CP v2

Tag: Miłosz Motyka

  • Lenkija patvirtino branduolinės energetikos planą: iki 9 GWe naujų pajėgumų ir 70 proc. vietos įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kuri numato iki 9 GWe naujų branduolinių elektrinių galios. Sprendimą per konferenciją Katovicuose pristatė energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad tai viena svarbiausių šalies energetikos transformacijos krypčių.

    Atnaujintoje programoje įtvirtinta, kad Lenkija planuoja statyti didelės galios III arba III plius kartos slėgiminius vandens reaktorius. Tokie reaktoriai Europoje laikomi brandžiu standartu, o jų diegimas siejamas su didesniu saugumu ir patikimesne elektros gamyba.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato planą ir ruošiasi atnaujinti valstybės energetikos politiką. Šie dokumentai turėtų apibrėžti ne tik naujas investicijas, bet ir bendrą kryptį, kaip Lenkija planuoja mažinti anglies naudojimą ir užtikrinti tiekimo saugumą.

    Branduolinis projektas kaip pramonės variklis

    Atsinaujinusi programa pabrėžia ne vien elektros gamybą, bet ir siekį sukurti stiprią vietinę branduolinės pramonės grandinę. Skelbiama, kad vėlesniuose projektuose Lenkijos įmonių dalis galėtų siekti iki 70 proc., o tai reikštų daugiau užsakymų rangovams, inžinerijos bendrovėms ir gamintojams.

    Tokie tikslai atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dideli energetikos projektai vis dažniau vertinami ir per ekonominės naudos prizmę. Šalys siekia, kad investicijos į strateginę infrastruktūrą stiprintų vietos pramonę, o ne taptų vien importuojamų technologijų pirkimu.

    Energijos kaupimas iki 2030 metų

    Kartu su branduoliniais planais Lenkija akcentuoja energijos kaupimo plėtrą, kuri turėtų padėti stabilizuoti elektros sistemą. Energetikos ministras įvardijo tikslą iki 2030 metų pasiekti 6 GW įdiegtos galios energijos kaupikliuose.

    „Iki 2030 metų siekiame 6 gigavatų įdiegtos galios energijos kaupikliuose. Tai taip pat turėtų prisidėti prie mažesnių sąskaitų už elektrą“, – sakė Miłosz Motyka.

    Energijos kaupimas, kartu su sparčiai vystomais atsinaujinančiais ištekliais ir planuojamomis bazinės generacijos investicijomis, tampa esminiu elementu, siekiant mažesnių kainų svyravimų ir patikimesnio tiekimo. Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad šalis branduolinę energetiką mato kaip ilgalaikį sprendimą, tačiau paraleliai stato ir trumpesnio laikotarpio stabilizavimo priemones.

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • Lenkija baigia CPN paketą: nuo rugsėjo brangs degalai, nes nebus pratęsta sumažinto PVM schema

    Lenkijoje iki rugpjūčio pabaigos dar galios vadinamasis CPN (Ceny Paliwa Niżej) paketas, kuriuo buvo mažinamas PVM ir ribojamos maksimalios degalų kainos. Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad Vyriausybė šios schemos pratęsti neplanuoja.

    Ministro teigimu, priemonė nuo pat pradžių buvo finansuojama tik ribotą laiką, nes rėmėsi biudžeto galimybėmis. Jis pabrėžė, kad dėl įtemptų viešųjų finansų ir kitų prioritetų, tokių kaip gynyba, infrastruktūra, švietimas ir sveikata, papildomoms subsidijoms erdvės nebelieka.

    „CPN paketas buvo suplanuotas iki rugpjūčio pabaigos, tiek leido biudžeto finansavimas, o pratęsimui nebeturime tvaraus šaltinio“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministras taip pat siejo sprendimą su prezidento Karolio Nawrockio žingsniu perduoti Konstituciniam Teismui įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio mokesčio naftos sektoriui. Pasak jo, būtent ši planuota įplaukų dalis turėjo kompensuoti biudžeto netektis, kurios atsirado dėl sumažinto PVM degalams.

    Pagal viešai skelbtus vertinimus, paskutinės dvi CPN paketo savaitės valstybės biudžetui kainavo apie 110 000 000 eurų, o visa programa iš viso siekė maždaug 1 100 000 000 eurų. Tai reiškia, kad net ir trumpalaikis degalų kainų „užšaldymas“ tapo reikšminga, iš anksto neplanuota išlaidų eilute.

    Nuo rugsėjo 1 dienos turėtų būti grąžintas standartinis 23 proc. PVM tarifas, todėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje, tikėtina, kils automatiškai. Rinkos analitikai Lenkijoje prognozuoja, kad benzinas ir dyzelinas gali pabrangti maždaug 0,14–0,21 euro už litrą, priklausomai nuo kainodaros ir naftos kainų dinamikos.

    CPN paketas buvo pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į naftos kainų šuolius ir geopolitinę įtampą, kuri didino energijos išteklių kainų svyravimus. Schema rėmėsi ne tik PVM sumažinimu, bet ir maksimalios kainos formule, kuri apėmė vidutinę didmeninę kainą, mokesčius ir fiksuotą mažmeninę maržą.

    Vyriausybė pabrėžia, kad kainų reguliavimas ir mokesčių mažinimas gali būti taikomi tik trumpuoju laikotarpiu, kai būtina amortizuoti staigius šokus. Ilgainiui svarbiausiais veiksniais išlieka naftos kainos pasaulinėse rinkose, nacionaliniai mokesčiai ir konkurencija degalinių tinkle.

  • Lenkijos energetikos ministras ramina dėl dujų: saugyklos jau per 53 proc., pildymas prasidės birželį

    Lenkijoje artėjant kitam šildymo sezonui dujų tiekimo sutrikimų neprognozuojama, teigia šalies energetikos ministras Miłoszas Motyka. Pasak jo, požeminių saugyklų pildymas turėtų startuoti birželį, o importo kryptys ir apimtys esą suplanuotos taip, kad rudenį būtų pasiektas saugus atsargų lygis.

    Remiantis dujų saugyklų operatoriaus „Gas Storage Poland“ pateikiamais duomenimis, požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 53 proc. Toks lygis, pasak Lenkijos pusės, yra vienas geriausių tarp Europos Sąjungos valstybių šio sezono pabaigoje, kai daugelyje šalių atsargos buvo mažesnės.

    Tuo metu Europos Sąjungoje gegužės viduryje vidutinis saugyklų užpildymas siekė 35,7 proc., rodo Europos dujų infrastruktūros duomenų suvestinės. Bendras sukauptų atsargų kiekis ES viršijo 400 TWh, tačiau jis buvo žemiau pastarųjų penkerių metų vidurkio, siekusio 48,4 proc., todėl dalis rinkos dalyvių dėmesį telkia į vasaros pildymo tempą ir kainų dinamiką.

    Importo planas ir LNG vaidmuo

    Ministras tikina, kad Lenkija turi užtikrintas suskystintų gamtinių dujų tiekimo apimtis, o LNG išlieka viena svarbiausių alternatyvų vamzdyniniams srautams. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV ir Norvegija, o papildomi kroviniai, esant poreikiui, turėtų atkeliauti ir iš Afrikos šalių į Lenkijos SGD terminalą.

    „Nebus jokių problemų užpildyti Lenkijos saugyklas dujomis prieš kitą žiemą. Netrukus, nuo birželio, pradėsime jų pildymą. Turime užtikrintas LNG tiekimo apimtis, o iki kito šildymo sezono būsime tinkamai pasirengę“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Energetikos rinkoje saugyklų pildymas vasarą paprastai tampa vienu svarbiausių kainas veikiančių veiksnių: kuo daugiau dujų perkama į atsargas, tuo didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, stabilus ir iš anksto suplanuotas importas padeda sumažinti staigių kainų šuolių riziką, jei rudenį prasidėtų intensyvus pirkimas.

    Degalų kainų klausimas ir Ormuzo sąsiauris

    Ministras taip pat užsiminė apie galimą laikinos degalų kainų mažinimo programos CPN ateitį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų dar nėra. Anot jo, situacija vertinama atsižvelgiant į didmeninės rinkos pokyčius, kuriuos pastaruoju metu veikia įtampa, susijusi su Ormuzo sąsiauriu.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos institucijų skaičiavimais, programa, apimanti pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą degalams ir maksimalios dienos mažmeninės kainos ribojimą, valstybės biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Dėl to diskusijose akcentuojamas balansas tarp trumpalaikės pagalbos vartotojams ir ilgalaikių fiskalinių pasekmių.

    Rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad energetinių išteklių kainas Europoje lemia ne vien vietinės atsargos, bet ir pasauliniai veiksniai: SGD krovinių konkurencija su Azija, infrastruktūros pajėgumai, geopolitinės rizikos bei vartojimo pokyčiai. Todėl šią vasarą stebimas saugyklų pildymo tempas ir tiekimo patikimumas gali tapti vienu svarbiausių indikatorių, nuo kurių priklausys rudens ir žiemos kainų scenarijai.