Miškų kirtimai išlieka viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežasčių, o medienos paklausa pasaulyje nemažėja. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad nuo 1990 metų pasaulis neteko dešimčių milijonų hektarų pirminių miškų, o kartu prarandamos ir svarbios anglies sankaupos.
Ieškant tvaresnių sprendimų, vis dažniau prisimenamos ir senosios miškininkystės praktikos. Viena jų – Japonijoje, Kioto regione, maždaug XIV amžiuje susiformavusi technika daisugi, leidžianti gauti kokybišką medieną nenukertant „motininio“ medžio.
Kas yra daisugi ir kodėl ji atsirado
Daisugi pavadinimas dažnai aiškinamas kaip su kedrais siejama „platformos“ idėja, nes medis suformuojamas tarsi turėtų lygią viršutinę aikštelę. Ši praktika kilo iš poreikio gauti tiesius, vienodo storio rąstus statybai, kai tinkamos žemės plotai kedrams auginti buvo riboti.
Vietoje to, kad medis būtų nukertamas vieną kartą, jis ilgainiui tampa nuolatiniu žaliavos šaltiniu. Taip vienas medis gali „užauginti“ daug atskirų, panašios kokybės stiebų per kelias kartas, o miško struktūra išlieka stabilesnė.
Kaip veikia technika: mediena be kirtimo
Praktika primena kruopštų formavimą: nuo subrendusio medžio pašalinama dalis šakų, paliekant suformuotą viršutinę lają. Iš jos vertikaliai auginami keli nauji, tiesūs ūgliai, kurie vėliau tampa tinkami medienai.
Siekiant, kad ūgliai augtų kuo tiesesni, jie ilgainiui gali būti nukreipiami ir prižiūrimi, o šoniniai ūgliai periodiškai pašalinami. Dėl tokios priežiūros gaunami lygūs, mažiau šakoti stiebai, kurie ypač vertinami statybose ir apdailoje.
Ką tai reiškia tvarumui šiandien
Pagrindinis daisugi privalumas – medžio gyvybingumas po „derliaus“: motininis medis lieka augti, o vietoje vieno kamieno per gyvenimą gali duoti dešimtis ar daugiau panaudojamų stiebų. Praktikos aprašymuose dažnai minima, kad produktyvumas gali išlikti apie 200–300 metų, kol pradeda pastebimai mažėti.
Nors šis metodas nėra universali išeitis visiems miškų tipams, jis parodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė miškininkystė: daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam produktyvumui, ekosistemų atsparumui ir žaliavos kokybei, o ne vien spartai. Diskusijose apie tvarią medieną vis dažniau keliami ir atsekamumo, sertifikavimo bei biologinės įvairovės apsaugos klausimai.
Leave a Reply