CP v2

Tag: Miškų apsauga

  • Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Palikai padangas miške? Bauda gali siekti 6 000 eurų, o žala gamtai – ilgalaikė

    Artėjant sezonui, kai vairuotojai keičia vasarines padangas į žiemines, miškininkai primena ir kitą pareigą – nebetinkamas naudoti padangas sutvarkyti teisėtai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) fiksuoja, kad padangų keitimo laikotarpiais miškuose jų atsiranda tonomis, o tvarkymas kainuoja laiką ir lėšas.

    VMU duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad bendra tendencija lyg ir gerėja, tačiau problema išlieka.

    Miškuose pasitaiko ir vadinamųjų karštųjų taškų, kai vienoje vietoje randami ypač dideli kiekiai atliekų. Pavyzdžiui, 2025 metais spalį VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje surinkta per penkias tonas padangų, beveik dvigubai daugiau nei per visus 2024 metus šioje girininkijoje.

    Ilgai yranti tarša ir gaisrų rizika

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl miške jos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir ilgainiui teršia aplinką. Irimo metu į dirvožemį ir gruntinius vandenis gali patekti teršalai, įskaitant sunkiuosius metalus ir naftos produktų likučius.

    Ypač pavojinga, kai padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o degant susidaro tiršti dūmai ir kenksmingi degimo produktai. Užterštas gesinimo vanduo bei nuosėdos gali patekti į dirvožemį ir vandens telkinius, o pasekmės išlieka ilgai.

    Miškininkai pabrėžia, kad kuo daugiau atliekų paliekama miške, tuo daugiau resursų tenka nukreipti jų surinkimui, o ne miškų priežiūrai ar poilsiaviečių tvarkymui. Surinkimas apima ne tik fizinį darbą, bet ir išvežimą bei perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams, o didesniems kiekiams kartais reikia specialios technikos.

    Kur priduoti senas padangas?

    Patogiausias būdas – padangas palikti ten, kur jos keičiamos: autoservisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai reiškia, kad keičiant keturias padangas, tiek pat senų paprastai galima palikti iškart vietoje.

    Nemokamas priėmimas taikomas ir prekybos vietose, tačiau čia galioja sąlygos dėl kiekio bei įsigijimo fakto: pardavėjas turi priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų, arba pirktų ne seniau kaip prieš vienus metus. Jei padangos atiduodamos ne pirkimo metu, gali tekti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena alternatyva – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose gyventojams nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės taisykles, darbo laiką ir priimamus kiekius, kad kelionė nebūtų veltui.

    Didesnius kiekius galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams, tačiau ši paslauga gali būti mokama. Specialistai pataria įsitikinti, kad paslaugos teikėjas turi leidimus, nes priešingu atveju rizika, kad atliekos atsidurs pamiškėje, išlieka, o atsakomybės klausimai gali komplikuotis.

    Kokios baudos gresia teršėjams?

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra baudos suma negali viršyti 6 000 eurų.

    Be baudos, gali būti pareikalauta atlyginti ir aplinkai padarytą žalą, todėl galutinė suma neretai viršija tai, kiek kainuotų teisėtas atliekų perdavimas. VMU akcentuoja, kad neteisėtas atsikratymas padangomis dažniausiai tampa brangiausiu įmanomu sprendimu.

    Gyventojai, miške pastebėję išmestas padangas ar kitas atliekas, raginami kuo tiksliau užfiksuoti vietą ir aplinkybes bei pranešti atsakingoms tarnyboms. Jei pastebimi pažeidėjai, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užsirašyti automobilio valstybinį numerį ir kitą identifikuojančią informaciją.

  • Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Miškuose išmestos padangos atsieis brangiau nei manėte: žala gamtai ir baudos iki 6 000 eurų

    Artėjant laikui, kai vairuotojai masiškai keičia vasarines padangas į žiemines, Valstybinių miškų urėdija primena ir kitą pareigą: nebetinkamos naudoti padangos negali atsidurti miške. Miškininkai kasmet randa ir išveža dešimtis ar net šimtus tonų tokių atliekų, o jų surinkimas kainuoja laiką ir pinigus.

    Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2025 metais miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 metais jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 metais – daugiau nei 212 tonų, tad nors kiekiai mažėja, problema vis dar išlieka aktuali.

    Didžiausi atliekų kiekiai dažnai randami keičiantis sezonams, kai dalis žmonių bando atsikratyti senomis padangomis nelegaliai. Pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai vienoje vietoje aptinkama kelios tonos, o tai rodo, kad teršimas neretai būna tyčinis ir sistemingas.

    Kokia žala padaroma miškui

    Padangos yra ilgaamžės atliekos, todėl paliktos gamtoje ilgai neirsta, darko kraštovaizdį ir tampa nuolatiniu taršos šaltiniu. Joms dėvintis ir yrant, į aplinką gali patekti teršalai, kurie ilgainiui blogina dirvožemio būklę ir gali pasiekti gruntinius vandenis.

    Ypač didelė rizika kyla, jei padangos užsidega: tokie gaisrai sunkiai gesinami, o dūmai ir degimo produktai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be to, gesinimo metu užterštas vanduo gali pasklisti į dirvožemį ir vandens telkinius.

    Kur legalai priduoti senas padangas

    Patogiausias kelias yra padangų keitimas autoservise, nes servisas privalo nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tai leidžia vairuotojui iš karto atsakingai sutvarkyti atliekas ir išvengti bet kokių papildomų rūpesčių.

    Padangų prekybos vietose taip pat taikoma priėmimo tvarka: pardavėjas privalo nemokamai priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, kurios neviršija iš jo perkamų arba ne seniau kaip prieš vienus metus pirktų padangų skaičiaus. Jei padangos grąžinamos ne pirkimo metu, gali prireikti įrodyti pirkimo laiką.

    Dar viena galimybė yra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose iš gyventojų nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Prieš vykstant verta pasitikslinti konkrečias priėmimo sąlygas ir darbo laiką, nes ribojimai skiriasi.

    Baudos teršėjams ir ką daryti radus atliekas

    Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, o bendra bauda gali siekti iki 6 000 eurų, be to, gali būti pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą.

    Valstybinių miškų urėdija ragina apie miške rastas padangas ar kitas atliekas pranešti atsakingoms institucijoms, pateikiant kuo tikslesnę vietą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Pastebėjus teršėjus veiksmo metu, rekomenduojama skambinti 112, o jei saugu, užfiksuoti automobilio valstybinius numerius ir aplinkybes.

  • Atviras šlagbaumas miške dar nereiškia leidimo: kur tikrai galima važiuoti ir statyti?

    Atviras šlagbaumas miške dar nereiškia leidimo: kur tikrai galima važiuoti ir statyti?

    Daugelis vairuotojų pamatę pakeltą šlagbaumą ir lygią miško kelio dangą tai palaiko kvietimu įvažiuoti. Tačiau taisyklė paprasta: į miško kelią galima sukti tik tada, kai jis aiškiai atvertas eismui, o ne tada, kai atrodo patogus.

    Praktikoje tai reiškia, kad lemiamas yra ženklinimas. Jei nėra nuorodų ar ženklų, leidžiančių važiuoti į poilsiavietę, gyvenvietę ar įrengtą aikštelę, miško kelias laikomas neskirtu bendram eismui, net jeigu juo ką tik nuvažiavo kiti automobiliai.

    Šlagbaumas pakeltas, bet važiuoti vis tiek negalima

    Miškininkai šlagbaumus palieka pakeltus dėl ūkinių darbų, medienos išvežimo, tarnybinių automobilių ar gelbėtojų judėjimo. Todėl vien pakeltas užtvaras nėra leidimas ir neparodo, kur prasideda ar baigiasi miško teritorija.

    Klaidina ir tai, kad užtvaras kartais stovi dar iki miško ribos, o kartais jau miške. Vairuotojui svarbu vertinti ne užtvaro vietą, o kelio statusą ir ženklus prie įvažiavimo.

    Kur galima palikti automobilį

    Automobilį miške saugiausia palikti tik pažymėtoje miško automobilių stovėjimo aikštelėje arba aiškiai nurodytoje stovėjimo vietoje. Kelio praplatėjimas, pakraštys prie kirtavietės, aikštelė pievelėje ar laukymėje savaime nesuteikia teisės ten statyti.

    Turistinė infrastruktūra, pavyzdžiui, suoliukai, stalas ar pavėsinė, dažnai rodo poilsio vietą, bet nereiškia, kad šalia leidžiama statyti automobilį. Jei šalia nėra stovėjimą leidžiančių nuorodų, verta ieškoti oficialiai įrengtos aikštelės.

    Jeigu prie miško nėra įrengtos aikštelės, automobilį galima palikti prie viešojo kelio, jei tai leidžia kelio ženklai ir netrukdomas eismas. Užmiesčio ruožuose svarbu pasitraukti nuo važiuojamosios dalies, neužstatyti vartų, įvažiavimų ir nepriblokuoti miško kelių, kuriais gali važiuoti technika ar operatyvinės tarnybos.

    Kokios baudos gresia ir kaip fiksuojami pažeidimai

    Už neteisėtą įvažiavimą į mišką ar automobilio palikimą neleistinoje vietoje gali būti skiriama bauda iki 500 eurų. Atsakomybė taikoma ne tik automobiliams, bet ir motociklams, keturračiams, mopedams bei kitiems panašiems transporto vienetams.

    Baudą gali skirti miško pareigūnai, kurie turi teisę sustabdyti transporto priemonę ir patikrinti dokumentus. Pažeidimai gali būti nustatomi ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, naudojant miško stebėjimo priemones, o vėliau identifikuojant transporto priemonės savininką pagal registracijos duomenis.

    Jeigu vairuotojas nesutinka su bauda, jis gali atsisakyti ją priimti, o situaciją tuomet vertina teismas. Tokiu atveju gali būti vertinamas kelio ženklinimas, aplinkybės ir elgesys, o maksimali bauda teisme gali siekti iki 5 000 eurų.

    Pastaraisiais metais pažeidimų skaičius auga: neteisėto įvažiavimo į mišką atvejų padaugėjo nuo 36 303 2021 metais iki 57 713 2024 metais, tai yra 59 proc. Šis augimas siejamas ir su keturračių bei bekelės motociklų populiarėjimu, ypač šiltojo sezono savaitgaliais.

    Rengiamuose teisės aktų pakeitimuose svarstomas griežtesnis požiūris į atvejus, kai važiavimas mišku sukelia didelį triukšmą ar niokoja buveines. Tarp siūlymų minimos didesnės minimalios baudos ir papildomos piniginės prievolės, tačiau tokie pakeitimai dar nėra įsigalioję ir tebėra derinimo stadijoje.

    Norint išvengti nemalonumų, planuojant maršrutą verta iš anksto pasitikrinti, kur įrengtos oficialios stovėjimo aikštelės, o atvykus vietoje vadovautis tik kelio ženklais. Miške dažniausiai galioja ne leidimo prezumpcija, o priešinga taisyklė: jei nėra aiškaus leidimo, važiuoti ir statyti negalima.

  • Trakų miškuose vėl išvertė tonas šiukšlių: sumokėjo už išvežimą, o atliekos atsidūrė girioje

    Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai per trumpą laiką užfiksavo tris atskirus miškų teršimo atvejus. Skirtingose vietose rasta po gaisro likusių atliekų, žaliųjų atliekų ir mišrių šiukšlių, o bendras kiekis siekė apie 3 tonas.

    VMU teigimu, visais trimis atvejais pavyko nustatyti atsakingus asmenis, o užterštos teritorijos buvo sutvarkytos. Miškininkai pabrėžia, kad net ir tuomet, kai atliekas išvežti patikima paslaugos teikėjui, atsakomybės rizika niekur nedingsta, jei jos atsiduria gamtoje.

    Sumokėjo, bet atliekos atsidūrė miške

    Trakų rajone, netoli Vosyliukų, miške aptikta apie 450 kilogramų apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius kilmę paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privačiai pirčiai.

    Savininkai atliekų į mišką nevežė patys, tačiau jų išvežimą patikėjo paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Vietoj to, kad atliekos pasiektų teisėtą tvarkytoją, jos buvo išverstos valstybiniame miške.

    Pažeidimą išaiškinti padėjo vietos bendruomenė, o identifikuojant situaciją svarbūs buvo ir duomenys apie atliekų vežimui naudotą nuomotą automobilį. VMU primena, kad užsakant atliekų išvežimą verta įsitikinti, ar paslaugą teikiantis asmuo ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas ir ar pateikia perdavimą patvirtinančius dokumentus.

    Žaliosios atliekos ir kamerų įrodymai

    Kitas atvejis fiksuotas Kaišiadorių rajone, VMU Trakų regioninio padalinio prižiūrimame miške, kur buvo išmestos medžių ir krūmų šakos. Atliekos atvežtos į vietą, kur anksčiau buvo šakų sandėlis, tačiau jam ištuštėjus teritorija tapo patogia nelegalaus išvertimo vieta.

    Pažeidimą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o miškininkų vertinimu, čia palikta apie 2 tonas žaliųjų atliekų. Dėl šio įvykio surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai, skirtos baudos, o atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.

    VMU atkreipia dėmesį, kad sausos šakos ir mediena didina gaisrų riziką, nes ugnis tokiuose sąvartuose plinta greičiau, o gesinimas tampa sudėtingesnis. Be to, vienoje vietoje paliktos atliekos dažnai paskatina atsirasti naujiems nelegaliems sąvartynams.

    Daugiau kaip pusė tonos mišrių šiukšlių

    Trečiasis atvejis nustatytas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti atliekas atvežusį asmenį.

    Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda, taip pat nurodyta atliekas sutvarkyti savo lėšomis. VMU nurodo, kad teisėtam atliekų tvarkytojui šiuo atveju buvo pristatyta 560 kilogramų atliekų.

    Miškininkai pabrėžia, kad miškuose paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Plastikas, statybinės atliekos ar pavojingos medžiagos gamtoje išlieka ilgai, o jų surinkimas reikalauja papildomų žmonių ir finansinių resursų.

    VMU duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 tonos atliekų. Didžiausią dalį sudarė naudotos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 tonas, o vien Trakų regiono miškuose rasta 5,98 tonos padangų.

    Per tą patį laikotarpį valstybiniuose miškuose taip pat fiksuota daugiau kaip 10 tonų mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 tonos asbesto turinčių statybinių medžiagų. Tokios atliekos kelia papildomą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

    VMU primena, kad už atliekų palikimą miške gali grėsti administracinė, o įstatymuose numatytais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio, o nustačius pažeidėją jam dažnai tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir kompensuoti sutvarkymo išlaidas.

    Miškininkai ragina gyventojus rinktis tik teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir visada pasidomėti, kur bus pristatytos išvežamos atliekos. Taip pat rekomenduojama išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir atliekų perdavimo dokumentus, ypač kai tvarkomos po remonto ar gaisro susidariusios atliekos.

    Radus miške išmestas atliekas, apie tai galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui. Pastebėjus atliekas verčiančius asmenis, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės valstybinius numerius.

  • Japonijoje 600 metų taikomas daisugi: kaip iš vieno medžio gaunama mediena jo nenukertant

    Miškų kirtimai išlieka viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežasčių, o medienos paklausa pasaulyje nemažėja. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad nuo 1990 metų pasaulis neteko dešimčių milijonų hektarų pirminių miškų, o kartu prarandamos ir svarbios anglies sankaupos.

    Ieškant tvaresnių sprendimų, vis dažniau prisimenamos ir senosios miškininkystės praktikos. Viena jų – Japonijoje, Kioto regione, maždaug XIV amžiuje susiformavusi technika daisugi, leidžianti gauti kokybišką medieną nenukertant „motininio“ medžio.

    Daisugi pavadinimas dažnai aiškinamas kaip su kedrais siejama „platformos“ idėja, nes medis suformuojamas tarsi turėtų lygią viršutinę aikštelę. Ši praktika kilo iš poreikio gauti tiesius, vienodo storio rąstus statybai, kai tinkamos žemės plotai kedrams auginti buvo riboti.

    Vietoje to, kad medis būtų nukertamas vieną kartą, jis ilgainiui tampa nuolatiniu žaliavos šaltiniu. Taip vienas medis gali „užauginti“ daug atskirų, panašios kokybės stiebų per kelias kartas, o miško struktūra išlieka stabilesnė.

    Praktika primena kruopštų formavimą: nuo subrendusio medžio pašalinama dalis šakų, paliekant suformuotą viršutinę lają. Iš jos vertikaliai auginami keli nauji, tiesūs ūgliai, kurie vėliau tampa tinkami medienai.

    Siekiant, kad ūgliai augtų kuo tiesesni, jie ilgainiui gali būti nukreipiami ir prižiūrimi, o šoniniai ūgliai periodiškai pašalinami. Dėl tokios priežiūros gaunami lygūs, mažiau šakoti stiebai, kurie ypač vertinami statybose ir apdailoje.

    Pagrindinis daisugi privalumas – medžio gyvybingumas po „derliaus“: motininis medis lieka augti, o vietoje vieno kamieno per gyvenimą gali duoti dešimtis ar daugiau panaudojamų stiebų. Praktikos aprašymuose dažnai minima, kad produktyvumas gali išlikti apie 200–300 metų, kol pradeda pastebimai mažėti.

    Nors šis metodas nėra universali išeitis visiems miškų tipams, jis parodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė miškininkystė: daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam produktyvumui, ekosistemų atsparumui ir žaliavos kokybei, o ne vien spartai. Diskusijose apie tvarią medieną vis dažniau keliami ir atsekamumo, sertifikavimo bei biologinės įvairovės apsaugos klausimai.

  • Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajono savivaldybė kviečia žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas 2026 metų finansinei paramai. Lėšos skiriamos priemonėms, padedančioms sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą miškui, želdiniams ir ūkiui.

    Parama teikiama iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, o išlaidos kompensuojamos tik po to, kai darbai ar pirkimai realiai įvykdyti ir apmokėti. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu išsaugoti sąskaitas, apmokėjimo įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas.

    Kokios priemonės finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms prevencijos priemonėms: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo paslaugų iki miško plotų aptvėrimo tvoromis ar apsauginėmis juostomis. Taip pat gali būti kompensuojamos medelių individualios apsaugos priemonės ir jų įrengimas.

    Be to, remiamas laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančių želdinių pirkimas ir įveisimas, taip pat daugiamečių aukštaūgių augalų įrengimas aikštelėse. Programoje numatyti ir papildomo elninių žvėrių šėrimo miško kirtimo atliekomis darbai, bebraviečių ardymo darbai bei kitos prevencinės priemonės.

    Svarbi sąlyga dėl dvigubo finansavimo

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tos pačios prevencinės priemonės negali būti finansuojamos du kartus. Jei priemonės jau įgyvendintos naudojant Europos Sąjungos paramą, jos negali būti pakartotinai kompensuojamos iš Specialiosios programos lėšų.

    Prieš teikiant paraišką verta pasitikrinti, ar planuojami darbai nėra finansuojami kitomis programomis, ir aiškiai atskirti skirtingų šaltinių remiamas veiklas. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška atmetama dėl nesuderinamų finansavimo sąlygų.

    Ką būtina nurodyti paraiškoje?

    Paraiškoje reikia aprašyti planuojamų priemonių pobūdį, terminus ir apimtis, taip pat pateikti lėšų poreikį su sąmata. Kadangi finansavimas vykdomas kompensavimo būdu, vertinant paraišką svarbu, ar numatyti veiksmai yra realistiški ir pagrįsti.

    Kartu su paraiška būtina pateikti žemės sklypo planą ar schemą, kurioje matytųsi planuojamos prevencinės priemonės, taip pat detalų numatomų darbų aprašymą su preliminariais skaičiavimais. Taip pat reikalingi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę į sklypą.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 5 dienos Biržų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 59, Biržuose, Viešosios tvarkos skyriuje 316 kabinete (trečiame aukšte). Paraiškas galima teikti ir elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu +370 615 15 469 arba elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt. Savivaldybė primena, kad sprendimą dėl kompensavimo lems ne tik paraiškos turinys, bet ir vėliau pateikti faktinių išlaidų dokumentai.