CP v2

Tag: Mokyklų vadovai

  • Marijampolė ieško progimnazijos vadovo: kokių kompetencijų reikės Petro Armino direktoriui?

    Marijampolė ieško progimnazijos vadovo: kokių kompetencijų reikės Petro Armino direktoriui?

    Marijampolės savivaldybės meras paskelbė konkursą Marijampolės Petro Armino progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti. Naujasis vadovas bus atrenkamas viešo konkurso būdu, o kandidatams keliami ir akademiniai, ir vadybiniai reikalavimai.

    Skelbime nurodoma, kad direktoriaus pareiginės algos koeficientas numatytas nuo 2,5524 iki 2,5758. Tiksli darbo užmokesčio suma priklausys nuo taikomų valstybės sektoriaus apmokėjimo taisyklių ir konkrečių įstaigos rodiklių.

    Kas gali kandidatuoti?

    Pretendentai privalo turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat gali būti pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta kvalifikacija, jei ji pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka.

    Be išsilavinimo, būtina atitikti bent vieną iš papildomų kriterijų, susijusių su pedagogine patirtimi ar švietimo vadybos kompetencijomis. Pavyzdžiui, numatyta galimybė kandidatuoti turint pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą.

    Alternatyviai, pretenduoti galima turint ugdymo mokslų, verslo vadybos arba viešojo administravimo magistro laipsnį, įgytą baigus švietimo vadybos studijas, ir sukaupus bent 3 metų profesinės veiklos patirtį. Skelbime taip pat akcentuojama, kad tam tikrais atvejais reikalingas lyderystės mokymui ir mokymuisi kompetencijos įvertinimas ne žemesnis kaip aukšto lygio.

    Reikalaujamos kompetencijos ir patirtis

    Kandidatai turi būti įgiję vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas, apimančias lyderystę mokymui ir mokymuisi, įstaigos ateities kūrimą, kasdienio gyvenimo valdymą, komandos formavimą ir asmeninį meistriškumą. Tai reiškia, kad atrankoje bus vertinama ne tik administravimo patirtis, bet ir gebėjimas kurti ilgalaikę viziją, telkti bendruomenę bei valdyti pokyčius.

    Taip pat reikalinga ne mažesnė kaip vienų metų nepertraukiamo vadovavimo ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei patirtis, arba vienų metų švietimo organizavimo ir (ar) priežiūros patirtis viešojo administravimo institucijoje ar švietimo pagalbos įstaigoje. Reikalavimas apima ir patirtį vykdant vadovo pavaduotojo funkcijas, jei jose buvo koordinuojamas ir kontroliuojamas pavaldžių darbuotojų darbas.

    Skelbime pabrėžiama, kad pretendentai turi mokėti lietuvių kalbą pagal nustatytą valstybinės kalbos kategoriją. Be to, privalomas bent vienos Europos Sąjungos darbo kalbos mokėjimas ne žemesniu kaip B1 lygiu.

    Kokius dokumentus būtina pateikti?

    Norint dalyvauti konkurse, reikia pateikti prašymą, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, taip pat gyvenimo aprašymą „Europass“ CV formatu lietuvių kalba. Privaloma pateikti ir vadovavimo švietimo įstaigai gaires su siūlomais tikslais, prioritetais bei jų įgyvendinimo būdais, o jų apimtis negali viršyti 10 000 spaudos ženklų.

    Taip pat būtina pridėti vadovavimo kompetencijų vertinimo ataskaitą arba jai prilygintą dokumentą, parengtą pagal galiojančią tvarką, ir darbo stažą patvirtinančius dokumentus. Reikės pateikti ir užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, o rekomendacijos iš buvusių darbdavių gali būti teikiamos neprivalomai.

    Dokumentai priimami Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (416 kabinetas, J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė), taip pat gali būti siunčiami registruotu laišku arba pateikiami elektroniniu paštu. Skelbime nurodyta, kad dokumentus reikia pateikti ne vėliau kaip 2026 metais rugsėjo 3 dieną, o konkurso atranka numatyta 2026 metais rugsėjo 15 dieną.

    Pretendentams primenama, kad dokumentų originalai turi būti pateikti tiesiogiai teikiant dokumentus arba atrankos dieną prieš pokalbį, kad būtų sutikrinti su kopijomis. Jei privalomi dokumentai nepateikiami arba nustatoma neatitiktis tarp originalų ir kopijų, dalyvauti konkurse neleidžiama.

    Dėl papildomos informacijos nurodomi kontaktai: telefonas (+370 343) 90 030 ir elektroninis paštas odeta.podolskiene@marijampole.lt.

  • Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Susitikimas Druskininkuose subūrė vadovus

    Druskininkuose surengtas Švietimo vadovų klubo susitikimas, į kurį atvyko mokyklų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginio ašis – šiuolaikinė lyderystė mokykloje, bendruomenės telkimas ir praktiniai sprendimai, padedantys reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes mokykloms tenka derinti kelias kryptis vienu metu: atnaujintas ugdymo programas, mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimą, įtraukties stiprinimą ir mokytojų trūkumo problemą. Vadovų gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių ir palaikyti komandą tampa ne mažiau reikšmingas nei formali administravimo patirtis.

    Savivaldybės kryptys ir mokyklos patirtis

    Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės švietimo kryptis, vykdomus pokyčius ir prioritetus, susijusius su ugdymo kokybe. Akcentuota, kad bendruomeniškumas ir mokyklos kultūra yra viena iš sąlygų, leidžiančių nuosekliai gerinti rezultatus ir mažinti įtampas kasdienėje veikloje.

    Savo patirtimi dalijosi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, pristačiusi vadovavimo strategijas, kurios padeda išlaikyti aiškią kryptį net esant pokyčių nuovargiui. Aptarta, kaip planuojami sprendimai virsta realiais susitarimais mokytojų kambaryje ir klasėje, o ne lieka dokumentuose.

    Lyderystės iššūkiai: nuo motyvacijos iki kultūros

    Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokyklų vadovai gali motyvuoti komandas ir išlaikyti profesinį atsparumą, kai didėja administracinė našta ir lūkesčiai rezultatams. Dalyviai aptarė, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neveikia, o ilgalaikį pokytį kuria nuoseklūs susitarimai, aiškūs prioritetai ir reguliarus grįžtamasis ryšys.

    Kalbėta ir apie mokyklos kultūros stiprinimą, kai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija veikia kaip viena komanda. Ši tema ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste, kai klasėse dažniau susitinka skirtingų poreikių ir patirčių mokiniai, o sprendimų reikia ieškoti greitai ir atsakingai.

    Kas inicijuoja klubą ir kokia jo misija

    Švietimo vadovų klubą inicijuoja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Švietimas numeris vienas“. Klubo idėja – sukurti nuolatinę, gyvą erdvę mokyklų vadovams, kur galima tartis dėl sprendimų, dalintis patirtimi ir mokytis iš vadybos praktikų, taikomų ne tik švietime, bet ir kitose srityse.

    Klubinis formatas remiasi savitarpio parama ir praktiniu bendradarbiavimu, kai vadovai gali kartu analizuoti kylančias problemas ir ieškoti veikiančių modelių, pritaikomų skirtingose mokyklose. Druskininkuose vykęs susitikimas tapo dar vienu signalu, kad švietimo lyderystė Lietuvoje vis dažniau suprantama kaip komandinis darbas, o ne vieno žmogaus atsakomybė.

  • Sicilijos mokyklų pamokos Panevėžio rajonui: ką vadovai parsiveža iš lyderystės stažuotės

    Stažuotė Sicilijoje

    Panevėžio rajono švietimo centras 2026 metais gegužės 16–23 dienomis surengė kvalifikacijos tobulinimo stažuotę Sicilijoje. Programos tema – asmeninė lyderystė mokyklose, remiantis Italijos švietimo sistemos patirtimis.

    Stažuotėje dalyvavo 14 Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovų. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti lyderystės, įtraukties ir bendradarbiavimo kompetencijas, kurios šiandien laikomos esminėmis mokyklų kaitai.

    Programą padėjo įgyvendinti Sicilijoje gyvenanti edukologė dr. Simona Crisafulli, dirbanti su švietimo vadybos ir tarptautinio mobilumo temomis. Ji koordinavo susitikimus su vietos švietimo bendruomene ir padėjo struktūruoti patirtį taip, kad ji būtų pritaikoma Lietuvos mokykloms.

    Ką parodė mokyklų vizitai

    Vizito metu delegacija lankėsi IC Ali Terme mokykloje, kurioje mokosi apie 900 mokinių. Čia dirba apie 150 mokytojų ir apie 50 pagalbos specialistų, o pati mokykla turi 15 padalinių, kuriems vadovauja viena direktorė.

    Vadovai stebėjo pamokas, bendravo su mokytojais ir mokiniais, aptarė, kaip organizuojamas ugdymas didelėje, geografiškai išskaidytoje įstaigoje. Daug dėmesio skirta valdymo sprendimams, leidžiantiems išlaikyti vienodus standartus skirtinguose padaliniuose.

    Ryškiausias akcentas – nuosekliai įgyvendinama įtraukties kryptis. Italijoje įtraukties praktikos vystomos kelis dešimtmečius, todėl mokyklose tai dažnai tampa kasdienybės norma: daugiau individualizavimo, lankstesnių užduočių ir didesnis pagalbos specialistų vaidmuo.

    Stažuotės dalyviai pabrėžė, kad individualūs mokinių poreikiai sprendžiami ne tik per atskiras pagalbos priemones, bet ir per integruotą ugdymą. Tokia praktika padeda mažinti atskirtį klasėje ir kartu leidžia išlaikyti mokymosi tempą visai grupei.

    Drausmė, susitarimai ir kultūra

    Vizitų metu dėmesį patraukė mokinių drausmė ir susitarimų laikymasis. Mokyklos aplinkoje praktiškai nebuvo matyti mokinių, naudojančių mobiliuosius telefonus, o taisyklių laikymasis pristatytas kaip bendruomenės susitarimų, o ne draudimų klausimas.

    Mokyklos vadovė akcentavo pasitikėjimu grįstus santykius ir nuoseklų socialinių gebėjimų ugdymą nuo ankstyvo amžiaus. Tarp jų išskirti viešojo kalbėjimo ir oratorystės įgūdžiai, kurie, pasak vietos pedagogų, padeda mokiniams stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Reikšmingą vietą stažuotėje užėmė kultūrinis ir meninis ugdymas, integruojamas į mokyklos gyvenimą. Vadovai stebėjo emocijų teatro pasirodymą ir teatro būrelio veiklas, kuriose atsispindėjo literatūros ir scenos raiškos jungtys.

    Panevėžio rajono vadovai teigia, kad parsivežtos idėjos bus pritaikomos stiprinant mokyklų bendruomenes, aiškiau sutariant dėl elgesio taisyklių ir ieškant veiksmingų įtraukties modelių. Stažuotė taip pat išryškino, kad pokyčiai dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus vadovų darbo su kultūra, susitarimais ir komandiniais sprendimais.

    „Svarbiausia pamoka – įtrauktis veikia tada, kai ji tampa visos mokyklos kasdieniu susitarimu, o ne atskira priemone“, – sakė vienas stažuotėje dalyvavusių švietimo įstaigos vadovų.

  • Nuo 2027 metų – naujas reikalavimas mokyklų vadovams: Savivaldybėje pristatytos MRU studijos

    Nuo 2027 metų – naujas reikalavimas mokyklų vadovams: Savivaldybėje pristatytos MRU studijos

    Kas pristatyta Vilkaviškyje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtame susitikime Mykolo Romerio universiteto atstovai pristatė studijų kryptis ir galimybes, aktualias švietimo įstaigų vadovams bei ketinantiems jais tapti. Dėmesys skirtas pedagogikos ir vadybos studijoms, taip pat konkrečiai Švietimo vadovų magistrantūros programai.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir rajono švietimo įstaigų vadovai. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai įvardyti artėjančius reikalavimus ir pasiūlyti realius kelius jiems pasirengti.

    Kodėl tai svarbu iki 2027 metų?

    Susitikime akcentuota, kad nuo 2027 metų rugsėjo 1 dienos ugdymo įstaigų vadovams numatomas reikalavimas turėti magistro laipsnį. Dėl to švietimo bendruomenė raginama iš anksto planuoti studijas, kad pokyčiai netaptų kliūtimi nei vadovų karjerai, nei įstaigų stabilumui.

    Universiteto atstovai pabrėžė, kad vadovų kompetencijos švietime apima ne tik administravimą, bet ir strateginį planavimą, komandos valdymą, kokybės užtikrinimą bei pokyčių įgyvendinimą. Būtent šios sritys dažniausiai keliamos kaip prioritetinės, kai švietimo sistema patiria reformų ir finansavimo bei personalo iššūkių.

    Ką akcentavo MRU atstovai ir praktikė?

    MRU Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė pristatė studijų programų naujoves ir galimus studijų kelius regiono švietimo specialistams. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prodekanas prof. dr. Linas Selmistraitis aptarė vadybos krypties studijų galimybes, kurios aktualios tiek esamiems, tiek būsimiems vadovams.

    Apie Švietimo vadovų magistrantūros studijų programą kalbėjo ir ją studijuojanti Trakų rajono Lentvario pradinės mokyklos direktorė Živilė Barkauskaitė. Praktinis požiūris, anot dalyvių, padėjo geriau suprasti, kaip studijos dera su vadovo darbu ir kokių kompetencijų jos suteikia kasdienėms situacijoms mokykloje.

    „Nuolat kintanti švietimo sistema kelia naujus reikalavimus vadovams, todėl svarbu sudaryti galimybes rajono švietimo bendruomenei laiku pasirengti pokyčiams ir stiprinti profesines kompetencijas“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad iš anksto suplanuotas pasirengimas gali sumažinti riziką, jog artėjant pokyčiams pritrūks kvalifikuotų kandidatų į vadovų pozicijas. Savivaldybėms tai taip pat reiškia poreikį laiku įvertinti, kiek vadovų ir potencialių kandidatų turėtų atitikti atnaujintus kvalifikacinius reikalavimus.

  • Telšių „Germanto“ progimnazija ieško direktoriaus: atlygio koeficientas ir atrankos data

    Telšių rajono savivaldybė 2026 metų gegužės 7 dieną paskelbė konkursą Telšių „Germanto“ progimnazijos direktoriaus pareigoms. Su atranką laimėjusiu vadovu būtų sudaryta terminuota darbo sutartis penkeriems metams.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siektų nuo 2,5524 iki 2,5758 baziniais dydžiais. Konkretus dydis priklausytų nuo pedagoginio darbo stažo ir mokinių skaičiaus.

    Pagrindinės vadovo atsakomybės

    Būsimo direktoriaus darbas apimtų strateginį mokyklos valdymą, metinių ir strateginių planų rengimo organizavimą bei jų įgyvendinimo užtikrinimą. Taip pat būtų atsakinga už veiklos įsivertinimą, stebėseną ir sprendimus dėl išteklių naudojimo.

    Direktorius turėtų užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimą, finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą, teisėtą ir efektyvų lėšų bei turto naudojimą. Nemaža dalis funkcijų siejama ir su bendruomenės telkimu, lyderystės kultūros stiprinimu bei skaidriu sprendimų priėmimu.

    Vadovui taip pat tektų formuoti mokyklos vidaus struktūrą, tvirtinti pareigybių sąrašą ir darbuotojų pareigybių aprašymus, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus. Skelbime pabrėžiama pareiga rūpintis darbo sąlygomis, darbuotojų paieška bei profesiniu tobulėjimu.

    Į direktoriaus atsakomybių lauką įeitų ugdymo proceso organizavimas ir kokybė, saugios ir palankios aplinkos užtikrinimas, smurto bei patyčių prevencija. Taip pat numatytas mokinių maitinimo ir vežimo organizavimas, pagalbos mokiniams teikimo užtikrinimas, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatams?

    Pretendentams keliami reikalavimai turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Kandidatas taip pat turi atitikti bent vieną iš alternatyvių kriterijų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ir pedagoginio darbo stažu arba su švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos ar viešojo administravimo studijomis bei profesine patirtimi.

    Skelbime nurodoma, kad būtinos vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos bei ne trumpesnė kaip vienų metų nepertraukiamo vadovavimo patirtis, vadovaujant ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei, arba švietimo organizavimo ir priežiūros patirtis viešojo administravimo ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Taip pat reikalaujama lietuvių kalbos mokėjimo, bent B1 lygio vienos iš Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) žinių ir nepriekaištingos reputacijos. Kandidatams primenama, kad užsienio kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi atitikti nustatytą tvarką ir būti galiojantis.

    Dokumentai ir svarbiausios datos

    Kandidatai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą „Europass“ CV formatu. Taip pat būtinos vadovavimo švietimo įstaigai gairės ir kompetencijų vertinimo ataskaita, taip pat darbo stažą ir kalbų mokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų rugpjūčio 12 dienos imtinai, pirmiausia elektroniniu paštu, o jei tai neįmanoma, registruotu laišku savivaldybės administracijai. Atranka numatyta 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o apie individualų laiką pretendentams būtų pranešta ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.

    Skelbime taip pat akcentuojama Nacionalinės švietimo agentūros atliekama vadovavimo kompetencijų vertinimo procedūra. Kandidatams, pateikusiems prašymą dalyvauti konkurse, rekomenduojama per 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo dienos užsiregistruoti kompetencijų vertinimui.

    Pretendentai iki atrankos gali susipažinti su progimnazijos veikla ir poreikiais bei pristatyti vadovavimo gaires bendruomenei tiesiogiai arba nuotoliniu būdu. Pažymima, kad nesilankymas mokykloje nelaikomas pažeidimu ir vertinimui įtakos neturi.

  • Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje varžėsi du kandidatai, daugiausia balų surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

    Ji turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį: yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas. Šiuo metu O. Karoblienė dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

    Pasak savivaldybės, kandidatė yra sukaupusi patirties organizuojant ugdymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir telkiant komandą. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su švietimo bendruomene bei dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

    Nurodoma, kad naujoji vadovė yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį, o profesinę kompetenciją stiprina kvalifikacijos tobulinimo programose. Savivaldybė tikisi, kad ši patirtis prisidės prie progimnazijos augimo, bendruomenės sutelktumo ir į mokinio pažangą orientuotų sprendimų.

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tik po šios procedūros bus galutinai patvirtinta jos darbo pradžios data.

    Švietimo įstaigų vadovų atrankos savivaldybėse paprastai vykdomos vertinant vadovavimo kompetencijas, strateginį planavimą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Pastaraisiais metais mokykloms vis dažniau keliami lūkesčiai stiprinti mokinių pasiekimų stebėseną, gerinti emocinį klimatą ir diegti šiuolaikiškus ugdymo metodus.