Lenkijoje įsibėgėja diskusija, kaip paspartinti biometano plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų. Spalio 28 dieną biometanui skirtoje konferencijoje ministras Miłoszas Motyka pabrėžė, kad technologijos vystymas turi plačią politinę paramą.
Pasak ministro, didžiausia kliūtis šiandien yra ne technologijos ar kapitalas, o vietos bendruomenių nepritarimas. Todėl svarstoma idėja kurti mechanizmą, pagal kurį gyventojai ar savivaldybės gautų apčiuopiamą finansinę naudą už kaimynystę su nauja biometano ar biodujų gamykla.
Naujas įstatymas keičia rinką
Spalio 16 dieną paskelbtas biometanui skirtas įstatymas Lenkijoje įveda aiškesnes taisykles investuotojams, ypač didesniems projektams. Pagrindinis pokytis yra aukcionų sistema įrenginiams, kurių galia viršija 1 MW, kai valstybė nustatytą laiką užtikrina fiksuotą žaliojo dujų produkto kainą.
Toks modelis mažina pajamų neapibrėžtumą ir palengvina finansavimą, nes bankams ir investuotojams svarbiausia prognozuojamas pinigų srautas. Dėl to rinka, operatorių teigimu, reagavo greitai: dujų skirstymo tinklų valdytojas gavo šimtus užklausų dėl prijungimo sąlygų.
Kodėl biometanas tampa strateginis
Biometanas pagal cheminę sudėtį yra labai artimas gamtinėms dujoms, todėl, jį išvalius, galima tiekti į esamus dujų tinklus. Tai reiškia, kad pereinant prie vietinės kilmės kuro nereikia iš esmės perstatyti visos infrastruktūros, kaip dažnai nutinka su kitomis technologijomis.
Energetiniu požiūriu biometanas laikomas patraukliu ir dėl to, kad gamyba gali vykti ištisus metus, nepriklausomai nuo saulės ar vėjo sąlygų. Žaliava dažniausiai yra žemės ūkio atliekos, mėšlas, srutos ar maisto pramonės likučiai, tad kartu sprendžiami ir atliekų tvarkymo klausimai.
Mokėjimai už sutikimą ir kitos kliūtys
Ministras Motyka atvirai įvardijo, kad visuomenės pasipriešinimas yra didžiausia rizika planuojant naujas biometano jėgaines. Siekiant mažinti įtampą, svarstomi bendruomeniniai fondai ir kompensacijos savivaldybėms ar gyventojams, kad nauda būtų juntama ne tik nacionaliniu, bet ir vietos lygmeniu.
Kartu pažymima, kad vien kompensacijų nepakaks, jei nesutrumpės biurokratinės procedūros. Tarp dažniausiai minimų problemų yra ilgi leidimų derinimai, sudėtingas prijungimas prie tinklų ir poreikis užtikrinti technologinius standartus, kad į tinklą patekęs biometanas atitiktų kokybės reikalavimus.
Lenkijos tikslas yra ambicingas: pasiekti iki 3 milijardų kubinių metrų biometano per metus gamybą. Tokia apimtis, valdžios argumentu, reikštų ne tik didesnį energetinį saugumą, bet ir naują, stabilesnį pajamų šaltinį ūkiams bei maisto pramonei, kurie galėtų monetizuoti atliekas.
Ekspertai pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai veiks aukcionų sistema, ar bus pakankamai tinklo pajėgumų ir ar pavyks susitarti su bendruomenėmis. Jei šie elementai suveiks kartu, biometanas gali tapti vienu greičiausių būdų didinti vietinę dujų pasiūlą pereinamuoju energetikos laikotarpiu.
Leave a Reply