CP v2

Tag: Mokytojai

  • Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnos rajono savivaldybėje surengtas susitikimas su abiturientais, pasiekusiais aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, ir juos parengusiais mokytojais. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie pasiekimai yra nuoseklaus darbo ir motyvacijos rezultatas.

    Moksleivius ir pedagogus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas bei administracijos direktorė Vilma Miškinienė. Jie dėkojo už atkaklumą, žingeidumą ir atsakomybę, o kartu palinkėjo sėkmės renkantis studijas bei žengiant į naują gyvenimo etapą.

    Tarp šių metų geriausių rezultatų išsiskyrė informatikos valstybinis brandos egzaminas. 100 balų įvertinimą jame pelnė Arnas Gasiliūnas ir Rokas Kazakauskas, kuriuos mokė mokytoja Vilija Jurgelevičienė.

    Dar vienas aukštas pasiekimas – 99 balai, kuriuos informatikos egzamine surinko Erikas Sinkevičius, taip pat mokytas V. Jurgelevičienės. Savivaldybė akcentavo, kad vieno dalyko rezultatų „sankaupa“ dažnai rodo kryptingą mokyklos ir mokytojo darbą, stiprią metodiką bei nuoseklų pasirengimą.

    Į šimtukui prilygintą įvertinimą buvo įskaitytas ir tarptautinis anglų kalbos egzaminas, kurio rezultatas prilygintas 100 balų valstybiniam brandos egzaminui. Tokį įvertinimą gavo Ugnė Aksomaitytė ir Reda Alekšiūnaitė, kurias mokė mokytoja Vida Juškevičienė.

    Šimtukui prilygintas rezultatas taip pat skirtas Barborai Balcevičiūtei ir Smiltėi Didikaitei, kurių mokytoja buvo Jolita Černienė. Savivaldybė pabrėžė, kad aukšti kalbos rezultatai dažnai tampa svariu pranašumu stojant į konkurencingas studijų programas Lietuvoje ir užsienyje.

    Susitikimo metu abiturientai pasidalijo savo pasirinktomis studijų kryptimis, ateities planais ir profesinėmis svajonėmis. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pokalbiai leidžia geriau suprasti jaunų žmonių lūkesčius ir padeda kurti aplinką, skatinančią mokymosi motyvaciją.

    Varėnos rajono savivaldybė sveikino visus šių metų abiturientus ir jų mokytojus, pabrėždama bendro darbo svarbą. Pasiekimai brandos egzaminuose įvardyti kaip tvirtas pagrindas tolesniems iššūkiams, studijoms ir sėkmingam profesiniam keliui.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • 17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    Vokietijoje į viešumą vėl iškilo išskirtinis atvejis: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje dirbusi 62 metų mokytoja nuo 2009 metų buvo ilgalaikėse nedarbingumo atostogose, tačiau visą šį laiką, kaip valstybės tarnautoja, gaudavo visą darbo užmokestį. Dabar valdžios institucijos siekia ją išleisti į pensiją, o pati mokytoja šį sprendimą apskundė teisme.

    Moteris pastaraisiais metais dirbo profesinio rengimo įstaigoje Vezelyje. Žiniasklaidos duomenimis, ji ilgą laiką teikė medicinines pažymas, susijusias su psichologine sveikatos būkle, o išsamesnis oficialus tinkamumo eiti pareigas vertinimas ilgą laiką nebuvo inicijuotas.

    Ginčas dėl priverstinės pensijos

    2026 metų gegužės pabaigoje Diuseldorfo apygardos administracija priėmė sprendimą mokytoją perkelti į pensiją, remdamasi visuomenės sveikatos pareigūno išvada, kad grįžimo į darbą per artimiausius šešis mėnesius tikėtis negalima. Šį sprendimą moteris apskundė Diuseldorfo administraciniam teismui.

    Kol teismas nepriėmė galutinio sprendimo, mokytojai mokama suma, atitinkanti jos būsimos pensijos dydį. Administracija nurodo, kad dalis, viršijanti pensijos išmoką, šiuo metu sulaikoma, o jei ieškinys būtų patenkintas, šias lėšas tektų išmokėti atgaline tvarka.

    Įtarimai dėl sukčiavimo

    Lygiagrečiai vyksta ir baudžiamasis tyrimas: Duisburgo prokuratūra aiškinasi galimo komercinio sukčiavimo aplinkybes. Įtarimai siejami su prielaida, kad nedarbingumas bent dalį laiko galėjo būti deklaruojamas nepagrįstai, o tuo pat metu galėjo būti vykdoma kita veikla.

    2026 metų kovą pareigūnai atliko kratą mokytojos namuose, paėmė dokumentus ir skaitmenines laikmenas. Skelbiama, kad dalis galimų įrodymų šiuo metu analizuojama, o tiriamas laikotarpis apribotas senaties terminais, todėl apima kelerius pastaruosius metus.

    Platesnės pasekmės valstybei

    Be to, pradėtos drausminės procedūros ne tik mokytojos, bet ir vieno Diuseldorfo apygardos administracijos darbuotojo atžvilgiu. Jam priekaištaujama, kad daugelį metų nebuvo inicijuotas tinkamas nuolatinio nedarbingumo patikrinimas, nors tokios priemonės valstybinėje tarnyboje laikomos esmine kontrolės dalimi.

    Šis atvejis Vokietijoje jau anksčiau sukėlė diskusijas apie tai, kaip turėtų būti prižiūrimos ilgalaikės nedarbingumo situacijos valstybinėje tarnyboje ir kokios papildomos saugiklio priemonės būtinos. Politikų vertinimu, tai tapo pavyzdžiu, kaip procedūrinės spragos gali lemti dideles finansines pasekmes ir mažinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

  • Marijampolėje išdalinta 70 premijų: apdovanoti gabiausi mokiniai ir jų mokytojai

    Marijampolėje išdalinta 70 premijų: apdovanoti gabiausi mokiniai ir jų mokytojai

    Baigiantis mokslo metams Marijampolėje įvyko tradicinė gabių mokinių, juos ugdančių mokytojų ir miesto meno kolektyvų pagerbimo šventė. Renginyje dėkota tiems, kurie per metus pasiekė ryškių rezultatų ir savo darbais garsino Marijampolės vardą.

    Šventės metu apdovanoti mokiniai, duetai ir kolektyvai, laimėję prizines vietas regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose bei festivaliuose. Iš viso įteikta 70 premijų, o greta jaunųjų talentų įvertinti ir jų mokytojai.

    Pagerbtųjų spektras buvo platus: nuo muzikos ir šokio iki literatūros, kalbų, technologijų ir kitų sričių. Organizatorių teigimu, tokie apdovanojimai tampa ne tik padėka už konkrečius pasiekimus, bet ir aiškiu signalu jaunam žmogui, kad nuoseklus darbas bei smalsumas yra pastebimi.

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pabrėžė, kad jaunimo laimėjimai prisideda prie miesto tapatybės ir bendruomenės pasididžiavimo. Anot jo, svarbu matyti ne vien galutinį rezultatą, bet ir kelią iki jo, kuriame daug lemia kasdienės pastangos.

    „Jūsų rezultatai rodo, kad talentas atsiskleidžia ten, kur yra daug pastangų, ryžto ir noro mokytis. Didžiuojuosi kiekvienu iš jūsų ir linkiu nepristigti drąsos svajoti bei siekti ambicingų tikslų“, – sakė Povilas Isoda.

    Renginyje taip pat dalyvavo ir jaunuosius talentus sveikino Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    Tokios metų pabaigos iniciatyvos, švietimo ekspertų vertinimu, stiprina mokinių motyvaciją ir kuria ilgalaikę įsitraukimo kultūrą: pasiekimai dažniausiai gimsta iš nuoseklaus ugdymo, mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo bei galimybės jaunuoliams išbandyti save konkursuose. Marijampolėje surengta šventė tapo proga ne tik apdovanoti geriausius, bet ir priminti, kad miesto rezultatus kuria bendras mokinių, mokytojų ir bendruomenės darbas.

  • Marijampolė pritraukia mokytojas: pasirašytos pirmosios sutartys, aiškėja realios paskatos

    Marijampolė pritraukia mokytojas: pasirašytos pirmosios sutartys, aiškėja realios paskatos

    Marijampolėje pasirašytos pirmosios pedagogų pritraukimo programos Rinkis mokytojo kelią. Pradėk Marijampolėje sutartys su būsimomis mokytojomis. Savivaldybė skelbia, kad tai perėjimas nuo idėjos prie praktinio įsipareigojimo, kai prie programos prisijungia konkretūs žmonės.

    Sutartis pasirašė trys būsimos pedagogės, o dar viena mokytoja, šiuo metu dirbanti kitoje savivaldybėje, prie iniciatyvos planuoja prisijungti artimiausiu metu. Pasak organizatorių, tikslas yra ne vienkartinės išmokos, o nuoseklus mokytojų rengimo ir įdarbinimo kelias Marijampolės mokyklose.

    Kas pasirašė sutartis

    Programoje dalyvaujančios būsimos mokytojos Ernesta, Deimantė ir Adrijana teigia pasirinkusios pedagogiką ir Marijampolę kaip vietą, kurioje nori kurti profesinę ateitį. Susitikime taip pat dalyvavo gimnazistės, svarstančios apie mokytojo profesiją, ir kitų sričių specialistės, besidominčios persikvalifikavimu.

    Renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys, Agentų šeimos paramos fondo įkūrėjas Klemencas Agentas ir fondo atstovai.

    Kaip savivaldybės bando spręsti trūkumą

    Pedagogų trūkumas Lietuvoje fiksuojamas ne vienerius metus, o savivaldybės vis dažniau ieško vietinių sprendimų: nuo tikslinių stipendijų ir paramos studijuojantiems iki apmokamos praktikos, mentorystės ar pagalbos įsidarbinant. Marijampolės atvejis rodo kryptį, kai investuojama į būsimus mokytojus dar studijų metu, tikintis, kad jie grįš dirbti į mokyklas.

    Tokios programos paprastai orientuojasi į didžiausią poreikį turinčius dalykus, ypač tiksliuosius mokslus, gamtos mokslus ir pradinį ugdymą. Praktikoje savivaldybėms svarbu ne tik pritraukti naujus žmones, bet ir užtikrinti, kad jaunas mokytojas turėtų aiškų startą, mažiau biurokratinių kliūčių bei realią pagalbą pirmaisiais darbo metais.

    Ko tikisi programos dalyvės

    Matematikos mokytoja dirbanti studentė Ernesta sako, kad ją labiausiai motyvuoja akimirka, kai mokiniai supranta užduotį ir atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis.

    „Gražiausia akimirka būna tada, kai matai vaikų akyse nušvintantį žiburėlį. Kai jie pagaliau supranta, išsiaiškina, atranda atsakymą. Dėl tokių momentų ir norisi būti mokytoja“, – sakė Ernesta.

    Trečiakursė Deimantė teigia, kad po patirčių kituose miestuose būtent Marijampolėje jaučiasi galinti kurti stabilų gyvenimą ir profesinį kelią. Anot jos, sprendimą stiprina bendruomeniškumas ir aiškesnė perspektyva įsidarbinti.

    Adrijana planuoja po kelerių metų dirbti mokykloje ir akcentuoja nuolatinį tobulėjimą bei ryšį su mokiniais kaip svarbiausius profesinius tikslus. Programos organizatoriai pabrėžia, kad pasirašytos sutartys jiems yra pradžia, nuo kurios lengviau planuoti realų mokytojų poreikį ir užpildyti ateityje atsirasiančias laisvas vietas.

  • Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    Prienų r. mokytojai Gdanske išbandė DI įrankius: kaip tai keis pamokas ir vertinimą mokyklose

    2026 metais gegužės 18–23 dienomis septyni Prienų rajono „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, Dzūkijos, Suvalkijos ir „Žiburio“ gimnazijų mokytojai dalyvavo Gdanske vykusiuose tarptautiniuose „Erasmus+“ mokymuose, skirtuose dirbtinio intelekto taikymui švietime.

    Mokymų tikslas buvo praktiškai išbandyti DI įrankius ir metodus, kurie padeda mokytojams planuoti pamokas, kurti užduotis ir greičiau parengti mokomąją medžiagą. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes DI sprendimai sparčiai persikelia į kasdienį mokymąsi ir keičia įprastus darbo procesus mokyklose.

    Kur DI duoda greičiausią naudą

    Programoje daug dėmesio skirta užduočių diferencijavimui ir individualizuotam mokymuisi, kai skirtingų gebėjimų mokiniams galima parengti nevienodo sudėtingumo veiklas. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko rutinai ir daugiau laiko mokytojo darbui su klase, diskusijoms bei mokinių pažangos aptarimui.

    Kita sritis, kurią dalyviai analizavo, yra grįžtamasis ryšys ir vertinimas. DI gali pagelbėti suformuluojant aiškius vertinimo kriterijus, parengiant komentarų šablonus, apibendrinant dažniausias mokinių klaidas ir pasiūlant, kaip pamoką koreguoti pagal realius mokymosi rezultatus.

    Ribos, atsakomybė ir duomenų apsauga

    Kartu su galimybėmis mokymuose buvo akcentuota ir atsakomybė: mokytojams svarbu tikrinti DI pateikiamą informaciją, vengti automatinio sprendimų priėmimo ir išlaikyti akademinio sąžiningumo principus. Mokyklose tai ypač aktualu, kai DI naudojamas tekstams, pristatymams ar namų darbams rengti.

    Ne mažiau svarbi tema yra duomenų apsauga, nes dirbant su skaitmeniniais įrankiais būtina atsakingai vertinti, kokie mokinių duomenys įvedami ir kur jie saugomi. Praktiniai pavyzdžiai leido mokytojams geriau suprasti, kada DI priemonės tinka, o kada verta rinktis alternatyvius, mokyklos vidaus taisyklėms saugesnius sprendimus.

    Patirtis, kuri grįš į klases

    Prienų rajono mokytojai mokymuose ne tik gilino technologines kompetencijas, bet ir dalijosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, ieškojo idėjų, kaip didinti mokinių įsitraukimą ir pamokų interaktyvumą. Tokie mainai dažnai tampa pagrindu naujiems projektams, bendroms veikloms ir metodinių sprendimų pritaikymui mokyklų kasdienybėje.

    Galimybę dalyvauti mokymuose suteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021–2027 metų „Erasmus“ planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir sporto skyrius. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie nuoseklesnio DI taikymo ugdymo procese ir labiau suvienodins mokytojų praktikas skirtingose rajono mokyklose.

    „Ši patirtis parodė, kad dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko ir padėti kurti įtraukesnes pamokas, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė visada lieka mokytojui“, – sakė mokymuose dalyvavę pedagogai.

    Projektui paramą suteikė Europos Sąjunga. Tekste pateikiamas autorių požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.

  • Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Nacionalinė švietimo agentūra kartu su aukštosiomis mokyklomis pradeda atranką pedagoginiams darbuotojams, norintiems 2026–2027 mokslo metais įgyti papildomų mokomųjų dalykų kompetencijų ar pedagoginių specializacijų. Galimybė skirta jau dirbantiems pedagogams, turintiems pedagogo kvalifikaciją.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per projektą Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!, kurio tikslas – padėti mokytojams persikvalifikuoti ar praplėsti kvalifikaciją ten, kur mokyklose jaučiamas didžiausias specialistų poreikis. Praktikoje tai reiškia daugiau kelių mokyti antrą dalyką arba prisiimti papildomas ugdymo funkcijas, ypač regionuose.

    Kurios aukštosios mokyklos priima

    Lietuvos sporto universitetas kviečia įgyti papildomą fizinio ugdymo kompetenciją. Paraiškų teikimo terminai, studijų trukmė ir forma nustatomi pačios aukštosios mokyklos tvarka.

    Mykolo Romerio universitetas siūlo papildomas ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbų ir psichologijos kompetencijas, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei socialinio pedagogo specializacijas. Tikslūs priėmimo etapai ir studijų sąlygos skelbiami universiteto informacijoje.

    Vilniaus kolegija organizuoja atranką papildomai šokio arba ekonomikos kompetencijai ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio, taip pat pradinio ugdymo specializacijoms. Studijų organizavimas gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto modulio.

    Vilniaus universitetas numato galimybę įgyti papildomas kompetencijas tokiose srityse kaip chemija, fizika, biologija, matematika, užsienio kalbos, psichologija, filosofija ir etika, pilietiškumo ugdymas ar geografija, taip pat pradinio ugdymo specializaciją. Kandidatams aktualiausia iš anksto įsivertinti, kokių dalykų trūksta jų mokyklose ir kokių kompetencijų reikia ateities pamokų krūviui.

    Vilniaus universiteto Šiaulių akademija siūlo papildomas anglų kalbos, informatikos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ar muzikos kompetencijas bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar logopedo specializacijas. Tai ypač svarbu savivaldybėms, kuriose dažnai ieškoma universaliau parengtų specialistų.

    Vytauto Didžiojo universitetas kviečia įgyti plačią papildomų kompetencijų aprėptį, įskaitant kalbas, tiksliuosius mokslus, technologijas, menų dalykus ir fizinį ugdymą, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializacijas. Konkrečios studijų datos ir reikalavimai priklauso nuo pasirinktų modulių.

    Svarbiausios sąlygos dalyviams

    Pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną studijų sutartį dėl vieno mokomojo dalyko arba specializacijos ir tik su viena aukštąja mokykla. Tai reiškia, kad prieš teikiant paraišką verta aiškiai apsispręsti dėl prioritetinės krypties.

    Taip pat numatyta, kad asmenys, kurie jau dalyvavo projekto Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk! studijose ar kitose veiklose ir gavo finansavimą, paraiškų teikti negali. Ši nuostata taikoma siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų kuo platesnį pedagogų ratą.

    Paraiškų priėmimo trukmė, studijų forma ir organizavimas skelbiami kiekvienos aukštosios mokyklos atskirai, todėl kandidatams rekomenduojama tikrinti naujausią informaciją ten, kur teikiama paraiška. Papildomai nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

  • Nemėžyje susitiko Vilniaus rajono 5–6 klasių istorijos žinovai: kas laimėjo konkursą?

    Nemėžyje susitiko Vilniaus rajono 5–6 klasių istorijos žinovai: kas laimėjo konkursą?

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje gegužės 19 dieną surengtas 5–6 klasių mokinių konkursas Lietuvos istorijos tema. Į renginį atvyko jaunuosius istorijos žinovus lydėję mokytojai iš skirtingų Vilniaus rajono mokyklų.

    Konkursą koordinavo Vilniaus rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio komanda kartu su rajono istorijos mokytojais. Tokie renginiai mokykloms tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir galimybe lyginti ugdymo praktiką bei stiprinti tarpmokyklinį bendradarbiavimą.

    40 klausimų testas ir 16 mokyklų

    Mokiniams parengtas 40 klausimų testas apėmė 5–6 klasių Lietuvos istorijos kursą. Dalyviams teko įrašyti trūkstamus žodžius, parinkti datas, atpažinti istorines asmenybes ir objektus nuotraukose, sujungti teisingus atsakymus bei atlikti kitas užduotis.

    Iš viso konkurse dalyvavo 32 mokiniai iš 16 mokyklų. Organizuojant užduotis buvo siekiama, kad jos tikrintų ne tik atmintį, bet ir gebėjimą orientuotis kontekste, sieti įvykius bei atpažinti istorinių šaltinių ir vaizdinės medžiagos detales.

    Ką veikė mokytojai konkurso metu?

    Kol mokiniai sprendė testą, mokytojams pasiūlyta integruota edukacija, jungianti istoriją ir technologijas. Užsiėmimas pavadintas Istorijos ornamentai: meduolių menas ir emocinė gerovė, o jį vedė technologijų mokytoja metodininkė Ana Krasovska.

    Edukacijos metu dėmesys skirtas kūrybiškumui, bendruomeniškumui ir emocinės gerovės stiprinimo aspektams. Praktiniai užsiėmimai mokyklose vis dažniau pasitelkiami kaip priemonė mažinti įtampą, skatinti įsitraukimą ir kurti saugesnę mokymosi aplinką.

    Nugalėtojai paskelbti tą pačią dieną

    Organizacinis komitetas testus patikrino operatyviai, o renginio pabaigoje visiems dalyviams įteikti padėkos raštai. Taip pat paskelbti ir apdovanoti konkurso prizininkai.

    Pirmąją vietą laimėjo Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokiniai Einoras Varanauskas ir Emilis Subotovič, juos ruošė mokytoja Liusia Lapševič. Antrąją vietą užėmė Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokiniai Elžbieta Bylaitė ir Ignas Petrauskas, mokytojas Aidas Gradeckas.

    Trečioji vieta atiteko Mickūnų gimnazijos mokiniams Emilijai Dravnel ir Adamui Tomaševič, juos ruošė mokytojos Vaclava Šukštul ir Malgožata Radevič. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konkursas tapo proga mokiniams pasitikrinti žinias, o mokytojams pasidalinti patirtimi ir sutarti dėl bendrų iniciatyvų ateityje.

    Vilniaus rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Christina Masalska pažymėjo, kad tokie susitikimai augina mokinių motyvaciją ir palaiko dalykinę bendruomenę visame rajone.

  • Technologijų olimpiados šalies etapas Vilniuje: 125 mokiniai pristatė darbus, Kalvarijai – IV vieta

    Technologijų olimpiados šalies etapas Vilniuje: 125 mokiniai pristatė darbus, Kalvarijai – IV vieta

    2026 metais gegužės 15 dieną Vilniaus kolegijos Menų, kūrybinių technologijų fakultete ir statybininkų rengimo centre vyko Lietuvos mokinių technologijų olimpiados „Kūrybos virusas 2026“ šalies etapas. Renginyje dalyvavo 125 mokiniai, o juos lydėjo ir ruošė apie 100 mokytojų.

    Šalies etape mokiniai pristatė po vieną kūrybinį praktinį darbą parodai, o taip pat atliko papildomą kūrybinę praktinę užduotį. Darbai buvo vykdomi mokinių veiklai pritaikytoje ir saugioje aplinkoje, vertinant ne tik rezultatą, bet ir proceso kultūrą.

    Kaip vyko vertinimas?

    Tokio formato olimpiadose paprastai vertinama idėjos originalumas, pasirinktos technologijos pagrįstumas, darbo kokybė ir funkcionalumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip mokinys planuoja laiką, laikosi saugos reikalavimų bei geba paaiškinti sprendimus.

    Technologijų olimpiada išsiskiria tuo, kad sujungia kūrybą ir praktinius įgūdžius: nuo konstrukcijų ir medžiagų parinkimo iki gamybos, apdailos ar prototipavimo. Dėl to šalies etapas tampa ne tik varžytuvėmis, bet ir platforma pasidalinti idėjomis bei metodais.

    Kalvarijos mokinių rezultatai

    Kalvarijos savivaldybei šalies etape atstovavo Ugnė Januškaitė, Kalvarijos gimnazijos 7b klasės mokinė, ir Kajus Valenta, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinys. Abu mokiniai savo darbus pristatė parodoje kartu su kitais finalo dalyviais.

    Vertinimo komisijai susumavus rezultatus, Kajus Valenta konstrukcinių medžiagų 9–10 klasių veiklos grupėje užėmė IV vietą. Už pasiekimus olimpiadoje jam taip pat skirta nominacija.

    Mokytojų indėlis ir nauda mokiniams

    Mokinius olimpiadai paruošė vyresnioji technologijų mokytoja Kristina Palubinskienė ir technologijų mokytojas metodininkas Arūnas Sinkevičius. Tokiuose konkursuose mokytojų vaidmuo dažnai apima ne tik technines konsultacijas, bet ir projektavimo proceso, darbo saugos bei pristatymo įgūdžių ugdymą.

    Šalies etapą pasiekę rezultatai mokiniams tampa svarbia patirtimi: jie mokosi dirbti pagal reikalavimus, argumentuoti sprendimus ir pristatyti kūrybą vertinimo komisijai. Tokie renginiai taip pat padeda anksčiau susipažinti su kūrybinių technologijų ir inžinerinių krypčių studijų bei profesijų realijomis.

  • Marijampolės programa vilioja jaunuosius mokytojus: pirmieji sprendimai jau priimti

    Marijampolės programa vilioja jaunuosius mokytojus: pirmieji sprendimai jau priimti

    Marijampolėje pristatyta pedagogų pritraukimo programa Rinkis mokytojo kelią. Pradėk Marijampolėje jau fiksuoja pirmuosius rezultatus. Po susitikimo su savivaldybės atstovais keturios būsimos pedagogės įvardijo, kad savo profesinę ateitį sieja su Marijampole.

    Trys iš jų jau apsisprendė dalyvauti programoje, viena dar svarsto. Savivaldybė tai vertina kaip ankstyvą, bet aiškų signalą, kad paskatų modelis veikia, o jauni specialistai mato prasmę įsipareigoti konkrečiai bendruomenei.

    Programą Marijampolės savivaldybė įgyvendina kartu su Agentų šeimos paramos fondu. Iniciatyvos tikslas – ne vien užpildyti laisvas vietas artimiausiais metais, bet sukurti tvaresnį mokytojų pamainos planavimą ir sumažinti riziką, kad pedagogų trūkumas ateityje peraugs į sisteminę problemą.

    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis pabrėžė, kad svarbiausia yra jauno žmogaus sprendimas rinktis mokyklą kaip ilgalaikę karjerą, o ne trumpą etapą. „Mūsų tikslas – užtikrinti mokytojų pamainą ir parodyti jauniems žmonėms, kad jie čia yra laukiami“, – sakė N. Mašalaitis.

    Pasak fondo įkūrėjo Klemenco Agento, didžiausia programos vertė atsiskleidžia per partnerystę, kai finansinės priemonės derinamos su praktiniu palaikymu ir aiškia įsidarbinimo perspektyva. „Džiugu, kad būsimi mokytojai reaguoja į šią iniciatyvą ir mato joje ne tik finansinį stabilumą, bet ir aplinką, kurioje galima augti“, – sakė K. Agentas.

    Susitikime dalyvavusios studentės atvirai kalbėjo apie pirmąsias patirtis mokykloje, didelę atsakomybę ir santykį su mokiniais. Jų teigimu, ypač svarbus tampa mokyklos bendruomenės palaikymas, aiškūs lūkesčiai, mentorystė ir pasitikėjimas, kuris leidžia jaunam specialistui išlikti profesijoje.

    Programoje numatytos finansinės paskatos priskiriamos prie ryškesnių savivaldybių taikomų priemonių Lietuvoje. Studentams skiriama 600 eurų stipendija kas mėnesį per studijų laikotarpį 10 mėnesių per metus, o pradėjus dirbti Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigose pirmaisiais metais mokamas 1 000 eurų priedas kas mėnesį, antraisiais – 600 eurų, trečiaisiais – 300 eurų.

    Numatytos atskiros paskatos ir pedagogams, atvykstantiems dirbti iš kitų savivaldybių, taip pat galimybė derinti paskatas su atlyginimu, jei studentas jau dirba mokykloje. Savivaldybė pabrėžia, kad tokia finansinė „pagalvė“ turi sumažinti įėjimo į profesiją barjerus ir padėti jauniems mokytojams stabiliau startuoti.

    Marijampolės savivaldybė akcentuoja, kad programos tikslas yra platesnis nei vien piniginė parama. Kuriamas modelis, kuriame būsimi pedagogai anksčiau įtraukiami į mokyklų gyvenimą, aiškiai mato karjeros kelią ir gali planuoti įsipareigojimą penkeriems metams dirbti savivaldybės švietimo įstaigose.

    Pirmosios dalyvės atstovauja tiksliųjų ir gamtos mokslų bei socialinių mokslų kryptims. Tarp jų yra jau dirbančių matematikos mokytojų, STEAM pedagogiką studijuojančių studenčių, taip pat istorijos ir geografijos pedagogikos krypties studentė, svarstanti profesinį kelią Marijampolėje.