Tag: Mokytojai

  • EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    Europoje vienų darbuotojų darbdaviai ieško mėnesiais, o kitų randa gerokai lengviau. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad sudėtingiausia užpildyti mokytojų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų (IT) srities pozicijas.

    Tuo metu lengviausiai įdarbinami darbininkai, nekvalifikuoti darbuotojai ir maisto ruošimo padėjėjai, nors atskirų šalių situacija gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, Ispanijoje kaip tik fiksuojamas ryškus maisto ruošimo padėjėjų trūkumas.

    Šie trūkumai išlieka net ir prastėjant jaunų žmonių padėčiai darbo rinkoje. EBPO nustatė, kad jos analizuotose šalyse didėja nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos, o Europos Centrinis Bankas pažymi, kad euro zonoje jaunimo įsidarbinimo perspektyvos silpnėja nuo 2023 metų.

    Svarbu tai, kad EBPO taikomas indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami balai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Šis rodiklis neapskaičiuoja konkretaus laisvų vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus – jis parodo, kurias profesijas užpildyti sunkiau, palyginti su kitomis toje pačioje šalyje; daugumos valstybių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kurios profesijos užpildomos sunkiausiai

    EBPO apžvelgtose ES šalyse vidutiniškai sunkiausia rasti mokytojų – tai pirmoje vietoje atsidurianti profesija. Toliau rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo srities specialistai.

    Kita skalės pusė – profesijos, kurias darbdaviai dažniausiai užpildo lengviausiai. Čia pirmauja darbininkai, po jų – nekvalifikuoti (elementarūs) darbuotojai, maisto ruošimo padėjėjai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Kodėl taip trūksta slaugytojų ir gydytojų

    Sveikatos priežiūros profesionalų paieška sudėtinga 23 iš 27 analizuotų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje. Kitaip tariant, tai viena plačiausiai Europoje pasikartojančių darbuotojų stygiaus sričių.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta „Euronews Business“ teigė, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti „pirmosios linijos“ slaugytojų, todėl slaugos trūkumas tampa plačiai paplitusia problema.

    Jų vertinimu, slaugą mažiau patrauklia daro didelis pacientų ir slaugytojų santykis, nesaugios darbo sąlygos ir su darbu susijusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi mažesni atlyginimai, ribotos karjeros galimybės, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto prezidentas Ole Johan Bakke taip pat kalbėjo apie prastėjančias darbo sąlygas: gydytojams vis dažniau tenka „užkamšyti“ sistemines spragas ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais, o smurtas prieš medikus dar labiau didina įtampą. Pasak jo, tokie veiksniai prisideda prie perdegimo ir mažina medicinos patrauklumą kaip ilgalaikę karjerą.

    Mokytojų trūkumas – ne vien atlyginimų klausimas

    Mokytojų paieška sudėtinga 21 šalyje. Dar šešiose valstybėse (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) EBPO mokymo sritį priskiria prie „iš esmės subalansuotų“.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski „Euronews Business“ sakė, kad mokytojų trūkumas vis dažniau susijęs ne tik su tuo, kaip greitai užpildomos laisvos vietos, bet ir su ilgalaikiu profesijos patrauklumu bei tvarumu.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbą apsunkina augantys reikalavimai: mokyklose diegiami skaitmeniniai įrankiai, didėja įtraukties lūkesčiai, daugiau atsakomybės tenka už mokinių gerovę, o taip pat plečiasi administracinių užduočių apimtis. Pasak jo, sprendžiant trūkumą svarbios ir darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros raida bei mokyklų vadovavimo kokybė.

    Kodėl vienose šalyse trūksta vienų darbuotojų, kitose – kitų

    EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen atkreipė dėmesį, kad profesijų trūkumo „žemėlapis“ skiriasi dėl kelių priežasčių. Viena jų – šalies ekonominė struktūra: kur dominuoja tam tikri sektoriai, ten natūraliai kyla ir didesnė konkrečių darbuotojų paklausa.

    Kita pusė – pasiūla. Pasak ekonomistės, šalyse, kuriose mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai apmokami palyginti geriau, darbuotojų trūkumas šiose srityse gali būti mažesnis.

    Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad kai kurios valstybės išsiskiria iš bendro europinio paveikslo. Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, Prancūzijoje – elementarieji darbuotojai, o Ispanijoje – maisto ruošimo padėjėjai.

    Europos darbo institucijos atstovė Pia-Johanna Fallström „Euronews Business“ sakė, kad darbo jėgos trūkumas vis dažniau yra struktūrinis, o ne laikinas: įtaką daro demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimas, darbo kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas. Jos teigimu, reikalingi geresni mokymai, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis įgūdžių derinimas su rinkos poreikiais, taip pat sąžiningas mobilumas, kad ten, kur darbuotojų perteklius, žmonės galėtų lengviau rasti darbą ten, kur jų trūksta.

  • EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    Mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir IT darbuotojai Europoje patenka tarp sunkiausiai darbdavių užpildomų pozicijų. Tuo metu paprastų darbininkų ar maisto ruošimo pagalbininkų daugelyje šalių įdarbinti gerokai lengviau.

    Tokias tendencijas, remdamasi EBPO duomenimis, aprašo „Euronews“. Šis vaizdas nėra vienodas visose valstybėse: pavyzdžiui, Ispanijoje būtent maisto ruošimo pagalbininkų trūkumas išsiskiria kaip itin ryškus.

    Įdomu tai, kad darbo jėgos stygius kai kuriose profesijose tęsiasi net ir tuo metu, kai jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje darosi sunkiau. EBPO pastebi, kad analizuotose šalyse didėjo nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos.

    Dar vieną signalą pateikia Europos Centrinis Bankas: euro zonoje jaunų žmonių įsidarbinimo perspektyvos nuo 2023 metų susilpnėjo. Kitaip tariant, kai kurių darbuotojų trūksta, bet tai nereiškia, kad visiems lengva rasti norimą darbą.

    Kurios profesijos – „deficite“, o kurios lengviausiai randamos

    EBPO ataskaitoje „Mapping Skill Shortages in OECD Countries“ mokymas vidutiniškai įvardijamas kaip sunkiausiai užpildoma profesijų grupė tarp vertintų ES šalių. Po jos rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo profesionalai.

    Lengviausiai, pagal šią metodiką, paprastai randami darbininkai. Toliau sąraše – elementarių darbų darbuotojai, maisto ruošimo pagalbininkai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Svarbu pabrėžti, kad EBPO indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami įverčiai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Jis neskaičiuoja laisvų darbo vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus, o daugumos šalių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kodėl taip trūksta medikų ir slaugytojų

    EBPO duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas fiksuojamas 23 iš 27 nagrinėtų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos (EFN) atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta teigia, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti slaugytojų, dirbančių „pirmojoje linijoje“, todėl slaugytojų stygius yra itin plačiai paplitęs.

    Jų teigimu, slaugos patrauklumą mažina dideli pacientų ir slaugytojų santykiai, nesaugios darbo sąlygos ir plačiai paplitusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi žemi atlyginimai, ribotos karjeros perspektyvos, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas Ole Johan Bakke atkreipia dėmesį į prastėjančias darbo sąlygas: dėl sisteminių darbuotojų trūkumų gydytojams esą tenka kompensuoti situaciją ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais.

    Mokytojų trūkumas – ne vien algų klausimas

    Mokytojų stygius, pagal EBPO, ryškus 21 šalyje. Dar šešiose (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) mokymo sritis įvardijama kaip iš esmės subalansuota.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski pabrėžia, kad problema tampa platesnė nei vien neužpildytos laisvos vietos: vis dažniau kalbama apie ilgalaikį mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbas sudėtingėja: mokyklos diegia skaitmenines priemones, siekia įtraukesnių klasių, prisiima daugiau atsakomybės už mokinių gerovę, o kartu auga ir administracinė našta.

    Wisniewski akcentuoja, kad sprendžiant mokytojų trūkumo problemą svarbūs ir kiti veiksniai – darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros galimybės bei mokyklų lyderystės kokybė.

    IRT specialistų paklausa ir klausimas, ką pakeis DI

    IRT profesionalai ir verslo bei administravimo profesionalai laikomi sunkiai randamais 18 šalių. EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen aiškina, kad skaitmenizacija padidino IRT specialistų paklausą.

    Kartu ji atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto pažanga ateityje gali sumažinti kai kurių IRT specialistų poreikį, ypač pradinio lygio pozicijose. Vis dėlto tai pateikiama kaip galimas scenarijus, o ne jau įvykęs pokytis.

    Kodėl skirtingose šalyse vaizdas skiriasi

    Nors bendras Europos paveikslas gana aiškus, dalis šalių išsiskiria. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, nors daugumoje analizuotų šalių jie patenka tarp lengviausiai randamų.

    Priešinga situacija fiksuojama Ispanijoje, kur būtent maisto ruošimo pagalbininkai priskiriami sunkiausiai užpildomoms pozicijoms. Prancūzijoje kaip sunkiausiai pritraukiami minimi elementarių darbų darbuotojai.

    Olufsen pažymi, kad skirtumus lemia ir ekonomikos struktūra: skirtingose šalyse darbo jėgos paklausą formuoja nevienodi sektoriai. Taip pat reikšmę turi darbuotojų pasiūla ir tokie veiksniai kaip atlyginimai, profesijos patrauklumas bei šalių gebėjimas rengti reikiamos kvalifikacijos specialistus.

    Europos darbo institucijos (ELA) atstovė Pia-Johanna Fallström priduria, kad darbo jėgos trūkumai vis dažniau tampa struktūriniai, o ne laikini. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimai, darbo vietų kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas.

    Jos teigimu, sprendimų kryptys – geresnis mokymas, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis darbuotojų įgūdžių derinimas su darbdavių poreikiais. ELA analizė taip pat rodo, kad profesija, kurios vienoje šalyje trūksta, kitoje gali būti perteklinė.

  • Ispanų kalba Kinijoje sparčiai populiarėja: studentų daugėja, o mokytojų vis labiau trūksta

    Ispanų kalba Kinijoje sparčiai populiarėja: studentų daugėja, o mokytojų vis labiau trūksta

    Kinijoje vis daugiau vaikų ir jaunimo renkasi mokytis ispanų kalbos, tačiau švietimo įstaigos vis dažniau susiduria su kita problema – trūksta mokytojų. Tai rodo „Instituto Cervantes“ pateikti duomenys ir institucijos atstovų vertinimai, pristatyti Pekine.

    Skaičiuojama, kad nuo 2023 iki 2025 metais stojančiųjų į filologijos studijas, pasirenkamuosius dalykus ir ispanų kalbos kaip užsienio kalbos kursus padaugėjo 12,6 proc. Toks šuolis siejamas su po pandemijos atsigavusiu tarptautiniu mobilumu ir išaugusiu susidomėjimu Ispanija bei Lotynų Amerika.

    „Mokytojai mums sako, kad po pandemijos ispanų kalbos paklausa nuolat auga, todėl mokytojų rengimą laikome prioritetu: paprasčiausiai reikia daugiau mokytojų“, – sakė „Instituto Cervantes“ direktorius Luisas García Montero.

    Ispanų kalbos plėtra Kinijoje buvo aptarta pristatant metraštį „El español en el mundo 2026“ ir minint „Instituto Cervantes“ veiklos Pekine 20-metį. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip per du dešimtmečius pasikeitė ispanų kalbos vieta Kinijos švietimo sistemoje ir kokios naujos kryptys ryškėja dabar.

    Tarp rinkos poreikių ir humanitarikos

    „Instituto Cervantes“ ir su juo siejami tyrėjai teigia, kad Kinijoje artėjama prie maždaug 98 000 galimų ispanų kalbos vartotojų. Šią grupę sudaro tiek šalyje gyvenantys gimtakalbiai, tiek besimokantys studentai, o ispanų kalba siūloma dešimtyse miestų.

    Institucijos vadovas atkreipė dėmesį į įtampą tarp praktinių rinkos poreikių ir humanitarinių studijų. Pasak jo, ispanų kalba vis dažniau pasirenkama dėl karjeros tarptautiniame versle, inžinerijoje ar moksle, tačiau filologija kai kur praranda svorį.

    Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto atstovai renginyje akcentavo, kad darbo rinka nebenori vien vertėjų ar gidų. Vis dažniau ieškoma specialistų, kurie ispanų kalbą derintų su teise, apskaita, verslo vadyba ar tarptautine prekyba, todėl universitetams tenka pertvarkyti programas.

    Ispanų kalba pasaulyje auga

    Metraštyje pabrėžiama, kad pasaulyje ispanų kalba išlieka viena įtakingiausių: ja skirtingu lygiu naudojasi apie 640 mln. žmonių. Per pastaruosius metus šis skaičius, vertinama, paaugo apie 1,5 proc., o tai reikštų maždaug 10 mln. papildomų vartotojų.

    Taip pat išskiriamas migracijos poveikis: vis didesnė dalis gimtakalbių gyvena šalyse, kur ispanų kalba nėra valstybinė. Dėl to auga švietimo paklausa, ypač ten, kur formuojasi didesnės ispanakalbės bendruomenės ir plečiasi ekonominiai ryšiai.

    Metraštis aptaria ir skaitmeninę aplinką, kurioje ispanų kalba išlaiko stiprias pozicijas, o nuotolinės mokymosi platformos padeda greitai didinti besimokančiųjų skaičių. Kartu akcentuojama, kad technologijos nepakeičia gyvo mokytojo, ypač pradiniame etape, kai svarbiausia tartis, kalbėjimo praktika ir sisteminga gramatika.

    DI ateina į klases

    Švietimo bendruomenė vis aktyviau diskutuoja apie DI įrankių taikymą kalbų mokyme, tačiau Kinijos pavyzdys rodo ir ribas. Net jei dalį užduočių perima skaitmeninės priemonės, mokytojų trūkumas išlieka, nes auga auditorija ir daugėja mokymo formų nuo universitetų iki privačių kursų.

    Renginyje Pekine aptartos metodikos, vadovėlių atnaujinimo klausimai ir tai, kaip DI galėtų padėti individualizuoti mokymą, įvertinti pažangą ar pasiūlyti papildomos praktikos. Vis dėlto pagrindinis tikslas įvardytas aiškiai: parengti daugiau kvalifikuotų mokytojų, kad paklausa neaplenktų pasiūlos.

    Ekspertų vertinimu, ispanų kalbos bumas Kinijoje yra ilgalaikė tendencija, kurią palaiko ir ekonominiai ryšiai su ispaniškai kalbančiais regionais, ir augantis jaunimo susidomėjimas studijomis užsienyje. Tačiau artimiausiais metais šio augimo tempą labiausiai lems tai, ar šaliai pavyks greitai išplėsti mokytojų rengimą ir užtikrinti kokybišką mokymą skirtinguose regionuose.

  • Žalgirio arenoje – Kauno metų mokytojų žvaigždės: pirmą kartą apdovanoti ir vadovai

    Spalio 13 dieną Žalgirio arenoje surengta tradicinė Kauno švietimo bendruomenės šventė, kurioje pagerbti metų mokytojai ir pirmą kartą atskirai įvertinti švietimo įstaigų vadovai. Organizatoriai pabrėžė, kad apdovanojimai skiriami už profesinius pasiekimus, kūrybiškumą, lyderystę ir realų pokytį ugdymo įstaigose.

    Renginys subūrė miesto mokyklų, gimnazijų, lopšelių-darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų bendruomenes. Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai stiprina profesijos prestižą ir padeda matyti gerąsias praktikas, kurios vėliau pritaikomos platesniu mastu.

    „Noriu padėkoti kiekvienam mokytojui už žinias ir kantrybę. Jūsų dėka mūsų moksleivių rezultatai geriausi šalyje, o Kaunas – lyderis švietimo srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    2026 metų mokytojais pripažinti penki pedagogai: Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Paulina Jacynė, lopšelio-darželio „Pasaka“ logopedė metodininkė Laura Dirsė ir Miko Petrausko scenos menų mokyklos šokio mokytoja ekspertė Aistė Kavolienė.

    Tarp laureačių taip pat – lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, edukologijos doktorantė Eisvina Burbaitė bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Daiva Brukienė. Skirtingų sričių apdovanojimai, pasak renginio organizatorių, parodo, kad vienodai svarbūs ir akademiniai pasiekimai, ir emocinė vaikų gerovė, ir kūrybinis ugdymas.

    Šiemet apdovanojimų gretas papildė nauja kategorija – Metų vadovas, skirta tiems, kurie užtikrina kryptingą įstaigų raidą ir padeda komandoms įgyvendinti pokyčius. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadovų kompetencijoms: strateginiam planavimui, bendruomenės telkimui, darbuotojų motyvacijai, įtraukiajam ugdymui ir saugiai emocinei aplinkai.

    Metų vadovo apdovanojimai įteikti lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorei Reginai Beinorienei, 1-osios muzikos mokyklos direktoriui Mindaugui Labanauskui ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorei Rasai Bortkevičienei. Jų darbas įvertintas už gebėjimą telkti bendruomenes, stiprinti ugdymo kokybę ir kurti aplinką, kurioje atsiskleidžia tiek pedagogų, tiek mokinių potencialas.

    Kaip ir kasmet, laureatams įteikti simboliniai apdovanojimai – jų vardais pavadintos žvaigždės, o šįkart kiekvienam pagerbtajam priskirtas ir atskiras žvaigždynas. Šventinę atmosferą kūrė Kauno šokio teatras „Aura“, o vakarą vainikavo Kauno valstybinio muzikinio teatro operetė „Balius savojoje“.

  • Klaipėdos rajone apdovanoti Metų mokytojai: kas pelnė premijas ir kuo išsiskyrė?

    Įteiktos savivaldybės premijos

    Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Klaipėdos rajono švietimo bendruomenė susirinko į iškilmingą renginį Gargžduose, kuriame padėkota pedagogams už jų kasdienį darbą. Šventės metu jau vienuoliktą kartą įteiktos trys Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos.

    Šiemet įvertintos Gargždų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Danguolė Gerdauskienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) vyresnioji mokytoja Neringa Žemgulienė.

    „Mokytojo profesija yra kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Tai gebėjimas įkvėpti, palaikyti ir palikti šviesią žymę kiekvieno vaiko širdyje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Muzika, mokslas ir vertybės

    D. Gerdauskienė Gargždų muzikos mokykloje dirba apie tris dešimtmečius: moko solfedžio, vadovauja mokyklos chorui, ruošia vaikus konkursams ir pasirodymams. Pedagogė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas prisideda ne tik prie klausos ar ritmo pajautos, bet ir prie emocinės savijautos bei bendrųjų gebėjimų.

    Ji taip pat nuosekliai ruošia mokinius Dainų šventėms ir dalijasi patirtimi profesiniuose renginiuose, todėl jos darbas matomas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje muzikos pedagogų bendruomenėje. Metų mokytojos vardą ji sieja su bendru komandos darbu ir administracijos palaikymu.

    J. Gerulskienė chemijos moko daugiau nei dešimtmetį, o jos mokiniai pasižymi aukštais pasiekimais olimpiadose, konkursuose ir brandos egzaminuose. Mokytoja kuria metodines priemones, skatina tiriamuosius darbus ir bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kad mokiniai turėtų aiškesnį ryšį tarp teorijos ir praktikos.

    Pedagogė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Tokios nuostatos ypač aktualios gamtos mokslų ugdyme, kur mokymasis dažnai vyksta per bandymus ir atradimus.

    N. Žemgulienė Gargždų „Minijos“ progimnazijoje dirba 14 metų ir kasdien moko didelį mokinių skaičių. Ji siekia, kad tikybos pamokos būtų ne vien teorinės, bet taptų dialogo, asmeninio augimo ir bendrystės erdve, kurioje vaikai gali saugiai kelti klausimus.

    Mokytoja savo darbe taiko skaitmenines mokymo priemones ir patirtimi dalijasi su kolegomis, atliepdama vis labiau mokyklose ryškėjančią tendenciją stiprinti skaitmeninį raštingumą. Pasak pedagogės, didžiausia motyvacija ateina iš mokinių grįžtamojo ryšio ir jų noro laukti pamokų.

    Pagerbtos ir kitos pedagogės

    Renginio metu pasveikintos ir nacionalinių Metų mokytojų premijų laureatės: Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė. Abi pedagogės anksčiau taip pat buvo įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.

    Šventėje įteiktas ir Pradedančiojo mokytojo paskatinamasis prizas, kuris atiteko Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai Erikai Paulikienei. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tokie įvertinimai padeda stiprinti mokytojo profesijos prestižą ir skatina dalintis gerąja patirtimi.

  • Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Tarptautinės mokytojų dienos proga kreipėsi į rajono pedagogus, dėkodamas už jų kasdienį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą. Sveikinime pabrėžta, kad mokytojo vaidmuo dažnai lydi žmogų visą gyvenimą ir daro įtaką sprendimams bei vertybių formavimuisi.

    Pasak mero, mokytojai ne tik perduoda žinias, bet ir padeda vaikams susikurti tvirtą pagrindą ateičiai. Jis akcentavo, kad būtent per nuoseklų pedagogų darbą ugdomi atsakingi, smalsūs ir bendruomeniški žmonės, o tai ilgainiui stiprina ir visą regioną.

    „Mokytojas yra žmogus, kuris visą gyvenimą išlieka šalia, veikia mūsų sprendimus, poelgius, kloja vertybių pamatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Sveikinime pedagogams palinkėta smalsių mokinių, atradimo džiaugsmo ir laiko sau. Meras taip pat paragino nepamiršti emocinės gerovės, nes intensyvus ugdymo procesas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir vidinių resursų.

    Tarptautinė mokytojų diena minima spalio 5 dieną, ją mini daugelis šalių, atkreipdamos dėmesį į mokytojų svarbą ir švietimo kokybę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ir tai, kad mokyklose auga poreikis stiprinti psichologinę pagalbą, mažinti mokytojų perdegimą bei užtikrinti aiškesnes darbo sąlygas.

    Mero sveikinimas užbaigtas linkėjimu, kad kasdienį pedagogų darbą lydėtų prasmės jausmas ir realus bendruomenės įvertinimas. Varėnos rajono savivaldybė primena, kad Mokytojų diena yra proga ne tik pasveikinti, bet ir viešai padėkoti už kasdienes pastangas, kurios dažnai lieka nematomos.

  • Meras Erlandas Galaguz kreipėsi į Visagino mokytojus: įvardijo, kas keičia mokyklas šiandien

    Meras Erlandas Galaguz kreipėsi į Visagino mokytojus: įvardijo, kas keičia mokyklas šiandien

    Tarptautinės mokytojų dienos proga Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz pasveikino miesto pedagogus ir padėkojo už kasdienį darbą su vaikais. Pasak mero, mokykla prasideda nuo žmogaus, o mokytojo vaidmuo šiandien neapsiriboja vien žinių perdavimu.

    Jis pabrėžė, kad mokytojas padeda mokiniui atrasti savo kelią, drąsiai svajoti ir patikėti savo galimybėmis. Mero teigimu, būtent ši kasdienė, dažnai nematoma parama formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir jų ateities pasirinkimus.

    „Mokykla prasideda nuo žmogaus – nuo mokytojo, kuris ne tik perduoda žinias, bet ir padeda vaikui atrasti savo kelią“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Sveikinime akcentuota, kad Visagine siekiama stiprinti atvirą, pasitikėjimu grįstą mokytojų bendruomenę ir nuosekliai investuoti į pedagogų augimą. Anot mero, svarbiausios kryptys yra kvalifikacijos tobulinimas ir šiuolaikiškas ugdymo turinys, leidžiantis mokiniams gauti daugiau praktinių įgūdžių.

    Vis dažniau Lietuvos mokyklose ryškėja kryptis į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ugdymą, o mokytojams tenka ne tik prisitaikyti prie naujų metodikų, bet ir jas kurti kartu su mokiniais. Meras išskyrė, kad Visagine dėmesys skiriamas STEM ugdymui ir Niutono kambariams, kurie sudaro sąlygas mokytis per eksperimentus ir patyrimą.

    „Šiandien investuojame į tai, kas padeda mūsų mokytojams augti ir vaikams gauti geriausias galimybes“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Anot mero, Visagino mokytojų darbai ir pasiekimai pastebimi ne tik mieste, bet ir plačiau Lietuvoje bei už jos ribų. Jis pabrėžė, kad toks pripažinimas yra svarbus ne tik kaip įvertinimas, bet ir kaip motyvacija bendruomenei siekti dar aukštesnės ugdymo kokybės.

    Sveikinimo pabaigoje meras nuoširdžiai padėkojo pedagogams už kantrybę, idėjas ir tikėjimą vaikais. Tarptautinės mokytojų dienos proga jis linkėjo, kad mokytojų darbas ir toliau būtų vertinamas, o pasiekimai kurtų miesto pasididžiavimą.

    „Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam mokytojui už Jūsų darbą, idėjas, kantrybę ir tikėjimą mūsų vaikais“, – sakė Erlandas Galaguz.

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Varėna ieško specialistų: kokių profesijų trūksta labiausiai ir iki kada studentai gali kreiptis

    Patvirtintas trūkstamų specialybių sąrašas

    Varėnos rajono savivaldybė patvirtino specialybių sąrašą, kurių darbuotojų labiausiai trūksta savivaldybės įstaigoms. Sprendimas priimtas įvertinus savivaldybės įstaigų vadovų apklausos rezultatus ir realius poreikius artimiausiu laikotarpiu.

    Pagal patvirtintą sąrašą trūkumas fiksuojamas tiek švietimo sektoriuje, tiek sveikatos ir socialinių paslaugų srityse. Savivaldybė kviečia abiturientus ir jau studijuojančius asmenis teikti prašymus dėl paramos studijoms, įsipareigojant po studijų dirbti Varėnos rajone.

    Kokios specialybės šiuo metu aktualiausios

    Didžiausias poreikis nurodytas sveikatos priežiūros specialistams, jų savivaldybei reikia 5. Taip pat trūksta specialiųjų pedagogų, reikalingi 3, o kelių sričių mokytojų, logopedų ir socialinio darbo specialistų poreikis siekia po 2.

    Sąraše įvardytos ir tiksliųjų mokslų bei kalbų mokytojų pozicijos, tarp jų fizikos, chemijos, biologijos, informatikos, taip pat lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojai. Įtrauktos ir kitos sritys, pavyzdžiui, kompiuterijos inžinerija, kultūrinės veiklos vadyba, muzikos technologijos bei psichologija.

    Kas gali gauti paramą ir kokie reikalavimai taikomi

    Parama numatoma studentams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Varėnos rajono savivaldybėje ir arba yra baigę Varėnos rajono bendrojo ugdymo mokyklas. Esminė sąlyga yra įsipareigojimas baigus studijas dirbti savivaldybės įstaigose pagal poreikį atitinkančią specialybę.

    Pirmakursiams taikomas akademinis kriterijus, susietas su brandos egzaminų rezultatais. Taip pat numatytas reikalavimas, kad studijų semestro egzaminų ir įskaitų vidurkis būtų ne žemesnis kaip 7,0 balai.

    Prašymus ir dokumentus savivaldybė priima iki rugsėjo 30 dienos. Detalesnė informacija teikiama savivaldybės Švietimo skyriuje.

    „Siekiame sudaryti sąlygas jaunimui įgyti savivaldybei reikalingas profesijas ir po studijų sugrįžti dirbti į Varėnos rajoną“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Šis modelis, kai savivaldybė sieja finansinę paramą su įsipareigojimu dirbti konkrečiame regione, vis dažniau taikomas sprendžiant specialistų trūkumo problemą. Didžiausi iššūkiai paprastai fiksuojami švietimo, sveikatos ir pagalbos mokiniui srityse, kur darbuotojų pritraukimas mažesniuose rajonuose išlieka sudėtingas.

  • Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka apsilankė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Čia jis padėkojo trims ilgametėms pedagogėms, baigusioms profesinę veiklą ugdymo įstaigose.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šis susitikimas skirtas įvertinti mokytojų indėlį į mokinių pasiekimus ir mokyklų bendruomenių gyvenimą. Tokios padėkos, anot švietimo bendruomenių, tampa svarbiu simboliniu žingsniu, stiprinančiu pasitikėjimą mokytojo profesija.

    Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje mero padėka įteikta pradinio ugdymo mokytojai Marijai Žemaitienei. Jai dėkota už ilgametį profesionalų darbą, ugdymo rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje.

    Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje padėkos įteiktos matematikos mokytojoms metodininkėms Virginijai Bartkuvienei ir Violetai Zajankauskienei. Savivaldybė akcentavo jų atsakingą darbą, atsidavimą mokiniams ir gebėjimą motyvuoti jaunus žmones ieškoti sprendimų bei siekti tikslų.

    „Nuoširdžiai dėkoju už daugybę metų, skirtų mokyklai ir mokiniams. Per tuos metus Jūs ne tik perdavėte žinias, bet ir lydėjote jaunus žmones jų augimo kelyje, drąsinote, padėjote atrasti savo stiprybes ir siekti užsibrėžtų tikslų. Linkiu sveikatos, gražių akimirkų, mėgstamos veiklos ir daugiau laiko sau bei artimiesiems“, – sakė meras A. Neiberka.

    Mokyklų atstovai pabrėžė, kad ypač svarbus pedagogų nuoseklumas ir ryšys su mokiniais, kai švietimo sistema susiduria su mokytojų trūkumu ir senėjančiu pedagogų amžiumi. Dėl to kiekvienas sprendimas rinktis mokytojo kelią ir likti mokykloje ilgus metus bendruomenėse vertinamas kaip išskirtinė atsakomybė.

    Pedagogėms padėkos ir linkėjimai skambėjo ir iš mokyklų vadovų bei kolektyvų. Gražius žodžius joms skyrė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos laikinai einanti direktoriaus pareigas Neringa Bartelienė ir abiejų mokyklų bendruomenės.