CP v2

Tag: Mitybos įpročiai

  • Į kavą įberkite šio ingrediento: skonis pasikeis, o susikaupimas gali gerokai pagerėti

    Kava su natūralia, nesaldinta kakava vis dažniau minima kaip paprastas būdas ne tik paįvairinti skonį, bet ir švelniau paskatinti budrumą. Toks derinys primena naminę moką be perteklinio cukraus, o nauda labiausiai siejama su poveikiu energijai ir dėmesio koncentracijai.

    Kofeinas kavos puodelyje veikia greitai, tačiau daliai žmonių gali sukelti nerimo pojūtį, drebulį ar staigesnį energijos kritimą vėliau. Kakavoje esanti teobromina paprastai veikia švelniau ir ilgiau, todėl kartu su kava gali padėti išlaikyti tolygesnį žvalumą.

    Kaip kakava keičia kavos poveikį?

    Derinant kofeiną ir kakavą, dažnai siekiama sumažinti aštresnius kavos pojūčius, ypač kai rytas įtemptas arba kava geriama nevalgius. Kakava taip pat vertinama dėl mineralų, tarp jų ir magnio, nors realus kiekis priklauso nuo naudojamos kakavos ir porcijos dydžio.

    Kakavos pupelėse gausu biologiškai aktyvių junginių, įskaitant flavanolius, kurie tiriami dėl galimos naudos kraujagyslių funkcijai. Dėl to kava su kakava neretai pristatoma kaip alternatyva saldintiems kavos gėrimams, kai norisi sodresnio skonio be sirupų.

    Antioksidantai ir širdies bei kraujagyslių sveikata

    Tiek kava, tiek kakava turi polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Mokslinėje literatūroje dažniausiai akcentuojama, kad didžiausią naudą lemia bendras mitybos kontekstas, o ne vienas produktas, tačiau kakava gali būti vertinga priedų alternatyva.

    Svarbu nepainioti natūralios kakavos su saldintais kakavos gėrimų mišiniais, kuriuose dažnai dominuoja cukrus. Jei tikslas yra nauda ir stabilesnė savijauta, verta rinktis 100 proc. kakavą be priedų.

    Kaip pasiruošti kavą su kakava?

    Į puodelį įberkite maždaug vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį natūralios kakavos, užpilkite keliais šaukštais karšto vandens ar nedideliu kiekiu kavos ir gerai išmaišykite, kad neliktų gumulėlių. Tuomet įpilkite likusią kavą ir, jei norisi, šiek tiek pieno, tačiau saldiklius geriau riboti.

    Jei jaučiate širdies permušimus, padidėjusį nerimą ar turite aukštą kraujospūdį, kofeino kiekį verta stebėti net ir keičiant receptą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad vėlyvas kofeino vartojimas gali bloginti miegą, o tai ilgainiui silpnina dėmesio koncentraciją labiau nei bet kuris priedas.

  • Nuolat norisi saldumynų? Gydytojai įspėja: priežastis dažnai ne cukraus kiekis kraujyje

    Nuolat norisi saldumynų? Gydytojai įspėja: priežastis dažnai ne cukraus kiekis kraujyje

    Nuolatinis noras suvalgyti ką nors saldaus daugeliui atrodo kaip tiesioginis signalas, kad „krenta cukrus“ ar net vystosi diabetas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad pats potraukis saldumynams nėra tipiškas cukrinio diabeto požymis, o priežastys dažnai slypi visai kitur.

    Cukrinio diabeto atveju dažniau išryškėja kiti simptomai: sustiprėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, padidėjęs alkis, nuovargis, nenumatytas svorio kritimas, neryškus matymas. Jei kartu su noru saldumynams pasireiškia ir tokie požymiai, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti gliukozės tyrimus.

    Kai cukrus krenta po valgio

    Viena iš situacijų, kai saldumynų noras gali būti susijęs su gliukozės svyravimais, yra reaktyvioji hipoglikemija. Tai gliukozės sumažėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug 2–4 valandoms po valgymo, ypač po daug greitųjų angliavandenių turinčio patiekalo.

    Tokiu atveju gali atsirasti staigus alkis, rankų drebėjimas, prakaitavimas, širdies permušimai, silpnumas, dirglumas ir ryškus noras suvalgyti ką nors saldaus. Šie pojūčiai daliai žmonių kartojasi, todėl jie pradeda „gelbėtis“ saldainiais, nors ilgainiui tai gali tik didinti svyravimus.

    Miegas, stresas ir įpročiai

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra miego trūkumas. Tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas siejamas su didesniu apetitu, dažnesniu užkandžiavimu ir didesniu potraukiu kaloringesniam, saldesniam maistui, nes keičiasi alkio ir sotumo signalai.

    Stresas taip pat dažnai „užveda“ saldumynų paiešką. Daliai žmonių jis ne mažina, o didina apetitą, o saldūs ir riebūs produktai tampa greita trumpalaike paguoda, sukuriant pasikartojantį modelį: įtampa, saldumynai, laikinas palengvėjimas.

    Dar viena dažna priežastis – išmokti įpročiai. Jei ilgą laiką po pietų „priklausė“ desertas, o vakare prie serialo visada atsirasdavo sausainių, pats kontekstas ima veikti kaip signalas, net jei fiziologiškai alkio nėra.

    Kodėl griežti draudimai kartais pablogina

    Paradoksalu, bet visiškas mėgstamo produkto uždraudimas ne visada padeda. Kai kuriems žmonėms trumpalaikis, griežtas konkretaus saldumyno atsisakymas padidina jo patrauklumą ir sustiprina potraukį, todėl vėliau dažniau įvyksta persivalgymai.

    Moterims potraukis šokoladui ar desertams neretai sustiprėja prieš menstruacijas, ypač vėlyvoje ciklo fazėje. Tyrimų apžvalgos rodo, kad tuo metu gali didėti apetitas ir sustiprėti noras saldiems užkandžiams, tačiau tai nebūtinai reiškia konkretaus mikroelemento trūkumą.

    Populiarus paaiškinimas, kad saldumynų noras „būtinai“ reiškia magnio ar kitų medžiagų stoką, dažnai yra per daug supaprastintas. Mokslinėje literatūroje daugiau dėmesio skiriama psichologiniams veiksniams, miego ir streso įtakai, taip pat tam, kaip itin perdirbti produktai veikia atlygio sistemą ir skatina kartoti elgesį.

    Praktikoje dažniausiai padeda baziniai dalykai: reguliarūs sotūs valgiai, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, miego režimo sutvarkymas ir situacijų, kuriose kyla potraukis, stebėjimas. Jei tarp valgymų daromos ilgos pertraukos, noras greitai „užsikurti“ saldžiu užkandžiu paprastai stiprėja.

    Vis dėlto, jei potraukis saldumynams tampa nevaldomas, kartojasi „silpnumo“ epizodai su drebuliu ar prakaitavimu, arba atsiranda stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją. Tokiais atvejais priežasties paieška ir tikslingi tyrimai yra saugesnis kelias nei spėlionės.

  • Maža etiketė greito maisto meniu pakeitė pasirinkimus: ką parodė 10 000 žmonių tyrimas

    Maža etiketė greito maisto meniu pakeitė pasirinkimus: ką parodė 10 000 žmonių tyrimas

    Kas pasikeitė meniu?

    Žmonių įpročius keisti sunku, ypač kai nauda nėra tiesioginė, pavyzdžiui, mažesnė tarša ar poveikis klimatui. Vis dėlto naujas atsitiktinių imčių tyrimas rodo, kad meniu pateikta labai trumpa informacija apie patiekalo poveikį klimatui gali pastebimai pakreipti pasirinkimus.

    Tyrimas publikuotas JAMA Network Open ir atliktas internete, imituojant greitojo maisto užsakymą. Mokslininkai siekė įvertinti, ar aiškiai matomos klimato žymos gali paskatinti rinktis mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką turinčius patiekalus.

    Kaip vyko 10 000 žmonių eksperimentas?

    Tyrime dalyvavo daugiau nei 10 000 JAV suaugusiųjų, atrinktų taip, kad imtis būtų panaši į šalies gyventojų struktūrą pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kitus kriterijus. Dalyviams buvo pateiktas 16 patiekalų meniu, sudarytas pagal populiaraus greitojo maisto tinklo principą.

    Meniu buvo įvairių pasirinkimų, įskaitant jautienos mėsainius, vištieną, žuvį, salotas ir augalinį mėsainį. Šalia patiekalų tyrėjai pateikė skirtingų tipų žymas, kurios turėjo padėti suprasti galimą patiekalo poveikį klimatui.

    Kontrolinė grupė matė tik QR kodą be klimato informacijos. Kitos grupės matė klimato įvertinimą pažymiu, pažymį su papildoma skale, paprastą „didelio poveikio klimatui“ žymą, įspėjimą apie didelį poveikį arba vadinamąją aplinkosauginę kainą, kai tarša paverčiama pinigine išraiška.

    Rezultatai: poveikis nedidelis, bet aiškus

    Kontrolinėje grupėje 53 proc. dalyvių pasirinko patiekalą, kurį tyrėjai priskyrė prie didelio poveikio klimatui. Tarp mačiusių klimato pažymį ši dalis sumažėjo iki 48 proc., o tarp mačiusių pažymį su skale iki 46 proc.

    Dar ryškesnis pokytis fiksuotas, kai buvo naudojama paprasta „didelio poveikio klimatui“ žyma: tokius patiekalus rinkosi 45 proc. dalyvių. Įspėjamoji žyma siejosi su 47 proc. rodikliu, o taršos pavertimas pinigine suma reikšmingo skirtumo, palyginti su kontrole, nesukūrė.

    „Šio atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad klimato žymos restoranų meniu, ypač pažymys su skale, gali sumažinti užsakymų poveikį klimatui ir pagerinti jų mitybinį profilį“, – teigė tyrimo autoriai.

    Kodėl vienos žymos veikia geriau?

    Tyrėjų vertinimu, svarbiausia buvo aiškumas ir kontekstas: pažymys su skale leidžia iškart suprasti, ar įvertinimas yra geras, vidutinis ar prastas. Tuo metu „aplinkosauginės kainos“ formatas galėjo būti per abstraktus ir lengviau ignoruojamas, nes skaičius pats savaime nepasako, ar jis didelis.

    Tyrimas taip pat parodė, kad kai kurie žymų tipai labiau veikė žmones, kurie jau iš anksto nurodė didesnį susirūpinimą klimato kaita. Tačiau reikšmingų skirtumų pagal amžių, lytį ar politines pažiūras autoriai nenustatė.

    Ką tai reiškia realiame gyvenime?

    Autoriai pabrėžė tyrimo ribotumus: tai buvo internetinis eksperimentas, dalyviai nebuvo realioje aplinkoje ir nemokėjo tikrų pinigų. Be to, meniu buvo paremtas vieno tinklo pavyzdžiu, o patiekalų emisijos buvo apskaičiuotos kaip įverčiai.

    Vis dėlto net ir nedidelis procentinis pokytis gali tapti reikšmingas mastu, jei panašios žymos būtų taikomos plačiai. Greitojo maisto vartojimas daugelyje šalių išlieka aukštas, todėl net keli procentiniai punktai, perkelti į milijonus užsakymų, reikštų apčiuopiamą mažesnės taršos efektą.

    Tyrimas išryškino paprastą principą: vartotojams dažnai nereikia ilgos analizės, kad pakeistų pasirinkimą. Kartais pakanka vienos aiškios, lengvai perskaitomos žymos, kuri suteikia suprantamą kontekstą prie sprendimo vietos.

  • Japonės atrodo pailsėjusios be pastangų: 4 ritualai, nekainuojantys nieko, bet keičiantys savijautą

    Japonės atrodo pailsėjusios be pastangų: 4 ritualai, nekainuojantys nieko, bet keičiantys savijautą

    Pastaraisiais metais savijautos gerinimo įpročiai daugeliui virto dar viena užduočių eilute, kurią reikia atlikti. Tačiau Japonijoje požiūris dažnai priešingas: poilsis ir rūpinimasis savimi išlieka lėtas, kasdieniškas procesas, padedantis sumažinti įtampą ir geriau miegoti.

    Nors stebuklingų formulių nėra, dalis paprastų japoniškų praktikų remiasi nuoseklumu ir dėmesiu kūno signalams. Jas įtraukti lengva, o poveikis dažniausiai pasireiškia ne per vieną dieną, bet per kelias savaites, kai įprotis tampa rutina.

    Arbata vietoj dar vienos kavos

    Japonijoje įvairios arbatos geriamos kasdien, o pasirinkimų netrūksta: žalioji, skrudinta žalioji, miežinė ar oolong. Tokį įprotį lengva pritaikyti ir čia: po pietų vietoj dar vienos kavos užsiplikyti arbatą, o vakare rinktis natūraliai be kofeino.

    Moksliniai duomenys rodo, kad per didelis kofeino kiekis antroje dienos pusėje gali bloginti užmigimą ir miego kokybę. Todėl švelnesnis gėrimas tampa paprastu būdu sumažinti stimuliaciją, ypač jei diena įtempta, o vakare norisi greičiau „išjungti galvą“.

    Valgyti iki sotumo, bet ne persivalgyti

    Viena dažnai minima japoniška nuostata siejama su saikingumu: baigti valgyti tada, kai jaučiatės sotūs, bet dar ne apsunkę. Esmė nėra kalorijų skaičiavimas, o lėtesnis tempas ir sąmoningumas, leidžiantis laiku atpažinti sotumo signalus.

    Praktiškai tai reiškia mažiau valgymo „ant autopiloto“: ne prie kompiuterio, ne su telefonu rankoje, o skiriant maistui daugiau laiko. Dažnai padeda ir trumpa pauzė prieš imant papildomą porciją, kad kūnas spėtų „pasivyti“ pojūčius.

    Šilta vakaro vonia kaip perėjimas į poilsį

    Japonijoje šilta vonia neretai laikoma ne tik higiena, bet ir dienos pabaigos ritualu, padedančiu nuraminti kūną. Šiluma atpalaiduoja, o ramesnis vakaro režimas tampa aiškiu signalu, kad metas lėtinti tempą.

    Norint išbandyti, nebūtina to daryti kasdien: pakanka kelis kartus per savaitę 15–20 minučių šiltos vonios be telefono ir darbo minčių. Toks įprotis ypač naudingas tiems, kuriems sunku atsiriboti nuo dienos rūpesčių ir užmigti laiku.

    Penki pojūčiai ir dėmesys akimirkai

    Dar viena paprasta praktika susijusi su sąmoningu buvimu čia ir dabar, pasitelkiant regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, arbatos puodelis ar net keli įkvėpimai, kai sąmoningai stebite aplinką.

    Tokie pratimai dažnai padeda sumažinti nuolatinį skubėjimo jausmą ir sugrąžina dėmesį į tai, kas vyksta šią minutę. Ilgainiui tai gali tapti paprastu būdu suvaldyti stresą, o kartu ir išlaikyti ramesnę, labiau pailsėjusią išvaizdą.

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.

  • Geri kavą kasdien? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį su raumenimis ir pilvo riebalais

    Geri kavą kasdien? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį su raumenimis ir pilvo riebalais

    Kava jau seniai nebėra vien tik rytinis įprotis: vis daugiau tyrimų rodo jos sąsajas su kai kuriais sveikatos rodikliais. Nauja publikacija European Journal of Nutrition papildė šį paveikslą netikėta įžvalga: kavą dažniau geriantiems žmonėms nustatytos kūno sudėties tendencijos, kurios siejosi su didesne raumenų mase ir mažesniu riebalų kiekiu.

    Tyrėjai analizavo 2 264 žmonių, kuriems buvo 46 metai, duomenis iš Northern Finland Birth Cohort 1966 programos. Tai stebėjimo tipo analizė, paremta dalyvių įpročiais ir vienu metu įvertintais sveikatos rodikliais, todėl ji parodo sąsajas, bet neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Rezultatai rodė, kad daugiau kavos vartoję dalyviai turėjo mažiau bendro riebalų kiekio ir mažiau vadinamųjų visceralinių, arba pilvo ertmėje organus supančių, riebalų. Kartu fiksuota ir didesnė raumenų masė, nors kūno masės indeksas skirtingose grupėse reikšmingai nesiskyrė.

    Autoriai pabrėžė galimus paaiškinimus, tačiau jų nepatvirtino eksperimentiškai. Viena dažniausiai minima hipotezė yra ta, kad kofeinas gali trumpam padidinti energijos sąnaudas ir skatinti riebalų oksidaciją, o kava turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių poveikį atskirti sudėtinga.

    Vis dėlto specialistai ragina šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes tokio tipo tyrimai negali patikimai pasakyti, ar būtent kava lemia palankesnę kūno sudėtį. Įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mitybos kokybė, fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas ar bendras kalorijų kiekis.

    Praktiniu požiūriu svarbu ir tai, kaip geriama kava. Jei į ją dedama daug cukraus ar riebių priedų, gėrimo energinė vertė išauga, o tai gali panaikinti galimą naudą kūno riebalų kontrolei.

    Kalbant apie saugumą, JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai laikoma saugia riba. Tai dažnai prilyginama maždaug 2–3 puodeliams kavos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo gėrimo stiprumo ir individualaus jautrumo kofeinui.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad tolesniems atsakymams reikėtų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau įvertinti, ar kavos vartojimas gali tiesiogiai paveikti riebalų pasiskirstymą ir raumenų masę. Kol kas tai dar vienas signalas, kad kava gali būti susijusi ne tik su savijauta, bet ir su kai kuriais metaboliniais rodikliais.

  • Šios 3 Zodiako ženklai apie maistą galvoja nuolat: vienas jų ypač nustebins

    Šios 3 Zodiako ženklai apie maistą galvoja nuolat: vienas jų ypač nustebins

    Nuolatinis alkio jausmas nebūtinai reiškia prastą valią ar blogus įpročius: dažnai tai susiję su dienos ritmu, miego trūkumu, stresu ar net tuo, ką valgote pusryčiams. Vis dėlto astrologijoje įsitvirtinęs ir kitas paaiškinimas – esą kai kurie Zodiako ženklai apie maistą galvoja dažniau nei kiti.

    Nors tokios interpretacijos nėra moksliškai pagrįstos, jos išlieka populiarios, nes žmonės jose atpažįsta savo kasdienius įpročius. Specialistai tuo metu primena, kad alkį gali sustiprinti nereguliarus miegas, didelis perdirbtų produktų kiekis, skysčių trūkumas ir chaotiški užkandžiavimai.

    Avinas: greita energija bet kada

    Avinas astrologijoje apibūdinamas kaip nuolat skubantis, aktyvus ir energingas, todėl jam priskiriamas poreikis greitai papildyti jėgas. Tokiam žmogui dažnai „tinka“ užkandžio strategija: trumpa pauzė, greitas kąsnis ir vėl į darbus.

    Kasdienybėje tai gali reikšti polinkį rinktis greitus patiekalus, užkandžius kelyje ar valgyti nelygiais intervalais. Mitybos požiūriu tai dažnai baigiasi staigiais cukraus šuoliais ir dar stipresniu noru užkąsti, todėl praverčia baltymingi pusryčiai ir aiškus valgymų ritmas.

    Liūtas: maistas kaip ritualas

    Liūtui priskiriamas noras mėgautis gyvenimu, o maistas čia tampa ne tik būtinybe, bet ir socialiniu įvykiu. Astrologiniai aprašymai dažnai pabrėžia, kad Liūtui svarbi aplinka, estetika, dėmesys detalėms ir proga susitikti su žmonėmis.

    Todėl šio ženklo atstovai neretai renkasi ilgesnes vakarienes, vaišes, ragavimus, o maistas jiems siejasi su bendravimu. Praktikoje tai gali tapti ir spąstais, kai valgymas tampa būdu atsipalaiduoti po įtampos, todėl padeda sąmoningas porcijų dydis ir paprasta taisyklė nevalgyti vien dėl nuotaikos.

    Jautis: žemiškas gurmanas

    Jaučiui tradiciškai priskiriamas stiprus ryšys su komfortu ir malonumais, o maistas – vienas aiškiausių jų šaltinių. Tokie žmonės dažnai vertina kokybę, mėgsta gaminti, domisi receptais ir nebijo sudėtingesnių patiekalų.

    Astrologijoje Jautis apibūdinamas kaip mėgstantis ragauti, neskubėti ir kurti jaukią atmosferą, todėl virtuvė gali tapti jo stipriąja puse. Tačiau jei maistas tampa pagrindiniu streso malšinimo įrankiu, verta stiprinti kitus komforto ritualus: pasivaikščiojimą, rutiną, miegą ir aiškų dienos planą.

    Galiausiai, kad ir ką sakytų horoskopai, nuolatinis noras valgyti dažniausiai turi labai žemiškas priežastis. Jei alkis kartojasi netrukus po valgio, verta peržiūrėti baltymų, skaidulų ir vandens kiekį, o esant nuolatiniam nuovargiui ar svorio pokyčiams – pasitarti su gydytoju.

  • Šie senjorų mitybos įpročiai kerta per žarnyną: gydytojai įspėja, ką keisti jau šiandien

    Šie senjorų mitybos įpročiai kerta per žarnyną: gydytojai įspėja, ką keisti jau šiandien

    Vyresniame amžiuje virškinimas dažnai sulėtėja: silpnėja žarnyno motorika, keičiasi mikrobiotos sudėtis, o mažesnis fizinis aktyvumas didina vidurių užkietėjimo riziką. Situaciją gali apsunkinti ir vartojami vaistai, lėtinės ligos, dantų problemos bei silpnesnis troškulio pojūtis. Dėl to maistas, kuris anksčiau netrukdė, vėliau gali sukelti pilvo pūtimą, sunkumo jausmą ar neregulias tuštinimąsi.

    Specialistai pabrėžia, kad išeitis dažniausiai nėra griežta, ribojanti dieta. Dažnesnė problema yra pasikartojantis mitybos modelis, kuriame trūksta skaidulų, skysčių ir augalinio maisto įvairovės, o valgoma be aiškių pertraukų. Žarnynui svarbus ne vien atskiras produktas, bet ir kasdienė mitybos struktūra.

    Vienas tipinis scenarijus – vis tie patys patiekalai: sumuštiniai pusryčiams, bulvės su mėsa pietums ir vėl duona vakarienei. Toks meniu patogus, tačiau ilgainiui gali būti per skurdus skaidulomis ir naudingomis medžiagomis, kurios maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Daugiau įvairovės suteikia daržovės, vaisiai, kruopos, avižos, rauginti pieno produktai, fermentuotos daržovės ir gerai išvirtos ankštinės kultūros.

    Dar viena dažna klaida – per mažai daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų. Skaidulos padeda žarnyno turiniui judėti, o mikrobiotai tampa maistu, todėl jos siejamos su geresniu tuštinimosi reguliarumu. Vyresniems žmonėms dažnai geriau toleruojamos termiškai apdorotos daržovės, sunokę vaisiai, avižos ar smulkintos sėklos, o pokyčius svarbu įvesti palaipsniui.

    Skaidulos nepadės, jei geriama per mažai skysčių, nes tuomet vidurių užkietėjimas gali tik stiprėti. Su amžiumi troškulys neretai jaučiamas silpniau, o dalis žmonių vandenį riboja bijodami dažnesnių apsilankymų tualete. Daugeliu atvejų geriau gerti nedidelėmis porcijomis reguliariai, tačiau jei gydytojas yra nurodęs riboti skysčius dėl širdies ar inkstų ligų, būtina laikytis individualių rekomendacijų.

    Žarnynui nepalankus ir racionas, kurio pagrindą sudaro saldinti gėrimai, saldi arbata, bandelės, sausainiai, baltos duonos gaminiai ar saldinti pieno desertai. Tokie produktai dažniausiai turi daug greitųjų angliavandenių, bet mažai skaidulų, todėl sotina trumpam ir kai kuriems žmonėms didina fermentaciją bei pilvo pūtimą. Vietoje draudimų dažniau pasiteisina paprasti pakeitimai, pavyzdžiui, natūralus jogurtas su vaisiais vietoje saldaus deserto.

    Vyresniame amžiuje diskomfortą gali stiprinti ir labai riebūs, sūrūs, stipriai perdirbti produktai, pavyzdžiui, riebios dešros, kepti paniruoti patiekalai ar paruošti pusfabrikačiai. Jie dažnai apsunkina skrandį, gali paaštrinti refliuksą ir neduoda pakankamai skaidulų. Dažnesnis troškinimas, virimas ar kepimas orkaitėje neretai būna lengviau virškinamas pasirinkimas nei kepimas keptuvėje.

    Įpročiai tarp valgymų taip pat svarbūs: nuolatinis užkandžiavimas visą dieną gali trikdyti natūralų virškinamojo trakto ritmą. Reguliarios pertraukos tarp valgymų padeda žarnynui dirbti tolygiau, o mažesnės, subalansuotos porcijos dažnai būna geriau toleruojamos. Pravartu vengti ir gausios vakarienės prieš pat miegą.

    Galiausiai gydytojai ragina ne viską nurašyti amžiui, jei simptomai užsitęsia. Kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, mažakraujystė, naktiniai simptomai, stiprėjantis pilvo skausmas ar staigus tuštinimosi ritmo pokytis yra signalai, dėl kurių reikia kreiptis į medikus. Tokiais atvejais mitybą būtina derinti su konkrečiomis ligomis, vaistais ir individualiu toleravimu.

  • Vėžio ląsteles tirianti mokslininkė įvardijo 4 produktus, kurių pati niekada neperka

    Nėra vieno produkto, kuris pats savaime sukeltų vėžį, tačiau kai kurie mitybos įpročiai ilgainiui gali didinti riziką. Tą pabrėžia laboratorijoje su vėžio tyrimais dirbanti ukrainietė Saša Bondarenko, nagrinėjanti DNR pokyčius vėžinėse ląstelėse.

    Ji teigia vengiantis kategoriškų frazių, kad tam tikras maistas „sukelia vėžį“, nes liga yra daugiafaktorė ir priklauso nuo gyvenimo būdo, genetikos bei aplinkos. Vis dėlto ji išskyrė keturias produktų grupes, kurias asmeniškai stengiasi riboti arba visai nepirkti.

    Pirmoji grupė yra perdirbta mėsa, pavyzdžiui, šoninė, dešros, dešrelės ir rūkyti gaminiai. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, o tyrimuose 50 gramų per dieną siejama su maždaug 18 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Antroji grupė yra alkoholis, nes, pasak tyrėjos, nesvarbu, ar tai vynas, šampanas ar stiprieji gėrimai, veiklioji medžiaga išlieka ta pati. Mokslinėje literatūroje reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne kelių vėžio formų, įskaitant krūties, kepenų ir storosios žarnos, rizika.

    Trečioji tema susijusi su mėsa, ruošiamą itin aukštoje temperatūroje, kai ji apskrunda ar apdega. Tokiais atvejais gali susidaryti junginiai, galintys pažeisti ląstelių DNR, todėl vienkartinis apdegęs kepsnys, jos teigimu, nėra tragedija, tačiau įprotis nuolat valgyti stipriai apkeptą mėsą nėra palankus sveikatai.

    Ketvirtoji grupė yra labai stipriai paskrudinti ar apskrudę krakmolingi produktai, pavyzdžiui, itin tamsios bulvytės fri, traškučiai ar apdegę skrebučiai. Tokiuose gaminiuose aukštoje temperatūroje gali susidaryti akrilamidas, o Cancer Research UK pažymi, kad įrodymų apie tiesioginį akrilamido poveikį vėžio rizikai žmonėms kol kas nepakanka, nors tyrimai su gyvūnais yra parodę galimą kancerogeniškumą.

    Tyrėja akcentuoja, kad jos įvardyti pasirinkimai nėra skirti gąsdinti ar sukurti iliuziją, jog riziką lemia vienas maisto produktas. Pasak jos, rizika paprastai kaupiasi metų metus, todėl daugiausia reikšmės turi bendras mitybos ir gyvenimo būdo vaizdas, o ne pavienės išimtys.

  • Keistas elgesys prie stalo gali įspėti apie demenciją: gydytojai ragina nedelsti

    Keistas elgesys prie stalo gali įspėti apie demenciją: gydytojai ragina nedelsti

    Pirmieji demencijos požymiai dažniausiai siejami su trumpalaikės atminties sutrikimais, sunkesniu planavimu, pasimetimu kasdienėse situacijose ar žodžių pametimu. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kai kurie ankstyvi signalai gali pasirodyti visai ne ten, kur įprasta jų ieškoti, pavyzdžiui, valgant.

    Medikai atkreipia dėmesį į netikėtus mitybos įpročių pokyčius, kai žmogus ima valgyti gerokai daugiau nei anksčiau, dažnai prašo maisto trumpais intervalais arba pradeda rinktis skonius, kurių anksčiau vengė. Kartais pasikeičia ir santykis su pačiu valgymo procesu: pranyksta saikas, dingsta pasitenkinimas maistu, atsiranda impulsyvumas.

    Gydytojai pastebi, kad progresuojant ligai gali kisti ir elgesys prie stalo: žmogus ima valgyti itin greitai, godžiai, nepaiso įprastų mandagumo normų ar sunkiau suvaldo emocijas. Tokie pokyčiai artimiesiems dažnai tampa vienu pirmųjų akivaizdžių ženklų, kad būtina pasitarti su specialistu.

    Kas tai gali reikšti?

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl atsiranda tokie pokyčiai, yra frontotemporalinė demencija, dažnai siejama su kaktinių ir smilkinių skilčių pažeidimu. Šios smegenų sritys ypač svarbios savikontrolei, sprendimų priėmimui, asmenybės bruožams ir elgesio reguliavimui, todėl sutrikus jų veiklai gali atsirasti impulsyvus valgymas ar potraukis saldžiam, riebiems ir daug angliavandenių turintiems produktams.

    Frontotemporalinė demencija neretai išryškėja jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga, dažnai apie 50–60 gyvenimo metus. Dėl to dalis žmonių simptomus ilgai aiškina stresu, nuovargiu ar įtemptu gyvenimo tempu, o tikrieji pokyčiai lieka nepastebėti.

    Kuo skiriasi nuo Alzheimerio ligos?

    Nors Alzheimerio liga ir frontotemporalinė demencija priskiriamos demencijoms, ankstyvieji simptomai dažnai būna skirtingi. Alzheimerio ligai įprastai būdingesni ryškesni atminties sutrikimai, o frontotemporalinės demencijos atveju pradžioje dažniau matomi elgesio, asmenybės ar kalbos pokyčiai.

    Specialistai pabrėžia, kad patys sergantieji neretai neįžvelgia savo būklės pasikeitimų, todėl svarbiausias vaidmuo tenka artimiesiems. Pastebėjus staigų mitybos ar elgesio prie stalo pasikeitimą, rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, gali nukreipti neurologo ar kitų specialistų konsultacijai.