pripažinimas: 2023 metais Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildomu įsipareigojimu saugoti bendrą miesto audinį, o ne pavienius pastatus.

    Miesto jungtys ir upių pakrantės

    Didelė dalis investicijų pastaraisiais metais nukreipta į susisiekimą: rekonstruotos pagrindinės gatvės, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai, planuojamos naujos jungtys per upes ir magistralinius ruožus. Miesto vadovai pabrėžia, kad prioritetas teikiamas sprendimams, kuriuose telpa skirtingos eismo rūšys, o ne vien automobiliai.

    Lygiagrečiai siekiama grąžinti miestą prie vandens: Nemuno ir Neries pakrantės vertinamos kaip didelis neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti traukos vieta poilsiui, smulkiajam verslui ir renginiams. Urbanistų požiūriu tai atitinka pastarųjų metų Europos miestų tendenciją atsigręžti į pakrantes ir kurti gyvą viešąją infrastruktūrą.

    Konversijos ir nauji objektai

    Vienas ryškiausių Kauno pokyčių bruožų yra senų pramoninių teritorijų konversija, ypač kairiajame Nemuno krante. Tokiose teritorijose planuojami mišrūs kvartalai, kur vienoje vietoje dera būstas, biurai, paslaugos ir žaliosios zonos, taip mažinant poreikį kasdien važiuoti per visą miestą.

    Šalia konversijų vystomi ir nauji kultūros bei laisvalaikio objektai, kurie, savivaldybės vertinimu, turi papildyti miesto pasiūlą ne tik vietiniams, bet ir turizmui. Tokie projektai paprastai vertinami ir kaip ekonomikos katalizatorius, nes didina srautą į miesto centrą, ilgina svečių buvimo laiką ir skatina paslaugų sektorių.

    Švietimas, kultūra ir miesto tapatybė

    Kaunas pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė švietimo infrastruktūrai: renovuotos ugdymo įstaigos, investuota į aplinką ir ugdymo sąlygas. Miestas taip pat vystė papildomo ugdymo iniciatyvas, kurios orientuotos į gabių vaikų programas ir scenos menų ugdymą, taip plečiant mokinių galimybes už klasės ribų.

    Kultūros srityje Kaunas stiprino renginių ekosistemą ir viešųjų erdvių gyvybingumą, o miesto modernizmo paveldas tapo atpažįstamu identiteto ženklu. UNESCO statusas šį identitetą įtvirtino tarptautiniame kontekste ir kartu paskatino dar atidesnį balansą tarp naujų statybų ir paveldo apsaugos.

    „Kaunas sparčiai keičiasi, ir tai mato ne tik kauniečiai, bet ir į jį atvykstantys užsieniečiai“, – sakė Mantas Kalnietis.

    „UNESCO statusas saugo ne vieną ar kelis pastatus, bet bendrą miesto vaizdą: gatves, kvartalus, žaliąsias erdves“, – teigė Visvaldas Matijošaitis.

    Šiandien Kauno pokyčiai vis dažniau vertinami ne kaip pavieniai projektai, o kaip kryptingas modelis: infrastruktūros atnaujinimas derinamas su paveldo tvarkyba, konversijomis ir kultūros pasiūlos plėtra. Būtent nuoseklumas ir aiškiai komunikuojami prioritetai yra tai, kas miestą daro patrauklų ne tik gyventi, bet ir investuoti.

  • Kauno geležinkelio stoties prieigos atnaujintos: „Kiss and Ride“ zonos ir naujas įvažiavimas

    Kauno geležinkelio stoties prieigos atnaujintos: „Kiss and Ride“ zonos ir naujas įvažiavimas

    Kauno geležinkelio stotis ir jos prieigos po rekonstrukcijos pasitiko keliautojus atnaujinta, patogesne ir vizualiai vientisesne aplinka. Miesto savivaldybė skelbia, kad užbaigti pernai pradėti darbai pakeitė tiek pėsčiųjų, tiek atvykstančių automobiliu srautus.

    Sutvarkyta beveik 4 000 kv. m teritorija: atnaujinta aikštės danga, pėsčiųjų takai, įrengtas apšvietimas ir rekonstruoti lietaus nuotekų surinkimo tinklai. Tokie sprendimai aktualūs ne tik estetikai, bet ir praktikai, nes intensyviai naudojamose stoties erdvėse dažnai išryškėja dangų nusidėvėjimas ir vandens nubėgimo problemos.

    Patogesnis sustojimas prie stoties

    Vienas ryškiausių pokyčių yra įrengtos „Kiss and Ride“ vietos, skirtos trumpam sustojimui išlaipinant ar paimant keleivius. Šalia suformuota papildoma pravažiavimo juosta ir dvi trumpalaikio sustojimo zonos po keturias vietas, kad atvykstantieji galėtų greičiau atlikti trumpą sustojimą ir neužkimštų pagrindinių privažiavimų.

    „Nuo šiol Kauno geležinkelio stoties prieigos bus šiuolaikiškos, atlieps gyventojų ir keliaujančių traukiniais poreikius. Mūsų prioritetas – patogumas“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

    Pokyčiai parkingui ir dangoms

    Atnaujintas ir greta stoties esantis viešasis parkingas: įvaža perkelta arčiau stoties pastato, o senasis įvažiavimas panaikintas. Savivaldybės teigimu, tai turėtų supaprastinti judėjimą tarp stovėjimo aikštelės ir trumpalaikio sustojimo zonos, ypač piko metu.

    Važiuojamoji dalis prieigose išklota betoninėmis trinkelėmis, o pagrindinės aikštės betonines plyteles pakeitė šviesus granitas su dekoratyvinėmis šviesiai rudų klinkerio plytelėmis. Jos suformuotos taip, kad primintų stilizuotą geležinkelio bėgių motyvą, išlaikant stoties aplinkai būdingą identitetą.

    Darbų vertė siekė beveik 500 000 eurų, rangovu nurodoma AB „Kauno tiltai“. Savivaldybė taip pat pažymi, kad teritorijoje išlaikyti saugūs pėsčiųjų praėjimai, įvertinti automobilių bei dviračių parkavimo poreikiai.

    Numatomi kiti stoties rajono projektai

    Kauno stoties rajone planuojami ir tolesni pokyčiai: artimiausiu metu atnaujinimai turėtų pasiekti tarp geležinkelio ir autobusų stočių esančią turgaus teritoriją. Skelbiama, kad su bendrove „Verslo“ pasirašyta rangos darbų sutartis dėl Stoties turgaus viešojo paviljono su automobilių saugykla statybų.

    Stoties prieigų pertvarka atitinka platesnę Lietuvos miestų tendenciją daugiau dėmesio skirti patogiam persėdimui ir aiškiai atskirti trumpalaikį sustojimą nuo ilgalaikio parkavimo. Tokie sprendimai dažniausiai gerina viešojo transporto patrauklumą, nes sumažina chaotišką eismą prie įėjimų ir palengvina kelionės pradžią ar pabaigą.

  • Mažeikiuose ruošiami paleisti fontanai: į Juodpelkio tvenkinį sugrįžo plaukiojanti „Žvaigždė“

    Mažeikiuose prasidėjo pasirengimas fontanų sezonui. Balandžio 29 dieną į Juodpelkio parko tvenkinį vėl nuleistas plaukiojantis fontanas „Žvaigždė“, o mieste esantys fontanai tikrinami ir ruošiami paleidimui.

    Savivaldybė informuoja, kad „Žvaigždė“ šiuo metu testuojama ir pajungiama prie įrangos. Planuojama, kad netrukus 28 kvadratinių metrų ploto fontanas vėl veiks visu pajėgumu, o vandens srovė kils iki 11 metrų ir bus apšviečiama įvairiomis spalvomis.

    Kartu patikrinta ir kitų miesto fontanų techninė būklė. Ruošiami įjungti fontanai Naftininkų gatvės sankirtoje, Vasario 16-osios gatvėje, Žemaitijos gatvėje, Melioratorių parkelyje ir Sodų skvere.

    Prieš paleidimą atliekami įprasti sezono pradžios darbai: įranga apžiūrima, išvalomi vandens kontūrai, sutvarkomi purkštukai, nuplaunamos konstrukcijos, įvertinamas siurblių ir apšvietimo sistemų veikimas. Tokia patikra svarbi ne tik dėl vaizdo, bet ir dėl saugumo bei patikimo darbo viso sezono metu.

    Fontanų būklę tikrina ir paleidimui rengia UAB „Mažeikių vandenys“ darbuotojai. Tikslios įjungimo datos gali priklausyti nuo testavimo rezultatų ir oro sąlygų, tačiau miestas skelbia, kad fontanai įjungti planuojami artimiausiu metu.