CP v2

Tag: Mokyklų saugumas

  • Grasinimai mokykloms nesiliauja: policija tikrina laiškus ir ragina ugdymo nestabdyti

    Grasinimai mokykloms nesiliauja: policija tikrina laiškus ir ragina ugdymo nestabdyti

    2026 metų birželio 3 dieną Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigas pasiekė grasinamojo pobūdžio elektroniniai laiškai. Policija patvirtino gavusi informaciją ir pradėjusi jos patikrinimą, tačiau šiuo metu realios grėsmės požymių neįžvelgia.

    Pasak pareigūnų, tokio pobūdžio pranešimai dažnai siunčiami masiškai, siekiant sukelti paniką, sutrikdyti ugdymo procesą ar patikrinti institucijų reakciją. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o gauta informacija analizuojama pagal turinį, siuntimo požymius ir kitus rizikos kriterijus.

    Saugumo veiksmai mokyklose

    Už mokyklų saugumą atsakingiems darbuotojams rekomenduojama apžiūrėti pastatus ir teritorijas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar be priežiūros paliktus daiktus. Policija pabrėžia, kad radus įtartiną objektą jo liesti nereikėtų, o apie situaciją būtina nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112.

    Taip pat primenama laikytis įprastų saugumo procedūrų: kontroliuoti patekimą į patalpas, registruoti lankytojus, peržiūrėti vidaus tvarkas ir, esant poreikiui, informuoti bendruomenę aiškiai bei be perteklinių detalių. Tai padeda sumažinti įtampą ir išvengti gandų plitimo.

    Policija: ugdymo proceso nestabdyti

    Policija ragina mokyklų administracijas tęsti ugdymo procesą, kol nėra duomenų apie realų pavojų. Kartu gyventojai ir mokyklų bendruomenės nariai kviečiami išlikti budrūs, o pastebėjus įtartiną elgesį ar daiktus, nedelsti kreiptis pagalbos.

    Kilus klausimų ar prireikus papildomos informacijos, policija nurodo konsultuotis Policijos informacijos telefonu +370 700 60 000. Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad apie grasinančius laiškus svarbu pranešti mokyklos administracijai, kad ji galėtų koordinuoti veiksmus ir užtikrinti tvarkingą informacijos perdavimą.

  • Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Birželio 2 dienos rytą dalį šalies įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie esą pastatuose padėtus sprogmenis. Pranešimai nukreipti į mokyklas, medicinos įstaigas, transporto mazgus, įskaitant stotis ir oro uostą.

    Policijos duomenimis, iki vidurdienio buvo gauta apie 40 pranešimų, o visa informacija tikrinama ir analizuojama. Pareigūnai nurodo, kad šiuo metu realaus pavojaus požymių neįžvelgia, tačiau situacija vertinama atsargiai.

    Grasinimai siųsti rusų kalba, o laiškuose teigiama, kad pastatai užminuoti ir sprogimai esą įvyks po dviejų valandų. Tokie pranešimai dažnai naudojami siekiant sukelti paniką, sutrikdyti įstaigų darbą ir pareikalauti didelių resursų patikroms.

    Policija ragina įstaigų vadovus ir už saugumą atsakingus asmenis apžiūrėti teritoriją bei patalpas pagal vidines procedūras. Radus įtartinų daiktų ar pastebėjus neįprastą elgesį, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nesistengti įtartinų radinių liesti ar perkelti.

    Gyventojams primenama neplatinti nepatikrintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais pranešimais. Kilus klausimų ar prireikus patikslinimų, galima kreiptis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000.

    „Kol kas realios grėsmės nematome, tačiau gautą informaciją tikriname ir analizuojame, raginame išlikti budriems“, – sakė policijos atstovai.

  • Grasinantys laiškai pasiekė mokyklas: policija ragina nestabdyti pamokų, bet laikytis budrumo

    Grasinantys laiškai pasiekė mokyklas: policija ragina nestabdyti pamokų, bet laikytis budrumo

    Kas žinoma šį rytą

    Lietuvos mokyklos ryte sulaukė grasinančių elektroninių laiškų, kuriuose užsimenama apie galimą pavojų. Policija praneša gavusi apie 40 pranešimų, o gauta informacija šiuo metu tikrinama ir analizuojama.

    Pasak pareigūnų, kol kas požymių, kad grėsmė būtų reali, nematyti, tačiau situacija vertinama rimtai. Policija pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai gali būti masinio pobūdžio bandymai sukelti paniką ir sutrikdyti įprastą ugdymo procesą.

    Ką rekomenduoja policija mokykloms

    Mokyklų administracijoms ir už saugumą atsakingiems darbuotojams rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar ne vietoje paliktus daiktus. Radus įtartiną objektą, prašoma jo neliesti ir nedelsiant skambinti telefonu 112.

    Policija siūlo tęsti ugdymo veiklą ir suplanuotus procesus, įskaitant egzaminus, tačiau laikytis budrumo ir griežčiau taikyti įprastas saugumo procedūras. Taip pat raginama aiškiai informuoti bendruomenę, kad sprendimai priimami pagal oficialias rekomendacijas, o ne gandus.

    Kur kreiptis ir kaip elgtis

    Gyventojai ir mokyklų bendruomenės nariai raginami neplatinti nepatikrintos informacijos ir nesidalyti grasinančių laiškų turiniu socialiniuose tinkluose, nes tai gali prisidėti prie panikos. Kiekvienas pranešimas vertinamas individualiai, todėl svarbu perduoti informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Kilus klausimams, policija rekomenduoja konsultuotis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000. Skubios pagalbos numeriu 112 prašoma skambinti visais atvejais, kai pastebimas konkretus įtartinas daiktas ar realaus pavojaus požymiai.

  • Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.

    Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.

    Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.

    Saugiausios vietos pastatuose

    Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.

    Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.

    Ko tikimasi iš bendruomenės?

    Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.

    Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.

    Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.

  • Telšių mokyklų pasirengimas pavojaus atvejui: priedangos, atsakomybės ir tėvų informavimas

    Telšių rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną aptartas švietimo įstaigų pasirengimas veikti kilus pavojui ugdymo proceso metu. Savivaldybės vadovai su mokyklų ir darželių atstovais sutarė, kad kritiniu momentu svarbiausia ne improvizuoti, o turėti iš anksto suderintą planą.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, administracijos direktorė Lina Leinartienė, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Švietimo ir sporto skyriaus atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniams scenarijams, kurie realiai gali nutikti pamokų ar užsiėmimų metu.

    Kas turi būti aišku iš anksto

    Pasitarime akcentuota, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti aiškų veiksmų planą: kaip reaguojama gavus perspėjimą, kas priima sprendimus ir kas už ką atsakingas. Ne mažiau svarbu suplanuoti judėjimą į priedangą ar kitą saugią patalpą taip, kad jis būtų greitas ir suprantamas tiek vaikams, tiek darbuotojams.

    Taip pat aptarta, ar mokytojai ir kiti darbuotojai žino savo vaidmenis, ar mokiniai supažindinti su elgesiu pavojaus atveju, o tėvams iš anksto paaiškinta, kaip veiktų mokykla ar darželis. Sutarta, kad aiški komunikacija dar iki incidento sumažina chaosą ir padeda išvengti skubotų sprendimų.

    Priedangos ir jų reali paskirtis

    Susitikime aptarta priedangų būklė ugdymo įstaigose, pabrėžiant, kad situacija rajone nėra vienoda. Vienur priedangos jau pritaikytos geriau, kitur dar reikalingos investicijos ir papildomos priemonės, kad patalpos būtų funkcionalios trumpalaikiam žmonių buvimui.

    „Priedangų būklė rajono ugdymo įstaigose nėra vienoda: kai kur situacija geresnė, kai kur dar reikalingos investicijos. Tačiau svarbu aiškiai atskirti: priedanga nėra slėptuvė“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Kaip akcentuota pasitarime, priedanga skirta kelioms valandoms saugiai išlaukti, kol išorėje esantis pavojus praeina ar yra atšaukiamas. Todėl joje pirmiausia turi būti baziniai dalykai: vanduo, vietos atsisėsti, pirmosios pagalbos rinkinys ir kitos būtinos priemonės, leidžiančios užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.

    Savivaldybė priminė, kad Telšių rajone vykdoma priedangų infrastruktūros gerinimo programa, pagal kurią dalis priedangų bus atnaujintos. Tai siejama su bendru tikslu, kad kiekviena įstaiga turėtų realiai pritaikytą erdvę, o ne tik formaliai paskirtą patalpą.

    Ką keičia langų apsauga ir tėvų elgesys

    Tarp papildomų priemonių aptartas mokyklų langų apklijavimas specialia apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti stiklo šukių riziką, jeigu dėl smūgio bangos dūžtų langai. Pirmiausia numatoma apsaugoti langus tose vietose, kurios yra pakeliui į priedangas, kad evakuacijos metu būtų kuo mažiau papildomų grėsmių.

    Didelė pasitarimo dalis skirta bendravimui su tėvais ir išankstiniam susitarimui, kaip elgtis pavojaus metu. Pabrėžta, kad pedagogai tokiu atveju lieka su vaikais ir užtikrina jų priežiūrą, todėl tėvams svarbu pasitikėti įstaigos bendruomene ir veikti pagal iš anksto sutartą tvarką.

    Taip pat aptarta situacija, kai oro pavojaus metu tėvai atvyksta pasiimti vaikų. Akcentuota, kad vaiko pasiimti negalima drausti, tačiau būtina aiškiai paaiškinti rizikas: kol pavojus nepasibaigęs, išėjimas į lauką ar kelionė namo gali būti nesaugi, todėl geriau kartu išlaukti priedangoje ar kitoje saugioje vietoje.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie aptarimai nėra skirti kelti nerimą, o padėti pasiruošti taip, kad kilus pavojui būtų veikiama ramiai ir tiksliai. Aiškūs vaidmenys, iš anksto suderinti sprendimai ir nuosekli komunikacija yra praktiniai veiksniai, kurie realiai didina vaikų ir darbuotojų saugumą.

  • Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Daliai šalies gavus perspėjimo pranešimus apie oro pavojų, ugdymo įstaigose buvo įvertinta, kaip realiai veikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Už pasirengimą ir sprendimų priėmimą tokiose situacijose pirmiausia atsako įstaigų vadovai.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra nuoseklus ir ramus reagavimas, nes panika didina riziką vaikams ir darbuotojams. Todėl kiekviena mokykla ar darželis turi turėti aiškiai apibrėžtas procedūras, žinomas visiems bendruomenės nariams.

    Kas vyksta paskelbus oro pavojų?

    Gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant organizuotai nukreipiami į priedangas arba kitas iš anksto numatytas saugias vietas. Šios vietos ir judėjimo maršrutai turi būti numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Pasiekus priedangą, atsakingi asmenys turi patikrinti, ar visi vaikai yra kartu, ir turėti klasės ar grupės sąrašus. Taip pat svarbu stebėti vaikų emocinę būseną ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama aiškiai, be perteklinių interpretacijų.

    Kodėl tėvams nereikėtų vykti į mokyklą?

    Ugdymo įstaigos pavojaus metu neturėtų kviesti tėvų atvykti pasiimti vaikų, kol nėra paskelbta pavojaus pabaiga. Tai siejama su praktine rizika: padidėję srautai prie mokyklų, galimi kamščiai ir papildomas chaosas gali trukdyti saugiam veiksmų vykdymui.

    Taip pat tėvams nerekomenduojama savarankiškai vykti į ugdymo įstaigą ir prašyti išleisti vaiką, nes sprendimai turi būti priimami centralizuotai pagal nustatytas procedūras. Už vaikų saugumą tuo metu atsako mokykla, o vaikai turi likti saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kas turi būti paruošta iš anksto?

    Ugdymo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų galiojantis, aiškus ir pritaikytas realioms patalpoms bei žmonių srautams. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų savo atsakomybes, kad reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.

    Rekomenduojama, kad priedangoje ar saugioje vietoje būtų bent minimalios priemonės kelioms valandoms: pirmosios pagalbos rinkinys, geriamasis vanduo, žibintuvėlis, antklodės. Telefonais siūloma naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų be reikalo apkraunami ryšio tinklai.

    Galiausiai ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijai: mokykla turi informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, o papildomus veiksmus tėvai turėtų derinti tik gavę oficialią informaciją. Nuosekli informacija ir iš anksto suderintos taisyklės padeda išvengti klaidų, kai laikas tampa svarbiausiu faktoriumi.

  • Dalyvaujamasis biudžetas gimnazijoje: mokiniai nubalsavo, kurie du projektai bus įgyvendinti

    Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose vis dažniau tampa praktiniu būdu mokiniams įsitraukti į sprendimų priėmimą ir pamatyti, kaip realiai planuojamos bei paskirstomos lėšos. Tokiu formatu mokiniai ne tik teikia idėjas, bet ir mokosi jas pagrįsti, įvertinti naudą bendruomenei bei priimti sprendimą balsuojant.

    Gegužės 19 dieną Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje dar kartą pristatyti trys mokinių parengti dalyvaujamojo biudžeto projektai. Jie apėmė saugumo stiprinimą, poilsio erdvių gerinimą ir mokyklos renginių techninių sąlygų atnaujinimą.

    Saugumas ir emocinė aplinka

    Projektas Saugi mokyklos aplinka orientuotas į mokyklos saugumo infrastruktūros modernizavimą, numatant vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą. Tokios priemonės mokyklų praktikoje dažniausiai siejamos su prevencija bendrose erdvėse, greitesniu incidentų fiksavimu ir aiškesne tvarka ten, kur sudėtinga užtikrinti nuolatinę suaugusiųjų priežiūrą.

    Gimnazijos bendruomenei šis sprendimas būtų naudingas ne tik dėl galimo vandalizmo ar patyčių atvejų mažinimo, bet ir dėl greitesnės reakcijos į konfliktines situacijas. Kartu tai reikalauja atsakingo duomenų apsaugos organizavimo, aiškių taisyklių ir informavimo, kad priemonė būtų skirta saugumui, o ne pertekliniam stebėjimui.

    Poilsio zonos ir geresnės sąlygos pertraukoms

    Projektu Poilsio zonos praplėtimas siekiama sukurti jaukesnes erdves mokiniams per pertraukas ir laisvas pamokas. Planuojama gimnazijos koridoriuose pastatyti sofutes ir pirmame aukšte įrengti tris poilsio zonas.

    Tokios erdvės mokyklose tampa aktualios dėl besikeičiančių ugdymo metodų ir didesnio dėmesio emocinei savijautai. Mokiniams svarbu turėti vietas trumpam atsikvėpti, ramiai pabendrauti ar pasiruošti kitai pamokai, ypač kai dienotvarkė intensyvi.

    Renginiams reikalinga technika

    Garso įrangos atnaujinimo projektu siekiama pagerinti sąlygas mokyklos renginiams, kurie gimnazijose dažnai vyksta ne tik aktų salėje, bet ir sporto salėje, stadione ar lauke. Numatyta įsigyti monitorines kolonėles, kurias būtų patogu transportuoti ir pritaikyti skirtingoms erdvėms.

    Taip pat planuojami bevieliai mikrofonai, kurie įprastai suteikia stabilesnį veikimą, mažesnę fonavimo riziką ir aiškesnį balso perdavimą didesniu atstumu. Tokie atnaujinimai aktualūs tiek šventėms, tiek susitikimams, konferencijoms ar projektinėms veikloms.

    Po pristatymų gimnazijoje vyko balsavimas. Iš viso balsavo 329 mokiniai, trys biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

    Balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: Saugi mokyklos aplinka surinko 110 balsų, Poilsio zonos praplėtimas gavo 106 balsus, o Garso įrangos atnaujinimas taip pat surinko 110 balsų. Skelbiama, kad bus įgyvendinti du daugiausia mokinių balsų sulaukę projektai.

    Mokykla pabrėžia, kad tokios iniciatyvos ugdo pilietiškumą, atsakomybę ir bendruomeniškumą, nes sprendimai priimami ne formaliai, o remiantis realiais poreikiais. Dalyvaujamasis biudžetas taip pat stiprina pasitikėjimą tarp mokinių ir administracijos, kai matoma, kad idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais.

  • Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Daliai Lietuvos savivaldybių paskelbus oro pavojų, Kupiškio rajono savivaldybė surengė nuotolinį pasitarimą su ugdymo įstaigų vadovais. Aptarta esama situacija, galimos rizikos ir praktiniai veiksmai, jei panaši grėsmė kiltų ir Kupiškio rajone.

    Pasitarime dalyvavo ugdymo įstaigų direktoriai, jų pavaduotojai ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai. Savivaldybė akcentavo, kad sprendimai tokiose situacijose turi būti priimami greitai, o informacija pasiekti mokyklas vienodai ir be interpretacijų.

    Savivaldybės mero patarėjas Gintautas Misiūnas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis patarėjas Darius Petraitis ir vyriausiasis specialistas mobilizacijai Darius Totoris pristatė, kokie signalai ir pranešimai laikomi kritiniais. Taip pat aptarta, kaip vertinti riziką ir kokie sprendimai gali būti reikalingi skirtingais atvejais.

    Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pabrėžė koordinuoto veikimo svarbą, kad būtų užtikrintas visos švietimo bendruomenės saugumas. Dėmesys skirtas ir komunikacijai, kai svarbu ne tik greitis, bet ir aiškios, patikrintos žinutės tėvams, mokiniams bei darbuotojams.

    Pasitarimo metu atsakyta į mokyklų vadovams kilusius klausimus ir suderintos bendros nuostatos, kaip veikti, jei oro pavojaus signalai ar pranešimai pasiektų savivaldybę. Savivaldybė pažymi, kad tokie aptarimai padeda iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir sumažina chaosą realios grėsmės metu.

  • Alytaus Dainavos progimnazijoje – civilinės saugos pratybos: kaip mokykla ruošėsi ekstremaliai situacijai

    Alytaus Dainavos progimnazijoje surengtos civilinės saugos pratybos, kurių metu mokiniai ir darbuotojai praktiškai pasitikrino, kaip veikia reagavimo į ekstremalias situacijas tvarka. Tokie mokymai skirti ne tik formaliai įvykdyti reikalavimus, bet ir įtvirtinti aiškius veiksmus, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Pratybų metu įstaiga paprastai išbando perspėjimo signalus, evakuacijos maršrutus ir susirinkimo vietų logiką, taip pat atsakomybių pasiskirstymą tarp personalo. Praktika rodo, kad būtent šios detalės lemia, ar realios grėsmės atveju žmonės juda kryptingai, o ne pasimeta koridoriuose.

    Kas tikrinama per pratybas?

    Mokyklose civilinės saugos pratybos dažniausiai apima evakuaciją ir elgesį gaisro ar dūmų plitimo atveju, tačiau scenarijai gali būti platesni. Vertinama, ar informacija pasiekia klases, ar veikia vidaus komunikacija, ar mokytojai gali greitai suskaičiuoti mokinius ir perduoti duomenis atsakingiems asmenims.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip pratybose dalyvaujantys vaikai supranta instrukcijas: ar žino, kodėl negalima grįžti pasiimti daiktų, kodėl svarbu laikytis srauto, neblokuoti laiptinių ir išlaikyti ramybę. Reguliarus kartojimas padeda sumažinti paniką ir ugdo įprotį klausyti nurodymų.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Lietuvoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms, o mokyklos laikomos viena svarbiausių vietų, kur formuojami baziniai saugaus elgesio įgūdžiai. Švietimo įstaigos yra didelio žmonių srauto objektai, todėl aiški evakuacijos disciplina ir iš anksto suderintos procedūros turi tiesioginę įtaką saugumui.

    Pratybos taip pat leidžia identifikuoti praktinius trūkumus, kurių neparodo vien dokumentai: per siauri srautai koridoriuose, neaiškiai pažymėtos kryptys, per tylūs signalai ar skirtingai interpretuojamos komandos. Po mokymų įstaigos paprastai peržiūri vidaus taisykles, atnaujina planus ir, jei reikia, organizuoja papildomus instruktažus.

    Ką verta žinoti tėvams ir mokiniams?

    Tėvams svarbu pasidomėti, ar mokykla turi aiškias susirinkimo vietas ir kaip informuojama bendruomenė, jei įvyksta reali situacija. Mokiniams pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: klausyti mokytojo nurodymų, judėti kartu su klase, nenaudoti lifto, neatsiskirti ir nesigrįžti atgal.

    Civilinės saugos pratybos Alytaus Dainavos progimnazijoje yra priminimas, kad pasirengimas prasideda nuo kasdienių įgūdžių ir aiškių susitarimų. Kuo daugiau praktikos, tuo mažiau improvizacijos prireikia tada, kai situacija tampa tikra.

  • Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį patraukė du moksleivių išpuoliai ugdymo įstaigose, po kurių tėvams ir mokytojams kyla natūralus klausimas, kaip užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie įvykiai ypač stipriai paliečia vaikus: vieni gali būti tiesioginiai liudininkai, kiti išgirsta detales ir pradeda nebesijausti saugūs savo mokykloje.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų reakcijos gali būti labai skirtingos: nuo baimės eiti į pamokas iki pykčio, užsidarymo ar padidėjusio jautrumo garsams bei konfliktams. Dažnai nerimas sustiprėja tada, kai vaikas informaciją sužino iš bendraamžių ar socialinių tinklų, kur detalės pateikiamos fragmentiškai ir emocingai.

    Kaip kalbėtis su vaiku po įvykių?

    Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia patiems suaugusiesiems išlaikyti ramybę, nes vaikų saugumo jausmas stipriai priklauso nuo tėvų ir mokytojų reakcijos. Pokalbį verta pradėti nuo paprasto klausimo, ką vaikas girdėjo ir kaip jis dėl to jaučiasi, o ne nuo suaugusiojo interpretacijų.

    Su vaiku svarbu kalbėti atvirai, bet pagal jo amžių ir brandą, nesiimant gąsdinančių detalių. Vaikui naudinga padėti įvardyti jausmus, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, ir patikinti, kad tokios emocijos yra normalios, kai nutinka sukrečiantys dalykai.

    Paaiškinant, kodėl žmonės kartais elgiasi pavojingai, siūloma vengti etikečių ir kaltinimų. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad smurtinis elgesys dažnai rodo gilesnius sunkumus ir laiku nesuteiktą pagalbą, todėl suaugusieji turi būti budrūs, pastebėti rizikos ženklus ir ieškoti sprendimų, o ne kurti stereotipus.

    Kaip grąžinti saugumo ir kontrolės jausmą?

    Vaikams ypač svarbu aiškiai žinoti, į ką kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje. Specialistai rekomenduoja kartu su vaiku susitarti dėl paprastų, konkrečių žingsnių: kam paskambinti, kur kreiptis mokykloje, ką daryti, jei kyla grėsmė ar konfliktas.

    Raminant vaikus, verta kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai: kokios saugumo priemonės taikomos mokykloje, kaip vyksta reagavimas į incidentus ir kokie suaugusieji yra atsakingi už pagalbą. Tokia informacija padeda sumažinti nežinomybės jausmą, kuris dažnai ir maitina nerimą.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina rodyti empatijos pavyzdį ir kalbant apie nukentėjusius, ir apie smurtavusį vaiką, prisimenant, kad tai vis tiek vaikas, kuriam taip pat gali reikėti pagalbos. Mokyklų bendruomenei rekomenduojama peržvelgti prevenciją, skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie patiria emocinių sunkumų, ir stiprinti aiškią pagalbos kultūrą.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei po tokių įvykių vaiko nerimas nemažėja, atsiranda miego sutrikimų, stiprėja baimė eiti į mokyklą ar pasikeičia elgesys, svarbu nedelsti ir pasitarti su mokyklos specialistais ar sveikatos priežiūros profesionalais. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ilgalaikio nerimo ar trauminių patirčių poveikį.

    Vaiko teisių gynėjai primena, kad konsultacijoms galima skambinti nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei, būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.