Tag: Mokytojai

  • Vilkaviškio rajone startuoja premijos gabiausiems: kas gaus pinigus ir iki kada teikti paraiškas?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pradeda priimti paraiškas piniginėms premijoms skirti mokiniams ir juos parengusiems mokytojams. Skatinimas numatytas už itin aukštus pasiekimus kultūros, meno ir sporto srityse, taip pat už prizines vietas šalies dalykinėse olimpiadose ir konkursuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad premijos siejamos su konkrečiais, objektyviai įvertinamais rezultatais, todėl svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius laimėjimus ir atstovavimą. Tokia praktika taikoma daugelyje savivaldybių, siekiant stiprinti mokinių motyvaciją ir pripažinti mokytojų indėlį ruošiant gabiausius vaikus.

    Premijos kultūrai, menui ir sportui

    Premijos skiriamos mokiniams ir juos rengusiems mokytojams, pasiekusiems itin aukštų rezultatų nacionaliniuose ar tarptautiniuose konkursuose ir varžybose. Vertinamas ne tik pats laimėjimas, bet ir jo lygmuo, todėl paraiškoje svarbu aiškiai nurodyti renginį, pasiektą rezultatą ir pridėti tai patvirtinančius priedus.

    Paraiškos dėl laimėjimų, pasiektų einamaisiais mokslo metais, priimamos nuo 2026–2027 mokslo metų pradžios iki 2027 metų rugpjūčio 1 dienos. Sprendimai dėl premijų skyrimo turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos.

    Kandidatus premijai gauti gali siūlyti Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos ir organizacijos, kurios konkursuose ar varžybose atstovavo savivaldybei. Tai gali būti darželiai, bendrojo ugdymo mokyklos, neformaliojo vaikų švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti švietimo veiklą.

    Premijos bus pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, o informacija apie paskirtą skatinimą skelbiama viešai. Savivaldybė primena, kad laiku pateikta ir tinkamai sukomplektuota paraiška dažniausiai leidžia išvengti papildomų tikslinimų ir sutrumpina vertinimo procesą.

    Skatinimas už olimpiadas ir konkursus

    Atskira skatinimo kryptis taikoma bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, laimėjusiems pirmąją–trečiąją vietą Lietuvos mokinių dalykinėse olimpiadose ir konkursuose. Šie renginiai turi būti organizuojami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafiką.

    Paraiškos priimamos visus 2026–2027 mokslo metus, tačiau galioja aiškus terminas: jas reikia pateikti per 1 mėnesį nuo dienos, kai paaiškėja mokinio pasiekimo faktas. Toks terminas leidžia greičiau užfiksuoti rezultatą, surinkti dokumentus ir užtikrinti, kad skatinimas pasiektų gavėjus dar artimu laiku po laimėjimo.

    Paraiškos įvertinamos per 30 dienų nuo gavimo dienos. Skirtos premijos pervedamos į paraiškoje nurodytas banko sąskaitas, o mokytojams premija numatoma kaip pripažinimas už mokinio parengimą ir pasiektą rezultatą.

    Paraiškos teikiamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui elektroniniu paštu. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laiško temoje būtina nurodyti prašomą formuluotę pagal pasirinktą premijos rūšį, kad paraiška būtų operatyviai nukreipta vertinimui.

  • Vilkaviškio rajone premijoms skyrė 20 950 eurų: apdovanoti 159 mokiniai ir mokytojai

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskyrė skatinamąsias premijas mokiniams ir jų mokytojams už išskirtinius pasiekimus akademinėje, kultūros, meno ir sporto srityse. 2025–2026 mokslo metais tam numatyta 20 950 eurų, o iš viso skirta 159 piniginės premijos.

    Savivaldybės administracija sulaukė 90 paraiškų. Vertinimo komisija nagrinėjo 68 paraiškas už pasiektus aukštus rezultatus kultūros, meno ir sporto srityse bei 22 paraiškas už aukštus rezultatus akademinių pasiekimų srityje.

    Premijos išmokamos administracijos direktoriaus įsakymu iš Savivaldybės biudžeto, Kultūros, sporto ir jaunimo programos priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad finansinis įvertinimas skirtas ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, kurie parengė juos olimpiadoms, konkursams ir varžyboms.

    Apdovanojimai už akademinius pasiekimus

    Premijos skirtos už aukštus rezultatus konkursuose ir olimpiadose, taip pat už išskirtinius mokymosi pasiekimus. Tarp įvertintų ugdymo įstaigų minimos Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla.

    Atskirai įvertinti ir abiturientai, valstybiniuose brandos egzaminuose surinkę šimtą balų, bei jų mokytojai. Premijos taip pat skirtos mokiniams, gavusiems brandos atestatus su pagyrimu.

    Kultūra, menas ir sportas

    Didelė dalis premijų atiteko už prizines vietas nacionalinio ar tarptautinio lygio konkursuose ir varžybose. Įvertinti šokių kolektyvai, muzikos ugdytiniai, jaunimo orkestrai, taip pat sportininkai ir komandos, pasiekę aukštų rezultatų įvairiose rungtyse.

    Tarp premijuotų – mokyklų ir neformaliojo ugdymo įstaigų atstovai, sporto klubai bei asociacijos. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie laimėjimai dažniausiai yra nuoseklaus darbo rezultatas, kai bendromis pastangomis dirba mokiniai, treneriai, mokytojai ir šeimos.

    „Džiaugiamės ir didžiuojamės Vilkaviškio rajono mokinių bei jų mokytojų pasiektais aukštais rezultatais akademinių pasiekimų, kultūros, meno ir sporto srityse“, – teigiama Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pateiktoje informacijoje.

    Pasak savivaldybės, premijos yra paskata tęsti pradėtą kelią ir siekti dar ambicingesnių tikslų. Tikimasi, kad įvertinimas sustiprins motyvaciją dalyvauti olimpiadose, konkursuose bei varžybose ir garsinti Vilkaviškio rajono vardą.

  • Meras Erlandas Galaguz prabilo apie Rugsėjo 1-ąją: palinkėjimas ir netikėtas skaičius

    Meras Erlandas Galaguz prabilo apie Rugsėjo 1-ąją: palinkėjimas ir netikėtas skaičius

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz Mokslo ir žinių dienos proga kreipėsi į mokinius, tėvus, mokytojus ir visą švietimo bendruomenę. Jis pabrėžė, kad Rugsėjo 1-oji daugeliui reiškia naują pradžią, lydimą atradimų, emocijų ir pažinčių.

    Anot mero, ši diena ypatinga ne tik pirmokams, kuriuos tėvai palydi į pirmąją klasę, bet ir vyresniems mokiniams bei studentams, pradedantiems naują etapą. Jis taip pat išskyrė globėjų, senelių ir mokytojų vaidmenį, kai po vasaros vėl grįžtama į kasdienę mokymosi rutiną.

    „Linkiu, kad Jus visus lydėtų sėkmė, drąsa, sveikata ir pozityvios mintys“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Sveikinime meras ragino nebijoti pokyčių ir nuosekliai siekti tikslų, o kiekvieną naują pradžią paversti galimybe kurti ir augti. Pasak jo, svarbu ne tik rezultatai, bet ir pats kelias, kuriame mokomasi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir atrasti savo stiprybes.

    Jis palinkėjo kūrybiškų, lengvų ir džiaugsmo kupinų mokslo metų, primindamas, kad sėkmingi pasiekimai prasideda nuo kasdienių įpročių. Tarp jų jis akcentavo nuolatinį smalsumą, pagarbą šalia esančiam ir drąsą klausti, kai kyla neaiškumų.

    Kreipimosi pabaigoje meras pasidalijo ir simboline detale: iki vasaros, jo skaičiavimu, liko 273 dienos. Tai, anot jo, priminimas, kad laikas bėga greitai, todėl verta jį išnaudoti prasmingai.

  • Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Rugsėjo 1-oji Visagine pažymėta sugrįžusiu mokinių šurmuliu ir naujų mokslo metų pradžios jauduliu. Mokslo ir žinių diena švietimo bendruomenei priminė, kad kiekvieni metai mokykloje yra ne tik pamokų tvarkaraštis, bet ir asmeninis augimas, atradimai bei naujos galimybės.

    Miesto ugdymo įstaigų bendruomenes šventės proga sveikino Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai. Renginiuose dalyvavo meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir kiti savivaldybės komandos nariai.

    Daug dėmesio skirta mokinių motyvacijai ir emocinei gerovei: akcentuota smalsumo svarba, atkaklumas siekiant tikslų ir drąsa mokytis iš klaidų. Tėvams priminta, kad nuoseklus palaikymas ir pasitikėjimas vaikais dažnai tampa lemiamu veiksniu, padedančiu įveikti mokslo metų iššūkius.

    Švietimo bendruomenei tai ypač aktualu ir dėl pastarųjų metų tendencijų, kai mokyklos visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien akademiniams rezultatams, bet ir saugiai aplinkai, įtraukiam ugdymui, skaitmeniniams įgūdžiams bei karjeros kompetencijoms. Šios kryptys ryškėja ir mokytojų kasdienybėje, kurioje auga poreikis diferencijuoti užduotis ir padėti skirtingų poreikių mokiniams.

    „Kiekvieni nauji mokslo metai – tai nauja pradžia, kupina galimybių augti, pažinti ir atrasti. Linkiu, kad mokyklos būtų gausios smalsumo, pagarbos, draugystės ir tikėjimo savo jėgomis. Tegul čia kiekvienas mokinys jaučiasi svarbus, pastebėtas ir drąsiai žengia pirmyn“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Naujų mokslo metų proga mokytojams linkėta profesinio įkvėpimo, kantrybės ir kūrybiškumo, o mokiniams – ryžto išbandyti naujas veiklas, klausti ir ieškoti atsakymų. Visagino mokyklos į naują etapą žengia su aiškia žinute: svarbiausia, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir turėtų sąlygas augti.

  • Algis Kašėta kreipėsi dėl Rugsėjo 1-osios: priminė, kuo išsiskiria Varėnos pedagogai

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, artėjant Mokslo ir žinių dienai, paskelbė sveikinimą mokiniams, mokytojams, tėvams ir visai krašto švietimo bendruomenei. Anot mero, Rugsėjo 1-oji kasmet simbolizuoja naują pradžią ir galimybę drąsiai atverti duris į žinių pasaulį.

    Sveikinime pabrėžiama, kad mokslo metų startas svarbus ne tik dėl naujų dalykų ar pažymių, bet ir dėl patirčių, kurios ilgainiui virsta išmintimi. Meras priminė mintį, siejamą su filosofu Platonu, jog pradžia yra viena svarbiausių bet kurio darbo dalių.

    „Šiandien tegul jūsų pradžia būna drąsi, šviesi ir sklidina noro pažinti“, – sakė Algis Kašėta.

    Mokiniams palinkėta, kad mokykla būtų ne vien žinių įgijimo vieta, bet ir erdvė atradimams, draugystei bei asmeniniam augimui. Meras akcentavo, kad natūralu ne viską žinoti iš karto, o smalsumas ir gebėjimas klausti dažnai tampa geriausiu kelrodžiu mokantis.

    Mokytojams sveikinime skirta padėka už kasdienį darbą ir palinkėta kūrybinės drąsos, kantrybės bei prasmingų akimirkų, kurios primintų profesijos svarbą. Taip pat išskirtas Varėnos krašto švietimo darbuotojų įvertinimas, paminint, kad pasiekti rezultatai ir aukšta pozicija šalies mastu yra reikšmingas bendruomenės darbo ženklas.

    Tėvams meras linkėjo pasitikėjimo ir ramybės lydint vaikus augimo keliu, pabrėždamas laiko, tarpusavio supratimo ir atvirų pokalbių svarbą. Sveikinimas užbaigtas kvietimu naujus mokslo metus pasitikti kaip progą kiekvienam iš mūsų mokytis, nes mokymuisi, anot mero, pabaigos nėra.

  • Vienas žemėlapis mokytojams ir mokiniams: kaip „Edoris“ žada sujungti švietimo galimybes

    Lietuvoje edukacinių galimybių netrūksta, tačiau dažnai jos išsibarsčiusios po skirtingus kanalus: vieni kvietimai pasirodo socialiniuose tinkluose, kiti – įstaigų naujienlaiškiuose ar atskirose svetainėse. Dėl to mokytojams, mokiniams ir mokyklų vadovams tenka skirti daug laiko ne pačioms veikloms, o jų paieškai.

    Būtent šią problemą siekia spręsti edukacinių galimybių platforma „Edoris“, kuri vienoje vietoje kaupia švietimo bendruomenei skirtą informaciją. Platformoje jau skelbiama daugiau nei 170 renginių, o organizacijų kataloge – per 300 švietimo lauko dalyvių.

    Kur dingsta geros iniciatyvos?

    Vertingos iniciatyvos dažnai nepasiekia tikslinės auditorijos vien todėl, kad informacija apie jas pasklinda fragmentiškai. Net ir kokybiški mokymai ar konkursai praranda prasmę, jei apie juos sužinoma per vėlai arba apskritai nesužinoma.

    „Internetas išsprendė informacijos trūkumo problemą, bet sukūrė kitą – kaip iš tokios gausos atsirinkti tai, kas aktualu“, – sako platformos kūrėjai Deimantė Daugintytė ir Vladislav Fedin.

    Šis iššūkis aktualus skirtingoms grupėms: pedagogams, ieškantiems kvalifikacijos tobulinimo, mokiniams, besidomintiems olimpiadomis ar stovyklomis, ir mokyklų administracijoms, planuojančioms komandos ugdymą. Tuo pat metu organizatoriams svarbu, kad jų veiklos būtų pastebėtos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Ką siūlo „Edoris“?

    „Edoris“ veikia kaip bendra erdvė dviem pusėms: tiems, kurie edukacinių galimybių ieško, ir tiems, kurie jas kuria. Organizacijos gali pristatyti savo veiklą, skelbti renginius ir pasiekti labiau apibrėžtą auditoriją, o vartotojai vienoje vietoje randa jiems aktualius pasiūlymus.

    Platformos kūrėjų teigimu, svarbus tikslas – sumažinti nelygybę tarp skirtingo dydžio organizacijų. Nacionalinės institucijos dažnai turi didesnius komunikacijos resursus, o mažesnėms organizacijoms sunkiau konkuruoti dėl dėmesio, net jei jų iniciatyvos yra itin kokybiškos.

    Pastaraisiais metais švietime vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, karjeros kompetencijoms ir mokymuisi visą gyvenimą, todėl centralizuotas galimybių „žemėlapis“ gali tapti praktišku įrankiu kasdieniams sprendimams. Kuo greičiau informacija pasiekia adresatą, tuo didesnė tikimybė, kad mokymai virs naujomis praktikomis klasėje, o konkursai ar projektai – realia mokinio patirtimi.

    Ar Lietuvai reikia vieno žemėlapio?

    Idėja turėti vieną švietimo galimybių „žemėlapį“ atsiremia į paprastą poreikį: sutaupyti laiko ir sumažinti informacinį triukšmą. Vietoje naršymo po dešimtis kanalų, vartotojui patogiau turėti vieną paieškos ir atrankos vietą.

    Ilgainiui tokios platformos vertė priklausys nuo dviejų dalykų: ar ją reguliariai pildys organizacijos ir ar vartotojai matys aiškią naudą kasdienėje rutinoje. Jei šios sąlygos bus išpildytos, centralizuotas edukacinių galimybių katalogas gali tapti reikšminga švietimo ekosistemos dalimi.

  • Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje surengta konferencija „Būti mokytoju“ subūrė Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovus, pedagogus ir kitus bendruomenės narius, besiruošiančius naujiems mokslo metams. Renginys tapo ne tik pasveikinimu, bet ir praktinių įžvalgų erdve apie tai, ko mokytojams šiandien labiausiai reikia kasdienėje profesijoje.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Pedagogams linkėta įkvėpimo, tvirtumo ir pasitikėjimo, pabrėžiant, kad mokytojo darbas yra matomas ir reikalingas bendruomenei.

    „Mokytojo darbas – tai kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Kasdien savo pavyzdžiu, žodžiais ir sprendimais mokytojai padeda jaunam žmogui augti, atrasti savo stiprybes ir pasirinkti gyvenimo kelią“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šių metų programoje ryškia akcentu tapo mokytojo emocinis atsparumas ir savirūpa, nes didėjant ugdymo uždaviniams, auga ir psichologinis krūvis. Emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė ir lektorė Nomeda Marazienė pranešime apie vidinę ekologiją kvietė ieškoti būdų, kaip tausoti save rūpinantis kitais.

    Mentorystės tema konferencijoje skambėjo kaip viena svarbiausių priemonių, padedančių mažinti profesinę vienatvę ir palaikyti mokytojų augimą. Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Vaiva Stanionienė kalbėjo apie mentorystės reikšmę bei poreikį skirtinguose pedagogo karjeros etapuose, ypač pradedantiesiems.

    Dalis pranešimų buvo skirta lyderystei ir pasitikėjimu grįstiems sprendimams, kurie daro įtaką ne tik mokyklos mikroklimatui, bet ir mokinių pasiekimams. Kultūros vadybininkė, kūrybos praktikė, teatro režisierė ir edukatorė Vida Narveišytė kvietė pažvelgti į autentišką lyderystę kaip į kasdienį pasirinkimą kurti aiškias ribas, susitarimus ir bendradarbiavimą.

    Renginio nuotaiką praturtino muzikiniai pasirodymai ir improvizacijos trupės „IMPRO 241“ programa. Organizatoriai pažymėjo, kad tokie intarpai svarbūs ne vien kaip pramoga, bet ir kaip bendruomenės telkimo bei emocinės įtampos mažinimo elementas.

    Konferenciją „Būti mokytoju“ organizavo Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Renginio partneriais tapo Vilkaviškio kultūros centras, Vilkaviškio menų mokykla ir Vilkaviškio sporto centras.

  • Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnos rajono savivaldybėje surengtas susitikimas su abiturientais, pasiekusiais aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, ir juos parengusiais mokytojais. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie pasiekimai yra nuoseklaus darbo ir motyvacijos rezultatas.

    Moksleivius ir pedagogus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas bei administracijos direktorė Vilma Miškinienė. Jie dėkojo už atkaklumą, žingeidumą ir atsakomybę, o kartu palinkėjo sėkmės renkantis studijas bei žengiant į naują gyvenimo etapą.

    Tarp šių metų geriausių rezultatų išsiskyrė informatikos valstybinis brandos egzaminas. 100 balų įvertinimą jame pelnė Arnas Gasiliūnas ir Rokas Kazakauskas, kuriuos mokė mokytoja Vilija Jurgelevičienė.

    Dar vienas aukštas pasiekimas – 99 balai, kuriuos informatikos egzamine surinko Erikas Sinkevičius, taip pat mokytas V. Jurgelevičienės. Savivaldybė akcentavo, kad vieno dalyko rezultatų „sankaupa“ dažnai rodo kryptingą mokyklos ir mokytojo darbą, stiprią metodiką bei nuoseklų pasirengimą.

    Į šimtukui prilygintą įvertinimą buvo įskaitytas ir tarptautinis anglų kalbos egzaminas, kurio rezultatas prilygintas 100 balų valstybiniam brandos egzaminui. Tokį įvertinimą gavo Ugnė Aksomaitytė ir Reda Alekšiūnaitė, kurias mokė mokytoja Vida Juškevičienė.

    Šimtukui prilygintas rezultatas taip pat skirtas Barborai Balcevičiūtei ir Smiltėi Didikaitei, kurių mokytoja buvo Jolita Černienė. Savivaldybė pabrėžė, kad aukšti kalbos rezultatai dažnai tampa svariu pranašumu stojant į konkurencingas studijų programas Lietuvoje ir užsienyje.

    Susitikimo metu abiturientai pasidalijo savo pasirinktomis studijų kryptimis, ateities planais ir profesinėmis svajonėmis. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pokalbiai leidžia geriau suprasti jaunų žmonių lūkesčius ir padeda kurti aplinką, skatinančią mokymosi motyvaciją.

    Varėnos rajono savivaldybė sveikino visus šių metų abiturientus ir jų mokytojus, pabrėždama bendro darbo svarbą. Pasiekimai brandos egzaminuose įvardyti kaip tvirtas pagrindas tolesniems iššūkiams, studijoms ir sėkmingam profesiniam keliui.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • 17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    Vokietijoje į viešumą vėl iškilo išskirtinis atvejis: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje dirbusi 62 metų mokytoja nuo 2009 metų buvo ilgalaikėse nedarbingumo atostogose, tačiau visą šį laiką, kaip valstybės tarnautoja, gaudavo visą darbo užmokestį. Dabar valdžios institucijos siekia ją išleisti į pensiją, o pati mokytoja šį sprendimą apskundė teisme.

    Moteris pastaraisiais metais dirbo profesinio rengimo įstaigoje Vezelyje. Žiniasklaidos duomenimis, ji ilgą laiką teikė medicinines pažymas, susijusias su psichologine sveikatos būkle, o išsamesnis oficialus tinkamumo eiti pareigas vertinimas ilgą laiką nebuvo inicijuotas.

    Ginčas dėl priverstinės pensijos

    2026 metų gegužės pabaigoje Diuseldorfo apygardos administracija priėmė sprendimą mokytoją perkelti į pensiją, remdamasi visuomenės sveikatos pareigūno išvada, kad grįžimo į darbą per artimiausius šešis mėnesius tikėtis negalima. Šį sprendimą moteris apskundė Diuseldorfo administraciniam teismui.

    Kol teismas nepriėmė galutinio sprendimo, mokytojai mokama suma, atitinkanti jos būsimos pensijos dydį. Administracija nurodo, kad dalis, viršijanti pensijos išmoką, šiuo metu sulaikoma, o jei ieškinys būtų patenkintas, šias lėšas tektų išmokėti atgaline tvarka.

    Įtarimai dėl sukčiavimo

    Lygiagrečiai vyksta ir baudžiamasis tyrimas: Duisburgo prokuratūra aiškinasi galimo komercinio sukčiavimo aplinkybes. Įtarimai siejami su prielaida, kad nedarbingumas bent dalį laiko galėjo būti deklaruojamas nepagrįstai, o tuo pat metu galėjo būti vykdoma kita veikla.

    2026 metų kovą pareigūnai atliko kratą mokytojos namuose, paėmė dokumentus ir skaitmenines laikmenas. Skelbiama, kad dalis galimų įrodymų šiuo metu analizuojama, o tiriamas laikotarpis apribotas senaties terminais, todėl apima kelerius pastaruosius metus.

    Platesnės pasekmės valstybei

    Be to, pradėtos drausminės procedūros ne tik mokytojos, bet ir vieno Diuseldorfo apygardos administracijos darbuotojo atžvilgiu. Jam priekaištaujama, kad daugelį metų nebuvo inicijuotas tinkamas nuolatinio nedarbingumo patikrinimas, nors tokios priemonės valstybinėje tarnyboje laikomos esmine kontrolės dalimi.

    Šis atvejis Vokietijoje jau anksčiau sukėlė diskusijas apie tai, kaip turėtų būti prižiūrimos ilgalaikės nedarbingumo situacijos valstybinėje tarnyboje ir kokios papildomos saugiklio priemonės būtinos. Politikų vertinimu, tai tapo pavyzdžiu, kaip procedūrinės spragos gali lemti dideles finansines pasekmes ir mažinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.