Tag: Miškų apsauga

  • Trakų miškuose vėl išvertė tonas šiukšlių: sumokėjo už išvežimą, o atliekos atsidūrė girioje

    Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai per trumpą laiką užfiksavo tris atskirus miškų teršimo atvejus. Skirtingose vietose rasta po gaisro likusių atliekų, žaliųjų atliekų ir mišrių šiukšlių, o bendras kiekis siekė apie 3 tonas.

    VMU teigimu, visais trimis atvejais pavyko nustatyti atsakingus asmenis, o užterštos teritorijos buvo sutvarkytos. Miškininkai pabrėžia, kad net ir tuomet, kai atliekas išvežti patikima paslaugos teikėjui, atsakomybės rizika niekur nedingsta, jei jos atsiduria gamtoje.

    Sumokėjo, bet atliekos atsidūrė miške

    Trakų rajone, netoli Vosyliukų, miške aptikta apie 450 kilogramų apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius kilmę paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privačiai pirčiai.

    Savininkai atliekų į mišką nevežė patys, tačiau jų išvežimą patikėjo paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Vietoj to, kad atliekos pasiektų teisėtą tvarkytoją, jos buvo išverstos valstybiniame miške.

    Pažeidimą išaiškinti padėjo vietos bendruomenė, o identifikuojant situaciją svarbūs buvo ir duomenys apie atliekų vežimui naudotą nuomotą automobilį. VMU primena, kad užsakant atliekų išvežimą verta įsitikinti, ar paslaugą teikiantis asmuo ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas ir ar pateikia perdavimą patvirtinančius dokumentus.

    Žaliosios atliekos ir kamerų įrodymai

    Kitas atvejis fiksuotas Kaišiadorių rajone, VMU Trakų regioninio padalinio prižiūrimame miške, kur buvo išmestos medžių ir krūmų šakos. Atliekos atvežtos į vietą, kur anksčiau buvo šakų sandėlis, tačiau jam ištuštėjus teritorija tapo patogia nelegalaus išvertimo vieta.

    Pažeidimą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o miškininkų vertinimu, čia palikta apie 2 tonas žaliųjų atliekų. Dėl šio įvykio surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai, skirtos baudos, o atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.

    VMU atkreipia dėmesį, kad sausos šakos ir mediena didina gaisrų riziką, nes ugnis tokiuose sąvartuose plinta greičiau, o gesinimas tampa sudėtingesnis. Be to, vienoje vietoje paliktos atliekos dažnai paskatina atsirasti naujiems nelegaliems sąvartynams.

    Daugiau kaip pusė tonos mišrių šiukšlių

    Trečiasis atvejis nustatytas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti atliekas atvežusį asmenį.

    Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda, taip pat nurodyta atliekas sutvarkyti savo lėšomis. VMU nurodo, kad teisėtam atliekų tvarkytojui šiuo atveju buvo pristatyta 560 kilogramų atliekų.

    Miškininkai pabrėžia, kad miškuose paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Plastikas, statybinės atliekos ar pavojingos medžiagos gamtoje išlieka ilgai, o jų surinkimas reikalauja papildomų žmonių ir finansinių resursų.

    VMU duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 tonos atliekų. Didžiausią dalį sudarė naudotos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 tonas, o vien Trakų regiono miškuose rasta 5,98 tonos padangų.

    Per tą patį laikotarpį valstybiniuose miškuose taip pat fiksuota daugiau kaip 10 tonų mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 tonos asbesto turinčių statybinių medžiagų. Tokios atliekos kelia papildomą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

    VMU primena, kad už atliekų palikimą miške gali grėsti administracinė, o įstatymuose numatytais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio, o nustačius pažeidėją jam dažnai tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir kompensuoti sutvarkymo išlaidas.

    Miškininkai ragina gyventojus rinktis tik teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir visada pasidomėti, kur bus pristatytos išvežamos atliekos. Taip pat rekomenduojama išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir atliekų perdavimo dokumentus, ypač kai tvarkomos po remonto ar gaisro susidariusios atliekos.

    Radus miške išmestas atliekas, apie tai galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui. Pastebėjus atliekas verčiančius asmenis, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės valstybinius numerius.

  • Japonijoje 600 metų taikomas daisugi: kaip iš vieno medžio gaunama mediena jo nenukertant

    Miškų kirtimai išlieka viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežasčių, o medienos paklausa pasaulyje nemažėja. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad nuo 1990 metų pasaulis neteko dešimčių milijonų hektarų pirminių miškų, o kartu prarandamos ir svarbios anglies sankaupos.

    Ieškant tvaresnių sprendimų, vis dažniau prisimenamos ir senosios miškininkystės praktikos. Viena jų – Japonijoje, Kioto regione, maždaug XIV amžiuje susiformavusi technika daisugi, leidžianti gauti kokybišką medieną nenukertant „motininio“ medžio.

    Daisugi pavadinimas dažnai aiškinamas kaip su kedrais siejama „platformos“ idėja, nes medis suformuojamas tarsi turėtų lygią viršutinę aikštelę. Ši praktika kilo iš poreikio gauti tiesius, vienodo storio rąstus statybai, kai tinkamos žemės plotai kedrams auginti buvo riboti.

    Vietoje to, kad medis būtų nukertamas vieną kartą, jis ilgainiui tampa nuolatiniu žaliavos šaltiniu. Taip vienas medis gali „užauginti“ daug atskirų, panašios kokybės stiebų per kelias kartas, o miško struktūra išlieka stabilesnė.

    Praktika primena kruopštų formavimą: nuo subrendusio medžio pašalinama dalis šakų, paliekant suformuotą viršutinę lają. Iš jos vertikaliai auginami keli nauji, tiesūs ūgliai, kurie vėliau tampa tinkami medienai.

    Siekiant, kad ūgliai augtų kuo tiesesni, jie ilgainiui gali būti nukreipiami ir prižiūrimi, o šoniniai ūgliai periodiškai pašalinami. Dėl tokios priežiūros gaunami lygūs, mažiau šakoti stiebai, kurie ypač vertinami statybose ir apdailoje.

    Pagrindinis daisugi privalumas – medžio gyvybingumas po „derliaus“: motininis medis lieka augti, o vietoje vieno kamieno per gyvenimą gali duoti dešimtis ar daugiau panaudojamų stiebų. Praktikos aprašymuose dažnai minima, kad produktyvumas gali išlikti apie 200–300 metų, kol pradeda pastebimai mažėti.

    Nors šis metodas nėra universali išeitis visiems miškų tipams, jis parodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė miškininkystė: daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam produktyvumui, ekosistemų atsparumui ir žaliavos kokybei, o ne vien spartai. Diskusijose apie tvarią medieną vis dažniau keliami ir atsekamumo, sertifikavimo bei biologinės įvairovės apsaugos klausimai.

  • Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajono savivaldybė kviečia žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas 2026 metų finansinei paramai. Lėšos skiriamos priemonėms, padedančioms sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą miškui, želdiniams ir ūkiui.

    Parama teikiama iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, o išlaidos kompensuojamos tik po to, kai darbai ar pirkimai realiai įvykdyti ir apmokėti. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu išsaugoti sąskaitas, apmokėjimo įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas.

    Kokios priemonės finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms prevencijos priemonėms: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo paslaugų iki miško plotų aptvėrimo tvoromis ar apsauginėmis juostomis. Taip pat gali būti kompensuojamos medelių individualios apsaugos priemonės ir jų įrengimas.

    Be to, remiamas laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančių želdinių pirkimas ir įveisimas, taip pat daugiamečių aukštaūgių augalų įrengimas aikštelėse. Programoje numatyti ir papildomo elninių žvėrių šėrimo miško kirtimo atliekomis darbai, bebraviečių ardymo darbai bei kitos prevencinės priemonės.

    Svarbi sąlyga dėl dvigubo finansavimo

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tos pačios prevencinės priemonės negali būti finansuojamos du kartus. Jei priemonės jau įgyvendintos naudojant Europos Sąjungos paramą, jos negali būti pakartotinai kompensuojamos iš Specialiosios programos lėšų.

    Prieš teikiant paraišką verta pasitikrinti, ar planuojami darbai nėra finansuojami kitomis programomis, ir aiškiai atskirti skirtingų šaltinių remiamas veiklas. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška atmetama dėl nesuderinamų finansavimo sąlygų.

    Ką būtina nurodyti paraiškoje?

    Paraiškoje reikia aprašyti planuojamų priemonių pobūdį, terminus ir apimtis, taip pat pateikti lėšų poreikį su sąmata. Kadangi finansavimas vykdomas kompensavimo būdu, vertinant paraišką svarbu, ar numatyti veiksmai yra realistiški ir pagrįsti.

    Kartu su paraiška būtina pateikti žemės sklypo planą ar schemą, kurioje matytųsi planuojamos prevencinės priemonės, taip pat detalų numatomų darbų aprašymą su preliminariais skaičiavimais. Taip pat reikalingi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę į sklypą.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 5 dienos Biržų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 59, Biržuose, Viešosios tvarkos skyriuje 316 kabinete (trečiame aukšte). Paraiškas galima teikti ir elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu +370 615 15 469 arba elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt. Savivaldybė primena, kad sprendimą dėl kompensavimo lems ne tik paraiškos turinys, bet ir vėliau pateikti faktinių išlaidų dokumentai.