CP v2

Tag: Mobilizacija

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Telšių rajonas ruošiasi oro pavojui: peržiūrės priedangas, sirenas ir mokyklų veiksmų planus

    Rytų Lietuvoje šią savaitę kelis kartus paskelbti oro pavojaus signalai priminė, kad ekstremalios situacijos metu lemia ne vien perspėjimas, bet ir aiškus gyventojų veiksmų planas. Telšių rajono savivaldybė teigia stiprinanti pasirengimą galimoms grėsmėms ir peržiūrinti, ar rajonas galėtų sklandžiai reaguoti, jei panašūs signalai pasiektų ir Žemaitiją.

    Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos konferencijoje, kurioje aptartas pasirengimas mobilizacijai, o vėliau sukvietė atsakingas institucijas į pasitarimą savivaldybėje. Susitikime siekta įvertinti esamą situaciją, patikrinti veiksmų algoritmus ir susitarti, ką būtina sustiprinti artimiausiu metu.

    Priedangos: svarbi ne tik vieta

    Pasitarime pristatyta informacija apie mieste įrengtas priedangas ir jų poreikio vertinimą. Savivaldybė akcentuoja, kad realus žmonių pasiskirstymas krizės metu gali skirtis nuo deklaruojamo: dalis gyventojų gali būti išvykę, darbe kitose vietovėse arba rinktis slėptis namų rūsiuose ir pastatų vidinėse patalpose.

    Vis dėlto vien priedangų sąrašo neužtenka, jei pavojui kilus jos nėra laiku pasiekiamos arba neatsidaro. Meras pavedė dar kartą peržiūrėti priedangų būklę, jų pasiekiamumą, atidarymo tvarką, atsakingų asmenų kontaktus ir praktinį pasirengimą veikti gavus perspėjimą.

    „Tokiose situacijose negali būti nei delsimo, nei nežinojimo. Kiekviena atsakinga grandis turi žinoti savo veiksmus, o gyventojai – kur ieškoti informacijos ir kur slėptis“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Atskiras dėmesys skirtas daugiabučių namų rūsiams, kurių atidarymą ir naudojimą pavojaus atveju sprendžia namų administratoriai, bendrijos arba savininkai. Savivaldybė primena, kad jei oficiali priedanga nėra šalia, saugesnės alternatyvos yra rūsiai, vidinės patalpos be langų ir kitos nuo išorės poveikio labiau apsaugotos vietos.

    Sirenų sistema ir pranešimai į telefonus

    Gyventojai apie pavojų būtų perspėjami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus ir įjungiant sirenas. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone esančios sirenos yra patikrintos ir veikiančios, tačiau šiuo metu jos valdomos decentralizuotai, todėl jas reikia įjungti atskirai.

    Meras pasiūlė įvertinti galimybę sirenų sistemą centralizuoti, kad pavojaus atveju jos būtų aktyvuojamos greičiau ir paprasčiau. Tokia kryptis atitinka ir bendrą savivaldybių praktiką, kai siekiama mažinti sprendimų grandinę bei priklausomybę nuo rankinio įjungimo.

    Mokyklos, informacija ir gyventojų pasirengimas

    Pasitarime aptartas ir ugdymo įstaigų pasirengimas: akcentuota, kad taisyklės turi būti aiškios ne tik dokumentuose, bet ir praktiškai suprantamos darbuotojams, mokiniams bei tėvams. Meras pasiūlė kitą savaitę sukviesti ugdymo įstaigų vadovus atskiram susitikimui, kuriame būtų įvertinta, ar veiksmų planai pakankamai konkretūs.

    Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti patikimais informacijos šaltiniais ir krizės metu vadovautis tik oficialiais pranešimais. Taip pat pabrėžiama būtinybė neplatinti nepatikrintos informacijos ir iš anksto žinoti artimiausią slėptuvę ar kitą saugią vietą.

    Telšių rajono savivaldybė praneša, kad atnaujins komunikaciją apie pasirengimą galimiems pavojams ir dažniau teiks praktinę informaciją gyventojams. Pasak savivaldybės, pasirengimas prasideda dar iki pavojaus signalo, todėl svarbiausia yra iš anksto suderinti atsakomybes, patikrinti priemones ir užtikrinti aiškią informavimo tvarką.

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.

  • Lazdijų rajone planuojamos komendantinės pratybos: savivaldybėje aptarti tikslai, veiklos ir partnerystės

    Lazdijų rajone planuojamos komendantinės pratybos: savivaldybėje aptarti tikslai, veiklos ir partnerystės

    Lazdijų rajono savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas dėl rudenį planuojamų komendantinių pratybų. Aptarti pagrindiniai pratybų tikslai, numatomos veiklos ir institucijų tarpusavio koordinavimas.

    Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius ir Alytaus regiono komendantūros atstovai. Savivaldybę atstovavo vicemeras Dalius Mockevičius, už mobilizaciją atsakingas vyr. specialistas Rimas Jarmala bei Teisės ir personalo skyriaus patarėjas Vitas Merkininkas.

    Kam skirtos pratybos?

    Planuojama, kad pratybų metu komendantiniai vienetai stiprins pasirengimą remti valstybės ir savivaldos institucijas krizinių situacijų metu. Toks pasirengimas siejamas su praktinių veiksmų suderinimu, ryšių patikrinimu ir sprendimų priėmimo grandinės išbandymu realistiškose situacijose.

    Vienas svarbiausių akcentų numatomas svarbių objektų apsaugos užduotims ir viešosios tvarkos užtikrinimo elementams, kai reikalingas kelių institucijų veikimas išvien. Taip pat planuojama skirti dėmesio veiksmų koordinavimui, informacijos apsikeitimui ir operatyviam reagavimui.

    Ko tikimasi iš savivaldybės?

    Susitikime aptartos pratybų organizavimo galimybės Lazdijų rajone ir praktiniai klausimai, kurie dažniausiai lemia pratybų efektyvumą: vietų parinkimas, logistiniai sprendimai, atsakomybės pasidalijimas ir sąveika su civilinėmis institucijomis. Pabrėžta, kad sėkmingam įgyvendinimui būtinas aiškus institucijų vaidmenų suderinimas.

    Rudenį planuojamos pratybos turėtų tapti proga patikrinti, kaip komendantiniai padaliniai ir vietos institucijos veikia bendroje sistemoje, kai svarbus ne tik atskirų grupių pasirengimas, bet ir bendras veiksmų vientisumas. Galutiniai pratybų sprendimai turėtų paaiškėti suderinus scenarijus, apimtį ir dalyvių įtraukimą.

  • Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Daliai Lietuvos savivaldybių paskelbus oro pavojų, Kupiškio rajono savivaldybė surengė nuotolinį pasitarimą su ugdymo įstaigų vadovais. Aptarta esama situacija, galimos rizikos ir praktiniai veiksmai, jei panaši grėsmė kiltų ir Kupiškio rajone.

    Pasitarime dalyvavo ugdymo įstaigų direktoriai, jų pavaduotojai ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai. Savivaldybė akcentavo, kad sprendimai tokiose situacijose turi būti priimami greitai, o informacija pasiekti mokyklas vienodai ir be interpretacijų.

    Savivaldybės mero patarėjas Gintautas Misiūnas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis patarėjas Darius Petraitis ir vyriausiasis specialistas mobilizacijai Darius Totoris pristatė, kokie signalai ir pranešimai laikomi kritiniais. Taip pat aptarta, kaip vertinti riziką ir kokie sprendimai gali būti reikalingi skirtingais atvejais.

    Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pabrėžė koordinuoto veikimo svarbą, kad būtų užtikrintas visos švietimo bendruomenės saugumas. Dėmesys skirtas ir komunikacijai, kai svarbu ne tik greitis, bet ir aiškios, patikrintos žinutės tėvams, mokiniams bei darbuotojams.

    Pasitarimo metu atsakyta į mokyklų vadovams kilusius klausimus ir suderintos bendros nuostatos, kaip veikti, jei oro pavojaus signalai ar pranešimai pasiektų savivaldybę. Savivaldybė pažymi, kad tokie aptarimai padeda iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir sumažina chaosą realios grėsmės metu.

  • Birštone vyks savivaldybės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19–20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, kurių metu bus tikrinama, kaip ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju gyventojai galėtų būti aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Scenarijus numato galimus vandens tiekimo ir elektros energijos sutrikimus, todėl dėmesys bus skiriamas alternatyviems sprendimams.

    Pratybos planuojamos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną – nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir stebėti, kaip praktiškai organizuojamas būtinasis aprūpinimas, kai įprasti tiekimo kanalai sutrinka. Tokios pratybos naudojamos įvertinti savivaldybės pasirengimą, tarpinstitucinį koordinavimą ir informavimo gyventojams veikimą realistiškomis sąlygomis.

    Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose būtų vandens atsargų, kaip būtų sprendžiami maisto laikymo klausimai, ką daryti nutrūkus ryšiui ar neveikiant atsiskaitymams. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau akcentuoja trumpalaikio savarankiškumo svarbą, kai pagalba ir paslaugos gali užtrukti.

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Renginyje numatoma aptarti praktinius saugumo klausimus ir tai, kokių veiksmų verta imtis iš anksto.

  • Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose: registracija pratęsta iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose: registracija pratęsta iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Kasmetinės „Pilietiškumo žaidynės“ šiemet kviečia komandas ir pavienius dalyvius į Kėdainius – renginys vyks gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke J. Basanavičiaus gatvėje. Organizatoriai praneša, kad komandų registracija pratęsta iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Žaidynėse visą dieną vyks praktinės užduotys ir komandinės rungtys, orientuotos į pasirengimą krizėms bei ekstremalioms situacijoms. Dalyviai galės pasitikrinti žinias ir įgūdžius, susijusius su pirmąja pagalba, išvykimo krepšio susiruošimu ir veiksmų seka, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė saugumui.

    Kokie įgūdžiai bus lavinami?

    Organizatorių teigimu, renginys skirtas ne teorijai, o realiems veiksmams – nuo situacijų įvertinimo iki sprendimų priėmimo komandoje. Praktinės užduotys padeda geriau suprasti, kaip krizės metu veikia institucijos ir kuo gali prisidėti bendruomenės nariai.

    „Gyvename iššūkių laikotarpiu, todėl kiekvienam naudinga įgyti pirmosios pagalbos teikimo žinių, mokėti tinkamai susikrauti išvykimo krepšį ir žinoti, kaip elgtis skirtingose ekstremaliose situacijose“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kas rengia užduotis ir kas kviečiami dalyvauti?

    Šių metų „Pilietiškumo žaidynes“ organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Kėdainių rajono savivaldybe. Prie praktinių veiklų prisidės įvairių tarnybų ir institucijų atstovai, tarp jų Lietuvos kariuomenė, policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos specialistai.

    Norintys varžytis komandinėse rungtyse kviečiami suburti komandą ir pasirinkti kapitoną. Organizatoriai nurodo, kad komandoje gali būti iki šešių žmonių, o registraciją būtina pateikti iki gegužės 15 dienos 23.59 val.

    Ką dar bus galima pamatyti Kėdainiuose?

    Tą pačią dieną Kėdainiuose numatyta ir Lietuvos kariuomenės rengiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Miesto parke ir J. Basanavičiaus gatvėje planuojamos karinės technikos ir ginkluotės ekspozicijos, taip pat simuliatorių pristatymai bei kitos veiklos lankytojams.

    Organizatoriai primena, kad „Pilietiškumo žaidynės“ rengiamos nuo 2022 metų, kasmet pasirenkant vis kitą miestą. Ankstesniais metais renginys vyko Kaune, Pasvalyje, Telšiuose ir Vilniaus rajone.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip registruotis ir kiek laiko truks testas

    Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip registruotis ir kiek laiko truks testas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši diena akcentuoja gebėjimą suprasti valstybės veikimą, kritiškai vertinti informaciją ir žinoti, kaip elgtis krizių metu.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus Lietuvos Respublikos piliečius, norinčius pasitikrinti žinias ir geriau pasirengti netikėtoms situacijoms.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Dalyviams suteikiama galimybė patiems pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale ir užduotis atlikti savarankiškai.

    Numatoma egzamino trukmė yra 40 minučių. Tokia trukmė leidžia testą išspręsti per vieną prisėdimą, o pats formatas orientuotas į praktinių žinių patikrinimą, susijusį su pilietiniu atsparumu ir valstybės gynybos pagrindais.

    Registracija ir prizai dalyviams

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai ragina nelaukti paskutinės minutės, kad prisijungimo dieną nekiltų nesklandumų ir būtų galima sklandžiai pasirinkti norimą laiką.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas yra ne apdovanojimai, o platesnis visuomenės įsitraukimas ir žinių stiprinimas.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzaminą remia ir įgyvendinti padeda partneriai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti visuomenės atsparumą ir skatina pilietinį įsitraukimą ne vien šventinėmis progomis. Egzaminas tampa paprastu būdu įsivertinti, ką jau žinome, ir kokių žinių dar trūksta kasdieniame pasirengime.

  • Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Kalinių skaičius krito beveik 40 proc.

    Rusijoje per penkerius metus kalinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 180 000, o vienas pagrindinių veiksnių – nuteistųjų siuntimas kariauti prieš Ukrainą. Tai viešai pripažino Rusijos bausmių vykdymo sistemos vadovas Arkadijus Gostevas.

    Pasak jo, 2021 metų pabaigoje Rusijos įkalinimo įstaigose buvo apie 465 000 žmonių, o dabar – maždaug 282 000. Toks pokytis reiškia beveik 40 proc. nuosmukį per palyginti trumpą laiką.

    Kontraktai fronte vietoj bausmės

    Rusija karo metu kaliniams siūlo karinės tarnybos sutartis, kurios gali atverti kelią bausmės sutrumpinimui ar panaikinimui, jeigu asmuo išgyvena ir grįžta. Ši praktika, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tapo svarbia mobilizacijos ir karių papildymo dalimi, ypač kai šaliai trūksta darbo jėgos.

    Gostevas nurodė, kad apie 85 000 iš dabar įkalintųjų yra suimtieji, laikomi ikiteisminio sulaikymo sąlygomis. Tai rodo, kad sistemos mažėjimą lemia ne vien teismų skiriamos bausmės, bet ir bendresni sprendimai, susiję su karo poreikiais.

    Daugiau lygtinių bausmių ir priverstinis darbas

    Rusijos pareigūnas teigė, kad kalinių skaičių mažina ir dažniau taikomos lygtinės bausmės bei alternatyvios sankcijos. Vis dėlto karo ekonomikai svarbus išlieka ir kalinių darbas – sistema, kuri istoriškai siejama su sovietiniu gulagų palikimu.

    „Per metus papildomai šiems tikslams, konkrečiai gamybai, pasiuntėme 16 000 nuteistųjų“, – sakė Arkadijus Gostevas.

    Jis taip pat tvirtino, kad įkalinimo įstaigose pagaminta produkcija, skirta Rusijos karo reikmėms, įvertinta maždaug 64 000 000 eurų. Bendras 2025 metais kalėjimų gamybos apyvartos mastas, jo teigimu, siekė apie 548 000 000 eurų, nors nebuvo detalizuota, kokia dalis tiesiogiai susijusi su kariuomene.

    Grįžtantys iš fronto kelia įtampą

    Nepriklausomi stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad iš karo grįžtantys buvę kaliniai gali prisidėti prie nusikalstamumo augimo ir socialinės įtampos didėjimo. Rusijoje ši tema tapo jautri ir dėl to, kad dalis tokių asmenų į civilį gyvenimą grįžta po greitai suteiktų malonių ar bausmių panaikinimo.

    Platesniame kontekste Rusija susiduria su darbo rinkos trūkumu, nes dalis vyrų mobilizuoti ar pasirašę sutartis fronte, o dalis dar karo pradžioje paliko šalį. Dėl to valdžia ieško papildomų resursų tiek kariuomenei, tiek gamybai, o kalinių panaudojimas tampa viena iš karo meto priemonių.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną internetu bus galima pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną internetu bus galima pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą kviečia gyventojus dalyvauti Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir geriau suprasti, kaip veikia valstybė bei kokios yra piliečių teisės ir pareigos.

    Pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Egzamino trukmė numatyta apie 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti, kada jiems patogiausia atlikti užduotis per nurodytą laiką.

    Tokio tipo iniciatyvos pastaraisiais metais įgauna papildomą svarbą dėl išaugusio dėmesio visuomenės atsparumui, informaciniam saugumui ir krizėms. Praktikoje pilietiškumo žinios siejasi ne tik su Konstitucijos pagrindais, bet ir su gebėjimu atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti šaltinius bei suprasti, kaip mobilizacijos ar civilinės saugos sprendimai veikia bendruomenes.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, nes dalyvavimas planuojamas savarankiškai, be fizinio atvykimo.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.