CP v2

Tag: Miesto plėtra

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • Visaginas rengia 2027–2029 metų planą: savivaldybė prašo gyventojų idėjų ir siūlymų

    Visaginas rengia 2027–2029 metų planą: savivaldybė prašo gyventojų idėjų ir siūlymų

    Visagino savivaldybė pradeda rengti 2027–2029 metų strateginį veiklos planą, kuriame bus nustatyti svarbiausi artimiausių trejų metų darbai, tikslai ir finansavimo kryptys. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir teikti pasiūlymus, kokių pokyčių labiausiai reikia mieste.

    Strateginis veiklos planas paprastai apima viešųjų paslaugų kokybę, švietimą, socialinę paramą, sveikatos stiprinimą, infrastruktūrą, viešąjį transportą, būsto ir aplinkos tvarkymą bei ekonomikos skatinimą. Nuo dokumente įvardytų prioritetų vėliau priklauso ir konkretūs savivaldybės projektai, ir metinių biudžetų sprendimai.

    Gyventojų įžvalgos planuojant tokio tipo dokumentus laikomos viena svarbiausių dalių, nes padeda geriau įvertinti kasdienius poreikius ir realias problemas. Tokios konsultacijos taip pat leidžia savivaldybei aiškiau nusistatyti, kurie pokyčiai turi didžiausią poveikį bendruomenės gerovei.

    Visagino gyventojai raginami siūlyti ne tik bendras idėjas, bet ir konkrečius sprendimus: kur reikėtų didinti paslaugų prieinamumą, kokias erdves atnaujinti, kokių priemonių reikia jaunimui ir šeimoms, kaip gerinti saugumą ir patogų judumą mieste. Taip pat laukiamos įžvalgos, kaip efektyviau naudoti savivaldybės turimus išteklius ir gerinti komunikaciją su gyventojais.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu inga.stankeviciene@visaginas.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad pateiktos idėjos gali tapti pagrindu sprendimams, kurie bus įgyvendinami per artimiausius trejus metus.

  • Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su LTG grupe planuoja iš esmės pertvarkyti maždaug 55 hektarų teritoriją tarp Panerių gatvės ir geležinkelio. Dabar čia vyrauja geležinkelio infrastruktūra, gamyba ir sandėliavimas, tačiau ateityje numatoma kurti atvirą, daugiafunkcę miesto dalį.

    Vienas svarbiausių artėjančių žingsnių – tarptautinis urbanistinės vizijos konkursas, kurį ketinama skelbti 2026 metais pabaigoje. Konkursą organizuos savivaldybės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

    Ši teritorija šiandien menkai integruota į miesto audinį, o geležinkelio infrastruktūra veikia kaip fizinis barjeras tarp Naujamiesčio, Naujininkų ir centrinės miesto dalies. Dėl to susisiekimas ir kasdieniai ryšiai tarp rajonų išlieka fragmentuoti, o aplinka mažiau patraukli gyventojams.

    „Ši teritorija yra viena strategiškai svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių. Siekiame šiandien menkai išnaudojamoje miesto dalyje sukurti gyvybingą, žmonėms patrauklų rajoną, kuris stiprintų miesto konkurencingumą ir atvertų naujas galimybes verslui bei bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad transformacija padės sukurti naujas viešąsias ir žaliąsias erdves, pagerins mobilumo sprendinius ir atvers patogesnius pėsčiųjų bei dviračių ryšius. Esminiu tikslu įvardijama geležinkelio kuriamų barjerų įveika, kad teritorija taptų jungtimi, o ne riba.

    „Turime unikalią galimybę šiandien miestą skiriančią infrastruktūrą paversti jį jungiančia teritorija. Čia turi atsirasti miesto gyvenimo įvairovė – darbo vietos, būstas, paslaugos, kultūra ir viešosios erdvės“, – teigė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Pietinėje Naujamiesčio dalyje pastaraisiais metais ryškėja technologijų ir kūrybinių industrijų koncentracija, todėl teritorijos planavime akcentuojamas mišrus miesto modelis. Tikimasi, kad greta verslo atsiras būsto, paslaugų, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūra, kuri veiktų visą dieną, o ne tik darbo valandomis.

    Projektui svarbi ir strateginė lokacija: greta yra geležinkelio stotis, o susisiekimo ašys užtikrina ryšį su oro uostu. Tokios sąlygos leidžia teritoriją vertinti kaip potencialius miesto vartus, galinčius formuoti pirmą įspūdį atvykstantiems į sostinę.

    „Teritorijose, kurių mūsų veiklai ateityje reikės mažiau, siekiame sudaryti prielaidas pokyčiams, kad jie kurtų vertę ne tik geležinkeliams, bet ir miestui. Suprantame šios teritorijos svarbą Vilniui, todėl kartu su savivaldybe ieškome geriausių sprendimų“, – sakė LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

    Planuojant naują rajoną numatoma įprasminti ir vietos tapatybę: vertingi istoriniai geležinkelio bei pramonės pastatai galėtų būti pritaikyti naujoms funkcijoms. Tokia praktika Europos miestuose laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti statybų poveikį aplinkai ir kartu išsaugoti miesto istorijos sluoksnius.

    Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG bendradarbiavimą dėl geležinkelių teritorijų transformacijos yra įtvirtinusios nuo 2022 metų, o 2024 metais inicijuotas detaliojo plano rengimas. Tarptautinio konkurso tikslas – sukurti vientisą urbanistinę viziją, kuri taptų pagrindu tolesniems planavimo ir sprendimų etapams.

  • Panevėžyje atsiras Likėnų gatvė: taryba patvirtino pavadinimą naujam kvartalui šiaurėje

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui šiaurinėje miesto dalyje suplanuotai naujai gatvei suteikti Likėnų pavadinimą. Gatvė bus reikalinga tam, kad naujai formuojamiems sklypams būtų galima priskirti aiškius ir oficialius adresus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad nuosekli adresų sistema yra svarbi kasdieniam gyventojų patogumui ir paslaugų pasiekiamumui. Aiškūs adresai reikalingi ne tik paštui ar kurjeriams, bet ir komunalinėms, gelbėjimo bei kitoms viešosioms tarnyboms.

    Nauja gatvė numatyta kvartale tarp Paįstrio, Biržų, Piniavos ir Pumpėnų gatvių. Pagal šios teritorijos gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą čia suformuota 17 sklypų, o gatvė numatyta kaip privažiavimas prie jų.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje gatvę planuojama pratęsti atkarpoje nuo Paįstrio gatvės iki Stiklių gatvės. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant užtikrinti vientisą kvartalo susisiekimą ir sudaryti sąlygas etapinei teritorijos plėtrai.

    Pavadinimą svarstė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo bei keitimo darbo grupė, kuri siūlymui pritarė vienbalsiai. Renkantis vardą atsižvelgta į šalia esančių gatvių pavadinimus ir laikytasi principo juos derinti tarpusavyje.

    Likėnai yra Biržų rajone esanti kurortinė gyvenvietė, siejama su mineralinio vandens šaltiniais, parku ir reabilitacijos tradicijomis. Čia veikia Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė, todėl šis pavadinimas Panevėžiui turi ir aiškią regioninę sąsają.

    Priimtas tarybos sprendimas bus teikiamas Registrų centro Adresų registrui. Įregistravus gatvės pavadinimą, suplanuotiems sklypams bus suteikti oficialūs adresai, o vystytojai ir būsimieji gyventojai galės sklandžiau tvarkyti dokumentus bei planuoti statybas.

  • Šiauliai kviečia į apklausą: atsakymai parodys, ko šeimoms ir darbuotojams mieste labiausiai trūksta

    Šiauliuose startavo gyventojams skirta anoniminė apklausa, kuria siekiama įvertinti, kas miestą daro patrauklų šeimai, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Organizatoriai tikisi surinkti įžvalgas apie miesto stiprybes, opiausius iššūkius ir priemones, kurios realiai paskatintų žmones rinktis Šiaulius.

    Apklausos rezultatai, kaip nurodoma kvietime, bus naudojami tik apibendrintai. Tokie duomenys paprastai tampa pagrindu savivaldybės ar partnerių planuojamoms iniciatyvoms, susijusioms su gyventojų pritraukimu, šeimų stiprinimu, paslaugų gerinimu ir miesto plėtros kryptimis.

    Pildymas yra anoniminis, o anketa turėtų užtrukti apie 10–15 minučių. Dalyvių prašoma atsakyti į klausimus apie kasdienę patirtį mieste, nuo gyvenamosios aplinkos iki darbo ir paslaugų prieinamumo, taip pat įvardyti, kokie pokyčiai būtų svarbiausi.

    Pastaraisiais metais Lietuvos miestai vis dažniau remiasi apklausomis ir kitais duomenimis grįstais metodais, nes konkurencija dėl gyventojų ir darbuotojų auga. Gyvenimo kokybės rodikliai, būsto ir paslaugų prieinamumas, susisiekimas bei darbdavių pasiūla tampa kertiniais veiksniais, lemiančiais, kur žmonės kuria šeimas ir planuoja karjerą.

    Organizatoriai dėkoja gyventojams už laiką ir indėlį į miesto ateitį, pabrėždami, kad būtent gyventojų patirtys padeda tiksliau identifikuoti prioritetus. Kuo platesnė respondentų imtis, tuo patikimesnės išvados ir aiškesni sprendimų prioritetai planuojant tolesnius darbus.

  • Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Naujasis pietinis centras

    Klaipėda tęsia pietinės miesto dalies plėtros planus: Stariškių rajone numatomas naujas miesto centras, kurio kryptys įtvirtintos 2021 metais patvirtintame bendrajame plane. Savivaldybė skelbia, kad dabar žengiama į kitą etapą – visuomenei pristatomi urbanistinės idėjos konkurso darbai.

    Stariškių teritorija apima beveik 100 hektarų, todėl čia planuojami sprendiniai gali daryti reikšmingą įtaką tiek gyvenimo kokybei, tiek miesto ekonomikai ir susisiekimui. Pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogią ir žalią aplinką, kuri natūraliai susietų miestą su Kuršių mariomis.

    „Stariškių teritorija – tai beveik 100 hektarų erdvė, kurioje turime realią galimybę sukurti šiuolaikišką, žmonių poreikius atitinkančią miesto erdvę. Siekiame, kad ši teritorija atsivertų vandeniui, kurtų ryšį su Kuršių mariomis ir būtų patogi judėti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, ši miesto dalis ateityje galėtų tapti traukos centru su poilsio ir rekreacinėmis erdvėmis, pramogomis, paslaugų vietomis bei nauja gyvenamąja aplinka. Akcentuojama, kad planuojama plėtra turi būti integruota į kraštovaizdį ir kuriama taip, kad teritorija veiktų kaip gyvas miesto audinys, o ne atskiras kvartalas.

    Marina ir viešosios erdvės

    Vienas ryškiausių numatomų akcentų – mažųjų laivų marina, kuri teritorijai suteiktų marinistinį identitetą. Aplink marinos zoną planuojama formuoti viešąsias erdves, kurios galėtų tapti tiek kasdienio laisvalaikio vieta, tiek renginių ir miesto turizmo traukos tašku.

    Toks sprendinys atitinka ir platesnę Europos miestų praktiką, kai pakrančių teritorijos atveriamos žmonėms: prioritetas teikiamas pėsčiųjų ir dviračių ryšiams, žaliosioms erdvėms, mišrioms funkcijoms bei patogiam pasiekiamumui. Tai ypač aktualu Klaipėdai, kur miesto identitetas glaudžiai susijęs su vandeniu ir uosto kultūra.

    Konkurso darbai ir gyventojų įsitraukimas

    Ieškant tinkamiausio sprendinio, anksčiau buvo parengta galimybių studija, įvertinta esama situacija ir pasiūlyti keli teritorijos vystymo scenarijai. Po diskusijų su bendruomene savivaldybė nurodo išgryninusi kryptį, geriausiai atliepiančią Stariškių ateities viziją.

    Urbanistinės idėjos konkursui pateikti trys projektai, o prieš paskelbiant nugalėtoją gyventojai kviečiami su jais susipažinti ir teikti pastabas. Fizinė ekspozicija įrengta Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ Klaipėdoje, o skaitmeninė paroda taip pat pateikiama savivaldybės kanaluose.

    Viešas projektų pristatymas numatytas gegužės 25 dieną nuotoliniu būdu, o komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti sprendiniai, planuojamas gegužės 26 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų komentarai iki vertinimo pabaigos gali padėti tiksliau įvardyti viešojo intereso prioritetus, ypač kalbant apie judumą, želdynus ir prieigas prie vandens.

    Pasibaigus konkurso procedūroms ir išrinkus geriausią idėją, su projekto autoriais būtų tęsiamos derybos dėl tolesnių planavimo ir projektavimo darbų. Galutinis tikslas – suformuoti aiškų pagrindą sprendiniams, kurie nulems, kaip Stariškių rajonas atrodys ir veiks ateinančiais dešimtmečiais.