Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.
RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.
Valstybės parama paskutinei myliai
Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.
„Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.
Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.
„Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.
RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.
Ne tik kabelis, bet ir leidimai
Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.
„Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.
„Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.
Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai
RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.
„Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.
Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.
„O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.
RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.
Leave a Reply