Tag: Mokytojai

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.

  • Nuo biuro darbo iki klasės: mokytoja papasakojo, kodėl po ilgų paieškų pasirinko pedagogiką

    Ne vienas karjeros kelias prasideda nuo racionalaus pasirinkimo, bet baigiasi ten, kur atsiranda prasmės jausmas. Taip savo istoriją pasakoja Aistė Bosienė, šiandien dirbanti Šiaulių miesto Lieporių gimnazijoje vyresniąja anglų kalbos mokytoja. Ji sako ilgai ieškojusi srities, kurioje jaustųsi reikalinga ir galėtų matyti aiškią savo darbo prasmę.

    Baigusi mokyklą A. Bosienė pasirinko Kauno technologijos universitete studijuoti vadybą ir verslo administravimą. Nors studijos domino, vėliau dirbant įvairius darbus atsirado jausmas, kad kasdienybėje trūksta gyvo ryšio su žmonėmis ir galimybės realiai padėti kitiems. Ji yra dirbusi buhalterijoje, draudimo sektoriuje ir administracinėse pozicijose, tačiau nė viena jų netapo ilgalaikiu atsakymu.

    Kalbų gebėjimai atvėrė duris

    Lūžiu tapo tai, kas lydėjo nuo vaikystės, lengvas kalbų mokymasis ir smalsumas plėsti žinias. Mokykloje ji mokėsi rusų ir anglų kalbų, vėliau pasirinko vokiečių kalbą ir baigė kursus Goethe institute, gavusi sertifikatą. Būtent tuomet, pasak mokytojos, atsirado pirmosios progos neformaliai mokyti kitus.

    Pažįstami paprašė padėti jų vaikams su anglų kalba, o šie užsiėmimai pamažu peraugo į aiškų suvokimą, kad mokymas teikia pasitenkinimą. Ji sako, kad su kiekviena pamoka vis labiau stiprėjo jausmas, jog tai gali būti ne šalutinis užsiėmimas, o tikroji profesinė kryptis.

    Sprendimas persikvalifikuoti

    Norėdama mokyti atsakingai ir profesionaliai, A. Bosienė nusprendė siekti pedagogo kvalifikacijos. Ji įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti anglų kalbos filologiją ir kryptingai ėjo pedagogikos keliu, derindama studijas su gyvenimo įsipareigojimais. Mokytoja pabrėžia, kad tai buvo reikalaujantis etapas, kuriame ypač svarbus tapo nuoseklumas ir aiškus tikslas.

    Baigusi studijas ji pradėjo dirbti darželiuose, vedė neformaliojo ugdymo anglų kalbos užsiėmimus, o vėliau sulaukė pasiūlymo dirbti privačioje mokykloje. Vis dėlto, pasak jos, ilgainiui atsirado noras dirbti valstybinėje mokykloje ir prisidėti prie platesnio ugdymo, o ne tik prie atskirų grupių ar projektų.

    Kodėl mokykla tapo pasirinkimu ilgam?

    Vėliau ji baigė magistro studijas ir įgijo edukologijos laipsnį, o šiandien dirba Lieporių gimnazijoje. Mokytoja sako, kad profesijos prasmingumas jai siejasi ne tik su dalyku, bet ir su kasdieniu santykiu: gebėjimu išklausyti, pastebėti mokinio poreikius, padėti augti ir kurti saugią mokymosi aplinką.

    Šalia darbo mokykloje ji toliau mokosi, dalyvauja mediacijos programoje, domisi psichologija ir neuropedagogika. Pasak jos, šiuolaikinėje mokykloje vis svarbesnė tampa ne vien dalykinė kompetencija, bet ir gebėjimas spręsti konfliktus, stiprinti bendradarbiavimą, kurti motyvuojantį grįžtamąjį ryšį ir atliepti skirtingus mokinių mokymosi stilius.

    Ji taip pat veda mokymus mokytojams, dalijasi patirtimi kaip lektorė, recenzuoja vadovėlius ir mentorystės veiklose prisideda prie būsimų pedagogų augimo. A. Bosienė pabrėžia, kad mokytojo kelias jai yra nuolatinis tobulėjimas, o didžiausia vertė matyti, kaip mokiniai ilgainiui drąsėja, stiprėja ir atranda savo kryptį.

    „Man mokytojo darbas nėra tik pareigų sąrašas. Tai galimybė kasdien prisidėti prie žmogaus augimo ir palikti pėdsaką ateities kartoms“, – sako Aistė Bosienė.

  • Druskininkai atnaujino studentų rėmimo programą: kas gali gauti iki 3 000 eurų per metus?

    Kas pasikeitė programoje

    Druskininkų savivaldybėje atnaujinta Studentų rėmimo programa, skirta pritraukti ir išlaikyti miestui reikalingus specialistus. Patikslintas savivaldybei reikalingų profesijų sąrašas ir paramos skyrimo sąlygos, kad parama būtų aiškesnė ir labiau orientuota į realius poreikius.

    Sąrašas papildytas ispanų kalbos mokytojo profesija, o dalies siauresnių sričių atsisakyta. Savivaldybė taip pat numatė galimybę remti jau dirbančių pedagogų reikalingos specializacijos įgijimą, taip sprendžiant trūkstamų kompetencijų klausimą greičiau nei laukiant naujų absolventų.

    Kokioms profesijoms prioritetas

    Programoje ir toliau daugiausia dėmesio skiriama švietimui ir sveikatos priežiūrai, kur darbuotojų trūkumas Lietuvoje išlieka viena opiausių viešųjų paslaugų problemų. Druskininkams aktualios kryptys apima specialiuosius pedagogus, logopedus, psichologus, įvairių dalykų mokytojus, taip pat gydytojus specialistus.

    Tarp medicinos krypčių minimi psichiatrai, neurologai, šeimos gydytojai ir kiti specialistai, kurių poreikis juntamas ne tik didmiesčiuose, bet ir kurortiniuose regionuose. Savivaldybės tikslas – užtikrinti, kad paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos vietoje, o ne vien per siuntimus į didesnius centrus.

    „Studentų rėmimo programą vykdome nuo 2020 metų ir per tą laiką ji tapo svarbia pagalba jauniems žmonėms, ieškantiems savo kelio, bei druskininkiečiams, kurie nori persikvalifikuoti“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Kokia parama numatyta studentams

    Studentams gali būti apmokamas studijų mokestis iki 3 000 eurų per metus arba mokama kasmėnesinė stipendija, siekianti 1 valstybės remiamų pajamų dydį. Parama skiriama kasmet ir gali būti mokama visą studijų laikotarpį, jei atitinkamos programos sąlygos.

    Kartu taikomas įsipareigojimas po studijų dirbti Druskininkų savivaldybėje, o jo trukmė siejama su gautos paramos laikotarpiu. Toks modelis dažnas savivaldybių skatinimo programose, nes leidžia pagrįsti biudžeto lėšų investiciją konkrečiu rezultatu darbo rinkoje.

    Per programos įgyvendinimo laikotarpį 25 druskininkiečiai jau baigė studijas ir dirba Druskininkų savivaldybės įstaigose, dar 35 asmenys studijuoja. Dalis studijuojančiųjų renkasi ikimokyklinio ugdymo mokytojo kelią, taip pat psichologiją, specialiąją pedagogiką, pradinį ugdymą, anglų kalbą, matematiką ir kitas specialybes.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programa aktuali ne tik abiturientams, bet ir žmonėms, kurie nori persikvalifikuoti ir sugrįžti į darbo rinką srityse, kuriose trūksta darbuotojų. Tai ypač svarbu regionams, kuriuose specialistų pritraukimas konkurencinėmis rinkos sąlygomis dažnai būna sudėtingesnis.

  • Mokytojų stažuotė Bukarešte atvėrė naujas ugdymo idėjas: ką parsivežė 12 pedagogų

    Balandžio 14–17 dienomis dvylika Lietuvos mokytojų dalyvavo stažuotėje Rumunijos sostinėje Bukarešte. Vizitas surengtas vykdant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų naujų paslaugų užtikrinimas, kurio tikslas – stiprinti pedagogų kompetencijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Stažuotę koordinavęs Švietimo centras akcentuoja, kad tokie vizitai suteikia praktinių įžvalgų, kaip skirtingose šalyse sprendžiami įtraukties, mokinių motyvacijos ir mokytojų bendradarbiavimo klausimai. Mokytojams tai taip pat yra galimybė palyginti ugdymo organizavimą ir įsivertinti, kas galėtų būti pritaikoma savo mokyklose.

    Vizitas mokykloje ir profesinis dialogas

    Stažuotės dalyviai lankėsi „Santa Nicholas“ pagrindinėje mokykloje, kur susipažino su vietos švietimo sistemos kasdienybe ir ugdymo metodais. Susitikimuose daug dėmesio skirta pamokų organizavimui, mokinių pasiekimų stebėsenai ir bendruomenės įtraukimui į mokyklos gyvenimą.

    Mokytojai dalijosi patirtimis apie pamokų planavimą, klasės valdymą ir pagalbos mokiniui organizavimą, ypač kai ugdymo poreikiai skiriasi. Tokie pokalbiai dažnai tampa atspirties tašku konkretiems pokyčiams: nuo naujų metodinių idėjų iki tvaresnių komandinio darbo susitarimų mokyklose.

    „Tarptautinės stažuotės padeda pamatyti, kaip panašūs iššūkiai sprendžiami kitur, ir grįžti su aiškiomis idėjomis, ką galime patobulinti savo ugdymo praktikoje“, – sakė Jurgita Vaitiekūnienė.

    Patirtys už klasės ribų

    Programoje numatytos ir pažintinės-edukacinės veiklos, kurios praplečia kultūrinį kontekstą ir suteikia papildomų idėjų integruotoms pamokoms. Dalyviai lankėsi Pelešo pilyje, kur susipažino su Rumunijos istoriniu paveldu ir kultūros raida.

    Ne mažiau reikšmingas buvo apsilankymas Parlamento rūmuose – viename didžiausių administracinių pastatų pasaulyje. Ši patirtis leido iš arčiau pažvelgti į Rumunijos politinę istoriją, architektūros specifiką ir tai, kaip valstybės istorija atsispindi viešosiose erdvėse.

    Ką tokios stažuotės duoda mokykloms?

    Tarptautinės stažuotės dažniausiai turi tiesioginę grąžą mokykloms, kai įgytos įžvalgos paverčiamos konkrečiais susitarimais: metodinių grupių veikla, bendros pamokų stebėsenos praktikos ar nauji mokinių įtraukties sprendimai. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama kompetencijomis grįstam ugdymui, mokytojų bendradarbiavimui ir duomenimis paremtam pasiekimų vertinimui.

    Stažuotės dalyviai pabrėžia, kad svarbiausia vertė yra ne vien atskiri metodai, o platesnis požiūris į mokyklos kultūrą ir tarpusavio ryšius. Įgyta patirtis, pasak organizatorių, prisidės prie ugdymo kokybės stiprinimo ir inovatyvesnių sprendimų diegimo kasdienėje pedagogų praktikoje.

  • Meilės Lukšienės premija: ŠMSM pradėjo kandidatų paiešką jauniesiems mokytojams iki 35 metų

    Meilės Lukšienės premija: ŠMSM pradėjo kandidatų paiešką jauniesiems mokytojams iki 35 metų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus Meilės Lukšienės premijai, skirtai jauniesiems pedagogams ir pagalbos mokiniui specialistams. Premija įsteigta 2010 metais, siekiant įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir stiprinti pedagogo profesijos patrauklumą.

    Ministerija pabrėžia, kad premija orientuota į tuos, kurie jau karjeros pradžioje rodo ryškius rezultatus ir diegia demokratiško, humaniško bei kūrybiško ugdymo idėjas. Kandidatais gali būti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje lituanistinio švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir specialistai.

    Kas gali pretenduoti?

    Premija skiriama mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, taip pat neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo srityse. Kartu gali būti teikiami ir pagalbos mokiniui specialistai, jei jų veikla atitinka premijos tikslus.

    Amžiaus kriterijus siejamas su Tarptautine mokytojų diena: kandidatai turi būti iki 35 metų einamųjų metų spalio 5 dieną. Tai reiškia, kad vertinant kandidatūras atsižvelgiama į amžių būtent šiai datai.

    Kokie kriterijai svarbiausi?

    Vertinant kandidatūras, akcentuojama sėkminga pedagoginio darbo pradžia ir nuosekli veikla, kuri prisideda prie ugdymo demokratizavimo ir modernizavimo. Taip pat svarbūs humaniškumo principais grindžiami sprendimai, kūrybiškumas ugdymo procese ir pripažinta praktika.

    Ministerija nurodo, kad reikšmingi ir edukaciniai projektai, lyderystė bendruomenėje bei gebėjimas telkti kolegas. Atsižvelgiama į mokinių ir tėvų atsiliepimus, bendradarbiavimą mokykloje ir veiklos perspektyvą, susijusią su asmens brandinimu kultūrai ir Lietuvos ateičiai.

    Premijos dydis ir teikimo tvarka

    Premijos dydis nustatytas 120 bazinių socialinių išmokų. Laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas, todėl apdovanojimas vertinamas ne tik kaip finansinis paskatinimas, bet ir kaip profesinis įsipareigojimas.

    Kandidatūras gali teikti pats kandidatas, švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai ar globėjai, taip pat švietimo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Pateiktas kandidatūras vertina ministro patvirtinta atrankos komisija pagal nustatytą darbo reglamentą.

    Ministerija informuoja, kad kandidatų prisistatymai priimami iki gegužės 15 dienos. Dėl papildomos informacijos prašoma kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingą specialistę Dainą Kiršanskienę telefonu arba elektroniniu paštu.

  • Tarptautinė mokytojų diena: kuo ši profesija šiandien susiduria Lietuvoje ir ko tikisi patys pedagogai?

    Spalio 5 dieną minima Tarptautinė mokytojų diena, skirta atkreipti dėmesį į pedagogų darbą ir jo reikšmę visuomenei. Ši diena siejama su UNESCO ir Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis dėl mokytojų statuso, todėl ją lydi diskusijos apie darbo sąlygas ir švietimo kokybę.

    Lietuvoje mokytojų profesija pastaraisiais metais atsidūrė pokyčių kryžkelėje: diegiamos ugdymo programos, daugėja įtraukiojo ugdymo uždavinių, o mokykloms tenka prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių. Kartu auga lūkesčiai, kad pedagogai ne tik perteiks žinias, bet ir padės spręsti emocinės sveikatos, motyvacijos bei elgesio iššūkius.

    Viena opiausių temų išlieka mokytojų trūkumas ir amžiaus struktūra, ypač regionuose bei tiksliųjų mokslų srityse. Švietimo bendruomenė nuolat pabrėžia, kad profesijos patrauklumą lemia ne tik atlygis, bet ir realus darbo krūvis, aiškios karjeros galimybės, mažesnė administracinė našta bei stipri pagalbos specialistų komanda mokyklose.

    Mokytojo darbas keičiasi greičiau

    Kasdienė pedagogų rutina vis dažniau apima ne vien pamokų vedimą, bet ir individualų darbą su skirtingų gebėjimų mokiniais, bendravimą su tėvais, pažangos vertinimą ir dokumentavimą. Dėl to mokytojo laikas tampa fragmentuotas, o kokybiškam pasiruošimui pamokoms jo dažnai lieka mažiau, nei norėtų patys pedagogai.

    Prie pokyčių prisideda ir skaitmeninės priemonės, kurios vienur palengvina darbą, kitur sukuria papildomų lūkesčių greitai reaguoti, pildyti sistemas ir tvarkyti duomenis. Vis dažniau mokyklose kalbama ir apie DI sprendimus, kurie gali padėti diferencijuoti užduotis ar automatizuoti dalį vertinimo, tačiau kartu kelia akademinio sąžiningumo ir atsakomybių pasidalijimo klausimų.

    Ko tikisi pedagogai ir tėvai?

    Pedagogai dažniausiai tikisi aiškumo: stabilios švietimo politikos krypties, prognozuojamų pokyčių ir realiai įgyvendinamų reikalavimų klasėje. Ne mažiau svarbu ir pasitikėjimas mokytoju, kai sprendimai dėl ugdymo priemonių ar metodų paremti profesionalumu, o ne vien formaliais rodikliais.

    Tėvams aktualiausia, kad vaikas gautų kokybišką ugdymą ir saugią emocinę aplinką, o mokykla laiku pastebėtų mokymosi sunkumus. Šie lūkesčiai sutampa su mokytojų siekiais, tačiau praktikoje jiems įgyvendinti dažnai prireikia papildomų resursų ir glaudesnio bendradarbiavimo su švietimo pagalbos specialistais.

    Tarptautinė mokytojų diena tampa proga ne tik pasveikinti pedagogus, bet ir pasvarstyti, kokių sprendimų reikia, kad mokyklose būtų daugiau stabilumo, o profesija taptų patrauklesnė jauniems žmonėms. Ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar mokytojo darbas bus vertinamas ne vien simboliškai, bet ir konkrečiais, kasdienybę gerinančiais sprendimais.

    „Mokytojų darbas yra vienas svarbiausių, nes nuo jo priklauso, kaip pasirengusi bus ateities karta“, – sakė švietimo bendruomenės atstovai.