Lvive dirbantys mokslininkai kuria naujas molekules ir junginius, kurie ateityje galėtų tapti priešvėžinių vaistų pagrindu. Tyrėjai akcentuoja, kad siekia ne tik rasti veikliąsias medžiagas, bet ir suprasti, kaip tiksliai jos veikia navikines ląsteles.
Dalis darbų sutelkta į molekulinės genetikos ir biotechnologijos kryptį: taikant genų inžineriją modifikuojamos mielės, kad gamintų biologiškai aktyvius junginius. Tokie metodai plačiai naudojami kuriant antibiotikus, baltymus ar kitas medicinai svarbias medžiagas.
Kita kryptis orientuota į analitinę biotechnologiją, kur ieškoma fermentų ir kuriami sprendimai, tinkami biologiniams jutikliams. Čia taip pat vystomi vadinamieji nanomaterialais paremti dirbtiniai fermentai, kurie gali būti pritaikomi tiek diagnostikoje, tiek vaistų kūrimo grandinėje.
Kaip ieškoma taikinių navikui?
Vienas ryškiausių darbų blokų susijęs su mažų molekulių paieška, vertinant jų priešnavikinį aktyvumą. Mokslininkai pabrėžia, kad daug dėmesio skiria heterocikliniams junginiams, kuriuose derinami keli aktyvūs fragmentai, nes tai gali didinti poveikio stiprumą ir selektyvumą.
„Ypač perspektyvu ieškoti junginių, kurie veikia konkrečius molekulinius taikinius navikinėse ląstelėse, pavyzdžiui, baltymus ar signalinius kelius, sutrikusius dėl mutacijų“, – sakė instituto vadovas.
Toks požiūris siejamas su šiuolaikinėmis onkologijos tendencijomis, kai terapija vis dažniau pritaikoma pagal naviko biologiją, o ne vien pagal jo lokalizaciją. Praktikoje tai reiškia pastangas tiksliau paveikti naviką ir mažinti žalą sveikiems audiniams.
Saugumas ir poveikis sveikoms ląstelėms
Kartu su veiksmingumo paieška atliekami ir ankstyvieji saugumo vertinimai. Tyrėjai tikrina, ar kandidatinės medžiagos nėra toksiškos sveikoms ląstelėms ir ar jos nepažeidžia DNR, nes būtent šie kriterijai dažnai nulemia, ar junginys gali judėti į tolimesnius etapus.
Vaistų kūrime tai laikoma būtina atrankos dalimi, nes didelė dalis perspektyvių molekulių atmetama dar iki klinikinių tyrimų. Pastaraisiais metais tokiose atrankose vis plačiau taikomi ir DI metodai, padedantys greičiau atsirinkti kryptis, tačiau galutinius sprendimus vis tiek lemia laboratoriniai duomenys.
Metabolinė terapija ir aminorūgščių „badavimas“
Kita ilgalaikė kryptis susijusi su metabolinės priešnavikinės terapijos deriniais. Mokslininkai aiškina, kad dalis agresyvių navikų yra priklausomi nuo tam tikrų aminorūgščių, todėl, sumažinus jų prieinamumą, galima slopinti naviko ląstelių augimą.
„Daugelis agresyvių navikų priklauso nuo arginino, glutamino ar asparagino, todėl ribojant jų prieinamumą galima stabdyti naviko augimą“, – teigė instituto vadovas.
Pasak tyrėjų, kuriami mikrobinių sistemų pagrindu pagaminti rekombinantiniai fermentai, galintys skaidyti tam tikras aminorūgštis. Taip pat vystomi kombinuoti metodai, kuriuose fermentai jungiami su augalinės kilmės aminorūgščių analogais ir kitomis medžiagomis, veikiančiomis naviko metabolizmą.
Nurodoma, kad dalis sprendimų jau bandomi su laboratoriniais gyvūnais, turinčiais navikų modelius, o rezultatai publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Perspektyviausios kryptys, anot mokslininkų, yra apsaugotos patentais, tačiau iki vaistų registracijos paprastai dar reikia ilgo kelio, įskaitant klinikinius tyrimus su žmonėmis.
Leave a Reply