Tag: Mokslinė fantastika

  • Taika Waititi pagaliau prabilo apie Star Wars filmą: projektas atidedamas neribotam laikui

    Režisierius Taika Waititi po kelerius metus trukusių spėlionių pateikė aiškesnę žinią apie planuotą filmą Star Wars visatoje. Anot jo, projektas šiuo metu atidedamas neribotam laikui, nors galutinai nuo idėjos nėra atsisakoma.

    Apie Waititi projektą Lucasfilm kalbėjo dar prieš maždaug šešerius metus, kai studija pristatinėjo platesnius planus po vadinamosios Skywalker sagos pabaigos. Tuomet buvo akcentuojama, kad filmas turėtų vengti senųjų herojų ir pasiūlyti savarankišką istoriją, tačiau kūrybiniai pokyčiai ir grafikai ne kartą stabdė eigą.

    „Turiu nuvilti, bet mes jį iš tiesų padėsime į šaldiklį ir kartu dirbame prie kito dalyko“, – sakė Taika Waititi.

    Režisierius taip pat leido suprasti, kad sprendimą pristabdyti lėmė ne vien scenarijaus paieškos, bet ir kiti įsipareigojimai. Pastaraisiais metais Waititi vardas nuolat siejamas su keliais paraleliai vystomais projektais, todėl Lucasfilm atidėjimas suteikia studijai daugiau manevro laiko, o kūrėjui leidžia persidėlioti prioritetus.

    „Ledynmečiai baigiasi“, – pridūrė Taika Waititi, užsimindamas, kad prie Star Wars jis teoriškai galėtų sugrįžti vėliau.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai režisierius pristato naują mokslinės fantastikos filmą „Klara and the Sun“. Po premjeros Londone filmas sulaukė itin šaltų pirmųjų kritikų vertinimų ir viename didžiausių kino reitingų agregatorių startavo su 20 proc. įvertinimu, žemiausiu režisieriaus karjeroje.

    Tokie svyravimai būdingi ir pačiai Star Wars franšizei, kurioje per pastarąjį dešimtmetį ne kartą keitėsi planai, kūrybinės komandos ir leidimo grafikai. Rinkoje stiprėjant konkurencijai dėl auditorijos, studijos vis dažniau renkasi atsargesnį kelią: dalį projektų vysto lėčiau, testuoja idėjas ir ieško aiškaus kūrybinio tono prieš priimdamos brangius gamybos sprendimus.

  • Pamirštas Johnny Depp ir Christopherio Nolano trileris apie DI netikėtai pasirodė nemokamai

    2014 metais pasirodęs mokslinės fantastikos trileris Transcendence, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Johnny Depp, vėl atsidūrė žiūrovų akiratyje. Filmas oficialiai papildė nemokamos transliacijos platformos „Tubi“ katalogą, todėl jį galima žiūrėti be prenumeratos.

    Juostą režisavo operatorius Wally Pfister, ilgus metus dirbęs su Christopheriu Nolanu ir pelnęs pripažinimą už vizualinę kino kalbą. Pats Nolanas šiame projekte prisidėjo kaip vykdomasis prodiuseris, o filme taip pat vaidina Morgan Freeman, Rebecca Hall, Paul Bettany ir Cillian Murphy.

    Siužetas apie sąmonę ir galią

    Filmo centre atsiduria daktaras Willas Casteris, kuris kuria pažangią sistemą, galinčią mokytis, priimti sprendimus ir imituoti žmogiškas emocijas. Po išpuolio prieš mokslininką jo sąmonė perkeliama į kompiuterinę aplinką, o tai tampa lūžio tašku tiek artimiausiems žmonėms, tiek visai visuomenei.

    Kūrėjai kelia klausimą, kas nutinka, kai technologija ima veikti greičiau nei ją prižiūrėti pajėgia žmogus, o galia tampa praktiškai neribota. Ši tema pastaraisiais metais įgavo naują svorį, nes DI sprendimai vis plačiau naudojami kasdienybėje, o kartu auga ir diskusijos dėl saugumo, kontrolės bei atsakomybės.

    Trumpas Elono Musko epizodas

    Žiūrovai filme gali pastebėti ir trumpą Elono Musko pasirodymą. Epizodas trunka vos kelias sekundes, kai konferencijos scenoje kalbant veikėjui kamera trumpam užfiksuoja Muską auditorijoje.

    Toks sprendimas kuria papildomą sluoksnį, nes Muskas realiame gyvenime ne kartą yra viešai kalbėjęs apie DI plėtros rizikas ir būtinybę reguliuoti itin galingas sistemas. Dėl to filmas kai kam atrodo tarsi ankstyvas bandymas populiariai pristatyti dilemą, su kuria visuomenė rimtai susidūrė tik vėliau.

    Kasa nuvylė, bet tema liko gyva

    Nors filmas trunka 119 minučių ir buvo kuriamas su dideliu biudžetu, kino teatruose jis nesulaukė tokio populiarumo, kokio tikėtasi. Kritikai tuomet dažnai akcentavo, kad idėja ambicinga, tačiau pasakojimas ne visada išpildo užmojį, todėl daliai žiūrovų juosta pasirodė lėta ar pernelyg paviršutiniška.

    Vis dėlto Transcendence sugrįžimas į nemokamą transliaciją vyksta tuo metu, kai DI tema tapo viena svarbiausių technologijų ir politikos diskusijų ašių. Dėl to net ir prieštaringai įvertintas filmas šiandien gali būti žiūrimas naujai, kaip populiariosios kultūros komentaras apie galios koncentraciją, duomenis ir žmogaus vaidmenį skaitmeninėje ateityje.

  • „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    Legendinis 1987 metų mokslinės fantastikos filmas RoboCop grįžta į ekranus, tačiau šįkart ne kino teatruose. Projektui uždegta žalia šviesa, o nauja istorija kuriama kaip serialas, kurį rodys „Prime Video“.

    Pirmosios užuominos apie planuojamą projektą viešai pasirodė 2024 metų balandį, o dabar priimtas esminis sprendimas dėl gamybos starto. Tai reiškia, kad serialas pereina iš idėjų ir vystymo etapo į realią gamybą, kurioje paprastai pradedami komplektuoti kūrybiniai ir techniniai komandos padaliniai.

    Serialo vadovu paskirtas Peteris Ocko, dirbęs prie tokių projektų kaip „Lodge 49“, „Moonhaven“ ir „3 lbs“. Prie kūrybinės krypties taip pat prisidės režisierius ir prodiuseris Jamesas Wanas, žinomas iš „Aquaman“ ir „Greiti ir įsiutę 7“.

    Vienas ryškiausių signalų gerbėjams – į projektą įtraukti ir originalaus 1987 metų filmo bendraautoriai Edas Neumeieras bei Michaelis Mineris. Tarp minimų pavardžių figūruoja ir Paulo Verhoeveno vardas, siejamas su kultiniu originalu, nors kol kas neatskleidžiama, kokiu konkrečiu vaidmeniu jis prisidės.

    Žinoma, kad „Amazon“ MGM Studios kuriamas serialas turėtų turėti aštuonis epizodus. RoboCop televizijoje jau buvo pasirodęs anksčiau: 1994 metais buvo sukurtas serialas, be to, franšizė sulaukė kelių kino tęsinių ir vieno perdirbinio.

    Naujojo serialo siužetas kol kas laikomas paslaptyje, todėl neaišku, ar kūrėjai tęs klasikinę RoboCop satyros apie korporacijų įtaką ir visuomenės saugumo kainą liniją, ar pasirinks modernesnę interpretaciją. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pavadinimo rašybą: šįkart vartojama forma Robocop, o ne RoboCop.

    Serialo formatas šiai franšizei gali būti palankus tuo, kad leidžia plačiau išskleisti Detroito distopijos, technologijų ir žmogaus tapatybės temas, kurios originalą pavertė kultiniu. Vis dėlto svarbiausi atsakymai, įskaitant premjeros datą ir aktorių sudėtį, turėtų paaiškėti tik artėjant filmavimo pabaigai ir startuojant rinkodarai.

  • „Directive 8020“ jau išleistas: naujas „Supermassive Games“ siaubo hitas skaldo žaidėjus

    „Directive 8020“ jau išleistas: naujas „Supermassive Games“ siaubo hitas skaldo žaidėjus

    „Supermassive Games“ į rinką pagaliau išleido „Directive 8020“ – mokslinės fantastikos siaubo žaidimą, kurio premjera po kelių nukėlimų buvo pristatoma kaip vienas ambicingiausių studijos projektų. Pirmosios apžvalgos ir žaidėjų įspūdžiai rodo kontrastingą vaizdą: stipri atmosfera ir vaizdas susiduria su kritika dėl pasikartojimo ir techninių problemų.

    „Directive 8020“ kuria ta pati komanda, kuri išgarsėjo naratyviniais siaubo žaidimais ir interaktyviais sprendimais, ypač su „The Dark Pictures“ antologija, taip pat „Until Dawn“ ir „The Quarry“. Dėl šios reputacijos naujienos laukta su dideliais lūkesčiais, o bet koks trūkumas, kaip rodo praktika, tokio tipo žaidimuose vertinamas ypač griežtai.

    Žaidimo istorijoje „Kasjopejos“ laivo įgula siekia grįžti namo, tačiau susiduria su svetimu organizmu, gebančiu imituoti savo aukas. Išgyvenimo kaina čia tampa moralinė dilema: gelbėdamasis pats gali rizikuoti visos Žemės saugumu, todėl sprendimai dažnai yra ne patogūs, o skaudūs.

    Teigiamose apžvalgose dažniausiai akcentuojama sci-fi įtampa, garso ir vaizdo režisūra bei kino principu sukonstruotos scenos. Studija ir toliau remiasi savo stiprybe kurti išraiškingą audiovizualinę pateiktį, o kartu pateikia ir platesnes žaidimo formas, įskaitant kooperacinį režimą.

    Vienas ryškiau aptariamų sprendimų yra „Turning Points“ mechanika, leidžianti grįžti prie priimtų sprendimų ir pasirinkti kitą kryptį. Tai išplečia peržaidžiamumą ir tinka žanrui, kuriame žaidėjai nori pamatyti alternatyvias baigtis, tačiau daliai kritikų toks funkcionalumas mažina įtampos jausmą, nes klaidas galima taisyti ne kartą.

    Kita svarbi kritikos kryptis siejama su turinio pasikartojimu: dalis žaidėjų teigia, kad sprendimų struktūra ir tam tikri žaidimo elementai per daug primena ankstesnius studijos darbus. Taip pat minimos stabilumo bėdos ir kiti techniniai nesklandumai, kurie ypač kerta per įsitraukimą, kai žaidimas remiasi tempu, įtampa ir sklandžiais perėjimais tarp scenų.

    Diskusijų kelia ir aktoriniai pasirodymai bei personažų įsimintinumas: kritiškesni vertinimai nurodo, kad kai kuriems veikėjams pritrūksta motyvacijos, o emociniai momentai ne visada suveikia taip, kaip turėtų psichologinio siaubo istorijoje. Vis dėlto kiti žaidėjai pabrėžia, kad būtent tokia nevienareikšmė, tamsi nuotaika ir yra projekto dalis.

    Žaidėjų atsiliepimų platformose „Directive 8020“ startas kol kas nėra vienareikšmiškai sėkmingas: minimas maždaug 58 proc. teigiamų įvertinimų rodiklis. Tai signalizuoja apie situaciją, kai idėja ir pateikimas dalį auditorijos paperka, bet techninė būklė ir originalumo kartelė kitiems tampa lemiamu argumentu neskubėti.

    Pastaraisiais metais siaubo žanro žaidimuose ryškėja tendencija kelti kokybės reikalavimus ne tik istorijai, bet ir techniniam išpildymui, nes auditorija priprato prie aukšto lygio vaizdo, stabilaus veikimo ir aiškiai apgalvotų mechanikų. Todėl „Directive 8020“ sėkmė artimiausiu metu daug priklausys nuo atnaujinimų tempo ir to, kaip greitai kūrėjai sureaguos į žaidėjų pastabas.