Magdalena ir Jakubas dalį gyvenimo praleido Berlyne, tačiau grįžę į Varšuvą nusprendė, kad naujuose namuose nori ir miesto tempo, ir istorinio sluoksnio. Jų 65 kv. m butas Starych Bielanų rajone per ilgus metus buvo ne kartą perdarytas, o kai kurie sprendimai, pasak šeimininkų, tiesiog neatitiko erdvės logikos.
Todėl renovacijos tikslas tapo ne maksimalus modernizavimas, o grįžimas prie pirminės modernistinės struktūros, būdingos didžiųjų blokinių namų laikotarpiui. Interjero projektą parengė architektė Marta Zimińska, o patys šeimininkai aktyviai prisidėjo prie koncepcijos ir dalį darbų atliko savo rankomis.
Planą grąžino į pradžią
Pagrindinis sprendimas buvo virtuvę ir vonios kambarį sugrąžinti į originalias vietas. Prieš maždaug du dešimtmečius šios zonos buvo perkeltos, o bute atsirado atviras aneksas ir vonios kambarys su kampine hidromasažine vonele, kuri anuomet laikyta prabangos simboliu.
Po rekonstrukcijos buto planas vėl tapo aiškus ir funkcionalus: didelis bendras kambarys, du miegamieji, atskira virtuvė ir nedidelis, bet patogus vonios kambarys. Toks zonavimas šeimininkams leido geriau atskirti darbą, poilsį ir buities veiklas, o tai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių būsto planavimo kriterijų.
Senas parketas ir nauji akcentai
Vienas svarbiausių autentiškų elementų tapo parketas, kuriam, kaip teigiama, apie pusę amžiaus. Vietoje jo keitimo pasirinkta išsaugojimo kryptis, kuri interjero rinkoje vis dažniau siejama ne tik su estetika, bet ir su tvarumu bei mažesniu statybinių atliekų kiekiu.
Svetainėje šiuolaikiniai baldai derinami su lenkiško dizaino klasika iš 6–7 dešimtmečių. Interjero autoriai pabrėžia, kad toks derinys leidžia sukurti gyvą, nenuobodų foną, o namai neatrodo kaip stilizuota dekoracija, nors laikmečio nuorodų čia netrūksta.
Virtuvė ir vonia su istorijos užuominomis
Virtuvėje pasirinktas šachmatinis grindų raštas kreminiais ir terakotos tonais, primenantis daugelio to laikotarpio butų apdailą. Kartu tai praktiškas sprendimas: raštuotos dangos kasdienybėje dažnai atlaidesnės smulkiems nešvarumams ir vizualiai ne taip greitai pabosta.
Vonios kambaryje atsisakyta atskiros tualeto patalpos, todėl visos higienos funkcijos sutelktos vienoje erdvėje. Grindims parinkta „lastrico“ tipo danga, o sienose naudojamos baltos plytelės, asociatyviai primenančios istorinius sprendimus, tačiau išlaikant šiuolaikinį, minimalų vaizdą.
Į šiuolaikišką sluoksnį įsilieja ir netikėtas sprendimas: ąžuolinė spintelė su granitiniu stalviršiu, kurio gabalas, kaip pasakojama, buvo rastas akmens dirbtuvėse ir pritaikytas antram gyvenimui. Toks požiūris atspindi augančią tendenciją renovuojant ne tik pirkti nauja, bet ir ieškoti ilgaamžių, jau pagamintų medžiagų, kurias galima prikelti iš naujo.
Leave a Reply