CP v2

Tag: Miki Zohar

  • Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Netanyahu puola Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kalbos apie pilietybės atėmimą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinio filmo NAZA kūrėjus po jų sėkmės Venecijos kino festivalyje. Pasak jo, filmas esą kursto antisemitizmą ir pateikia Izraelio kariuomenę kaip karo nusikaltėlius.

    Politiko pareiškimas pasirodė įsisiūbuojant vidaus ginčui Izraelyje dėl karo Gazos Ruože vaizdavimo tarptautinėje erdvėje. Ši tema tapo ypač jautri, kai filmas buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu ir sulaukė išskirtinio dėmesio festivalyje.

    Kas yra filmas NAZA?

    80 minučių dokumentika, kaip skelbia kūrėjai, nagrinėja Izraelio taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir tai, kaip sprendimuose dėl smūgių vertinamos civilių žūties rizikos. Filme pateikiami interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir pranešėjais, o jų tapatybės slepiamos skaitmeniniu būdu keičiant veidus ir balsus.

    Pasak kūrėjų, pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per oro smūgį, kitaip tariant, šalutinius nuostolius. Būtent ši filmo ašis ir tapo pagrindiniu politinio konflikto taikiniu.

    Vyriausybės reakcija ir grasinimai kūrėjams

    Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad tokio pobūdžio kūriniai prisideda prie antisemitinės neapykantos kurstymo pasaulyje. Jis taip pat pabrėžė, kad kritika, kylanti iš šalies vidaus, jam atrodo ypač nepriimtina.

    „Mes kovojame su pasauliniu antisemitizmo kurstymu, o kai tai ateina iš mūsų pačių vidaus, tai yra nepakeliama“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas, viešai pavadinęs filmą niekšišku ir pareiškęs ketinantis imtis veiksmų dėl režisierių pilietybės. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras režisierius taip pat išvadino gėda ir ragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Filmas pasirodė tęsiantis ilgalaikiam Izraelio ir „Hamas“ karui, prasidėjusiam po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per kelerius metus trukusius smūgius žuvo daugiau nei 73 000 žmonių, tačiau šie skaičiai tarptautinėje erdvėje vertinami skirtingai dėl ribotų nepriklausomo patikrinimo galimybių karo zonoje.

    Tuo pat metu dalis tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir Jungtinių Tautų struktūras, viešai kėlė klausimus dėl Izraelio veiksmų atitikties tarptautinei humanitarinei teisei. Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad jo taikiniai nukreipti į „Hamas“ infrastruktūrą, o civilių žūtys esą yra tragiška karo pasekmė.

    NAZA kūrėjai teigia siekiantys, kad filmą pamatytų Izraelio visuomenė ir kad diskusija vyktų šalies viduje, o ne tik tarptautiniuose festivaliuose. Kol kas oficiali filmo premjeros kino teatruose data nėra paskelbta, tačiau žinoma, kad jis planuojamas rodyti ir kituose festivaliuose Europoje bei JAV.

  • Venecijoje apdovanotas dokumentinis filmas NAZA: Izraelio ministras grasina atimti režisierių pilietybę

    Venecijoje apdovanotas dokumentinis filmas NAZA: Izraelio ministras grasina atimti režisierių pilietybę

    Venecijos kino festivalyje specialiuoju žiuri prizu įvertintas dokumentinis filmas NAZA sukėlė politinę audrą Izraelyje. Šalies kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiąs, kad filmo režisieriams Yuvalui Abrahamui ir Rachel Szor būtų panaikinta Izraelio pilietybė.

    80 minučių trukmės juosta, pasak kūrėjų ir oficialaus pristatymo, nagrinėja Izraelio veiksmus Gazos kare ir civilių aukų mastą. Filmo pavadinimas siejamas su kariniu terminu, kuriuo, kaip teigiama filme, apibūdinama tikėtina civilių žūtis per oro smūgius.

    Ministro pareiškimas po apdovanojimo

    M. Zoharas savo viešame komentare filmą pavadino žalingu valstybei ir teigė, kad kūrėjai esą „kenkia tėvynei“ siekdami tarptautinių ovacijų. Jis taip pat kritiką Izraelio veiksmams siejo su antisemitizmo skatinimu.

    „Kaip kultūros ministras nedelsdamas imsiuosi veiksmų, kad šiems kūrėjams būtų panaikinta Izraelio pilietybė dėl valstybės išdavystės“, – sakė Miki Zoharas.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jų pozicija esą naudinga Izraelio priešams. Šie pareiškimai pasklido praėjus vos parai po apdovanojimų ceremonijos.

    Filmas ir reakcijos Izraelyje

    NAZA Venecijoje sulaukė išskirtinio dėmesio: po premjeros publika, anot renginio apžvalgų, filmą palydėjo itin ilga ovacijų banga. Kūrėjai teigia, kad filmas kurtas slaptai, o jame pateikiami interviu su Izraelio kariuomenės žvalgybos pareigūnais, kariais ir informatoriais.

    Vis dėlto Izraelyje reakcijos nevienareikšmės. Kairiųjų pažiūrų politikas Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu ir pabrėžė, kad filmas, jo vertinimu, atskleidžia Gazos karo realybę.

    Tuo metu laikraštis Haaretz redakciniame tekste akcentavo, kad tokie filmai gali priversti visuomenę susidurti su nepatogiais klausimais apie karo eigą ir jo kainą. Ši diskusija Izraelyje jau kurį laiką vyksta ne tik politinėje ar žiniasklaidos, bet ir kultūros erdvėje.

    Platesnis karo ir tarptautinių vertinimų kontekstas

    Karas paaštrėjo po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinėje erdvėje daugėja skirtingų teisinės ir moralinės atsakomybės vertinimų.

    Dalies tarptautinių organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir Jungtinių Tautų institucijų, pareiškimuose Izraelio veiksmai Gazos Ruože apibūdinami kaip galimai atitinkantys genocido ar kitų sunkių tarptautinių nusikaltimų požymius. Izraelis tokius kaltinimus atmeta, pabrėždamas teisę gintis ir kovą su „Hamas“.

    Kol kas nėra paskelbta, kada NAZA pasirodys kino teatruose plačiu mastu, tačiau filmas numatytas rodyti ir kituose tarptautiniuose festivaliuose. Situaciją papildomai kaitina klausimas, ar ir kaip Izraelio valdžia galėtų teisiškai įgyvendinti grasinimus dėl pilietybės panaikinimo, nes tokie sprendimai paprastai turi aukštą teisinį slenkstį ir kelia žmogaus teisių diskusijas.