Tag: Mokėjimai

  • Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Europos Parlamentas Strasbūre patvirtino savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro, todėl prasideda galutinė derybų su ES valstybių narių vyriausybėmis fazė. Šiame etape bus sprendžiama, kaip praktiškai veiks naujo tipo atsiskaitymų priemonė ir kokios taisyklės užtikrins jos veikimą visoje euro zonoje.

    Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią leistų ir garantuotų Europos Centrinis Bankas. Jis būtų kuriamas kaip grynųjų papildymas, o ne jų pakaitalas, kad žmonės galėtų atsiskaityti ir tuo atveju, kai kortelės ar kitos sistemos neveikia.

    Gyventojai skaitmeninį eurą galėtų laikyti specialioje skaitmeninėje piniginėje, tačiau numatoma, kad bus taikoma laikymo riba. Tokia riba būtų skirta tam, kad didelės lėšų sumos masiškai nepasitrauktų iš komercinių bankų indėlių į centrinio banko pinigus.

    Planuojama, kad sistema leistų atsiskaityti tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto, o privatumas būtų vienas esminių principų. Europos Centrinis Bankas teigia sieksiantis modelio, kuriame jis negalėtų tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimų duomenis.

    Techninę infrastruktūrą kurtų Europos Centrinis Bankas, tačiau paslaugas žmonėms teiktų komerciniai bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tai reikštų, kad kasdienė klientų aptarnavimo našta liktų rinkos dalyviams, o centrinis bankas užtikrintų sistemos patikimumą.

    Lemiausia vieta: kompensacijų modelis

    Derybose jautriausias klausimas vadinamas kompensacijų modeliu, tai yra kas ir kaip bus apmokama už skaitmeninio euro paslaugų teikimą. Praktikoje teks sutarti, kurioms finansų įstaigoms priklausys kompensacijos, kokio dydžio jos bus ir iš kokio mechanizmo jos bus finansuojamos.

    Kitas svarbus ginčas susijęs su mokesčių pasidalijimu visoje mokėjimo grandinėje. Tikimasi, kad prekybininkams mokesčiai už atsiskaitymus galėtų būti mažesni nei dabar mokant kortelėmis, tačiau būtent čia susikerta bankų, mokėjimo įstaigų ir prekybos interesai.

    Kada realiai galėtų startuoti?

    Didžiausio intensyvumo derybos prognozuojamos rudenį, o galutinis politinis pritarimas, jei pavyks susitarti, būtų siekiamas iki metų pabaigos. Po to sektų techninis įgyvendinimas ir bandymų etapas, kuris turėtų parodyti, ar sprendimas veikia masteliu, tinkamu visai euro zonai.

    Pagal šiuo metu aptariamus planus, bandomoji programa galėtų startuoti 2027 metais, o skaitmeninis euras mažmeniniais atsiskaitymais galėtų tapti prieinamas nuo 2029 metų. ES institucijos skaitmeninį eurą taip pat sieja su strateginiu tikslu mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimų tinklų ir didinti atsiskaitymų atsparumą krizėms.

  • Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Liepos 7 dieną Lenkijoje tūkstančiai „Alior Bank“ klientų susidūrė su rimtais sutrikimais: laikinai neveikė mobilioji banko programėlė ir daliai žmonių tapo neįmanoma prisijungti prie sąskaitų.

    Dėl gedimo klientai pranešė negalintys atlikti mokėjimų, inicijuoti pervedimų ar pasitikrinti likučio. Problemos palietė tiek privačius asmenis, tiek verslo klientus, kuriems greitos operacijos yra kasdienė būtinybė.

    Bankas apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose, nurodydamas, kad specialistai dirba siekdami kuo greičiau atkurti paslaugų veikimą. Finansų įstaiga atsiprašė už nepatogumus ir pažadėjo grąžinti pilną funkcionalumą.

    Tokio masto sutrikimai paprastai ypač jautrūs tuo, kad paveikia ne tik atsiskaitymus internetu, bet ir kasdienes situacijas fizinėse prekybos vietose, kai klientai priklausomi nuo mokėjimų kortelėmis ar momentinių pervedimų.

    Ekspertai primena, kad kilus nesklandumams verta sekti oficialius banko pranešimus, o skubiems atsiskaitymams turėti alternatyvą, pavyzdžiui, grynųjų ar papildomą kortelę. Taip pat rekomenduojama būti atsargiems dėl galimų sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja viešai aptariant bankų sutrikimus.

  • „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    86 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Londone įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Primer“ paskelbė pritraukęs apie 86 mln. eurų C serijos investicijų raundą. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos DI galimybėms stiprinti ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose spartinti.

    Raundui vadovavo investicijų bendrovė Sofina, prisidėjo Peak XV Partners, taip pat investicijas tęsė esami investuotojai, tarp jų Balderton, Accel, ICONIQ, Tencent ir Speedinvest. Iš viso „Primer“ nuo įkūrimo pritraukė apie 147 mln. eurų.

    Ką daro „Primer“ ir kodėl akcentuoja duomenis

    „Primer“ įkurta 2020 metais buvusių „Braintree“ ir „PayPal“ vadovų, o jos tikslas – suvienodinti mokėjimų valdymą į vieną infrastruktūros sluoksnį. Tai, pasak bendrovės, leidžia finansų ir mokėjimų komandoms matyti visą situaciją, mažinti technologinį sudėtingumą ir gerinti atsiskaitymų našumą.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų pilnumo. Mokėjimų srityje duomenys dažnai išskaidyti per skirtingus procesorius, įsigyjančiuosius bankus, sukčiavimo prevencijos įrankius ir kitas sistemas, todėl vieno pilno vaizdo dažnai nėra.

    Įmonei argumentuojant, būtent ši fragmentacija tampa rizika, kai organizacijos pradeda DI taikyti sprendimų priėmimui. Jei DI modeliai ar agentai remiasi nepilnais duomenimis, jie gali ne tik veikti prasčiau, bet ir priimti neteisingus sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pajamoms ir kaštams.

    „Per artimiausius kelerius metus kiekvieną mokėjimo sprendimą didelėje įmonėje inicijuos, optimizuos arba audituos DI. Šis pokytis jau vyksta, o esminis klausimas – ar sistemoms pakanka pilnų duomenų“, – sakė „Primer“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gabriel Le Roux.

    DI agentas ir planai JAV

    „Primer“ teigimu, jos platforma apima visą mokėjimų ciklą nuo atsiskaitymo iki išmokėjimų, o vienai operacijai gali fiksuoti daugiau nei 400 duomenų taškų. Bendrovė taip pat skelbia, kad vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 95 proc. klientų mokėjimų apimties.

    Po investicijos įmonė ketina plėsti nuosavo DI agento „Primer Companion“ galimybes. Pasak „Primer“, tikslas – judėti nuo įrankio, kuris pateikia įžvalgas, prie sprendimo, galinčio vykdyti automatizuotus veiksmus pagal prekybininko nustatytas taisykles, pavyzdžiui, optimizuoti mokėjimų maršrutus ar testuoti našumo scenarijus.

    JAV rinka, „Primer“ duomenimis, jau sudaro apie penktadalį pajamų, o pasikartojančios pajamos per metus augo dvigubai. Bendrovė planuoja iki 2028 metų JAV dalį padidinti iki daugiau nei trečdalio viso verslo ir regione įdarbinti iki 50 žmonių.

    „Mokėjimai pasiekia lūžio tašką: prekybininkai konsoliduoja sistemas į vieningą infrastruktūrą, o DI tampa kiekvieno sprendimo dėl operacijos dalimi. „Primer“ komanda kuria platformą, kuri tam geriausiai pritaikyta“, – sakė Sofina skaitmeninės plėtros vadovas Jean-François Burguet.

    Rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai mokėjimų srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien transakcijų apdorojimui, bet ir duomenų kokybei, valdymui bei automatizavimui. Didėjant reguliaciniams reikalavimams ir sukčiavimo rizikoms, mokėjimų sprendimų kontrolė bei skaidrus auditas tampa konkurenciniu pranašumu, ypač įmonėms, veikiančioms keliose rinkose.

  • Londone įkurta fintech „Banked“ parduota NAB: ką tai reiškia Pay by Bank plėtrai Australijoje

    Londone įkurta fintech „Banked“ parduota NAB: ką tai reiškia Pay by Bank plėtrai Australijoje

    Londone įkurta mokėjimų fintech „Banked“, kurią rėmė JAV bankas „Bank of America“, buvo įsigyta didžiausio Australijos verslo skolintojo National Australia Bank (NAB). Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau bendrovės teigia, kad tikslas aiškus – sparčiau plėsti mokėjimus tiesiai iš banko sąskaitos.

    „Banked“ veiklą pradėjo 2018 metais ir kuria technologiją, leidžiančią atsiskaityti internetu ne kortele, o pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą. Toks modelis dažnai vadinamas Pay by Bank arba account-to-account mokėjimais ir laikomas viena ryškiausių alternatyvų kortelėms bei skaitmeninėms piniginėms.

    Kas yra Pay by Bank?

    Account-to-account mokėjimai remiasi bankinių pervedimų infrastruktūra, o ne kortelių schemomis. Verslams tai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo kortelių mokesčių, o pirkėjams – paprastesnį apmokėjimą, kai patvirtinimas atliekamas banke.

    NAB pabrėžia, kad Australijoje matomas platesnis poslinkis į realaus laiko mokėjimus, kurie veikia greta kortelių ir skaitmeninių piniginių. Banko atstovas Shane Conway akcentavo, jog klientai iš mokėjimų tikisi greičio, patogumo ir patikimumo, o „Banked“ technologija turėtų padėti tai užtikrinti.

    „Pay by Bank yra platesnio pokyčio Australijos mokėjimų aplinkoje dalis – judame link realaus laiko sąskaita į sąskaitą sprendimų greta kortelių ir skaitmeninių piniginių“, – sakė Shane Conway.

    Kur „Banked“ buvo įsitvirtinusi?

    „Banked“ turėjo biurus Londone, Palo Alte ir Vilniuje, o NAB ją pažinojo ne tik kaip klientas: bankas buvo investavęs į bendrovę per savo rizikos kapitalo padalinį. Tai sumažina integracijos riziką, nes abi pusės jau buvo išbandžiusios sprendimą praktikoje.

    Įmonė taip pat buvo pritraukusi daugiau nei 50 milijonų eurų investicijų iš tokių vardų kaip „Bank of America“, „Insight Partners“ ir „Citi“. Tokia investuotojų sudėtis dažnai reiškia aukštus reikalavimus saugumui, atitikties procesams ir mastelio galimybėms, kurie mokėjimų sektoriuje yra kritiški.

    Kas keisis po įsigijimo?

    „Banked“ vadovas Brad Goodall teigia, kad prisijungimas prie NAB leis platformai pasiekti daugiau klientų ir prekybininkų. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį diegimą, platesnį prieinamumą ir gilesnę integraciją į banko paslaugas verslui.

    Rinkos šaltiniai teigia, kad po sandorio „Banked“ gali trauktis iš Jungtinės Karalystės ir JAV bei fokusuotis į Australiją. Toks sprendimas būtų logiškas, jei pagrindinis augimo variklis taps NAB ekosistema ir vietinė mokėjimų infrastruktūra, kur bankas turi didelį svorį.

    „Komanda daug dirbo kurdama globaliai patikrintą mokėjimų platformą, orientuotą į šiuolaikinius kūrėjų ir prekybininkų poreikius. NAB palaikymas leis pasiekti daugiau klientų“, – sakė Brad Goodall.

    Įsigijimas vyksta tuo metu, kai bankai vis aktyviau perima ar integruoja fintech sprendimus, kad greičiau pasiūlytų naujas atsiskaitymo alternatyvas. Jei NAB pavyks sėkmingai išplėsti Pay by Bank naudojimą, tai gali sustiprinti konkurenciją kortelėms kasdieniuose internetiniuose atsiskaitymuose ir pakeisti įpročius dalyje rinkos.

  • „Keel“ po neobanko posūkio pristatė BaaS platformą: pelningumas ir klientai iš kelių rinkų

    „Keel“ po neobanko posūkio pristatė BaaS platformą: pelningumas ir klientai iš kelių rinkų

    Mančesteryje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Keel“ išėjo iš slapto kūrimo etapo ir viešai pristatė savo Banking-as-a-Service (BaaS) infrastruktūros platformą. Įmonė teigia jau pasiekusi pelningumą ir turinti augančią klientų bazę keliuose fintech segmentuose.

    Bendrovė pradėjo veiklą 2019 metais kaip vartotojams skirtas neobankas „Frost“, jungęs skaitmeninės bankininkystės paslaugas su energijos tiekėjo keitimo įrankiais. Per šį etapą paslauga pritraukė daugiau nei 18 000 klientų, tačiau vėliau pasikeitus rinkos sąlygoms įmonė nusprendė keisti kryptį.

    Pasak „Keel“, per pastaruosius dvejus metus dėmesys buvo sutelktas į fintech infrastruktūros kūrimą, panaudojant „Frost“ laikotarpiu sukurtas technologijas. Įmonė nurodo gavusi reikiamus reguliacinius patvirtinimus naujam veiklos modeliui ir iš esmės perprojektavusi programavimo sąsajas (API), kad jos tiktų išoriniams klientams.

    Vienas API, daug paslaugų

    „Keel“ platforma apima kelių valiutų sąskaitas ir virtualias sąskaitas, taip pat „Visa“ kortelių išdavimą debeto, išankstinio mokėjimo ir kredito produktams. Be to, siūlomos atvirosios bankininkystės paslaugos ir prieiga prie vietinių bei tarptautinių mokėjimų sistemų, įskaitant SEPA ir SWIFT.

    Įmonė akcentuoja, kad viskas pateikiama per vieną API, o greta mokėjimų ir kortelių infrastruktūros integruojami ir atitikties sprendimai. Tarp jų įvardijami klientų tapatybės patikrinimo (KYC), pinigų plovimo prevencijos (AML), sukčiavimo aptikimo bei operacijų stebėsenos įrankiai.

    Kodėl fintech renkasi infrastruktūrą

    Rinkoje BaaS modelis dažnai vertinamas kaip būdas greičiau paleisti finansinius produktus, nes dalį sudėtingiausių procesų perima infrastruktūros tiekėjas. Tokia logika ypač aktuali įmonėms, kurios nori sutrumpinti laiką iki produkto pristatymo, sumažinti integracijų skaičių ir iš anksto įsidiegti atitikties mechanizmus.

    „Keel“ teigia, kad jos klientai apima rizikos kapitalo finansuojamas fintech įmones, reguliuojamas finansų bendroves ir tarptautines platformas. Bendrovė savo strategiją sieja su integruotesniu infrastruktūros modeliu, kuris turėtų mažinti operacinį sudėtingumą plečiant paslaugas į naujas rinkas.

    „Prieš viešai pristatydami verslą, prioritetą teikėme produkto ir rinkos atitikčiai bei tvarioms pajamoms“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Pawełas Ołtuszykas.

    Įmonė pabrėžia, kad ankstesnė patirtis valdant nuosavą fintech produktą padėjo geriau suprasti klientų poreikius, kai kalbama apie paleidimą, mastelio didinimą ir atitiktį. „Keel“ tikslas dabar yra įsitvirtinti kaip ilgalaikis infrastruktūros partneris bendrovėms, kuriančioms finansinius produktus didesniu mastu.