CP v2

Tag: Mokiniai

  • Mokiniai Vilniaus rajone nusprendė patys: mokykloje atsirado nauja erdvė laisvalaikiui ir pamokoms

    Mokiniai Vilniaus rajone nusprendė patys: mokykloje atsirado nauja erdvė laisvalaikiui ir pamokoms

    Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje įgyvendinta mokinių idėja, finansuota per Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą. Šiemet daugiausia palaikymo sulaukė 8 klasės projektas, skirtas vyresniųjų klasių koridoriaus erdvei atnaujinti.

    Projekto esmė paprasta: mokiniai patys pasiūlė, ko labiausiai trūksta kasdienybėje, o vėliau bendruomenė išsirinko, kuri idėja vertingiausia. Tokiu būdu sprendimai priimami arčiau realių poreikių, o mokiniai įgyja praktinės patirties planuojant pokyčius.

    Mokymuisi ir poilsiui viena erdvė

    Atnaujintoje erdvėje mokiniai per pertraukas ir po pamokų gali patogiau ruoštis pamokoms, atlikti namų darbus ar dirbti su projektais. Ji pritaikyta ir laisvalaikiui, todėl atsirado daugiau galimybių žaisti stalo žaidimus ar tiesiog ramiau pailsėti.

    Mokykloje pabrėžiama, kad tokia vieta ypač aktuali tiems, kurie po pamokų laukia autobuso ir nori laiką praleisti prasmingai. Tai padeda mažinti atsitiktinį blaškymąsi koridoriuose ir skatina saugesnę, ramesnę aplinką.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Dalyvaujamasis biudžetas švietimo įstaigose tampa vis populiaresne priemone stiprinti mokinių įsitraukimą ir atsakomybę už bendrą erdvę. Tokios iniciatyvos ugdo finansinį raštingumą, komandinį darbą ir gebėjimą argumentuotai pristatyti savo idėjas.

    Projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė, o mokykla tikisi, kad mokinių siūlomi sprendimai ir ateityje padės kryptingai gerinti ugdymo aplinką. Bendruomenė kviečiama ir toliau teikti idėjas, kurios kurtų patogesnę kasdienę mokyklos rutiną.

  • Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia 2–8 klasių mokinius dalyvauti piešinių konkurse ir kūrybiškai atsakyti į klausimą, kaip atrodo ekstremali situacija. Organizatoriai tikisi, kad piešiniai paskatins šeimas ir mokyklas kalbėtis apie civilinę saugą, pasirengimą nelaimėms ir pagalbą vieni kitiems.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, pasirengimas prasideda dar prieš įvykstant nelaimei, o vaikams svarbu suprantamai paaiškinti, kaip elgtis rizikingose situacijose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos ugdo sąmoningumą ir atsakomybę bendruomenėje.

    „Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas jai prasideda dar gerokai anksčiau. Vaikams svarbu žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju, kaip pasirūpinti savimi ir padėti šalia esančiam“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Konkurso dalyviai gali vaizduoti pačią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, gelbėjimo darbus, žmonių evakuaciją ar kitus su saugumu susijusius vaizdus. Tokia tematika aktuali ne tik dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl augančio dėmesio gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms, kai svarbūs tampa aiškūs veiksmai, bendruomenės susitelkimas ir savalaikė informacija.

    Dalyvauti gali visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų 2–4, 5–6 ir 7–8 klasių mokiniai. Kiekvienas mokinys konkursui gali pateikti vieną piešinį, o darbai bus vertinami pagal tris amžiaus grupes.

    Kiekvienoje kategorijoje planuojama išrinkti pirmos, antros ir trečios vietų laimėtojus bei 7 laureatus. Nugalėtojams ir laureatams numatytos padėkos bei atminimo dovanos, kurios gali būti įteikiamos per mokyklas arba baigiamojo renginio metu.

    Piešinius reikia pateikti iki 2026 metų lapkričio 9 dieną 16.00 valandos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, adresu Rinktinės g. 50, Vilnius. Dėl darbų pateikimo galima kreiptis į konkurso koordinatorę Odetą Drungėlaitę, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus vyriausiąją specialistę.

    Organizatoriai ragina mokinius pasitelkti vaizduotę ir spalvas, bet kartu pagalvoti apie praktiškus dalykus: kaip atpažinti pavojų, kaip išlikti ramiems, kur kreiptis pagalbos ir kaip svarbu laikytis suaugusiųjų bei specialiųjų tarnybų nurodymų. Tokie pokalbiai namuose ir klasėje, anot civilinės saugos ekspertų, yra vienas paprasčiausių būdų didinti vaikų pasirengimą ir mažinti pasimetimą netikėtose situacijose.

  • Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai šiemet įsitraukė į jau aštuntą kartą vykstantį lyderystės projektą, globojamą pirmosios ponios Dianos Nausėdienės. Į veiklas įsijungė Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Nemėžio Rapolo Kalinausko, Lavoriškių Stepono Batoro bei Maišiagalos kunigo Juzefo Obremskio gimnazijų bendruomenės.

    Projektas orientuotas į jaunų žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą veikti komandoje ir atsakingą sprendimų priėmimą. Praktiniai užsiėmimai buvo grindžiami sportu, komandinėmis užduotimis ir situacijomis, kuriose svarbus ne rezultatas, o bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas.

    Lyderystė per sportą

    Organizatorių teigimu, sportas šioje programoje pasirinktas neatsitiktinai: jis greitai atskleidžia komandinio darbo spragas, išryškina komunikacijos įpročius ir leidžia saugiai mokytis iš klaidų. Dalyviai per kelias intensyvias dienas turėjo progą išbandyti skirtingus vaidmenis, mokėsi pasiskirstyti atsakomybėmis ir tartis, kai nuomonės išsiskiria.

    Tokio tipo patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių ugdymo metodų, kai siekiama ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti įgūdžius. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad socialinės ir emocinės kompetencijos, tokios kaip savikontrolė, empatija ar konfliktų sprendimas, tiesiogiai susijusios su mokinių mokymosi motyvacija ir vėlesne sėkme darbo rinkoje.

    Kas lieka pasibaigus veikloms

    Viena ryškiausių šių metų projekto išvadų tapo mokinių tarpusavio bendrystė, nes ryšiai nenutrūko pasibaigus išvykai. Jaunuoliai palaiko kontaktą, bendrauja tarpusavyje ir toliau ieško progų susitikti, įsitraukti į bendras iniciatyvas ar pasidalyti patirtimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektas veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip ilgiau trunkantis impulsas, skatinantis mokinius imtis iniciatyvos savo mokyklose. Tokios patirtys ypač svarbios paauglystėje, kai formuojasi tapatybė, stiprėja savarankiškumas, o bendraamžių įtaka tampa vienu svarbiausių veiksnių priimant sprendimus.

    Partnerystės ir tęstinumas

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia partnerystę su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Britų taryba, kurie prisideda prie galimybių mokiniams plėtros. Bendradarbiavimas su tokiomis organizacijomis padeda užtikrinti, kad veiklos apimtų ne tik sportą, bet ir pilietiškumą, tarpkultūrinį supratimą bei bendruomeniškumą.

    „Lyderystė prasideda ne nuo pareigų ar titulo – ji prasideda nuo gebėjimo veikti kartu, išgirsti kitą žmogų ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ypač smagu matyti, kad projekto metu užsimezgę ryšiai tęsiasi ir jam pasibaigus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pasak savivaldybės, tikslas ir toliau išlaikyti programos tęstinumą, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų išeiti iš įprastos mokyklos rutinos, patirti bendradarbiavimo iššūkius ir stiprinti lyderystės įgūdžius realiose situacijose. Tokios iniciatyvos dažnai tampa ir atspirties tašku mokinių savanorystei, mokinių savivaldai ar bendruomeniniams projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę visam rajonui.

  • Šios nakčiai užmerktos avižos – mokinių pusryčių triukas, padedantis išlaikyti dėmesį

    Mokyklos diena reikalauja ne tik fizinės energijos: vaikui tenka kelias valandas iš eilės sutelkti dėmesį, įsiminti naują informaciją ir greitai persijungti tarp užduočių. Todėl pusryčiai turėtų būti ne saldus užkandis, o subalansuotas valgis, padedantis stabiliai išlaikyti energiją iki pietų.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad ryte ypač svarbus derinys, kuriame yra sudėtinių angliavandenių, baltymų, skaidulų ir gerųjų riebalų. Toks rinkinys paprastai lėtina cukraus kiekio kraujyje šuolius, ilgiau suteikia sotumo ir mažina tikimybę, kad vaikas greitai užsinorės saldumynų.

    Vienas praktiškiausių sprendimų – nakčiai šaldytuve brinkintos avižos, dar vadinamos overnight oats. Jų privalumas paprastas: viską galima pasiruošti iš vakaro, o ryte lieka tik išimti indelį ir, jei norisi, papildyti šviežiomis uogomis ar riešutais.

    Šokoladinės naktinės avižos

    Dviem porcijoms dažniausiai pakanka apie 100 gramų pilno grūdo avižų, 250 mililitrų pieno ir 100 gramų natūralaus ar graikiško jogurto. Į mišinį įmaišoma po vieną valgomąjį šaukštą čija sėklų ir žemės riešutų arba migdolų sviesto, taip pat vienas arbatinis šaukštelis nesaldintos kakavos.

    Saldumui galima naudoti 1–2 arbatinius šaukštelius medaus ar klevų sirupo, o skoniui praverčia žiupsnelis cinamono. Uogų įprastai dedama apie 100 gramų, o norint daugiau traškumo tinka smulkinti riešutai arba moliūgų sėklos.

    Dubenyje sumaišykite avižas, čija sėklas, kakavą ir cinamoną, tuomet supilkite pieną, įdėkite jogurtą ir riešutų sviestą. Mišinį padalykite į du sandarius indelius, įmaišykite dalį uogų ir laikykite šaldytuve bent 6 valandas, geriausia per naktį.

    Kodėl toks derinys tinka mokiniui?

    Avižos yra patikimas sudėtinių angliavandenių ir skaidulų šaltinis, todėl energija paprastai išsiskiria tolygiau. Tai svarbu rytais, kai po pirmų pamokų neretai pasireiškia nuovargis, jei pusryčiai buvo per saldūs arba per menki.

    Jogurtas ir riešutų sviestas prideda baltymų, kurie svarbūs augančiam organizmui ir sotumo jausmui. Čija sėklos, riešutai bei sėklos papildo racioną nesočiaisiais riebalais, o jų kiekis pusryčiuose padeda patiekalui būti maistingesniam.

    Uogos papildo patiekalą vitaminais ir augalinės kilmės junginiais, o kakava dažniausiai atlieka skonio funkciją: suteikia šokoladinę natą, bet nepaverčia pusryčių desertu. Esminė idėja paprasta: geriau rinktis pusryčius, kuriuose nėra vien tik greitųjų angliavandenių ir pridėtinio cukraus.

    Kaip išvengti monotonijos?

    Šių pusryčių pagrindą galima palikti tą patį, o keisti tik priedus pagal sezoniškumą ir vaiko skonį. Pavyzdžiui, vietoj kakavos galima dėti smulkintą obuolį ir daugiau cinamono, o bananinė versija dažnai pavyksta su dalimi sutrinto banano ir trupučiu kakavos.

    Jei vaikas mėgsta uogas, verta išbandyti mėlynių ir vanilės derinį, o švelnesnio skonio gerbėjams tinka braškės su kokosų drožlėmis. Tėvams dažnai padeda paprastas principas: leisti vaikui pačiam išsirinkti uogas, riešutus ar sėklas, nes taip didėja tikimybė, kad pusryčiai bus suvalgyti.

    Nėra vieno stebuklingo produkto, kuris akimirksniu pagerintų atmintį ar koncentraciją, tačiau reguliarūs, subalansuoti pusryčiai gali padėti suformuoti stabilesnį dienos ritmą. Nakčiai brinkintos avižos yra vienas iš tų sprendimų, kurį lengva pritaikyti kasdienybėje per visus mokslo metus.

  • Vilkaviškio rajone startuoja premijos gabiausiems: kas gaus pinigus ir iki kada teikti paraiškas?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pradeda priimti paraiškas piniginėms premijoms skirti mokiniams ir juos parengusiems mokytojams. Skatinimas numatytas už itin aukštus pasiekimus kultūros, meno ir sporto srityse, taip pat už prizines vietas šalies dalykinėse olimpiadose ir konkursuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad premijos siejamos su konkrečiais, objektyviai įvertinamais rezultatais, todėl svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius laimėjimus ir atstovavimą. Tokia praktika taikoma daugelyje savivaldybių, siekiant stiprinti mokinių motyvaciją ir pripažinti mokytojų indėlį ruošiant gabiausius vaikus.

    Premijos kultūrai, menui ir sportui

    Premijos skiriamos mokiniams ir juos rengusiems mokytojams, pasiekusiems itin aukštų rezultatų nacionaliniuose ar tarptautiniuose konkursuose ir varžybose. Vertinamas ne tik pats laimėjimas, bet ir jo lygmuo, todėl paraiškoje svarbu aiškiai nurodyti renginį, pasiektą rezultatą ir pridėti tai patvirtinančius priedus.

    Paraiškos dėl laimėjimų, pasiektų einamaisiais mokslo metais, priimamos nuo 2026–2027 mokslo metų pradžios iki 2027 metų rugpjūčio 1 dienos. Sprendimai dėl premijų skyrimo turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos.

    Kandidatus premijai gauti gali siūlyti Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos ir organizacijos, kurios konkursuose ar varžybose atstovavo savivaldybei. Tai gali būti darželiai, bendrojo ugdymo mokyklos, neformaliojo vaikų švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti švietimo veiklą.

    Premijos bus pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, o informacija apie paskirtą skatinimą skelbiama viešai. Savivaldybė primena, kad laiku pateikta ir tinkamai sukomplektuota paraiška dažniausiai leidžia išvengti papildomų tikslinimų ir sutrumpina vertinimo procesą.

    Skatinimas už olimpiadas ir konkursus

    Atskira skatinimo kryptis taikoma bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, laimėjusiems pirmąją–trečiąją vietą Lietuvos mokinių dalykinėse olimpiadose ir konkursuose. Šie renginiai turi būti organizuojami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafiką.

    Paraiškos priimamos visus 2026–2027 mokslo metus, tačiau galioja aiškus terminas: jas reikia pateikti per 1 mėnesį nuo dienos, kai paaiškėja mokinio pasiekimo faktas. Toks terminas leidžia greičiau užfiksuoti rezultatą, surinkti dokumentus ir užtikrinti, kad skatinimas pasiektų gavėjus dar artimu laiku po laimėjimo.

    Paraiškos įvertinamos per 30 dienų nuo gavimo dienos. Skirtos premijos pervedamos į paraiškoje nurodytas banko sąskaitas, o mokytojams premija numatoma kaip pripažinimas už mokinio parengimą ir pasiektą rezultatą.

    Paraiškos teikiamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui elektroniniu paštu. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laiško temoje būtina nurodyti prašomą formuluotę pagal pasirinktą premijos rūšį, kad paraiška būtų operatyviai nukreipta vertinimui.

  • Vilkaviškio rajone premijoms skyrė 20 950 eurų: apdovanoti 159 mokiniai ir mokytojai

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskyrė skatinamąsias premijas mokiniams ir jų mokytojams už išskirtinius pasiekimus akademinėje, kultūros, meno ir sporto srityse. 2025–2026 mokslo metais tam numatyta 20 950 eurų, o iš viso skirta 159 piniginės premijos.

    Savivaldybės administracija sulaukė 90 paraiškų. Vertinimo komisija nagrinėjo 68 paraiškas už pasiektus aukštus rezultatus kultūros, meno ir sporto srityse bei 22 paraiškas už aukštus rezultatus akademinių pasiekimų srityje.

    Premijos išmokamos administracijos direktoriaus įsakymu iš Savivaldybės biudžeto, Kultūros, sporto ir jaunimo programos priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad finansinis įvertinimas skirtas ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, kurie parengė juos olimpiadoms, konkursams ir varžyboms.

    Apdovanojimai už akademinius pasiekimus

    Premijos skirtos už aukštus rezultatus konkursuose ir olimpiadose, taip pat už išskirtinius mokymosi pasiekimus. Tarp įvertintų ugdymo įstaigų minimos Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla.

    Atskirai įvertinti ir abiturientai, valstybiniuose brandos egzaminuose surinkę šimtą balų, bei jų mokytojai. Premijos taip pat skirtos mokiniams, gavusiems brandos atestatus su pagyrimu.

    Kultūra, menas ir sportas

    Didelė dalis premijų atiteko už prizines vietas nacionalinio ar tarptautinio lygio konkursuose ir varžybose. Įvertinti šokių kolektyvai, muzikos ugdytiniai, jaunimo orkestrai, taip pat sportininkai ir komandos, pasiekę aukštų rezultatų įvairiose rungtyse.

    Tarp premijuotų – mokyklų ir neformaliojo ugdymo įstaigų atstovai, sporto klubai bei asociacijos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie laimėjimai dažniausiai yra nuoseklaus darbo rezultatas, kai bendromis pastangomis dirba mokiniai, treneriai, mokytojai ir šeimos.

    „Džiaugiamės ir didžiuojamės Vilkaviškio rajono mokinių bei jų mokytojų pasiektais aukštais rezultatais akademinių pasiekimų, kultūros, meno ir sporto srityse“, – teigiama Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pateiktoje informacijoje.

    Pasak savivaldybės, premijos yra paskata tęsti pradėtą kelią ir siekti dar ambicingesnių tikslų. Tikimasi, kad įvertinimas sustiprins motyvaciją dalyvauti olimpiadose, konkursuose bei varžybose ir garsinti Vilkaviškio rajono vardą.

  • Algis Kašėta kreipėsi dėl Rugsėjo 1-osios: priminė, kuo išsiskiria Varėnos pedagogai

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, artėjant Mokslo ir žinių dienai, paskelbė sveikinimą mokiniams, mokytojams, tėvams ir visai krašto švietimo bendruomenei. Anot mero, Rugsėjo 1-oji kasmet simbolizuoja naują pradžią ir galimybę drąsiai atverti duris į žinių pasaulį.

    Sveikinime pabrėžiama, kad mokslo metų startas svarbus ne tik dėl naujų dalykų ar pažymių, bet ir dėl patirčių, kurios ilgainiui virsta išmintimi. Meras priminė mintį, siejamą su filosofu Platonu, jog pradžia yra viena svarbiausių bet kurio darbo dalių.

    „Šiandien tegul jūsų pradžia būna drąsi, šviesi ir sklidina noro pažinti“, – sakė Algis Kašėta.

    Mokiniams palinkėta, kad mokykla būtų ne vien žinių įgijimo vieta, bet ir erdvė atradimams, draugystei bei asmeniniam augimui. Meras akcentavo, kad natūralu ne viską žinoti iš karto, o smalsumas ir gebėjimas klausti dažnai tampa geriausiu kelrodžiu mokantis.

    Mokytojams sveikinime skirta padėka už kasdienį darbą ir palinkėta kūrybinės drąsos, kantrybės bei prasmingų akimirkų, kurios primintų profesijos svarbą. Taip pat išskirtas Varėnos krašto švietimo darbuotojų įvertinimas, paminint, kad pasiekti rezultatai ir aukšta pozicija šalies mastu yra reikšmingas bendruomenės darbo ženklas.

    Tėvams meras linkėjo pasitikėjimo ir ramybės lydint vaikus augimo keliu, pabrėždamas laiko, tarpusavio supratimo ir atvirų pokalbių svarbą. Sveikinimas užbaigtas kvietimu naujus mokslo metus pasitikti kaip progą kiekvienam iš mūsų mokytis, nes mokymuisi, anot mero, pabaigos nėra.

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.

  • Vienas žemėlapis mokytojams ir mokiniams: kaip „Edoris“ žada sujungti švietimo galimybes

    Lietuvoje edukacinių galimybių netrūksta, tačiau dažnai jos išsibarsčiusios po skirtingus kanalus: vieni kvietimai pasirodo socialiniuose tinkluose, kiti – įstaigų naujienlaiškiuose ar atskirose svetainėse. Dėl to mokytojams, mokiniams ir mokyklų vadovams tenka skirti daug laiko ne pačioms veikloms, o jų paieškai.

    Būtent šią problemą siekia spręsti edukacinių galimybių platforma „Edoris“, kuri vienoje vietoje kaupia švietimo bendruomenei skirtą informaciją. Platformoje jau skelbiama daugiau nei 170 renginių, o organizacijų kataloge – per 300 švietimo lauko dalyvių.

    Kur dingsta geros iniciatyvos?

    Vertingos iniciatyvos dažnai nepasiekia tikslinės auditorijos vien todėl, kad informacija apie jas pasklinda fragmentiškai. Net ir kokybiški mokymai ar konkursai praranda prasmę, jei apie juos sužinoma per vėlai arba apskritai nesužinoma.

    „Internetas išsprendė informacijos trūkumo problemą, bet sukūrė kitą – kaip iš tokios gausos atsirinkti tai, kas aktualu“, – sako platformos kūrėjai Deimantė Daugintytė ir Vladislav Fedin.

    Šis iššūkis aktualus skirtingoms grupėms: pedagogams, ieškantiems kvalifikacijos tobulinimo, mokiniams, besidomintiems olimpiadomis ar stovyklomis, ir mokyklų administracijoms, planuojančioms komandos ugdymą. Tuo pat metu organizatoriams svarbu, kad jų veiklos būtų pastebėtos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Ką siūlo „Edoris“?

    „Edoris“ veikia kaip bendra erdvė dviem pusėms: tiems, kurie edukacinių galimybių ieško, ir tiems, kurie jas kuria. Organizacijos gali pristatyti savo veiklą, skelbti renginius ir pasiekti labiau apibrėžtą auditoriją, o vartotojai vienoje vietoje randa jiems aktualius pasiūlymus.

    Platformos kūrėjų teigimu, svarbus tikslas – sumažinti nelygybę tarp skirtingo dydžio organizacijų. Nacionalinės institucijos dažnai turi didesnius komunikacijos resursus, o mažesnėms organizacijoms sunkiau konkuruoti dėl dėmesio, net jei jų iniciatyvos yra itin kokybiškos.

    Pastaraisiais metais švietime vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, karjeros kompetencijoms ir mokymuisi visą gyvenimą, todėl centralizuotas galimybių „žemėlapis“ gali tapti praktišku įrankiu kasdieniams sprendimams. Kuo greičiau informacija pasiekia adresatą, tuo didesnė tikimybė, kad mokymai virs naujomis praktikomis klasėje, o konkursai ar projektai – realia mokinio patirtimi.

    Ar Lietuvai reikia vieno žemėlapio?

    Idėja turėti vieną švietimo galimybių „žemėlapį“ atsiremia į paprastą poreikį: sutaupyti laiko ir sumažinti informacinį triukšmą. Vietoje naršymo po dešimtis kanalų, vartotojui patogiau turėti vieną paieškos ir atrankos vietą.

    Ilgainiui tokios platformos vertė priklausys nuo dviejų dalykų: ar ją reguliariai pildys organizacijos ir ar vartotojai matys aiškią naudą kasdienėje rutinoje. Jei šios sąlygos bus išpildytos, centralizuotas edukacinių galimybių katalogas gali tapti reikšminga švietimo ekosistemos dalimi.

  • Sveikos mitybos pamoka Krekenavoje: ką mokiniai sužinojo apie lėkštės principą ir vitaminus

    Kodėl mokiniams to reikia?

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniams surengė paskaitą apie sveiką mitybą. Joje aptarta, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą, mokymosi rezultatų stabilumą ir ilgalaikę sveikatą.

    Naujausi tarptautinio HBSC tyrimo duomenys rodo, kad sveikesni įpročiai tarp mokinių formuojasi lėtai. 2022 metais tik maždaug trečdalis 5–9 klasių mokinių kasdien valgo vaisius ir daržoves, o visagrūdžius produktus renkasi apie penktadalis.

    Kartu išlieka ir kita problema: reikšminga dalis vaikų susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o tai dažnai siejama su per didele pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos dalimi mityboje bei nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Sveikos mitybos formulė ir lėkštės principas

    Paskaitoje akcentuota, kad sveika mityba nėra trumpalaikė dieta, o kasdienė rutina: reguliarūs valgiai, įvairovė ir saikingumas. Mokiniai aptarė, kodėl svarbu nepraleisti pusryčių ir rinktis vandenį kaip pagrindinį gėrimą.

    Praktiniam supratimui taikytas sveikos mitybos lėkštės principas: pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, ketvirtį visagrūdžiai produktai, o likusį ketvirtį baltyminiai produktai. Taip lengviau subalansuoti energiją, skaidulas ir organizmui būtinus mikroelementus.

    Taip pat aptarta, kodėl ankštiniai produktai turėtų dažniau atsirasti valgiaraštyje: tai augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, padedantis ilgiau jaustis sotiems. HBSC duomenimis, ankštinius kasdien renkasi tik nedidelė dalis mokinių, todėl šiai temai skirta daugiau dėmesio.

    Vitaminai, etiketės ir dažniausios klaidos

    Mokiniai prisiminė svarbiausias vitaminų funkcijas: vitaminas A svarbus regėjimui, B grupės vitaminai prisideda prie energijos apykaitos ir nervų sistemos veiklos, vitaminas C svarbus imuninei sistemai ir geležies pasisavinimui. Aptarta ir vitamino D reikšmė kaulams bei dantims, ypač augimo laikotarpiu.

    Diskusijoje išskirtos dažniausios mokinių mitybos klaidos: saldinti gėrimai, dažni saldumynai ir greitasis maistas. Pabrėžta, kad tokie produktai neretai turi daug pridėtinio cukraus ir druskos, o tai gali lemti energijos „šuolius“ ir greitesnį alkį.

    Praktinėje dalyje mokiniai analizavo maisto produktų etiketes ir mokėsi atpažinti palankesnius pasirinkimus kasdieniams užkandžiams. Paskaitos organizatoriai akcentavo, kad tikslas nėra draudimai, o gebėjimas orientuotis pasiūloje ir rinktis sąmoningiau.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras tikisi, kad tokios paskaitos padės mokiniams susikurti aiškesnį mitybos režimą ir pritaikyti paprastas taisykles kasdienybėje. Ilgainiui tai gali prisidėti prie geresnės savijautos, didesnio darbingumo mokykloje ir mažesnės lėtinių ligų rizikos ateityje.