Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį patraukė du moksleivių išpuoliai ugdymo įstaigose, po kurių tėvams ir mokytojams kyla natūralus klausimas, kaip užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie įvykiai ypač stipriai paliečia vaikus: vieni gali būti tiesioginiai liudininkai, kiti išgirsta detales ir pradeda nebesijausti saugūs savo mokykloje.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų reakcijos gali būti labai skirtingos: nuo baimės eiti į pamokas iki pykčio, užsidarymo ar padidėjusio jautrumo garsams bei konfliktams. Dažnai nerimas sustiprėja tada, kai vaikas informaciją sužino iš bendraamžių ar socialinių tinklų, kur detalės pateikiamos fragmentiškai ir emocingai.
Kaip kalbėtis su vaiku po įvykių?
Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia patiems suaugusiesiems išlaikyti ramybę, nes vaikų saugumo jausmas stipriai priklauso nuo tėvų ir mokytojų reakcijos. Pokalbį verta pradėti nuo paprasto klausimo, ką vaikas girdėjo ir kaip jis dėl to jaučiasi, o ne nuo suaugusiojo interpretacijų.
Su vaiku svarbu kalbėti atvirai, bet pagal jo amžių ir brandą, nesiimant gąsdinančių detalių. Vaikui naudinga padėti įvardyti jausmus, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, ir patikinti, kad tokios emocijos yra normalios, kai nutinka sukrečiantys dalykai.
Paaiškinant, kodėl žmonės kartais elgiasi pavojingai, siūloma vengti etikečių ir kaltinimų. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad smurtinis elgesys dažnai rodo gilesnius sunkumus ir laiku nesuteiktą pagalbą, todėl suaugusieji turi būti budrūs, pastebėti rizikos ženklus ir ieškoti sprendimų, o ne kurti stereotipus.
Kaip grąžinti saugumo ir kontrolės jausmą?
Vaikams ypač svarbu aiškiai žinoti, į ką kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje. Specialistai rekomenduoja kartu su vaiku susitarti dėl paprastų, konkrečių žingsnių: kam paskambinti, kur kreiptis mokykloje, ką daryti, jei kyla grėsmė ar konfliktas.
Raminant vaikus, verta kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai: kokios saugumo priemonės taikomos mokykloje, kaip vyksta reagavimas į incidentus ir kokie suaugusieji yra atsakingi už pagalbą. Tokia informacija padeda sumažinti nežinomybės jausmą, kuris dažnai ir maitina nerimą.
Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina rodyti empatijos pavyzdį ir kalbant apie nukentėjusius, ir apie smurtavusį vaiką, prisimenant, kad tai vis tiek vaikas, kuriam taip pat gali reikėti pagalbos. Mokyklų bendruomenei rekomenduojama peržvelgti prevenciją, skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie patiria emocinių sunkumų, ir stiprinti aiškią pagalbos kultūrą.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei po tokių įvykių vaiko nerimas nemažėja, atsiranda miego sutrikimų, stiprėja baimė eiti į mokyklą ar pasikeičia elgesys, svarbu nedelsti ir pasitarti su mokyklos specialistais ar sveikatos priežiūros profesionalais. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ilgalaikio nerimo ar trauminių patirčių poveikį.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad konsultacijoms galima skambinti nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei, būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.
