CP v2

Tag: Modernizmas

  • Atsisakė masažinės vonios ir anekso: 65 kv. m bute Varšuvoje sugrąžino seną planą

    Magdalena ir Jakubas dalį gyvenimo praleido Berlyne, tačiau grįžę į Varšuvą nusprendė, kad naujuose namuose nori ir miesto tempo, ir istorinio sluoksnio. Jų 65 kv. m butas Starych Bielanų rajone per ilgus metus buvo ne kartą perdarytas, o kai kurie sprendimai, pasak šeimininkų, tiesiog neatitiko erdvės logikos.

    Todėl renovacijos tikslas tapo ne maksimalus modernizavimas, o grįžimas prie pirminės modernistinės struktūros, būdingos didžiųjų blokinių namų laikotarpiui. Interjero projektą parengė architektė Marta Zimińska, o patys šeimininkai aktyviai prisidėjo prie koncepcijos ir dalį darbų atliko savo rankomis.

    Planą grąžino į pradžią

    Pagrindinis sprendimas buvo virtuvę ir vonios kambarį sugrąžinti į originalias vietas. Prieš maždaug du dešimtmečius šios zonos buvo perkeltos, o bute atsirado atviras aneksas ir vonios kambarys su kampine hidromasažine vonele, kuri anuomet laikyta prabangos simboliu.

    Po rekonstrukcijos buto planas vėl tapo aiškus ir funkcionalus: didelis bendras kambarys, du miegamieji, atskira virtuvė ir nedidelis, bet patogus vonios kambarys. Toks zonavimas šeimininkams leido geriau atskirti darbą, poilsį ir buities veiklas, o tai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių būsto planavimo kriterijų.

    Senas parketas ir nauji akcentai

    Vienas svarbiausių autentiškų elementų tapo parketas, kuriam, kaip teigiama, apie pusę amžiaus. Vietoje jo keitimo pasirinkta išsaugojimo kryptis, kuri interjero rinkoje vis dažniau siejama ne tik su estetika, bet ir su tvarumu bei mažesniu statybinių atliekų kiekiu.

    Svetainėje šiuolaikiniai baldai derinami su lenkiško dizaino klasika iš 6–7 dešimtmečių. Interjero autoriai pabrėžia, kad toks derinys leidžia sukurti gyvą, nenuobodų foną, o namai neatrodo kaip stilizuota dekoracija, nors laikmečio nuorodų čia netrūksta.

    Virtuvė ir vonia su istorijos užuominomis

    Virtuvėje pasirinktas šachmatinis grindų raštas kreminiais ir terakotos tonais, primenantis daugelio to laikotarpio butų apdailą. Kartu tai praktiškas sprendimas: raštuotos dangos kasdienybėje dažnai atlaidesnės smulkiems nešvarumams ir vizualiai ne taip greitai pabosta.

    Vonios kambaryje atsisakyta atskiros tualeto patalpos, todėl visos higienos funkcijos sutelktos vienoje erdvėje. Grindims parinkta „lastrico“ tipo danga, o sienose naudojamos baltos plytelės, asociatyviai primenančios istorinius sprendimus, tačiau išlaikant šiuolaikinį, minimalų vaizdą.

    Į šiuolaikišką sluoksnį įsilieja ir netikėtas sprendimas: ąžuolinė spintelė su granitiniu stalviršiu, kurio gabalas, kaip pasakojama, buvo rastas akmens dirbtuvėse ir pritaikytas antram gyvenimui. Toks požiūris atspindi augančią tendenciją renovuojant ne tik pirkti nauja, bet ir ieškoti ilgaamžių, jau pagamintų medžiagų, kurias galima prikelti iš naujo.

  • Palangos vasaros skaityklai – lemtingas sprendimas: ekspertai siūlys, kaip išsaugoti medinį modernizmą

    Palangoje rugsėjo 10–11 dienomis vyks tarptautinis architektūros simpoziumas, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūrai pritaikyti Palangos vasaros skaityklą. Šis pastatas laikomas vienu ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių ir šiemet mini 60 metų sukaktį.

    Simpoziumą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais, o diskusijose dalyvaus architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Renginio pabaigoje žadama pristatyti rekomendacijas, kaip sustiprinti objekto apsaugą ir užtikrinti jo gyvybingumą ateityje.

    Medinis modernizmas ir jo rizikos

    Architekto Albino Čepio suprojektuota skaitykla duris atvėrė 1966 metais, o jos architektūrinį charakterį formuoja medinė karkasinė konstrukcija, didelės stiklo plokštumos, atviras planas ir banguotas stogas. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl sprendimai dėl jo atnaujinimo privalo derinti funkcinius poreikius su paveldo apsauga.

    Medinės modernizmo architektūros išsaugojimas dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais: drėgmės režimu, konstrukcijų senėjimu, gaisrine sauga ir energiniu efektyvumu, taip pat intensyviu sezonišku naudojimu pajūryje. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tvariam atnaujinimui, kai pirmenybė teikiama remontui ir pritaikymui, o ne nugriovimui, mažinant ir anglies dioksido pėdsaką.

    Ką svarstys tarptautinė komanda

    Programoje numatytos visuomenei atviros paskaitos ir diskusijos, taip pat ekspertų sesijos, kuriose bus aptariamas istorinių vietų vaidmuo miestų tapatybei ir bendruomenės gyvenimui. Renginyje žadama nagrinėti, kaip suderinti paveldosaugos principus su šiandienos kultūros veiklų poreikiais, kad pastatas liktų aktyvia miesto erdve, o ne vien eksponatu.

    Simpoziume dalyvaus VILNIUS TECH, Karališkosios Danijos akademijos, Rygos technikos universiteto ir kitų institucijų atstovai, tarp jų doc. dr. Liutauras Nekrošius, danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander, architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas, dr. arch. Antra Viļuma, dr. Indrė Užuotaitė ir kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Diskusijose taip pat bus aptariamas žiedinės statybos principų taikymas, kai renovacijoje ieškoma galimybių pakartotinai naudoti medžiagas ir kuo mažiau keisti autentiškas konstrukcijas.

    „Mums svarbu ne tik išsaugoti šį išskirtinį architektūros objektą, bet ir ieškoti sprendimų, kaip jis ir toliau galėtų išlikti gyvas, atviras ir bendruomenę telkiantis kultūros centras“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Atvira programa Palangoje

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių bus atviri visuomenei ir suteiks progą geriau pažinti Palangos architektūros paveldą bei suprasti, kaip sprendimai dėl istorinių pastatų lemia viešųjų erdvių ateitį. Taip pat numatytos ekskursijos ir teminės sesijos, kuriose bus kalbama apie kultūrinio paveldo aplinką ir želdinius.

    Simpoziumas yra renginių ciklo „Metai su Danija“ dalis ir siejamas su Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 35-mečiu. Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutas Baltijos šalims, o tarp partnerių minimi VILNIUS TECH, „Docomomo Lietuva“, Vilniaus medinės architektūros centras, Rygos technikos universitetas ir „VELUX“.

  • „Stasys Museum“ atveria Lino Leono Katino parodą Panevėžyje: modernisto mistika ir nauji kūriniai

    Panevėžyje įsikūręs „Stasys Museum“ balandžio 30 dieną atidaro Lino Leono Katino parodą Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas. Parodoje pristatomi kūriniai iš privačios Virgilijaus Norvaišos kolekcijos, saugomos Panevėžyje.

    Linas Leonas Katinas (1941–2020) laikomas vienu ryškiausių Lietuvoje kūrusių modernistų, išsiskyrusiu žaisminga vaizduote ir energinga tapybine kalba. Jo kūrybinė biografija truko apie šešis dešimtmečius ir apėmė nuolat kintantį, tačiau atpažįstamą stilių.

    Ši paroda koncentruojasi į autoriui svarbias būties ir transcendencijos temas, kurios jo darbuose dažnai peržengia vien tik kasdienio patyrimo ribas. Ekspozicijoje susipina individuali pasaulėjauta, mitų ir archetipų nuotrupos bei simboliai, kalbantys apie laikinumą ir amžinybės ilgesį.

    Parodą papildo du nauji kūriniai

    Ekspoziciją papildo specialiai šiai parodai sukurti kitų kūrėjų darbai, plečiantys Katino idėjų kontekstą. Jie siūlo papildomą žiūros ir klausos perspektyvą, padedančią lankytojams priartėti prie dailininko mąstymo laukų.

    Vienas iš papildomų darbų yra režisieriaus ir videomenininko Gintaro Šepučio bei menotyrininkės, meno kritikės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės dokumentinis pasakojimas. Jame nagrinėjamas Lino Leono Katino kūrybos ryšys su budizmu ir šios idėjos poveikis jo vaizdiniams.

    Kitas kūrinys yra kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir aktoriaus Gedimino Rimeikos garso instaliacija, sukurta remiantis dailininko širdies dūžių garso įrašu ir jo poetiniais tekstais. Šie tekstai parodoje pristatomi pirmą kartą, o instaliacija pritaikyta ir lankytojams su klausos negalia.

    Atidarymo programa ir darbo laikas

    Parodos architektūrą kūrė Ieva Cicėnaitė, dirbusi su Lietuvos kultūros institucijomis ir tarptautiniais projektais. Jos sprendimai parodoje padeda struktūruoti pasakojimą ir pabrėžti skirtingas Katino kūrybos nuotaikas.

    Parodos atidarymas vyks balandžio 30 dieną 18 valandą. Atidarymo metu numatytos pristatymo kalbos ir srautinės ekskursijos su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene bei muziejaus gide Veronika Kaminskaite.

    Gegužės 1 dieną „Stasys Museum“ dirbs nuo 12 iki 17 valandos. Gegužės 2–3 dienomis muziejus dirbs įprastu savaitgalio laiku: šeštadienį nuo 11 iki 19 valandos, sekmadienį nuo 12 iki 17 valandos.