CP v2

Tag: Mobilizacija

  • Pilietiškumo egzaminas jau rytoj: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokias temas apims klausimai

    Pilietinio pasipriešinimo diena ir egzamino tikslas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, pabrėžianti visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir atsparumo stiprinime. Ši diena primena, kad saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo piliečių žinių, susitelkimo bei pasirengimo veikti krizių metu.

    Šia proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir būdas geriau suprasti visuotinės gynybos logiką, pilietines pareigas bei informacinių grėsmių atpažinimą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

    Egzaminas vyks nuotoliniu būdu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką spręsti užduotis per nustatytą langą.

    Užduotyse planuojama 30–40 uždari klausimai su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinę gynybą, informacinį raštingumą ir hibridines grėsmes, todėl egzaminas orientuotas ne į vieną siaurą temą, o į praktinį supratimą, kaip veikia valstybė ir visuomenė krizės situacijose.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus. Pilietiškumo egzaminas kviečia kiekvieną pasitikrinti šias žinias ir kryptingai jas stiprinti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas vertinama ir kokie prizai laukia?

    Dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Organizatoriai nurodo, kad rezultatui esant vienodam, papildomai bus vertinamas užduočių sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Šie skaičiai, organizatorių vertinimu, rodo, kad visuomenėje išlieka realus poreikis gilinti žinias apie valstybės gynybą, atsparumą ir kritinį mąstymą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių kiekvienoje grupėje laukia apdovanojimai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad komisija atsakymus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos, o apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Registracija į egzaminą jau vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Svečių diena karinėje vadavietėje

    Gegužės 12 dieną Molėtų rajone veikiančioje karinėje vadavietėje surengta tarptautinių pratybų svečių diena. Į renginį pakviesti savivaldybių atstovai iš arčiau susipažino su sąjungininkų ir Lietuvos pajėgų veikimu bei sprendimų priėmimo grandine.

    Anykščių rajono savivaldybei renginyje atstovavo administracijos vyriausioji specialistė (mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai) Aurėja Žiaugrytė ir patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė. Jų darbas savivaldybėje tiesiogiai susijęs su pasirengimu krizinėms situacijoms ir institucijų sąveika.

    Kodėl akcentuojama priimančiosios šalies parama

    Renginį organizavo Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, o pristatymuose daug dėmesio skirta priimančiosios šalies paramai. Tai praktinių sprendimų visuma, apimanti sąjungininkų pajėgų priėmimą, judėjimo koordinavimą, logistiką, ryšį su civilinėmis institucijomis ir vietos infrastruktūros panaudojimą.

    Tokiose pratybose savivaldybių vaidmuo yra ne tik formalus dalyvavimas, bet ir realių procedūrų pasitikrinimas. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai veikia vietos institucijos, priklauso, ar sąjungininkai gali sklandžiai vykdyti užduotis Lietuvos teritorijoje.

    „Tokio masto pratybos leidžia praktiškai įvertinti, kaip veikia civilinių ir karinių institucijų sąveika. Sklandus sąjungininkų pajėgų veikimas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų pasirengimo bendradarbiauti“, – po renginio teigė Anykščių rajono savivaldybės atstovės.

    Ką savivaldybių atstovai pamato vadavietėje

    Svečių dienos metu dalyviai supažindinti su pratybų eiga, strateginiais tikslais ir užduočių vykdymu. Vadavietėje akcentuota, kaip planuojamos operacijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų šalių padalinių ir kokie informacijos srautai lemia sprendimų greitį.

    Taip pat aptartas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos architektūroje. Tokie susitikimai leidžia aiškiau suderinti, kuriose grandyse šauliai, kariuomenė ir civilinės institucijos papildo vieni kitus, o kur būtina iš anksto susitarti dėl procedūrų.

    Anykščių rajono savivaldybei tokia patirtis svarbi dėl praktinio pasirengimo: ryšių su partneriais stiprinimo, informacijos apsikeitimo kanalų patikrinimo ir vietos išteklių planavimo. Savivaldybės parengties specialistams tai suteikia aiškesnį vaizdą, kaip krizės atveju turėtų veikti priėmimo, koordinavimo ir paramos mechanizmai.

    Nuoseklus įsitraukimas į pratybų pristatymus ir bendras darbas su Lietuvos šaulių sąjunga bei sąjungininkais padeda palaikyti pasirengimą ir mažina neapibrėžtumą, kai sprendimus reikia priimti greitai. Savivaldybė teigia, kad tokios patirtys stiprina bendrą šalies saugumą ir vietos institucijų atsparumą.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Šia proga Krašto apsaugos ministerija kviečia gyventojus pasitikrinti žinias Pilietiškumo egzamine, kuris vyksta nuotoliniu būdu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas skirtas ne tik žinių įsivertinimui, bet ir praktiniam supratimui, kaip veikia valstybė, kokios yra visuotinės gynybos nuostatos ir kaip atpažinti šiuolaikines grėsmes. Dėmesys skiriamas ir informaciniam raštingumui, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei fizinis pasirengimas.

    Kas gali laikyti egzaminą?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

    Dalyviai skirstomi į keturias grupes: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius gyventojus. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų ir įvertinti, kuriose temose žinių trūksta labiausiai.

    Kada vyks ir kiek truks?

    Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o dalyviai patys pasirinks jiems patogiausią laiką prisijungti. Numatoma trukmė yra 40 minučių, todėl tai labiau primena greitą žinių patikrinimą, o ne ilgą testavimą.

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti registracijos, nes dalyvių aktyvumas kasmet auga, o egzaminas tampa vis plačiau žinomu pilietiškumo įsitraukimo formatu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kokie klausimai ir kokie prizai?

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su galimų atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinės gynybos pagrindus, hibridines grėsmes ir gebėjimą vertinti informaciją kritiškai.

    Organizatoriai nurodo, kad praėjusiais metais žinias pasitikrino daugiau nei 8 000 dalyvių, o 75 proc. jų teisingai atsakė į 20 ar daugiau klausimų. Tai signalas, kad visuomenės domėjimasis pilietiniu pasirengimu išlieka aukštas, tačiau kartu matyti poreikis nuosekliai stiprinti informacinį atsparumą.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija, todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Po egzamino kiekvienoje dalyvių grupėje bus išrinkti trys geriausi rezultatai. Jei keli dalyviai surinks vienodą taškų skaičių, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Nugalėtojų laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams bus skirti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje, o komisija rezultatus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas iš tiesų žino, kaip elgtis dieną X?

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši data kasmet akcentuoja atsparumo, susitelkimo ir atsakingo piliečių veikimo svarbą krizės ar grėsmės atveju.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine ir pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietinį atsparumą bei Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas suprasti, ką kiekvienas gali padaryti dėl valstybės saugumo kasdienybėje.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai patys pasirinks patogiausią laiką šiame lange.

    Egzamine numatyta 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims pilietiškumo pagrindus, valstybės veikimo principus, istoriją, informacinį raštingumą, hibridines grėsmes ir veiksmus krizių metu.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks skirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų patirčių ir amžiaus grupių.

    Kodėl akcentuojamas pasirengimas?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui, civilinei saugai ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Lietuvoje šios temos glaudžiai siejamos su visuotinės gynybos principu, kai svarbūs ne tik pajėgumai, bet ir gyventojų informuotumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją.

    Egzamino organizatoriai akcentuoja, kad pilietiškumas prasideda nuo žinių ir supratimo, kaip veikia valstybė ir kokie sprendimai krizėje mažina rizikas. Praktikoje tai reiškia ir gebėjimą atsakingai vartoti informaciją, ir žinojimą, kur ieškoti patikimų nurodymų, kai situacija keičiasi greitai.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Rezultatai, prizai ir vertinimas

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai teigia, kad augantis įsitraukimas rodo ne tik smalsumą, bet ir didėjantį visuomenės poreikį aiškiai suprasti savo vaidmenį valstybės gynyboje.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Komisija atsakymus planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai. Apdovanojimai numatomi gegužės pabaigoje Vilniuje, o prizai bus skirti už aukščiausius rezultatus.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Tarp partnerių nurodomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Siekiant užtikrinti sklandžią kariuomenės ir civilinės valdžios sąveiką, savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros Tauragės rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas šiandien, vasario 26 d., pasirašė atnaujintą Sąveikos planą.

    Šis planas reglamentuoja visuomenės apsaugos organizavimą, viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis mobilizacijos ar karo atveju. Toks veikimo modelis leidžia gerokai greičiau koordinuoti veiksmus realių krizių metu ir stiprina savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas laukia dalyvių ir kaip pasiruošti per 40 minučių

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas laukia dalyvių ir kaip pasiruošti per 40 minučių

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši diena akcentuoja piliečių vaidmenį: nuo istorijos žinojimo ir valstybės veikimo supratimo iki gebėjimo atsakingai veikti krizių metu.

    Minėjimą šiemet lydi nuotoliniu būdu rengiamas Pilietiškumo egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, kuriose temose verta sustiprėti.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečią kartą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys Lietuvoje ar užsienyje.

    Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o trukmė numatoma 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale, o klausimai bus pateikiami nuotoliniu būdu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kokios temos ir dalyvių grupės?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleiviai nuo 15 iki 19 metų, studentai, diasporos atstovai ir kiti pilnamečiai visuomenės nariai. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų, kurių patirtys ir mokymosi aplinka skiriasi.

    Egzaminą sudarys apie 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims ne tik istoriją ir pilietiškumo principus, bet ir informacinį raštingumą, hibridines grėsmes bei situacijas, kuriose svarbu atpažinti dezinformaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.

    „Svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kas žinoma apie rezultatus ir prizus?

    Organizatorių duomenimis, praėjusiais metais savo žinias Pilietiškumo egzamine pasitikrino daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Apie 75 proc. dalyvių atsakė teisingai į 20 ar daugiau klausimų, o tai rodo, kad susidomėjimas pilietinio pasirengimo temomis auga ir peržengia vien mokyklų bendruomenę.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei keli dalyviai surinks vienodą rezultatą, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą, o galutiniai vertinimai numatomi per savaitę nuo egzamino dienos.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, kurie, organizatorių teigimu, susieti su kasdieniu praktiškumu ir pasirengimu: pirmųjų vietų laimėtojams bus įteikti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną per 40 min. pasitikrinkite žinias ir laimėkite prizų

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną per 40 min. pasitikrinkite žinias ir laimėkite prizų

    Gegužės 14 d. Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena pabrėžia visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje. Ši data primena, kad saugumas prasideda nuo vieningų, atsparių ir atsakingų piliečių, žinančių savo šalies istoriją, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti dieną „X“.


    Gyventojai kviečiami registruotis į Pilietiškumo egzaminą

    Šia proga jau trečią kartą Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia visus Lietuvos Respublikos piliečius savo jėgas išbandyti tradiciniame Pilietiškumo egzamine.

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 d. nuo 8.00 iki 18.00 val. Numatoma egzamino trukmė – 40 minučių, dalyviai galės savarankiškai pasirinkti jiems patogų užduočių atlikimo laiką.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams atiteks išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Registruotis į Pilietiškumo egzaminą dalyviai kviečiami jau dabar puslapyje pilietiskumoegzaminas.lt.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
    KAM informacija 

    Gegužės 14 d. Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena pabrėžia visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje. Ši data primena, kad saugumas prasideda nuo vieningų, atsparių ir atsakingų piliečių, žinančių savo šalies istoriją, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti dieną „X“.

    Šia proga jau trečią kartą Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia visus Lietuvos Respublikos piliečius savo jėgas išbandyti tradiciniame Pilietiškumo egzamine.

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 d. nuo 8.00 iki 18.00 val. Numatoma egzamino trukmė – 40 minučių, dalyviai galės savarankiškai pasirinkti jiems patogų užduočių atlikimo laiką.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams atiteks išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Registruotis į Pilietiškumo egzaminą dalyviai kviečiami jau dabar puslapyje pilietiskumoegzaminas.lt.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
    KAM informacija 

  • Mobilizacija Lietuvoje: kas ją skelbia, ką privalo daryti karo prievolininkai ir kaip informuojami gyventojai

    Mobilizacija Lietuvoje reiškia valstybės institucijų, savivaldybių ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymą, kai ruošiamasi šalies gynybai ar sąjungininkų pajėgų priėmimui. Kartu tai apima ir pasirengimą užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms.

    Mobilizacijos metu gali būti kviečiami karo prievolininkai, priklausomai nuo to, koks mobilizacijos mastas ir kokie uždaviniai nustatomi. Praktikoje tai reiškia, kad dalis visuomenės gauna aiškias pareigas, o kiti gyventojai dažniausiai tęsia įprastą darbą ir kasdienę veiklą.

    Kada ir kas skelbia mobilizaciją?

    Mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, o ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas gali mobilizaciją paskelbti vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė, o nuo šio sprendimo priklauso, kam ir kokios prievolės taikomos.

    Apie paskelbtą mobilizaciją informacija nedelsiant skelbiama per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkai papildomai informuojami individualiai per už karo prievolę atsakingus kariuomenės padalinius.

    Dalinės mobilizacijos atveju paprastai nurodoma, kurioje teritorijoje ji taikoma ir kokios institucijos bei organizacijos įtraukiamos į veiksmus. Visuotinės mobilizacijos atveju aiškiai įvardijama, kad pradedama visuotinė mobilizacija ir koks jos paskelbimo pagrindas.

    Ką reiškia tai karo prievolininkams?

    Visuotinės mobilizacijos atveju į tarnybą šaukiami parengtojo rezervo karo prievolininkai, turintys pradinį karinį parengtumą. Tokiu atveju paprastai reikalaujama per nustatytą laiką atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuriame pateikiama tolimesnė informacija.

    Dalinės mobilizacijos metu karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai numatyta mobilizacijos paskelbimo sprendime. Tinkamumas tarnybai įprastai tikrinamas, o tinkami asmenys paskiriami į konkrečius karinius vienetus atnaujinti įgūdžių ir vykdyti užduočių.

    Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, taip pat gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tokį šaukimą įprastai pranešama asmeniškai arba per oficialius informavimo kanalus.

    Kaip veikia mobilizacijos sistema ir informavimas?

    Mobilizacijos sistemoje dalyvauja Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kiti atsakingi subjektai, taip pat savivaldybės, valstybės įstaigos ir ūkio subjektai. Paskelbus mobilizaciją, šie dalyviai vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus pagal savo kompetenciją.

    Savivaldybės pagal nustatytą tvarką taip pat turi pasirengimo planus ir atsakingus pareigūnus, kurie grėsmės atveju gyventojams paaiškina jų teises ir pareigas. Gyventojų perspėjimui gali būti naudojami ir mobiliojo ryšio pranešimai, kai informacija perduodama per korinio transliavimo technologijas.

    Ūkio subjektams mobilizacijos laikotarpiu gali būti pavesta vykdyti mobilizacinius užsakymus arba teikti priimančiosios šalies paramą. Tuo metu įmonės ir įstaigos, kurios neturi nustatytų užduočių, paprastai tęsia veiklą įprastai, tačiau privalo bendradarbiauti, jei to prireiktų.

    Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams mobilizacijos atveju taikoma ta pati bendra tvarka, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems, o informacija teikiama ir per Lietuvos diplomatines atstovybes. Esminis praktinis akcentas yra tai, kad karo prievolininkai turi laiku atnaujinti savo ryšio duomenis, kad pranešimai pasiektų be delsimo.

    Priimančiosios šalies parama apima civilinę ir karinę pagalbą sąjungininkų pajėgoms, įskaitant infrastruktūros, ryšių, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslaugas. NATO planavimo logika remiasi tuo, kad tokia parama yra visos valstybės, o ne vien kariuomenės užduotis, todėl svarbus institucijų, savivaldybių ir verslo suderinamumas.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: registracija jau vyksta, dalyviams numatyti prizai

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo piliečių pasirengimo ir atsparumo. Ši data akcentuoja visuomenės vaidmenį gynyboje, kai svarbūs ne tik fiziniai įgūdžiai, bet ir žinios apie valstybės veikimą bei elgseną krizių metu.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM jau trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Iniciatyva skirta visiems, norintiems pasitikrinti žinias apie pilietinį atsparumą, pasirengimą mobilizacijai ir atsakingą veikimą ekstremaliomis aplinkybėmis.

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o užduotims atlikti numatyta 40 minučių.

    Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką prisijungti ir atlikti užduotis, todėl egzaminas pritaikytas skirtingiems dienos ritmams. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik įsivertinti, bet ir kryptingai stiprinti visuomenės pasirengimą dienai X.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams atiteks elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams bus įteiktos kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Pilietiškumo egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

    Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir pasinaudoti proga struktūruotai pasitikrinti žinias, kurios praktikoje svarbios tiek kasdieniam pilietiškumui, tiek bendram valstybės atsparumui. Registracija jau atvira, o egzaminą laikyti bus galima visą nurodytą dieną.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, skirta priminti visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir atsparume krizėms. Ši diena akcentuoja, kad saugumas prasideda nuo informuotų, susitelkusių ir atsakingų piliečių, suprantančių valstybės veikimą ir pasirengusių veikti ekstremaliomis aplinkybėmis.

    Tą pačią dieną Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia Lietuvos Respublikos piliečius registruotis ir dalyvauti Pilietiškumo egzamine. Egzaminas rengiamas jau trečią kartą ir skirtas pasitikrinti žinias apie pilietiškumą, valstybės gynybą bei pasirengimą netikėtoms situacijoms.

    Egzaminas vyks nuotoliniu būdu, o registracija ir užduočių atlikimas bus organizuojami specialioje interneto svetainėje. Dalyviai galės prisijungti jiems patogiu metu gegužės 14 dieną nuo 8 iki 18 valandos.

    Numatoma egzamino trukmė sieks apie 40 minučių. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinimo pažymiu nebus, todėl dalyvauti kviečiami visi norintys, nepriklausomai nuo išankstinių žinių ar patirties.

    Vietoje pažymių dalyvių lauks apdovanojimai geriausiai pasirodžiusiems. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.