CP v2

Tag: Mokesčių politika

  • Europos Komisijos planai: naujas mokestis internetiniams lošimams į biudžetą atneštų 13 mlrd. eurų

    Europos Komisijos planai: naujas mokestis internetiniams lošimams į biudžetą atneštų 13 mlrd. eurų

    Europos Komisija svarsto, kiek papildomų pajamų Europos Sąjungos biudžetui galėtų duoti nauji visos ES masto mokesčiai. Tarp vertinamų variantų yra mokestis internetiniams lošimams, taip pat galimos įmokos kriptoturto ir didžiųjų skaitmeninių bendrovių sektoriams.

    Komisijos skaičiavimu, 3 proc. mokestis internetinių lošimų sektoriaus grynajai apyvartai per 2028–2034 metų septynerių metų biudžeto laikotarpį galėtų sugeneruoti apie 13,3 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 1,9 mlrd. eurų per metus, jei rinka ir apimtys išliktų panašios.

    Į biudžetą taikosi ir skaitmeninis sektorius

    Kartu vertinamas ir 3 proc. mokestis didelėms skaitmeninėms bendrovėms, taikomas tam tikriems pajamų srautams. Komisija skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų atnešti apie 5 mlrd. eurų per metus visoje ES, o per visą biudžeto ciklą sudarytų apie 35 mlrd. eurų.

    Rengdama įverčius, Komisija rėmėsi kai kuriose šalyse jau taikomų skaitmeninių mokesčių patirtimi, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Prancūziją. Vis dėlto tokia iniciatyva gali sulaukti pasipriešinimo, nes dalis valstybių nerimauja dėl galimų prekybinių ginčų ir atsakomųjų priemonių.

    Kriptoturtui numatomi keli scenarijai

    Komisija taip pat analizuoja mokesčius, susijusius su kriptoturto rinka. Vienas scenarijus numato 0,1 proc. mokestį kriptoturto sandorių vertei, kuris, preliminariai, galėtų atnešti apie 3–4 mlrd. eurų per metus.

    Kitas kelias būtų apmokestinti kapitalo prieaugį, o tokio modelio pajamos vertinamos plačiame intervale – nuo maždaug 1 iki 2,4 mlrd. eurų per metus. Komisija pabrėžia, kad šioje srityje prognozės išlieka neapibrėžtos dėl ribotų duomenų ir sparčiai kintančių rinkos apimčių.

    Kodėl atsirado naujų mokesčių idėjos

    Nauji skaičiavimai siejami su derybomis dėl 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės programos ir klausimu, kaip finansuoti bendras Sąjungos išlaidas. Bendra būsimo laikotarpio suma siejama su beveik 2 trln. eurų poreikiu, įskaitant po pandemijos prisiimtų bendrų įsipareigojimų grąžinimą.

    Naujų ES vadinamųjų nuosavų išteklių įvedimas reikalauja vienbalsio 27 valstybių pritarimo, todėl politinė rizika išlieka didelė. Be to, kai kurioms šalims, kurių ekonomikoje internetinių lošimų sektorius sudaro reikšmingą dalį, tokie planai gali būti ypač jautrūs.

    Diskusijos dėl papildomų pajamų šaltinių vyksta paraleliai su ankstesniais Komisijos pasiūlymais, tarp kurių buvo ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas importui bei kitos iniciatyvos. Dėl dalies jų Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti plataus sutarimo, tad nauji pasiūlymai vertinami kaip bandymas išjudinti užsitęsusias derybas.

  • Šokiruojanti statistika: kur Europoje turtingiausi 0,1 proc. pasiima daugiausia pajamų

    Šokiruojanti statistika: kur Europoje turtingiausi 0,1 proc. pasiima daugiausia pajamų

    Turtingiausių 0,1 proc. gyventojų gaunamų pajamų dalis Europoje smarkiai skiriasi: Europos vidurkis siekia apie 4,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse ši grupė pasiima daugiau nei 6 proc. visų pajamų. Naujausi World Inequality Database duomenys rodo, kad skirtumus daugiausia lemia mokesčių sistemos, perskirstymo mastas ir darbo užmokesčio nelygybė.

    Skaičiai apima 35 Europos valstybes, įskaitant Europos Sąjungos nares, šalis kandidates, ELPA valstybes ir Jungtinę Karalystę. Rodiklis skaičiuojamas pagal pajamas iki mokesčių ir socialinių išmokų, todėl jis labiau atspindi pirminę rinkos nelygybę, o ne tai, kas lieka po valstybės perskirstymo.

    Pagal naujausius duomenis pajamų dalis, tenkanti turtingiausiems 0,1 proc., svyruoja nuo 1,6 proc. Nyderlanduose iki 10,2 proc. Sakartvele. Tai reiškia, kad kai kur pajamos viršuje koncentruojasi kelis kartus stipriau nei kitose Europos dalyse, nors kalbama apie tą patį siaurą gyventojų sluoksnį.

    Kas pirmauja Europos Sąjungoje?

    Tarp Europos Sąjungos valstybių išsiskiria Estija, kur turtingiausi 0,1 proc. gauna apie 8,3 proc. visų pajamų. Toliau rikiuojasi Bulgarija su 7,5 proc. ir Lenkija su 7,0 proc., o tai rodo ryškesnę pajamų koncentraciją dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

    Virš 6 proc. ribos patenka ir kai kurios šalys kandidatės: Serbijoje rodiklis siekia apie 6,9 proc., Turkijoje – 6,1 proc. Tuo metu Danijoje (5,8 proc.) ir Rumunijoje (5,1 proc.) turtingiausio sluoksnio pajamų dalis taip pat viršija 5 proc.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, neskaičiuojant Italijos, telkiasi gana arti viena kitos: Ispanijoje rodiklis siekia apie 5,0 proc., Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po maždaug 4,9 proc. Airija, su 4,8 proc., yra kiek aukščiau už Europos vidurkį.

    Kodėl rodikliai taip skiriasi?

    Ekonomistai pabrėžia, kad skirtingus rezultatus lemia ne vien atlyginimų lygiai, bet ir institucijos, kurios formuoja, kiek pajamų perskirstoma per mokesčius ir socialinę politiką. Vidurio ir Rytų Europoje perskirstymas dažnai būna silpnesnis, todėl prieš mokesčius matoma didesnė pajamų koncentracija viršuje.

    „Šalys skiriasi tuo, kiek jos perskirsto pajamas per mokesčius ir socialinę politiką, o Vidurio ir Rytų Europoje perskirstymas dažnai yra mažesnis“, – sakė University College London ekonomistas Pawelas Bukowskis.

    Kitas svarbus veiksnys – darbo rinkos struktūra: kolektyvinių derybų stiprumas, darbo užmokesčio suspaudimas, nedarbo lygis ir socialinio draudimo aprėptis. Šalyse, kur kolektyvinės derybos stipresnės ir socialinė apsauga platesnė, pajamų atotrūkis iki mokesčių paprastai būna mažesnis, todėl ir 0,1 proc. dalis atrodo kuklesnė.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į metodinius skirtumus, kurie gali paveikti palyginimus: skirtingas kapitalo pajamų apskaitymas, deklaravimo taisyklės, neoficialios ekonomikos mastas ar pensijų sistemų ypatumai. Dėl to dalis šalių gali atrodyti labiau nelygios ne vien dėl realios pajamų koncentracijos, bet ir dėl to, kaip pajamos patenka į administracinius duomenis.

    Žemiau lentelėje esančios šalys dažnai pasižymi mažesne pajamų koncentracija pačiame viršuje: Nyderlandai (1,6 proc.), Kipras (2,2 proc.), Juodkalnija, Slovėnija ir Belgija (po 2,3 proc.), Albanija ir Latvija (po 2,4 proc.). Italijos duomenys WID bazėje yra senesni ir siekia 2,0 proc. (2015 metais), tačiau kituose WID tyrimuose pateikiami ir aukštesni vertinimai naujesniais metais.

    Ilgalaikė tendencija Europoje

    Ilgo laikotarpio pjūvis rodo, kad turtingiausių 0,1 proc. pajamų dalis Europoje XX amžiaus viduryje buvo gerokai didesnė, vėliau iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios ryškiai smuko. Nuo devintojo dešimtmečio ji vėl augo, o po 2008 metų finansų krizės sumažėjo ir pastarąjį dešimtmetį išliko gana stabili.

    Naujausias apibendrintas rodiklis rodo, kad 2024 metais Europoje turtingiausi 0,1 proc. gavo apie 4,54 proc. visų pajamų. Vis dėlto šalių skirtumai išlieka dideli, todėl diskusijos apie mokesčių progresyvumą, kapitalo pajamų apmokestinimą ir kolektyvinių derybų vaidmenį greičiausiai tik stiprės.

  • Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Padėka už sprendimą verslui

    Klaipėdos rajone pirmadienį lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei jis įteikė padėką už, organizacijos vertinimu, verslui palankius ir prognozuojamą aplinką stiprinančius sprendimus.

    Padėkoje akcentuota, kad savivaldos sprendimai, susiję su mokesčių politika, tiesiogiai veikia įmonių planavimą ir investicijų tempus. Tokie signalai, pasak verslo atstovų, ypač svarbūs laikotarpiu, kai kaštai išlieka aukšti, o konkurencija dėl darbo vietų ir investicijų regionuose aštrėja.

    NT mokesčio tarifas sumažintas iki 0,5 proc.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui nuo 0,8 iki 0,5 proc. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, tai žingsnis, stiprinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimą bei mažinantis mokestinį neapibrėžtumą.

    Savivaldybė ir verslo atstovai pabrėžia, kad net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą įmonėms, turinčioms daugiau komercinio nekilnojamojo turto. Mokesčių stabilumas ypač aktualus planuojant ilgalaikes investicijas ir prisiimant įsipareigojimus finansuotojams.

    Ką tai reiškia vietos įmonėms

    Jeigu tarifas nebūtų sumažintas, per artimiausius metus verslui būtų tekusi papildoma finansinė našta. Savivaldybės ir konfederacijos komunikacijoje akcentuojama, kad šios lėšos įmonėms gali būti nukreiptos į plėtrą, atlyginimus, investicijas ar naujų darbo vietų kūrimą.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių mokesčių politika tampa vienu iš instrumentų konkuruojant dėl investicijų tarp regionų. Mažesni kaštai gali būti argumentas įmonėms, svarstančioms, kur plėsti gamybą, sandėliavimą ar paslaugų centrus.

    Susitikimo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir Andrius Romanovskis taip pat aptarė savivaldos sprendimų poveikį vietos verslui bei kitus aktualius klausimus. Abi pusės akcentavo dialogo svarbą priimant sprendimus, kurie vienu metu leistų užtikrinti biudžeto tvarumą ir išlaikyti patrauklias sąlygas verslui.

  • Lenkijos deregulacija gali tapti pavyzdžiu ES: verslas ir valdžia ieško, ką supaprastinti pirmiausia

    Dereguliacija – ne vienkartinė akcija

    Europa dažnai kritikuojama dėl pernelyg sudėtingų taisyklių, o kai kuriose valstybėse nacionaliniai teisės aktai dar papildomai „sustiprina“ ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama idėja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teisėkūros principu, o ne pavienėmis, fragmentiškomis pataisomis.

    Tokias išvadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė verslo ir valdžios atstovai, nagrinėję, kaip mažinti administracinę naštą ir greitinti sprendimus. Esminė žinutė – supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reikšminga dalis taisyklių.

    Kas per metus pasikeitė?

    Diskusijoje skambėjo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje įgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacinių pakeitimų, kurie turėjo sumažinti formalių procedūrų skaičių ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minimų krypčių – dalies procedūrų skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypač ten, kur anksčiau reikėdavo daug popierinių patvirtinimų.

    Valdžios atstovai pabrėžė siekį įtvirtinti taisyklę, kad įvedant naujus įpareigojimus būtų vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar sumažinti. Tai atitinka plačiau Europoje taikomą principą, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik „ant popieriaus“, bet ir per realias sąnaudas įmonėms.

    Verslo prašymas: daugiau laiko prisitaikyti

    Vienas ryškiausių verslo akcentų – mokesčių taisyklių stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Įmonės argumentuoja, kad nauji reikalavimai dažnai reiškia IT sistemų pertvarką, atitikties procesų perplanavimą, darbuotojų apmokymus ir dokumentų valdymo pokyčius, o tai retai įgyvendinama per kelias savaites.

    „Šiandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypač dideliam, būtų svarbu turėti bent šešis mėnesius“, – sakė Jakubas Dzikas.

    Kas stabdo greitesnius pokyčius?

    Diskusijos dalyviai kaip vienas didžiausių barjerų įvardijo politinę ir administracinę kultūrą, taip pat teisėkūros nepastovumą, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per mažai laiko. Akcentuota, kad net ir geros idėjos praranda vertę, jei verslas jų negali laiku suprasti, pasiruošti ir įdiegti praktikoje.

    Kita tema – reguliavimo kokybė: nepakankamai aiškiai pagrindžiami kai kurių sprendimų kaštai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi realių įgyvendinimo sąnaudų. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskirų problemų „gaisrų gesinimu“.

    Ar Lenkijos modelis gali išplisti ES?

    Iniciatyvos „SprawdzaMY“ atstovai teigė, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia dėmesio ir už Lenkijos ribų, o sukaupta patirtis galėtų būti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta greičiau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir dėl jų sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingumą.

    „Verslo aplinka parodė, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti valdžiai. Šį patirties išteklių turime naudoti ne tik šalies viduje, bet ir imtis lyderystės Europos lygiu“, – sakė Rafałas Brzoska.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad vien nacionalinių sprendimų nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla iš ES teisėkūros arba jei valstybės narės papildomai „apsunkina“ įgyvendinimą. Todėl deregulacijos tikslas čia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.

  • Airijos ekonomikos stebuklas subliuško? 12,3 proc. šuolį pakeitė kritimas ir tarifų šešėlis

    Airijos ekonomikos stebuklas subliuško? 12,3 proc. šuolį pakeitė kritimas ir tarifų šešėlis

    Airijos ekonomika 2025 metais statistiškai atrodė lyg grįžtų stebuklo laikai: realus bendrasis vidaus produktas (BVP) šoktelėjo 12,3 proc. Vis dėlto 2026 metų pirmasis ketvirtis parodė kitą vaizdą: Airijos statistikos tarnyba paskelbė preliminarų 2,0 proc. BVP smukimą, daugiausia susijusį su tarptautinių bendrovių dominuojamu pramonės sektoriumi.

    Ekonomistai pabrėžia, kad šie svyravimai nereiškia staigaus vidaus vartojimo ar darbo rinkos lūžio. Jie veikiau atspindi Airijai būdingą problemą: BVP rodiklius smarkiai išpučia tarptautinių korporacijų veiklos apskaita, ypač farmacijos ir technologijų sektoriuose, kai dalis vertės sukuriama ne pačioje šalyje, bet statistiškai priskiriama Airijai.

    Kodėl Airijos BVP klaidina?

    Airija jau dešimtmetį laikoma pavyzdžiu, kaip tarptautinių įmonių investicijos gali iškreipti makroekonominę statistiką. Tai siejama su intelektinės nuosavybės perkėlimu, tarptautine sutarčių gamyba ir kitais finansiniais sprendimais, kurie formaliai didina šalies BVP, nors reali nauda vietos ūkiui būna gerokai mažesnė.

    Dėl šios priežasties Airijos institucijos ir analitikai dažnai remiasi alternatyviais rodikliais, geriau apibūdinančiais vidaus ciklą. Vienas svarbiausių yra modifikuota vidaus paklausa, kuri atmeta didžiausius tarptautinių įmonių sukeliamus iškraipymus ir geriau parodo, kas vyksta su vartojimu, investicijomis ir paslaugų sektoriumi.

    Skirtumas 2025 metais buvo ryškus: kai BVP augo 12,3 proc., modifikuota vidaus paklausa didėjo 4,9 proc. Tai vis dar stiprus augimas, tačiau jis rodo kitą mastelį ir mažesnį ekonomikos perkaitimo ar stebuklo efektą, nei gali pasirodyti žiūrint tik į antraštes.

    Kas išpūtė 2025 metų augimą?

    Vienas pagrindinių 2025 metų šuolio veiksnių buvo ne staigus produktyvumo proveržis, o eksporto laiko pasirinkimas. Airijos prekių eksportas 2025 metais pasiekė rekordą, o didžiausias šuolis fiksuotas prekyboje su Jungtinėmis Valstijomis, kur dalis srautų buvo sukoncentruota metų pradžioje.

    Statistika išryškino neįprastą piką: 2025 metų kovą eksportas į Jungtines Valstijas smarkiai išaugo, o tai siejama su vadinamuoju front loading, kai įmonės paspartina tiekimus dar prieš įsigaliojant planuojamiems importo tarifams. Tokia taktika leidžia laikinai padidinti apyvartą ir eksportą, bet vėliau dažnai seka korekcija.

    Didžiausią įtaką turėjo farmacijos sektorius. Airijos centrinis bankas yra nurodęs, kad didžioji dalis eksporto augimo buvo sutelkta į vieną produktų grupę, susijusią su polipeptidiniais hormonais, kurie naudojami diabeto ir svorio mažinimo gydymui. Būtent tokia koncentracija didina riziką, kad bendri rodikliai taps priklausomi nuo kelių tarptautinių gamintojų sprendimų ir vienos rinkos paklausos.

    2026 metų signalas: korekcija, o ne griūtis

    2026 metų pradžioje fiksuotas 2,0 proc. BVP kritimas daugeliu atvejų vertinamas kaip atoveiksmis po neįprastai išpūsto eksporto periodo. Kai dalis užsakymų įvykdoma anksčiau, vėliau statistikoje atsiranda duobė, kuri gali sudaryti recesijos įspūdį, nors vidaus ekonomika tuo metu gali augti nuosaikiai.

    Prie papildomų rizikų prisideda energijos kainos ir geopolitiniai sukrėtimai, kurie ypač skaudūs šalims, importuojančioms energiją. Finansų institucijų prognozėse 2026 metams matomas ryškus augimo tempų sulėtėjimas, o infliacijos trajektorija labiau priklauso nuo naftos ir dujų kainų nei nuo vietinės paklausos.

    Airijos atvejis taip pat primena fiskalinę dilemą: pelno mokesčio įplaukos yra didelės, tačiau jos labai koncentruotos kelių tarptautinių bendrovių rankose. Jei pasikeistų tarptautinės mokesčių taisyklės ar JAV politika, biudžeto perteklius galėtų sumažėti greičiau, nei spėtų prisitaikyti valstybės išlaidos.

    Galutinis vaizdas aiškus: Airija realiai auga, bet oficialūs BVP skaičiai dažnai veikia kaip veidrodžių kambarys. 2025 metų rekordą didžiąja dalimi lėmė tarptautinių įmonių sprendimai ir eksporto laiko perskirstymas, o 2026 metų pradžios kritimas greičiau rodo korekciją, o ne vidaus ūkio griūtį.