CP v2

Tag: Mobilusis ryšys

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Nausėda įspėja: be interneto regionuose ir skaitmeninės pagalbos senjorams atotrūkis tik augs

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, paragino sparčiau mažinti skaitmeninę atskirtį. Jo teigimu, senjorams ir regionų gyventojams vis dar per dažnai stinga tiek skaitmeninių įgūdžių, tiek patikimo ryšio.

    Šalies vadovas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Prezidentas akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus iniciatyva išaugo ir sutelkė savivaldybes, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, technologijų bendroves bei ekspertus.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad daugelio žmonių pastangos šiuos gražius žodžius – „Nė vienas nėra pamirštas“ – verčia tikrove“, – sakė Prezidentas.

    Prezidento teigimu, nors pažanga akivaizdi, vyresnio amžiaus žmonių ir regionuose gyvenančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vis dar ryškiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasak jo, tai matyti kasdienėse situacijose, kai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi retai arba jų atsisakoma dėl baimės suklysti.

    Šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į prieinamumo problemą, kai dalis skaitmeninių paslaugų nepakankamai pritaikytos žmonėms su negalia, ypač turintiems regos ar klausos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir norintys naudotis e. paslaugomis gyventojai susiduria su papildomomis kliūtimis.

    Tvarus pagalbos modelis

    Prezidentas ragino Lietuvoje kurti tvarų skaitmeninės pagalbos modelį, kuris veiktų ne epizodiškai, o nuolat. Jo vertinimu, pagalbos taškais galėtų tapti bibliotekos ir savivaldybių erdvės, o skaitmeninė pagalba turėtų būti siejama su socialinėmis bei užimtumo paslaugomis.

    Šalies vadovas kvietė savivaldybių merus aktyviau remti pagalbos teikimą bibliotekose ir bendruomenėse. Taip pat pabrėžė, kad paslaugos turi pasiekti ir tuos žmones, kurie dėl sveikatos ar kitų aplinkybių patys negali atvykti į savivaldybių centrus.

    Ryšio spragos kaime ir paskutinė mylia

    Prezidentas priminė, kad kaimiškose vietovėse šviesolaidinio ryšio iki šiol neturi 60 proc. namų ūkių. Jo teigimu, tai beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl ryšio infrastruktūros stiprinimas turi tapti nuosekliu valstybės prioritetu.

    Pasak šalies vadovo, viena didžiausių kliūčių yra vadinamoji paskutinės mylios problema, kai tinklas nutiesiamas iki gyvenviečių centrų, tačiau iki atskirų namų ūkių plėtra komerciniams operatoriams tampa nepatraukli. Prezidentas teigė, kad tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas ir tikslinė parama.

    „Šioje vietoje būtinas valstybės įsikišimas. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų „paskutinės mylios“ kabelis. O tose vietose, kur šviesolaidžio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Prezidentas.

    Atsparumas po stichijų patirties

    Prezidentas taip pat priminė neseną stichiją, kai dalyje vietovių ilgesnį laiką nebuvo ne tik elektros, bet ir telefono bei interneto ryšio. Jo vertinimu, tai parodė, kad ryšio prieinamumas yra ne vien operatorių, bet ir valstybės pasirengimo bei atsparumo klausimas.

    Pasak šalies vadovo, skirtingų ryšio technologijų derinimas ir infrastruktūros atsparumo didinimas padėtų išvengti situacijų, kai krizės metu gyventojai lieka be informacijos ir pagalbos kanalų. Prezidentas padėkojo projekto partneriams ir paragino tęsti darbus mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį.

  • Telefonas namuose praranda ryšį? Ekspertai įvardijo kelias dažnas priežastis ir išeitis

    Telefonas namuose praranda ryšį? Ekspertai įvardijo kelias dažnas priežastis ir išeitis

    Nors 5G ir LTE ryšys per pastaruosius metus smarkiai pažengė, išmanieji telefonai vis dar paklūsta fizikos dėsniams ir gali prarasti signalą net namuose. Ryšio kokybei įtaką daro ne tik operatoriaus tinklas, bet ir pastato konstrukcijos, aplinka bei paties telefono nustatymai.

    Dažna situacija, kai viename kambaryje ryšys stabilus, o kitame staiga atsiranda vienas brūkšnelis arba telefonas pereina į lėtesnį režimą. Tai paprastai nereiškia, kad įrenginys sugedo, tačiau rodo, jog signalas iki jo ateina nusilpęs arba tinklas tuo metu yra apkrautas.

    Kas dažniausiai slopina signalą?

    Viena pagrindinių priežasčių yra radijo bangų slopinimas pastato viduje, ypač jei sienos storos, gelžbetoninės ar su metalo armuotėmis. Ryšį gali pastebimai silpninti ir šiuolaikiniai langai su selektyvinėmis, saulę atspindinčiomis dangomis, nes jos veikia tarsi papildomas barjeras signalui.

    Reikšmę turi ir atstumas iki artimiausios bazinės stoties: kuo ji toliau, tuo silpnesnis signalas patalpose. Situaciją gali bloginti reljefas, tankus užstatymas, šalia esantys aukšti pastatai ar net miško juosta, nes telefonui tampa sunkiau „matyti“ ryšio šaltinį.

    Ryšys gali suprastėti ir dėl staigių pokyčių namų aplinkoje, pavyzdžiui, jei pradėjote naudoti dėklą su metalinėmis detalėmis ar magnetais. Tokie priedai kartais trikdo antenų darbą, ypač jei uždengia telefono šonines zonas, kuriose dažnai būna integruotos ryšio antenos.

    Kada kalta gali būti pati tinklo situacija?

    Jeigu ryšys pablogėjo staiga ir tai sutapo su tam tikru paros metu, priežastis gali būti laikinas tinklo apkrovimas. Gyvenamuosiuose rajonuose tai pasitaiko vakarais, kai daugiau žmonių vienu metu skambina ar naudoja mobilųjį internetą.

    Kitas dažnas scenarijus – operatoriaus tinklo darbai arba laikinas ryšio mazgo sutrikimas. Tokiais atvejais ryšys paprastai atsistato per kelias valandas ar dieną, o informacijos apie sutrikimus verta paieškoti operatoriaus pranešimuose.

    Ką galite padaryti patys?

    Paprastas žingsnis – pakeisti vietą, kur dažniausiai kalbate telefonu: priartėkite prie lango arba pereikite į aukštesnį aukštą, jei yra galimybė. Taip pat verta trumpam įjungti ir išjungti skrydžio režimą, kad telefonas iš naujo prisijungtų prie tinklo, arba perkrauti įrenginį.

    Jei namuose ryšys nuolat prastas, padėti gali skambučių per „Wi‑Fi“ funkcija, jei ją palaiko tiek telefonas, tiek operatorius. Taip pat pravartu patikrinti, ar telefone įjungtas automatinis tinklo pasirinkimas ir ar įdiegtas naujausias sistemos atnaujinimas, nes kai kurie ryšio nesklandumai būna susiję su programinės įrangos klaidomis.

    Jeigu problema kartojasi tik konkrečioje vietoje ir trunka ilgiau, logiška kreiptis į operatorių ir pateikti tikslią informaciją: adresą, laiką, telefono modelį ir ar ryšys dingsta skambučiams, ar duomenims. Tai padeda greičiau įvertinti, ar reikalingi tinklo optimizavimo darbai arba pasiūlymas dėl sprendimo namams.

  • RRT įspėja: vienas savivaldybės sprendimas gali per metus pakeisti ryšį tūkstančiams

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad kokybiško interneto ir mobiliojo ryšio plėtra regionuose priklauso ne vien nuo operatorių investicijų. Savivaldybių sprendimai dėl teritorijų planavimo, leidimų ir prieigos prie infrastruktūros gali reikšmingai sutrumpinti projektų terminus bei sumažinti kaštus.

    RRT su Molėtų rajono savivaldybės vadovais aptarė fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę. Tarnybos vertinimu, būtent savivaldybės gali tapti ta grandimi, kuri padeda ryšiui greičiau pasiekti atokesnes gyvenvietes ir vienkiemius.

    „Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Paskutiniai metrai gali būti lemiami

    RRT skaičiavimais, šviesolaidiniu ryšiu šiuo metu gali naudotis apie 15 proc. Molėtų rajono savivaldybės namų ūkių. Tuo pačiu bent 100 Mb/s mobiliojo ryšio sparta pasiekia apie 69 proc. namų ūkių.

    Analizė išryškino didelį vadinamosios paskutinės mylios potencialą: daugiau kaip 4 000 būstų yra ne toliau kaip 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo. Maždaug pusė jų yra iki 250 metrų, o apie dešimtadalis – vos iki 100 metrų.

    RRT teigimu, sudarius sąlygas prijungti šias gyvenamąsias patalpas, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų augti nuo maždaug 15 iki 50 proc. namų ūkių. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir nuotoliniam darbui, švietimo paslaugoms, telemedicinai bei verslo plėtrai.

    Mobiliajam ryšiui gali prireikti naujų stočių

    RRT duomenimis, Molėtų rajone trijų operatorių bazinės stotys veikia 39 unikaliose vietose. Tarnyba pabrėžia, kad mažas gyventojų tankis ir dideli atstumai tarp namų ūkių didina infrastruktūros plėtros sąnaudas, todėl dalyje teritorijų investicijos komerciškai atsiperka sunkiau.

    Iki 2028 metų pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose. RRT modeliavimas rodo, kad Molėtų rajone tam galėtų prireikti iki 30 papildomų bazinių stočių.

    „Molėtų atveju daug kur nereikėtų kurti tinklo nuo nulio – svarbiausia įveikti paskutinius vos kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo“, – sakė J. Šovienė.

    Ką realiai gali padaryti savivaldybė

    RRT ragina savivaldybes aktyviau planuoti ryšio infrastruktūros plėtrą ir aiškiai numatyti vietas, kur gali atsirasti nauji ryšio statiniai. Mobiliojo ryšio atveju tai reiškia greitesnį derinimą, aiškesnes taisykles ir galimybes naudotis savivaldybės valdoma infrastruktūra.

    Praktikoje savivaldybės gali suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ar kitų tinkamų objektų, taip pat sparčiau organizuoti projektų derinimą ir leidimų išdavimą. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vienos bazinės stoties vieta lemia ryšio kokybę kelioms gyvenvietėms.

    Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybėms siūloma iš anksto įvertinti, kaip kelių, gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos darbai galėtų būti suderinti su ryšio linijų tiesimu. RRT akcentuoja, kad įrengus vamzdynus ar kitas inžinerines trasas kartu su kelių darbais, vėliau galima išvengti brangių pakartotinių kasinėjimų.

    RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais nustatyti teritorijas, kur ryšio trūksta labiausiai, ir derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su tinklų plėtros planais. Tarnybos vertinimu, kai kur gali būti svarstomos ir finansinės paskatos gyventojams ar verslui, norintiems prisijungti prie šviesolaidžio, jei būtent prisijungimo kaina tampa pagrindine kliūtimi.

    Molėtų rajono analizė yra RRT pilotinio projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti praktinį modelį ir pritaikyti jį kitose savivaldybėse. Tarnyba skelbia šiemet parengusi ir savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą, kuris turėtų padėti aiškiau matyti skaitmeninės atskirties židinius ir sprendimus, kaip juos mažinti.

  • Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Rugsėjo 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų susirinkimas, kuriame aptartos rugpjūčio pabaigoje rajoną užklupusios audros pasekmės ir pasirengimas rudenio darbų pikui. Diskusijose dalyvavo savivaldybės vadovai, įstaigų ir bendrovių atstovai, o vienu svarbiausių akcentų tapo ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų pamokos.

    Susitikime taip pat kalbėta apie artimiausius kultūros renginius, turizmo sezono rezultatus, socialinių paslaugų organizavimą ir infrastruktūros darbus. Oficialiai pasveikinta Asta Karosienė, pradėjusi eiti Zarasų rajono socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.

    Ryšys dingo greičiau nei elektra

    Ugniagesių teigimu, audros metu teko ne tik šalinti ant kelių užvirtusius medžius, bet ir spręsti kritinę komunikacijos problemą. Per kelias paras fiksuota apie 50 iškvietimų, o dalis darbų, atlaisvinant kelius ir užtikrinant privažiavimą, tęsėsi dar kelias dienas.

    Didžiausiu iššūkiu įvardytas mobiliojo ryšio sutrikimas, kai nutrūkus elektros tiekimui ryšio bokštų rezervas veikė per trumpai. Dėl to informacija kai kur buvo perduodama fiziškai vykstant į vietoves, o ryšio ieškota aukštesnėse vietose, naudojant radijo stoteles.

    Susirinkime pabrėžta, kad tokie atvejai rodo būtinybę iš anksto turėti aiškius ekstremaliųjų situacijų veikimo planus, alternatyvius ryšio kanalus ir atsarginius energijos šaltinius. Taip pat akcentuota, kad kritinių paslaugų tęstinumui svarbu, jog rezerviniai sprendimai būtų suderinti tarp seniūnijų, tarnybų ir savivaldybės įstaigų.

    Generatoriai tampa būtinybe

    Savivaldybės administracija ragino įstaigas tiksliai įsivertinti, kokios galios generatorių reikia, kad nutrūkus elektros tiekimui būtų užtikrintos esminės funkcijos. Diskutuota, jog didesnėms socialinių paslaugų įstaigoms gali prireikti 50–60 kW galios generatorių, galinčių automatiškai įsijungti.

    Kartu priminta, kad netinkamai naudojami ar neteisingai prijungti generatoriai kelia realią gaisro riziką ir gali sugadinti elektros prietaisus. Dėl to siūloma ne tik planuoti įsigijimus, bet ir pasirūpinti saugaus eksploatavimo taisyklėmis, atsakingais asmenimis bei periodine įrangos patikra.

    Susitikime aptarta ir praktinė audros patirtis socialinėse įstaigose, kai elektros ir vandens sutrikimai pareikalavo greitų sprendimų dėl maitinimo, apšvietimo ir kasdienės slaugos. Akcentuota, kad tokiose situacijose svarbiausia ne vien technika, bet ir aiškios procedūros bei tarpinstitucinis susitelkimas.

    Rudens renginiai ir turizmo sezono skaičiai

    Didelis dėmesys skirtas rugsėjo 26 dieną Zarasuose planuojamai rudens gėrybių mugei „Derliaus banga“. Įstaigos ir įmonės pakviestos kurti teminius kiemelius, siūlyti edukacijas ir veiklas šeimoms, nes ankstesniais metais tokios iniciatyvos didino renginių patrauklumą ir bendruomeniškumą.

    Turizmo ir verslo informacijos centras pranešė, kad rugpjūtį gyvai apsilankė 984 turistai ir miesto svečiai, o per miesto šventę vykusiame žygyje išdalinta apie 300 medalių. Pažymėta, kad į Zarasus atvykusių svečių srautai vasarą išlieka svarbūs vietos paslaugų sektoriui, todėl tęsiamos ekskursijos ir planuojami skaitmeninės rinkodaros mokymai.

    Kultūros lauke aptarti ir Dusetų bei Antazavės renginiai, įskaitant didesnio lankytojų dėmesio sulaukusias iniciatyvas. Taip pat atkreiptas dėmesys į viešųjų renginių saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nes po šventės kai kuriose erdvėse fiksuotas vandalizmas, o ateičiai siūloma iš anksto spręsti eismo, parkavimo ir apsaugos organizavimą.

    Infrastruktūros klausimuose aptarta daugiabučių renovacijos eiga, garantinių defektų šalinimas ir vandentvarkos darbai. Taip pat iškeltos audros padarytos žalos pastatams problemos, įskaitant stogų ir langų apgadinimus, kai dėl nuostolių dalis įstaigų kreipėsi į draudikus.

    Susirinkimo pabaigoje sutarta, kad artėjant rudeniui pagrindinis prioritetas bus paslaugų tęstinumas ir pasirengimas galimiems elektros bei ryšio sutrikimams. Vadovams padėkota už tarpusavio pagalbą ir gebėjimą susitelkti, kai sprendimų reikia čia ir dabar.

  • „Tele2“ planuoja ryšio bokštą Zarasų rajone: gyventojai dar gali teikti pastabas iki rugsėjo 22 dienos

    „Tele2“ planuoja ryšio bokštą Zarasų rajone: gyventojai dar gali teikti pastabas iki rugsėjo 22 dienos

    Zarasų rajono savivaldybėje pradedamas viešas informavimas apie numatomą ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros projektą. Imbrado seniūnijoje, Samanių kaime, Akmens gatvėje numatoma statyti naują ryšio bokštą, kuris priskiriamas inžinerinių tinklų statinių grupei.

    Statytojas – UAB „Tele2“. Projektas rengiamas sklype Akmens g. 4, kurio kadastro numeris 4350/0003:93, o esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kitos paskirties žemė, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

    Projektinių pasiūlymų rengėjas – mažoji bendrija „Aukščiau debesų“, architektė Rasa Puzinienė. Tokie projektai viešinami tam, kad bendruomenė galėtų susipažinti su sprendiniais ir pateikti argumentuotas pastabas dar prieš techninio projekto derinimo procedūras.

    Kur susipažinti su projektu?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti nurodytu adresu Purienų g. 12, Kairių miestelyje, Šiaulių rajono savivaldybėje. Nurodoma, kad susipažinti galima darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Viešas aptarimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą „Zoom“. Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad prisijungimui reikalingi susitikimo identifikavimo duomenys ir slaptažodis.

    Iki kada galima teikti pastabas?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos. Pastabas leidžiama pateikti raštu, elektroniniu paštu arba telefonu projektuotojo nurodytais kontaktais.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų rugsėjo 22 dieną 17.00 valandą ir taip pat vyks nuotoliniu būdu. Praktikoje tokie susirinkimai skirti pristatyti sprendinius, atsakyti į klausimus ir užfiksuoti bendruomenės pasiūlymus.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Ryšio bokštų projektai dažniausiai siejami su mobiliojo ryšio aprėpties ir duomenų perdavimo spartos gerinimu, ypač vietovėse, kur ryšio kokybę riboja reljefas ar didesni atstumai tarp bazinių stočių. Savivaldybės viešinimo procedūra leidžia anksti identifikuoti galimus klausimus dėl vietos parinkimo, vizualinės įtakos kraštovaizdžiui ar statybos organizavimo.

    Gyventojams, planuojantiems teikti pastabas, paprastai verta jas grįsti konkrečiais argumentais, pavyzdžiui, dėl alternatyvių vietų, privažiavimo sprendinių ar kitų teritorijos naudojimo aspektų. Galutiniams sprendimams reikšmę turi tai, kaip projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus.

    Informuojama, kad viešinimo dokumentuose pateikti ir ryšio sesijos prisijungimo duomenys, tačiau siekiant saugumo viešame publikavime jie gali būti nepateikiami. Dėl tikslių prisijungimo duomenų ir projektinių pasiūlymų apimties rekomenduojama kreiptis į projektuotoją nurodytais kontaktais.

  • Po audros ryšys vėl veikia visur? RRT atskleidė, kiek stočių dar maitinamos generatoriais

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje visiškai normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis pažeistos infrastruktūros jau sutvarkyta.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimus patyrę operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ užbaigė pagrindinius atstatymo darbus. Pasak tarnybos, operatoriai informavo, jog bazinės stotys veikia, o klientų, kuriems dėl audros ryšys būtų vis dar neveikiantis, nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti, kad po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar veikia pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse pilnai atkuriamas įprastas elektros tiekimas.

    RRT pabrėžia, kad audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių atsparumui, nes tinklų darbą labiausiai veikė ne ryšio įrangos gedimai, o elektros energijos tiekimo ir kiti infrastruktūros sutrikimai. Tokiais atvejais operatoriams tenka remtis rezerviniu maitinimu, o ryšio kokybė gali priklausyti nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkrečiai stočiai.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT nurodo ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba primena, kad ekstremalių situacijų metu ryšio stabilumą dažnai lemia keli veiksniai vienu metu, todėl atsparumo didinimas apima ir rezervinių energijos sprendimų plėtrą, ir greitesnį avarinių brigadų reagavimą.

  • Po audros ryšys grįžo visoje Lietuvoje: RRT skelbia, kas dar veikia ant generatorių

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriai atstatė sutrikusių tinklų veikimą, o paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos įprastu režimu.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimai buvo susiję ne vien su pačia ryšio įranga, o pirmiausia su elektros tiekimo ir kita infrastruktūra. Dėl to daliai bazinių stočių prireikė rezervinio maitinimo, kol atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Pasak RRT, „Telia“ ir „Tele2“ tinklų veikimas buvo atkurtas anksčiau, o naujausiais duomenimis darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia ir nebeturi audros paveiktų klientų.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar kurį laiką gali veikti pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. Šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kurios užtikrina paslaugų tęstinumą, kol tinklai grįžta prie įprasto elektros maitinimo.

    Atsparumas tampa kritine sąlyga

    RRT pabrėžia, kad pastaroji audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Didžiausią poveikį ryšiui paprastai sukelia ne pats mobiliojo ryšio tinklas, o išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros tiekimo nutrūkimas, kabelių ir atramų pažeidimai, sudėtingesnė prieiga prie objektų.

    Tarnybos vertinimu, tokios situacijos išryškina rezervinio maitinimo, tinklų dubliavimo ir operatyvaus gedimų šalinimo svarbą. Praktikoje tai reiškia ne tik generatorius, bet ir akumuliatorių talpą, atsarginių dalių logistiką bei galimybę greitai perkonfigūruoti tinklą.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT taip pat skelbia ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba ragina gyventojus, pastebėjus lokalius ryšio sutrikimus, apie tai informuoti savo ryšio paslaugų teikėją, nes pavieniai gedimai po ekstremalių orų gali išryškėti ir vėliau.

  • Po audros – netikėta žinia: RRT skelbia, ar Lietuvoje ryšys pagaliau grįžo į normą

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, visiškai normalizavosi. Tarnyba pranešė, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis infrastruktūros jau veikia stabiliai.

    Anksčiau fiksuoti sutrikimai buvo susiję ne tik su pačiais ryšio tinklais, bet ir su elektros energijos tiekimo problemomis bei fiziniais infrastruktūros pažeidimais. Dėl to operatoriams teko skubiai organizuoti remontą ir užtikrinti ryšį naudojant rezervinius sprendimus.

    RRT nurodo, kad anksčiau ryšio veikimą atkūrė „Telia“ ir „Tele2“, o vėliau darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia, o paveiktų klientų nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors vartotojams ryšio sutrikimų nebefiksuojama, dalis tinklo dar laikinai remiasi rezerviniu maitinimu. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse galutinai atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    Pasak RRT, audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Tarnyba pabrėžia, kad tokiose situacijose kritiškai svarbūs rezerviniai energijos šaltiniai, atsarginiai maršrutai tinkle ir greitai mobilizuojamos remonto pajėgos, nes ryšys tampa būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir pagalbos tarnyboms.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT praneša ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų būklę bei operatorių pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Tarnyba akcentuoja, kad didžiausios rizikos ryšiui kyla tuomet, kai dėl stichijos sutrinka elektros tiekimas, todėl papildomos investicijos į rezervinį maitinimą ir tinklų atsparumą gali lemti greitesnį paslaugų atstatymą ateityje.

  • Audros pamokos: 63 nauji bokštai žada itin spartų ryšį beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Ryšio bokštas Panevėžio rajone

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas lankėsi Panevėžio rajone, Bučiuose, kur statomas 60 metrų aukščio ryšio bokštas. Jis sudarys sąlygas ryšio operatoriams įrengti antenas ir teikti mobiliojo ryšio bei interneto paslaugas.

    Skaičiuojama, kad bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs vietovėms, kur komercinėmis sąlygomis tinklų plėtra dažnai neatsiperka.

    „Ką tik prasiautusi audra apnuogino mūsų bėdas ir parodė, kaip svarbu, jog ryšys būtų atsparus ir patikimas“, – sakė Juras Taminskas.

    Ministras pabrėžė, kad valstybė investuoja ne tik į naujų bokštų statybas, bet ir į esamos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, ryšio bokštai regionuose reiškia ne vien didesnę spartą, bet ir realias galimybes nuotoliniam darbui, mokslui bei paslaugoms.

    63 bokštai ir beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“ Lietuvos kaimiškose ir nutolusiose vietovėse planuojama pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Įgyvendinus projektą, galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu bus sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms.

    Bokštai projektuojami taip, kad vienu metu viršutinėje sekcijoje įrangą galėtų montuoti iki keturių operatorių. Taip siekiama didinti konkurenciją ir sudaryti prielaidas gyventojams rinktis paslaugų teikėją, o ne būti pririštiems prie vienos alternatyvos.

    Numatyta, kad teritorijose bus įrengtos apsaugos priemonės, įskaitant perimetro apsaugą, praėjimo kontrolę ir vaizdo stebėjimą. Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo, kad operatoriai galėtų užtikrinti didelės talpos ryšį.

    „Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą“, – teigė bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.

    Sveikata ir atsparumas ekstremalioms situacijoms

    Ryšio bokštų plėtra dažnai kelia gyventojų klausimų dėl galimo poveikio sveikatai, tačiau specialistai pabrėžia, kad pats bokštas neskleidžia elektromagnetinės spinduliuotės. Spinduliuotę skleidžia antenos, todėl prieš jas įrengiant vertinamas numatomas poveikis ir laikomasi nustatytų higienos normų.

    Operatorių sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, o radiotechninių objektų priežiūra yra reglamentuota. Antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė turi būti periodiškai matuojama, o kontrolė užtikrina, kad lygiai neviršytų leistinų ribų.

    „Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto, o prieš įrengiant antenas poveikis įvertinamas ir suderinamas“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.

    Kartu akcentuojamas ir ryšio patikimumas ekstremaliomis sąlygomis: ministerija nurodo, kad bokštai turi būti aprūpinti papildomais elektros energijos maitinimo šaltiniais. Tai būtina, kad nutrūkus elektros tiekimui ryšys kuo ilgiau išliktų veikiantis.

    Projektas, kurio vertė viršija 30 mln. eurų, finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darbus planuojama baigti iki 2027 metų balandžio 30 dienos, tačiau prireikus terminas gali būti pratęstas.