Tag: Molekulinė biologija

  • Lvive kuriami nauji priešvėžiniai vaistai: mokslininkai atskleidė, ką jau bando su navikais

    Lvive dirbantys mokslininkai kuria naujas molekules ir junginius, kurie ateityje galėtų tapti priešvėžinių vaistų pagrindu. Tyrėjai akcentuoja, kad siekia ne tik rasti veikliąsias medžiagas, bet ir suprasti, kaip tiksliai jos veikia navikines ląsteles.

    Dalis darbų sutelkta į molekulinės genetikos ir biotechnologijos kryptį: taikant genų inžineriją modifikuojamos mielės, kad gamintų biologiškai aktyvius junginius. Tokie metodai plačiai naudojami kuriant antibiotikus, baltymus ar kitas medicinai svarbias medžiagas.

    Kita kryptis orientuota į analitinę biotechnologiją, kur ieškoma fermentų ir kuriami sprendimai, tinkami biologiniams jutikliams. Čia taip pat vystomi vadinamieji nanomaterialais paremti dirbtiniai fermentai, kurie gali būti pritaikomi tiek diagnostikoje, tiek vaistų kūrimo grandinėje.

    Kaip ieškoma taikinių navikui?

    Vienas ryškiausių darbų blokų susijęs su mažų molekulių paieška, vertinant jų priešnavikinį aktyvumą. Mokslininkai pabrėžia, kad daug dėmesio skiria heterocikliniams junginiams, kuriuose derinami keli aktyvūs fragmentai, nes tai gali didinti poveikio stiprumą ir selektyvumą.

    „Ypač perspektyvu ieškoti junginių, kurie veikia konkrečius molekulinius taikinius navikinėse ląstelėse, pavyzdžiui, baltymus ar signalinius kelius, sutrikusius dėl mutacijų“, – sakė instituto vadovas.

    Toks požiūris siejamas su šiuolaikinėmis onkologijos tendencijomis, kai terapija vis dažniau pritaikoma pagal naviko biologiją, o ne vien pagal jo lokalizaciją. Praktikoje tai reiškia pastangas tiksliau paveikti naviką ir mažinti žalą sveikiems audiniams.

    Saugumas ir poveikis sveikoms ląstelėms

    Kartu su veiksmingumo paieška atliekami ir ankstyvieji saugumo vertinimai. Tyrėjai tikrina, ar kandidatinės medžiagos nėra toksiškos sveikoms ląstelėms ir ar jos nepažeidžia DNR, nes būtent šie kriterijai dažnai nulemia, ar junginys gali judėti į tolimesnius etapus.

    Vaistų kūrime tai laikoma būtina atrankos dalimi, nes didelė dalis perspektyvių molekulių atmetama dar iki klinikinių tyrimų. Pastaraisiais metais tokiose atrankose vis plačiau taikomi ir DI metodai, padedantys greičiau atsirinkti kryptis, tačiau galutinius sprendimus vis tiek lemia laboratoriniai duomenys.

    Metabolinė terapija ir aminorūgščių „badavimas“

    Kita ilgalaikė kryptis susijusi su metabolinės priešnavikinės terapijos deriniais. Mokslininkai aiškina, kad dalis agresyvių navikų yra priklausomi nuo tam tikrų aminorūgščių, todėl, sumažinus jų prieinamumą, galima slopinti naviko ląstelių augimą.

    „Daugelis agresyvių navikų priklauso nuo arginino, glutamino ar asparagino, todėl ribojant jų prieinamumą galima stabdyti naviko augimą“, – teigė instituto vadovas.

    Pasak tyrėjų, kuriami mikrobinių sistemų pagrindu pagaminti rekombinantiniai fermentai, galintys skaidyti tam tikras aminorūgštis. Taip pat vystomi kombinuoti metodai, kuriuose fermentai jungiami su augalinės kilmės aminorūgščių analogais ir kitomis medžiagomis, veikiančiomis naviko metabolizmą.

    Nurodoma, kad dalis sprendimų jau bandomi su laboratoriniais gyvūnais, turinčiais navikų modelius, o rezultatai publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Perspektyviausios kryptys, anot mokslininkų, yra apsaugotos patentais, tačiau iki vaistų registracijos paprastai dar reikia ilgo kelio, įskaitant klinikinius tyrimus su žmonėmis.

  • Mokslininkai aptiko 1 700 slaptų baltymų: tai gali pakeisti vėžio ir kitų ligų gydymą

    Mokslininkai aptiko 1 700 slaptų baltymų: tai gali pakeisti vėžio ir kitų ligų gydymą

    Mokslininkai praneša aptikę daugiau nei 1 700 iki šiol nepastebėtų baltymų tipo molekulių žmogaus ląstelėse. Jos aptiktos tose genomo vietose, kurios ilgą laiką buvo laikomos nekoduojančiomis arba menkai reikšmingomis, todėl atradimas papildo supratimą, kiek informacijos iš tiesų yra panaudojama ląstelėse.

    Šios molekulės nėra klasikiniai dideli baltymai, kuriuos įprastai aprašo genų anotacijos. Dalis jų labai mažos arba neįprastos sandaros, todėl tyrėjai jas išskyrė į atskirą kategoriją ir siūlo terminą peptidein, pabrėždami, kad tai tarpinė grandis tarp peptidų ir tradicinių baltymų.

    Tai kilo iš „tamsiojo“ genomo

    Daug metų biologijoje dominavo požiūris, kad tik nedidelė DNR dalis koduoja baltymus, o likusi dalis tėra vadinamoji šiukšlinė DNR. Pastaraisiais dešimtmečiais šis įsitikinimas sparčiai keičiasi, nes vis daugiau nekoduojančių sričių siejama su genų reguliacija, ląstelių veiklos valdymu ir ligų rizika.

    Naujausias darbas šią kryptį sustiprina: „tamsiojo“ genomo sritys, pasirodo, gali ne tik reguliuoti kitus genus, bet ir pačios duoti pradžią naujai molekulių klasei. Tyrėjai pabrėžia, kad tai plečia žinomą proteomą ir gali pakeisti, kaip ieškoma ligų mechanizmų.

    Milžiniška duomenų analizė ir pirmieji signalai apie vėžį

    Atradimas paremtas plataus masto skaičiavimais ir daugybės eksperimentų duomenimis, kai buvo tikrinama, ar iš vadinamųjų nekonvencinių atvirų skaitymo rėmų susidaro aptinkamos molekulės. Iš tūkstančių kandidatinių sričių identifikuota 1 785 mikrobaltymų tipo junginių, kuriuos pavyko patvirtinti kaip realiai susidarančius ląstelėse.

    Vienas iš labiausiai dėmesį patraukusių pavyzdžių siejamas su genu, anksčiau laikytu nekoduojančiu: laboratoriniuose bandymuose išjungus su juo susijusią molekulę, vėžinės ląstelės augo prasčiau. Tai dar nereiškia, kad artimiausiu metu atsiras naujas vaistas, tačiau rodo, jog dalis peptidein gali turėti konkrečias biologines funkcijas.

    Ką tai gali reikšti medicinai?

    Didžioji dalis naujai aptiktų molekulių funkcijų dar neaiški, todėl artimiausiais metais laukia daug papildomų tyrimų, įskaitant jų raišką skirtinguose audiniuose ir sąsajas su ligomis. Jei paaiškės, kad dalis peptidein yra būtini tam tikroms vėžio ar kitų ligų ląstelių grandinėms, jie galėtų tapti naujais diagnostikos žymenimis ar gydymo taikiniais.

    „Mes tik pradedame suprasti, ką gali pasiūlyti šis tamsusis proteomas“, – sakė vienas iš tyrėjų, pabrėždamas, kad ši kryptis gali atverti naujų galimybių ieškant ligų priežasčių ir kuriant terapijas.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature“, o autoriai pabrėžia, kad atradimas labiausiai keičia patį žemėlapį: kas laikyta tylia genomo zona, gali būti aktyvi ir biologiškai reikšminga. Tai dar vienas signalas, kad žmogaus genetinė informacija veikia sudėtingiau, nei buvo manyta anksčiau.