Tag: Miesto infrastruktūra

  • Avarija miesto centre: ties Vasario 16-osios g. 9 laikinai susiaurintas pėsčiųjų praėjimas

    Šalinant elektros tiekimo avariją, artimiausiu metu laikinai susiaurintas pėstiesiems skirtas praėjimas ties pastatu Vasario 16-osios g. 9. Darbai vykdomi taip, kad būtų užtikrintas judėjimas, tačiau pėstiesiems gali tekti prasilenkti siauresnėje atkarpoje.

    Darbų užsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigotas po remonto atstatyti dangas ir sutvarkyti darbo vietą. Tokiais atvejais paprastai laikinai atitveriama teritorija, o pėsčiųjų srautas nukreipiamas saugesniu koridoriumi.

    Elektros tiekimo avarijos dažniausiai susijusios su požeminių kabelių pažeidimais, jungčių gedimais arba drėgmės ir korozijos paveikta infrastruktūra. Remonto metu specialistai lokalizuoja gedimo vietą, atjungia pažeistą ruožą ir atkuria tiekimą, o tai gali pareikalauti kasinėjimo ar dangos ardymo.

    Gyventojams ir praeiviams rekomenduojama būti atidesniems, ypač tamsiu paros metu, laikytis laikinų aptvėrimų ir neiti per darbo zoną. Jei judėjimas šioje vietoje apsunkintas, verta pasirinkti gretimą šaligatvio atkarpą ar kitą maršrutą.

    Jei darbų metu būtų fiksuojami papildomi ribojimai ar pasikeitimai, apie juos įprastai pranešama atskirai. Atkūrus normalų praėjimo plotį, rangovai privalo ne tik užpilti iškasas, bet ir kokybiškai atkurti šaligatvio dangą, kad neliktų pavojingų nelygumų.

  • Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagino savivaldybė pasirašė projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra Visagine, II etapas“ finansavimo sutartį. Numatyta, kad darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų sausio, o pokyčiai palies tiek miestą, tiek jo prieigas.

    Projekto tikslas – pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, didinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie taršos mažinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad nauji maršrutai turėtų tapti patogesne alternatyva kasdieniams trumpiems važiavimams automobiliu.

    Planuojama įrengti tris naujus dviračių ir pėsčiųjų takų ruožus, kurie ves ir į priemiesčius bei pramonės zonas. Iš viso numatoma nutiesti apie 5,68 km infrastruktūros, dalyje ruožų bus įrengtas apšvietimas.

    Trys nauji ruožai mieste ir už jo

    Pirmasis projektas numato bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką individualių namų kvartale. Šis ruožas jau suprojektuotas, o planuojamas ilgis siekia apie 2,33 km, taip pat numatytas apšvietimas.

    Antrasis ruožas drieksis link pramonės teritorijos Karlų kaimo kryptimi – nuo žiedinės sankryžos Taikos prospekte ir Energetikų gatvėje iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 177. Planuojamas tako ilgis apie 2,20 km, jis bus įrenginėjamas kartu su projekto partneriu „Via Lietuva“.

    Trečiasis ruožas numatytas nuo Energetikų ir Jaunystės gatvių sankryžos iki Gulbinio gatvės Magūnų kaime, sodų bendrijos „Pavasaris“ teritorijos prieigose. Šis takas, kurio ilgis apie 1,15 km, turėtų suteikti saugesnį patekimą į sodus ir kaimiškas vietoves, kur šiuo metu dviratininkai dažnai juda kelio pakraščiu.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 3 373 350,07 eurų. ES finansavimas sudaro 2 867 031,82 eurų, likusi dalis – kiti finansavimo šaltiniai, numatyti projekto įgyvendinimui.

    Tokio tipo investicijos savivaldybėms pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės ir dėl saugumo, ir dėl miesto patrauklumo. Praktikoje dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra dažniausiai siejama su aiškesniu eismo srautų atskyrimu, geresniu pasiekiamumu ir patogesniu susisiekimu su darbo vietomis bei laisvalaikio teritorijomis.

    Informaciją apie projektą pateikė Visagino savivaldybės administracija. Tikslūs darbų terminai atskiruose ruožuose turėtų paaiškėti projektui pereinant į rangos ir įgyvendinimo etapą.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Vilniuje kertami pavojingi medžiai: savivaldybė įvardijo vietas, kur laukti pokyčių

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša artimiausiu metu planuojanti šalinti nudžiūvusius ir pavojingus želdinius keliose sostinės vietose. Pasak savivaldybės, šie medžiai yra prastos būklės ir gali lūžti ar išvirsti, todėl kelia riziką praeiviams ir turtui.

    Darbai numatomi Ąžuolyno gatvėje, kur tarp kelio ir kapinių tvoros bus šalinama guoba. Taip pat planuojama šalinti šermukšnį Fabijoniškių gatvės 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje.

    Dar vienas medis bus kertamas Buivydiškių gatvės 14 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinamas riešutmedis. Musninkų gatvės 2 teritorijoje numatyta pašalinti kaštoną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nudžiūvę ar stipriai pažeisti medžiai dažniausiai tampa pavojingi per stipresnį vėją, audras ar gausesnį snygį, kai šakos lūžta netikėtai. Miestuose tokie atvejai ypač jautrūs dėl intensyvaus pėsčiųjų ir automobilių srauto, todėl prioritetas teikiamas prevencijai.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu atidžiau stebėti laikinus aptvėrimus, eismo ar praėjimo ribojimus ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus. Savivaldybė atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir pabrėžia, kad tvarkymo tikslas yra užtikrinti saugumą viešosiose erdvėse.

  • Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagino savivaldybės administracija pranešė ketinanti kreiptis į teismą dėl kelių mieste esančių statinių, kurių savininkai nėra nustatyti. Siekiama, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn.

    Kaip nurodoma, kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus: pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles ir aikštelę Kosmoso gatvėje. Tokie statiniai, kai jų nuosavybė neįregistruota arba savininkas nežinomas, teisiškai negali būti pilnavertiškai tvarkomi ir planuojami ilgalaikėms investicijoms.

    Pripažinus turtą bešeimininkiu ir perėmus jį savivaldybės nuosavybėn, atsiranda aiški atsakomybė už priežiūrą, remontą ir saugumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad savivaldybė gali legaliai skirti lėšas būklei gerinti, spręsti apšvietimo, dangų atnaujinimo, pritaikymo žmonėms su negalia ar eismo saugos klausimus.

    Administracija ragina asmenis, manančius turinčius turtinių teisių į nurodytą turtą, iki 2027 metų vasario 15 dienos kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Kartu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

    Tokie procesai paprastai pradedami tada, kai registruose nėra aiškių duomenų apie savininką arba turtas istoriškai susiformavo kaip viešai naudojama infrastruktūra, bet nebuvo tinkamai įformintas. Savivaldybė pabrėžia, kad terminas skirtas tam, jog teisėti savininkai ar jų įpėdiniai turėtų realią galimybę įrodyti savo teises dar iki teismo sprendimo.

    Jei teismas pripažintų statinius bešeimininkiais, savivaldybė galėtų juos įtraukti į miesto tvarkymo planus ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą. Gyventojams tai svarbu ir dėl kasdienių patogumų, ir dėl atsakomybės, kai prastos būklės infrastruktūra kelia rizikų.

  • Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Krokuvoje statoma pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą – projekto miestiečiai laukė beveik du dešimtmečius. Nauja jungtis turėtų sujungti populiarias miesto dalis ir tapti patogia alternatyva kelionėms be automobilio.

    Objektas planuojamas tarp Kazimiero pusėje esančios Inflancko krantinės ir Ludvinovo pusėje esančios Volynės krantinės. Statybos prasidėjo 2024 metų sausį, o darbų pabaiga numatyta 2026 metų rugpjūčio 21 dieną, tad pirmųjų pasivaikščiojimų ir važiavimų tikimasi 2026 metų vasaros pabaigoje.

    Šiuo metu atliekami krantinių sutvarkymo darbai, formuojamas pylimas ir nuovažos Ludvinovo pusėje, taip pat klojamos dangos ant estakadų ir takų. Miesto infrastruktūros atnaujinimas suplanuotas taip, kad naujas maršrutas būtų patogus ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Projektas: arkos ir apžvalgos aikštelė

    Projektą parengė projektavimo biuras „Biuro Projektów Lewicki Łatak“, o konstrukciją sudarys trys tarpusavyje sujungtos dalys. Išskirtiniu akcentu turėtų tapti dvi plieninės arkos ant gelžbetoninių atramų ir centrinė apžvalgos erdvė virš upės.

    Skelbiama, kad kelčio ilgis sieks apie 130 metrų, plotis – beveik 14 metrų, o aukščiausias taškas pakils maždaug 16 metrų virš upės lygio. Dėl vietos netoli istorinio centro tikimasi, kad tai taps ne tik susisiekimo, bet ir miesto panoramų stebėjimo tašku.

    Kodėl laukta taip ilgai?

    Krokuvos kelčio idėja minima dar nuo 2008 metų, tačiau realūs darbai ilgai neprasidėjo. Viena pagrindinių priežasčių – sudėtingos derinimo procedūros, susijusios su paveldo apsauga ir reikalavimais teritorijose, kur svarbus kultūrinis kraštovaizdis.

    Tokio tipo investicijose miestuose, turinčiuose UNESCO saugomas istorines erdves, dažnai tenka balansuoti tarp šiuolaikinės infrastruktūros poreikių ir griežtų architektūrinių bei vizualinės taršos ribojimų. Tai paprastai reiškia ilgesnius projektavimo terminus, papildomas ekspertizes ir korekcijas.

    Varšuvos pamoka: patogu visiems ar tik daliai?

    Varšuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą greitai tapo nauju traukos objektu ir per pirmąją savaitę sutraukė apie 200 000 lankytojų. Tačiau kartu kilo diskusijų, ar tokia infrastruktūra vienodai patogi ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kai srautai labai dideli.

    Krokuvos projektui tai svarbus signalas: augant miesto judumui be automobilio, vien konstrukcijos pastatymo nepakanka. Praktikoje daug lemia eismo organizavimas, dangų sprendiniai, nuovažų patogumas, pralaidumas piko metu ir aiškus skirtingų srautų atskyrimas.

    Jeigu darbai vyks pagal grafiką, 2026 metų vasaros pabaigoje Krokuva turėtų gauti naują kasdienį maršrutą dviratininkams ir pėstiesiems. Miestui tai būtų ne tik dar viena jungtis per Vyslą, bet ir simbolinis žingsnis į patogesnę, tvaresnę centro prieigų infrastruktūrą.

  • Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gegužės 27 dieną posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Jame pateikiama savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, biudžeto vykdymo rezultatai ir strateginių planų įgyvendinimo rodikliai.

    Dokumente taip pat apžvelgiami Klaipėdos regiono plėtros plano įgyvendinimo rodikliai, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatai. Tokie rinkiniai leidžia gyventojams ir tarybai vienoje vietoje matyti, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokie darbai per metus atlikti.

    Pagrindiniai metų akcentai

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, 2025 metais savivaldybė nuosekliai dirbo ties strateginiais projektais, kurie pasiekė įgyvendinimo etapą. Kartu buvo tęsiami ir kasdieniai miestui aktualūs darbai, susiję su gyvenimo kokybe ir paslaugų prieinamumu.

    Savivaldybė nurodo, kad per metus Klaipėdoje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 skirtingo masto projektų. Jie apėmė viešąsias erdves, susisiekimo infrastruktūrą, švietimą, sportą, socialines paslaugas ir miesto aplinkos gerinimą.

    „Visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais“, – sakė Arvydas Vaitkus.

    Biudžetas ir asignavimų panaudojimas

    Ataskaitoje skelbiama, kad miesto biudžeto pajamos 2025 metais buvo rekordinės ir sudarė daugiau nei 418,3 mln. eurų. Pajamų planas įvykdytas 100,7 proc., tad faktinės pajamos viršijo pirminį planą.

    Taip pat išlaikytos pozityvios asignavimų panaudojimo tendencijos: panaudota 94,5 proc. suplanuotų ir paskirstytų lėšų. Strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti buvo skirta apie 530,77 mln. eurų, o ataskaitose fiksuojami programų rodikliai leidžia vertinti ne tik išlaidas, bet ir pasiektą poveikį.

    Ką rodo ataskaitų rinkinys?

    Metinių ataskaitų rinkiniai savivaldybėms tampa svarbia viešojo atsiskaitymo priemone, nes viename dokumente sujungiami finansai, veiklos rezultatai ir strateginių tikslų pažanga. Tai padeda aiškiau matyti, kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga ir kur gali prireikti korekcijų planuojant kitų metų darbus.

    Klaipėdos savivaldybė pažymi, kad rinkinyje pateikta ir papildoma informacija apie savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų veiklos rodiklius. Tokia praktika aktuali vertinant, kaip miesto valdomas turtas ir paslaugos prisideda prie gyventojų poreikių ir miesto plėtros.

  • Vilniaus g. ribojimai pratęsti iki birželio 3 dienos: keičiasi eismas ir autobusų maršrutai

    Vilniaus g. ribojimai pratęsti iki birželio 3 dienos: keičiasi eismas ir autobusų maršrutai

    Vilniaus gatvėje tęsiami rekonstravimo darbai, todėl dalinis eismo ribojimas atkarpoje nuo Vilkaviškio gatvės iki Serbentų gatvės pratęsiamas iki birželio 3 dienos imtinai. Apribojimai taikomi dėl užsitęsusių rangos darbų, o vairuotojų prašoma planuoti keliones su laiko atsarga.

    Eismas šioje Vilniaus gatvės atkarpoje išlieka galimas tik viena kryptimi – link miesto centro. Važiuojantiems nuo miesto centro numatyta apylanka, o pagrindinis srautas nukreipiamas per Vilkaviškio ir Veiverių gatves.

    Serbentų gatvėje eismas ir toliau organizuojamas abiem kryptimis, todėl ji lieka viena iš alternatyvų vietiniam susisiekimui. Vis dėlto piko metu dėl perskirstytų srautų gali formuotis spūstys, ypač ties sankryžomis, kur susikerta apylankos maršrutai.

    Keičiasi ir viešojo transporto judėjimas: maršrutiniai autobusai Nr. 1, 1A, 6 ir 25 važiuoja apylanka per Vilkaviškio ir Veiverių gatves. Keleiviams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atvykimo laikus, nes dėl didesnio automobilių srauto apylankoje galimi vėlavimai.

    Miesto atstovai dėkoja gyventojams už kantrybę ir primena, kad laikini ribojimai būtini saugiam darbų atlikimui ir eismo dalyvių apsaugai. Kol darbai nebaigti, vairuotojai raginami atidžiai sekti kelio ženklus ir rinktis alternatyvius maršrutus.

  • Per penkerius metus – apie 900 vietų: Šiauliuose plečiamos ir projektuojamos naujos aikštelės

    Per penkerius metus – apie 900 vietų: Šiauliuose plečiamos ir projektuojamos naujos aikštelės

    Šiauliuose tęsiama automobilių stovėjimo vietų plėtra, daugiausia dėmesio skiriant Pietinei miesto daliai. Miesto savivaldybės duomenimis, nuo 2021 metų šioje teritorijoje atnaujinta ir įrengta apie 900 stovėjimo vietų, o artimiausiu metu planuojami papildomi projektai.

    Vienas naujausių darbų objektų – Javų gatvė, greta futbolo stadiono, kur 2026 metų kovą pradėta naujos automobilių stovėjimo aikštelės statyba. Darbus planuojama užbaigti 2026 metų liepą, o aikštelėje numatytos 54 vietos, iš jų 4 skirtos autobusams.

    Bendras projektuojamos aikštelės plotas sieks apie 2 600 kvadratinių metrų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai dažniausiai derinami prie sporto ir laisvalaikio infrastruktūros, kur didesni srautai susidaro vakarais ir savaitgaliais.

    Lygiagrečiai baigiami darbai Lieporių gatvėje, kur kartu su pėsčiųjų tako ir apšvietimo atnaujinimu įrengiama 14 naujų stovėjimo vietų. Šio tipo projektai miestuose paprastai siejami su saugumo gerinimu, kai vienu metu atnaujinamas apšvietimas ir pėsčiųjų judėjimo sprendimai.

    Tuo pačiu Lieporių gatvėje, atkarpoje tarp V. Grinkevičiaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, jau vyksta papildomi infrastruktūros pertvarkos darbai. Čia numatyta įrengti trūkstamus pėsčiųjų takus, atnaujinti esamą infrastruktūrą, pertvarkyti pėsčiųjų perėjas ir įrengti 16 naujų stovėjimo vietų.

    Po šių darbų minėtoje Lieporių gatvės atkarpoje iš viso turėtų būti 32 stovėjimo vietos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai dažnai padeda sumažinti chaotišką automobilių statymą ant šaligatvių ir prie įvažiavimų, o tai aktualu tankiau apgyvendintiems kvartalams.

    Miestas planuoja ir ilgesnės trukmės projektus: Pietinėje dalyje jau pradėtas projektuoti trijų naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas. Jos numatomos prie Gegužių gatvės, tarp Gegužių gatvės 26 ir Gegužių gatvės 12, taip pat prie Gegužių gatvės ties Beržynėlio parku bei K. Korsako gatvėje, tarp K. Korsako gatvės 35 ir 23.

    Skaičiuojama, kad šiose trijose projektuojamose aikštelėse galėtų atsirasti daugiau kaip 270 naujų stovėjimo vietų. Projektų įgyvendinimas planuojamas 2027–2028 metais, o tikslūs sprendiniai priklausys nuo galutinio projektavimo, eismo organizavimo ir suderinimų.

    Šiaulių savivaldybė pabrėžia nuoseklią plėtros kryptį, kai kartu sprendžiami ir automobilių statymo, ir pėsčiųjų saugumo klausimai. Miesto praktikoje tai reiškia, kad stovėjimo vietų įrengimas vis dažniau derinamas su apšvietimo, šaligatvių bei perėjų atnaujinimu, siekiant mažiau konfliktų tarp skirtingų eismo dalyvių.