CP v2

Tag: Mitybos įpročiai

  • Dietologas įvardijo geriausią mėsą: daugelis ją aplenkia, nors baltymų joje – apstu

    Dietologas įvardijo geriausią mėsą: daugelis ją aplenkia, nors baltymų joje – apstu

    Brangstant maistui vis daugiau pirkėjų kritiškai vertina, kokia mėsa atsiduria krepšelyje: ieškoma trumpesnės sudėties, aiškios kilmės ir geresnės maistinės vertės. Vis dažniau keliami klausimai, ar įprasta prekybos centrų mėsa gali būti ir kokybiška, ir palanki sveikatai.

    Dietologų rekomendacijose nuolat išsiskiria vištienos krūtinėlės filė. Tai vienas liesiausių ir universaliausių pasirinkimų kasdieniam racionui, ypač tiems, kurie siekia didesnio baltymų kiekio ir nori lengviau kontroliuoti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.

    Pagal daugelyje Europos mitybos lentelių pateikiamus duomenis, 100 gramų termiškai neapdorotos vištienos krūtinėlės dažniausiai turi apie 22–24 gramus baltymų ir palyginti mažai riebalų. Dėl to ji dažnai pasirenkama sportuojančių, svorį mažinančių ar tiesiog subalansuotos mitybos besilaikančių žmonių.

    Didelę reikšmę turi ne tik pats produktas, bet ir jo paruošimas. Vištiena, kepta dideliame riebalų kiekyje ar apvoliota storu džiūvėsėlių sluoksniu, greitai praranda lieso patiekalo privalumus, todėl palankesni būdai yra kepimas orkaitėje, virimas, troškinimas ar grilinimas be perteklinių riebalų.

    Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į ženklinimą ir kilmę, o taip pat į tai, ar produktas nėra papildomai apdorotas. Paprastos sudėties šviežia filė paprastai yra saugesnis pasirinkimas nei iš anksto marinuoti ar stipriai sūdyti gaminiai, kuriuose gali būti daugiau druskos ir priedų.

    Lyginant su jautiena, vištiena dažnai laimi kasdienio patogumo ir kainos atžvilgiu, tačiau abu produktai gali būti subalansuotos mitybos dalis. Jautiena paprastai turi daugiau geležies, cinko ir vitamino B12, tačiau kai kurios jos dalys yra riebesnės, todėl svarbu rinktis liesesnius gabalus ir laikytis saiko.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad pirkėjai vis dažniau skaito etiketes, skaičiuoja baltymus ir lygina maistingumą, o ne vien kainą. Toks įprotis ypač svarbus perkant mėsą, nes kokybę lemia ne tik prekės ženklas ar pakuotė, bet ir reali sudėtis, apdorojimas bei tai, kaip produktas bus paruoštas namuose.

  • Vakarais daro šią klaidą ir ryte stebisi: cukrus šoka, o kasa dar labiau apkraunama

    Vakarais daro šią klaidą ir ryte stebisi: cukrus šoka, o kasa dar labiau apkraunama

    Gliukozės svyravimai per parą yra normalūs, tačiau žmonėms, turintiems prediabetą ar diabetą, jie gali tapti pavojingi. Gydytojai pabrėžia, kad vakariniai įpročiai neretai lemia, kodėl naktį krenta arba kyla cukraus kiekis kraujyje, o ryte rodmenys būna netikėtai aukšti.

    Vienas dažniausių įpročių, didinančių riziką, yra vakarienės praleidimas. Ilga pertrauka be maisto gali paskatinti naktinę hipoglikemiją, ypač jei dieną buvo daug fizinio krūvio ar vartojami gliukozę mažinantys vaistai. Organizmas, bandydamas stabilizuoti būklę, aktyvina streso hormonus, o tai kartais baigiasi ryto hiperglikemija.

    Kita kraštutinė klaida yra vėlyvi užkandžiai, ypač turintys daug greitųjų angliavandenių. Saldumynai, saldinti gėrimai ar didelės porcijos baltų miltų patiekalų gali ilgam pakelti gliukozę ir apsunkinti kasos darbą, o prastesnė miego kokybė dar labiau didina atsparumo insulinui riziką.

    Nemažai žmonių ryte susiduria su vadinamuoju aušros reiškiniu, kai paryčiais natūraliai kyla gliukozės kiekis dėl hormonų svyravimų. Jei vakare valgoma netinkamai arba per vėlai, šis efektas gali išryškėti labiau, nes kepenys į kraują išskiria daugiau gliukozės atsargų.

    Specialistai pataria vakarienę planuoti taip, kad joje būtų sudėtinių angliavandenių, baltymų, daržovių ir sveikųjų riebalų. Daugeliui žmonių patogiausia paskutinį didesnį valgymą baigti likus maždaug 3–4 valandoms iki miego, o jei vėliau atsiranda alkis, rinktis nedidelį, baltymų turintį užkandį.

    Atsargumo reikalauja ir alkoholis, ypač vartojamas nevalgius. Iš pradžių jis gali kelti gliukozę dėl gėrimuose esančių angliavandenių ar užkandžių, bet po kelių valandų padidėja hipoglikemijos tikimybė, nes slopinama kepenų geba išskirti gliukozę. Dėl to naktiniai prabudimai, prakaitavimas ar drebulys neturėtų būti ignoruojami.

    Vakare sportuoti galima, tačiau per intensyvus krūvis prieš miegą kai kuriems žmonėms padidina naktinės hipoglikemijos riziką. Lengvas pasivaikščiojimas ar ramesnė treniruotė dažniau padeda, o po intensyvaus krūvio verta pasirūpinti subalansuotu užkandžiu ir stebėti savijautą.

    Jei naktį pasireiškia širdies plakimas, dezorientacija, stiprus prakaitavimas ar rankų drebulys, tai gali būti hipoglikemijos požymiai. O nuolatinis padidėjęs cukraus kiekis nevalgius rytais, kartu su troškuliu, mieguistumu ar didesniu apetitu, yra signalas pasitarti su gydytoju ir įvertinti gliukozės apykaitą.

    Geriausią vaizdą suteikia reguliarūs matavimai ir įpročių stebėjimas: ką valgėte, kada ėjote miegoti, ar vartojote alkoholį, ar sportavote. Tokia informacija gydytojui ar dietologui dažnai padeda greičiau rasti priežastis ir parinkti realiai kasdienybei pritaikomus sprendimus.

  • Įberkite šio prieskonio į rytinę arbatą: ekspertai aiškina, ką tai duoda pilvo riebalams

    Kas iš tiesų slypi juoduosiuose pipiruose

    Juodieji pipirai dažniausiai siejami su maistu, tačiau jų poveikis organizmui siejamas su piperinu – aktyviąja medžiaga, suteikiančia aštrumą. Mokslininkai piperiną tiria dėl galimos sąsajos su riebalų apykaita ir žarnyno funkcija, tačiau tai nėra greito lieknėjimo sprendimas.

    2021 metais publikuotas tyrimas su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad piperinas, esant riebiai mitybai, galėjo mažinti riebalų rūgščių pasisavinimą ir palaikyti žarnyno barjero funkciją. Tokie rezultatai yra įdomūs, bet jie negali būti tiesiogiai prilyginami poveikiui žmonėms kasdienėje mityboje.

    Ar arbata su pipirais padeda nuo pilvo riebalų?

    Pilvo srityje besikaupiantys riebalai dažnai siejami su mažesniu fiziniu aktyvumu, per dideliu kalorijų kiekiu, miego trūkumu ir ilgalaikiu stresu. Todėl vien šaukštelis ar žiupsnelis prieskonių, net ir turinčių biologiškai aktyvių medžiagų, negali pakeisti bazinių veiksnių.

    Vis dėlto šiltas gėrimas po valgio kai kuriems žmonėms subjektyviai palengvina sunkumo jausmą ir sumažina norą užbaigti valgymą saldumynais. Tokiu atveju pipirų žiupsnelis gali veikti labiau kaip skonio ir įpročio priemonė, padedanti laikytis nuoseklesnės rutinos.

    Kaip gerti saugiai ir kam geriau vengti

    Pradėti verta nuo švelnios versijos: maža žiupsnelio dalis šviežiai maltų juodųjų pipirų, šiek tiek imbiero, galima įspausti citrinos. Svarbiausia nepersistengti, nes per stiprus aštrumas gali sudirginti gerklę ir skrandį.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, opaligę ar jautrų virškinamąjį traktą, aštrūs priedai gali sustiprinti deginimą ir diskomfortą. Atsargumo taip pat reikia, jei nuolat vartojami vaistai, nes piperinas gali keisti kai kurių medžiagų apykaitą organizme.

    Kita populiari alternatyva – kajeno pipirai, kurių aštrumą lemia kapsaicinas. Tyrimų apžvalgos rodo, kad kapsaicino vartojimas kai kuriuose tyrimuose siejamas su nedideliais kraujo riebalų rodiklių pokyčiais, tačiau poveikis nėra vienareikšmis ir tikrai negarantuoja pilvo riebalų mažėjimo be mitybos ir judėjimo pokyčių.

    Praktikoje paprasčiausias patarimas išlieka tas pats: jei norisi išbandyti, rinkitės mažą kiekį, stebėkite savijautą ir gerkite po valgio. O geriausią efektą pilvo apimčiai paprastai duoda nuoseklus kalorijų balansas, daugiau baltymų ir skaidulų, kasdienis judėjimas ir pakankamas miegas.

  • Italijoje tai pila beveik į viską: mokslas aiškina, kodėl net šaukštas per dieną siejamas su ilgesniu gyvenimu

    Italijoje tai pila beveik į viską: mokslas aiškina, kodėl net šaukštas per dieną siejamas su ilgesniu gyvenimu

    Italijoje alyvuogių aliejus nėra trumpalaikė mitybos mada ar retas priedas. Jis dažnai naudojamas kasdien: keli lašai ant daržovių, šaukštas į sriubą ar užpilas ant duonos. Svarbiausia čia ne dideli kiekiai, o reguliarus įprotis.

    Ilgalaikiai mitybos įpročiai paprastai daro didesnę įtaką sveikatai nei trumpi, radikalūs dietų pokyčiai. Būtent todėl Viduržemio jūros regiono mityba dažnai minima ilgaamžiškumo tyrimuose: ji paremta nuoseklumu, o ne laikinais eksperimentais.

    Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejuje yra daug mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių. Polifenoliai siejami su antioksidaciniu poveikiu, o tai reiškia pagalbą organizmui kovojant su oksidaciniu stresu, kuris laikomas vienu iš senėjimą spartinančių veiksnių.

    Tyrimuose reguliarus alyvuogių aliejaus vartojimas dažnai siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais. Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių, šis ryšys vertinamas kaip reikšmingas ilgaamžiškumo kontekste.

    „Esminis dalykas yra ne tobula dieta, o kasdienis, lengvai išlaikomas įprotis“, – pabrėžia mitybos tyrimuose dažnai kartojama išvada apie ilgalaikių rutinų svarbą.

    Dažnai akcentuojama, kad nebūtina vartoti daug: net vienas šaukštas per dieną gali turėti prasmę, jei tai tampa nuolatine mitybos dalimi. Tokį įprotį paprasčiau išlaikyti ilgus metus, todėl jis realistiškesnis nei griežtos dietos, reikalaujančios didelių pastangų.

    Dar vienas praktinis aspektas susijęs su sotumu. Alyvuogių aliejus gali lėtinti skrandžio išsituštinimą, todėl sotumo jausmas išlieka ilgiau, o tai kai kuriems žmonėms padeda rečiau užkandžiauti ir paprasčiau kontroliuoti bendrą suvartojamo maisto kiekį.

    Vis dėlto sveikatos nauda labiausiai siejama su pirmojo spaudimo alyvuogių aliejumi, kuris yra mažiau apdorotas ir spaudžiamas šaltuoju būdu. Rafinuoti, stipriai perdirbti produktai paprastai turi mažiau biologiškai aktyvių junginių, todėl rezultatai gali skirtis.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į kokybės ir šviežumo reikšmę: net ir geras produktas, laikomas netinkamai, praranda dalį savybių. Todėl renkantis alyvuogių aliejų svarbūs tokie kriterijai kaip aiškiai nurodyta kilmė, spaudimo tipas ir tinkamos laikymo sąlygos.