CP v2

Tag: Molėtų rajonas

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Kur važiuoja Seimo pirmininkas: J. Olekas per dieną aplankys verslą, mokyklą ir medikus

    Seimo pirmininkas Juozas Olekas rugsėjo 2 dieną vyksta į Švenčionių ir Molėtų rajonus. Per vieną dieną numatyta susitikimų serija su verslo, švietimo, sveikatos priežiūros ir savivaldos atstovais, taip pat su vietos gyventojais.

    Pasak Seimo pirmininko, vizito tikslas yra ne pristatyti sprendimus, o išklausyti, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria skirtingos bendruomenės. Tokie regioniniai susitikimai dažnai tampa kanalu surinkti informaciją apie realias kliūtis darbo rinkoje, viešųjų paslaugų prieinamume ir investicijų pritraukime.

    „Važiuoju pirmiausia klausytis, išgirsti, kalbėtis ir suprasti. Kiekvienas jų savo kasdieniame darbe susiduria su valstybės priimamais sprendimais ir gali pasakyti, kas veikia, o kur dar stringame“, – sakė J. Olekas.

    Švenčionių rajone J. Olekas pradės vizitą Pabradėje veikiančioje medicinos priemonių gamybos bendrovėje „Intersurgical“. Taip pat numatyti apsilankymai bendrovėje „Švenčionių vaistažolės“, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje ir susitikimas su savivaldybės administracijos atstovais.

    Politikų vizitai į pramonės ir gamybos įmones paprastai siejami su dviem aktualiomis temomis: darbuotojų trūkumu ir įmonių plėtros sąlygomis. Įmonės regionuose dažnai kelia klausimus dėl profesinio rengimo atitikimo rinkos poreikiams, infrastruktūros, viešojo transporto ir biurokratinių procedūrų, kurios lėtina investicijas.

    „Man įdomu pamatyti ne tik tai, ką jau pavyko padaryti. Dar svarbiau išgirsti, kas trukdo įmonėms plėstis, ar lengva rasti darbuotojų, ko šiandien trūksta mokykloms ar savivaldybei“, – teigė J. Olekas.

    Molėtų rajone Seimo pirmininkas planuoja apsilankyti „Teltonikos“ technologijų centre, lietuviško kapitalo įmonėje „Hoda“ ir Molėtų rajono sveikatos centre. Šioje darbotvarkės dalyje dėmesys krypsta į technologijų plėtrą regionuose ir sveikatos paslaugų prieinamumą, kuris Lietuvoje itin priklauso nuo specialistų pritraukimo ir paslaugų organizavimo.

    Vizitas baigsis susitikimu su Molėtų krašto gyventojais Molėtų bibliotekoje. Tokiuose susitikimuose dažniausiai keliami klausimai apie sveikatos paslaugas, švietimo kokybę, vietos kelių būklę, viešąjį transportą, jaunų žmonių išvykimą ir valstybės institucijų sprendimų poveikį kasdieniam gyvenimui.

    „Tokiuose susitikimuose iš anksto nesuplanuosi, apie ką žmonės norės kalbėti. Man labai svarbu išgirsti jų klausimus ir nuomonę, neabejoju, kad bus ir kritikos“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.

  • Molėtų rajono sprendimai senstančiai visuomenei: ką „RE:AGE“ diskusijoje išskyrė AmCham Lithuania

    Molėtų rajono sprendimai senstančiai visuomenei: ką „RE:AGE“ diskusijoje išskyrė AmCham Lithuania

    Birželio 5 dieną Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys dalyvavo Lietuvos Amerikos prekybos rūmų AmCham Lithuania iniciatyvos „RE:AGE“ diskusijoje. Joje aptartos visuomenės senėjimo, ilgaamžiškumo ir demografinių pokyčių pasekmės regionams.

    Kartu su Alytaus miesto, Kėdainių rajono savivaldybių bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais buvo kalbama apie tai, kokių sprendimų reikia, kad vyresniame amžiuje išliktų gera gyvenimo kokybė. Diskusijoje akcentuota, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė keičia ne tik sveikatos sistemą, bet ir paslaugų, būsto, mobilumo bei užimtumo poreikius.

    Kas veikia regionus labiausiai?

    Demografiniai pokyčiai regionuose dažniausiai reiškia didesnę lėtinių ligų naštą ir augantį sveikatos bei socialinių paslaugų poreikį. Tuo pačiu mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis, todėl kyla spaudimas savivaldybių biudžetams ir didėja rizika, kad paslaugos taps sunkiau pasiekiamos atokesnėse vietovėse.

    Diskusijoje pabrėžta, kad veiksmingiausi sprendimai dažniausiai yra kompleksiniai: nuo prevencijos ir ankstyvos diagnostikos iki patogaus paslaugų gavimo bei bendruomeninių veiklų. Praktikoje tai reiškia, kad vien sveikatos sistemos priemonių nepakanka, reikia ir vietos infrastruktūros, ir socialinio ryšio stiprinimo.

    Molėtų rajono patirtis

    S. Žvinys pristatė Molėtų rajono patirtį, orientuotą į vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos stiprinimą, aktyvumą ir savarankiškumo išlaikymą. Tarp aptartų krypčių minėtos investicijos į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, prevencines programas ir mobilių medicinos komandų veiklą.

    Taip pat akcentuotos fizinio aktyvumo ir bendruomeniškumo priemonės, kurios padeda mažinti socialinę atskirtį ir gerinti savijautą. Pavyzdžiais įvardytos galimybės senjorams lankyti Molėtų baseiną, dalyvauti žygiuose, Trečiojo amžiaus universiteto veiklose bei kitose vietos iniciatyvose.

    Darbo rinka ir vyresni darbuotojai

    Atskira diskusijos dalis skirta darbo rinkai: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius veikia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių, ypač regionuose. Kalbėta apie priemones specialistams pritraukti ir išlaikyti, taip pat apie paslaugų tęstinumą, kai trūksta medikų, slaugytojų ar socialinių darbuotojų.

    Diskusijos dalyviai skirtingai akcentavo prioritetus, tačiau sutarta, kad vyresnio amžiaus darbuotojų potencialas tampa vis svarbesnis. Pabrėžta sukauptos patirties vertė ir būtinybė kurti sąlygas ilgiau išlikti darbo rinkoje, kai tai suderinama su sveikata ir darbo pobūdžiu.

    Diskusijoje ne kartą išryškėjo bendra kryptis: ilgesnė gyvenimo trukmė turi būti lydima sprendimų, kurie padeda žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems, aktyviems ir įsitraukusiems į bendruomenės gyvenimą. Savivaldybių vaidmuo čia tampa kritinis, nes būtent vietos lygmenyje geriausiai matomi realūs paslaugų prieinamumo ir kasdienio mobilumo iššūkiai.

  • Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Balandžio 30 dieną vykęs Atliekų kultūros egzaminas jau septintus metus pakvietė gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vienkartinis testas, o nuolat atsinaujinančių žinių ir įgūdžių visuma.

    Molėtų rajone prie egzamino prisijungė 99 dalyviai. Toks aktyvumas rodo, kad aplinkosaugos tema išlieka aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur praktiniai rūšiavimo įpročiai dažnai priklauso nuo infrastruktūros ir bendruomenės įsitraukimo.

    Geriausi Molėtų rajono rezultatai

    1–4 klasių mokinių kategorijoje daugiausia balų surinko Austėja Pinkaitė iš Molėtų pradinės mokyklos 1A klasės. Specialųjį Molėtų rajono savivaldybės įsteigtą prizą ji atsiėmė kartu su mokytoja Dalia Statauskiene.

    5–10 klasių mokinių grupėje pirmą vietą užėmė Kostas Kazlauskas iš Molėtų gimnazijos 10C klasės. Organizatoriai primena, kad tokie rezultatai dažnai ateina ne tik iš pamokų, bet ir iš kasdienės praktikos namuose.

    11 klasių mokinių ir vyresniųjų kategorijoje geriausiai pasirodė Patricija Matulionytė iš Molėtų gimnazijos 11D klasės. Pasak iniciatyvos rengėjų, ši amžiaus grupė dažniau susiduria su praktiniais sprendimais, kurie formuoja ilgalaikius vartojimo įpročius.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų rūšiavimo taisyklės ir ženklinimai periodiškai kinta, todėl daliai gyventojų kyla klausimų, kur mesti skirtingas pakuotes ar mišrių medžiagų gaminius. Edukaciniai testai padeda greitai pasitikrinti, kur dažniausiai daromos klaidos, ir primena pagrindinį principą: mažiau atliekų susidaro tada, kai pirmiausia mažinamas vartojimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien žinojimo neužtenka, jei trūksta aiškios informacijos ar patogių rūšiavimo sprendimų. Todėl tokios iniciatyvos stiprina ne tik individualius įpročius, bet ir bendruomenės diskusiją apie tai, kaip realiai sumažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.

  • Žygis Labanoro girioje birželio 13 dieną: maršrutas palei Baltuosius Lakajus ir Mindūnų bokštas

    Birželio 13 dieną kviečiama į žygį Labanoro girioje, kur maršrutas drieksis Baltųjų Lakajų ežero pakrante ir Rudesos miškais. Organizatoriai žada ne tik vaizdingas atkarpas, bet ir pažintį su vietovės gamtos bei kultūros objektais.

    Žygio metu planuojama pasiekti Rudesos kaimą ir aplankyti Šv. Jono Krikštytojo vardu vadinamą XVIII amžiaus rąstų koplyčią bei varpinę. Tai vienas iš maršruto akcentų, suteikiantis progą sustoti ne vien poilsiui, bet ir trumpai istorinei pažinčiai.

    Keliaujant miško takais taip pat numatytas sustojimas prie Rudesos priešgaisrinio bokšto su apžvalgos aikštele, tačiau į jį lipti neplanuojama. Organizatorių teigimu, bokštas šiuo metu yra užrakintas, o didesnė dalis apžvalgų perkelta į naujesnius regiono objektus.

    Vienas svarbiausių žygio taškų bus Mindūnų apžvalgos bokštas, į kurį dalyviai kils beveik 300 laiptelių. Bokštas siekia 36 metrų aukštį ir yra tarp aukščiausių Lietuvoje, todėl giedrą dieną nuo viršaus atsiveria plati Labanoro girios ir ežeringo krašto panorama.

    Po aktyvios maršruto dalies žygeiviai bus vaišinami Utenos maltiečių paruošta koše, o vėliau ramiu miško keliu grįš į starto vietą. Skelbiama, kad žygį ves varinio žygveivio vardą pelnęs Mindaugas Uzdra, o kartu keliaus profesionali gidė Audronė Grosienė.

    Organizatorių pateikiama informacija taip pat nurodo, kad iniciatyva bendrai finansuojama Europos Sąjungos, o prie veiklų prisideda Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Molėtų rajono savivaldybė.

  • Inturkėje susitiko socialiniai darbuotojai: bendrystės sąskrydyje – padėkos ir dvaro dvasia

    Inturkėje susitiko socialiniai darbuotojai: bendrystės sąskrydyje – padėkos ir dvaro dvasia

    Gegužės 23 dieną Inturkės krašte surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Vilniaus skyriaus Molėtų grupės organizuotas bendrystės sąskrydis. Į neformalų susitikimą susirinko socialiniai darbuotojai, siekdami stiprinti profesinius ryšius ir pasidalyti kasdienio darbo patirtimis.

    Renginio dalyvius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gita Lasytė. Sveikinimuose akcentuota socialinių darbuotojų atsakomybė, jų vaidmuo padedant pažeidžiamiems žmonėms ir bendruomenių gerovei.

    Šių metų sąskrydžio tema buvo įkvėpta Bonos Sforcos laikų dvaro atmosferos, todėl dalis programos orientuota į simbolinį laikmečio pristatymą ir bendras patirtis kuriančias veiklas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia forma padeda atsitraukti nuo rutinos ir atkurti emocinius resursus.

    Programoje numatytos bendrystės veiklos, žaidimai ir neformalūs pokalbiai, skirti geriau pažinti kolegas bei pasidalyti praktiniais sprendimais. Socialiniame darbe daug situacijų reikalauja greitos reakcijos ir emocinio atsparumo, todėl tarpusavio palaikymas tampa svarbia profesinės kultūros dalimi.

    Pasak renginio organizatorių, panašūs susitikimai kuria tvirtesnį profesinį tinklą ir stiprina bendruomeniškumą, kuris vėliau atsispindi ir kasdienėje pagalboje žmonėms. Tikimasi, kad bendrystės sąskrydžiai ir toliau išliks erdve ne tik poilsiui, bet ir profesinei motyvacijai bei pasididžiavimui savo darbu.

  • Molėtų rajono NMPP: ketvirtokai lenkia šalį, bet aštuntokų matematika siunčia rimtą signalą

    Kiek mokinių dalyvavo ir kaip vertinta

    Molėtų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose 2025–2026 mokslo metais Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (NMPP) dalyvavo 125 ketvirtų klasių ir 117 aštuntų klasių mokinių. Ketvirtokams lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos patikrinimai antrus metus iš eilės yra privalomi.

    Mokinių pasiekimai vertinti keturiais lygiais: slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, galėjo dirbti ilgiau, o dalis užduočių jiems buvo neprivalomos.

    4 klasė: rezultatai virš šalies, bet matomas kritimas

    Ketvirtų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 69,7 proc. ir buvo aukštesnis už šalies vidurkį, kuris sudarė 67,2 proc. Vis dėlto, palyginti su 2024–2025 mokslo metais, savivaldybės vidurkis sumažėjo 8,9 proc. punkto.

    Skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 16,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį pasiekė 61,6 proc., patenkinamą 16 proc., slenkstinį 5,6 proc. Svarbus pokytis tas, kad aukštesnįjį lygį pasiekusių dalis per metus sumažėjo nuo 31,5 proc. iki 16,8 proc.

    Ketvirtų klasių matematikos vidurkis sudarė 68,1 proc. ir buvo labai arti šalies vidurkio, siekusio 68,6 proc. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, Molėtų rajono vidurkis sumažėjo 5,6 proc. punkto, tačiau mažėjo ir bendras šalies rodiklis.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 16 proc. ketvirtokų, pagrindinį 62,4 proc., patenkinamą 17,6 proc., slenkstinį 4 proc. Ne pasiekusių slenkstinio lygio šiais mokslo metais nebuvo, kai 2024–2025 mokslo metais patenkinamo lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių.

    8 klasė: skaitymas stabilus, matematika išlieka silpniausia vieta

    Aštuntų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 71,3 proc. ir buvo artimas šalies vidurkiui, kuris sudarė 71,6 proc. Per metus savivaldybės vidurkis sumažėjo 3,2 proc. punkto ir tapo nežymiai mažesnis už šalies rodiklį.

    Skaityme aukštesnįjį lygį pasiekė 6,8 proc. aštuntokų, pagrindinį 90,6 proc., patenkinamą 2,6 proc. Nei slenkstinio, nei žemesnio už jį lygio šioje dalyje nepasiekė nė vienas mokinys, tačiau ryškiai krito aukštesniojo lygio dalis nuo 20,6 proc. iki 6,8 proc.

    Didžiausi iššūkiai fiksuoti aštuntų klasių matematikos patikrinime: Molėtų rajono vidurkis siekė 49,1 proc., o šalies 50,3 proc. Nors atotrūkis nuo šalies sumažėjo, savivaldybės vidurkis per metus krito 7,7 proc. punkto.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 1,7 proc. aštuntokų, pagrindinį 52,1 proc., patenkinamą 34,2 proc., slenkstinį 6,8 proc. Slenkstinio lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių, o patenkinamo lygio nepasiekusių dalis išaugo iki 11,9 proc., kai 2024–2025 mokslo metais ji sudarė 4 proc.

    Ką žada savivaldybė ir ką svarbu žinoti tėvams

    Savivaldybė nurodo, kad kitais mokslo metais mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio, bus sudaromi individualūs mokymosi pasiekimų gerinimo planai. Penktose ir I gimnazijos klasėse numatoma vienam dalykui skirti ne mažiau kaip 20 konsultacijų, kad mokiniai sustiprintų spragas ir sėkmingiau mokytųsi toliau.

    NMPP rezultatai neturi įtakos mokinio perkėlimui į aukštesnę klasę, tačiau jie laikomi svarbiu diagnostiniu įrankiu, padedančiu mokykloms ir tėvams laiku pastebėti, kuriose vietose reikia papildomos pagalbos. Informaciją apie konkretaus mokinio rezultatus ir jų reikšmę tėvams teikia mokykla.

  • Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajono savivaldybė tęsia trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą ir gegužės 20 dieną pasirašė dar vieną trišalę sutartį dėl finansinės skatinimo priemonės. Sutartis skirta pareigūnei, kuri dirbs Molėtų rajono policijos komisariate.

    Dokumentą pasirašė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renatas Vitkauskas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Irma Balčiūnienė.

    Pagal sutarties sąlygas savivaldybė skirs vienkartinę 10 000 eurų skatinamąją išmoką. Mainais pareigūnė įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus dirbti Molėtų rajono policijos komisariate.

    Kaip veikia pritraukimo programa

    Priemonė įgyvendinama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą. Tokios sutartys savivaldybei leidžia greičiau užpildyti pareigybes, kai atranka ir pareigūnų parengimas užtrunka, o konkurencija dėl specialistų tarp regionų išlieka didelė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra stiprinti viešąjį saugumą rajone ir sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti bei išlaikyti policijos pareigūnus. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę paskatą atvykstantiems pareigūnams, bet ir aiškesnį abipusį įsipareigojimą, kad rajone būtų užtikrintas stabilus pajėgų komplektavimas.

    Kodėl savivaldybės įsitraukia

    Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje ieško būdų prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo, ypač ten, kur pareigūnų trūkumas tampa kasdieniu iššūkiu. Vienkartinės išmokos ar kitos motyvacinės priemonės dažniausiai siejamos su įsipareigojimu dirbti konkrečioje teritorijoje nustatytą laiką, kad investicija duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Molėtų rajono savivaldybė teigia, kad tokia kryptis padeda gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti greitesnę reakciją į įvykius. Taip pat tikimasi, kad nuosekliai tęsiama programa ilgainiui prisidės prie mažesnės pareigūnų kaitos ir stabilesnio darbo organizavimo rajone.

  • Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Svečių diena karinėje vadavietėje

    Gegužės 12 dieną Molėtų rajone veikiančioje karinėje vadavietėje surengta tarptautinių pratybų svečių diena. Į renginį pakviesti savivaldybių atstovai iš arčiau susipažino su sąjungininkų ir Lietuvos pajėgų veikimu bei sprendimų priėmimo grandine.

    Anykščių rajono savivaldybei renginyje atstovavo administracijos vyriausioji specialistė (mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai) Aurėja Žiaugrytė ir patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė. Jų darbas savivaldybėje tiesiogiai susijęs su pasirengimu krizinėms situacijoms ir institucijų sąveika.

    Kodėl akcentuojama priimančiosios šalies parama

    Renginį organizavo Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, o pristatymuose daug dėmesio skirta priimančiosios šalies paramai. Tai praktinių sprendimų visuma, apimanti sąjungininkų pajėgų priėmimą, judėjimo koordinavimą, logistiką, ryšį su civilinėmis institucijomis ir vietos infrastruktūros panaudojimą.

    Tokiose pratybose savivaldybių vaidmuo yra ne tik formalus dalyvavimas, bet ir realių procedūrų pasitikrinimas. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai veikia vietos institucijos, priklauso, ar sąjungininkai gali sklandžiai vykdyti užduotis Lietuvos teritorijoje.

    „Tokio masto pratybos leidžia praktiškai įvertinti, kaip veikia civilinių ir karinių institucijų sąveika. Sklandus sąjungininkų pajėgų veikimas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų pasirengimo bendradarbiauti“, – po renginio teigė Anykščių rajono savivaldybės atstovės.

    Ką savivaldybių atstovai pamato vadavietėje

    Svečių dienos metu dalyviai supažindinti su pratybų eiga, strateginiais tikslais ir užduočių vykdymu. Vadavietėje akcentuota, kaip planuojamos operacijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų šalių padalinių ir kokie informacijos srautai lemia sprendimų greitį.

    Taip pat aptartas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos architektūroje. Tokie susitikimai leidžia aiškiau suderinti, kuriose grandyse šauliai, kariuomenė ir civilinės institucijos papildo vieni kitus, o kur būtina iš anksto susitarti dėl procedūrų.

    Anykščių rajono savivaldybei tokia patirtis svarbi dėl praktinio pasirengimo: ryšių su partneriais stiprinimo, informacijos apsikeitimo kanalų patikrinimo ir vietos išteklių planavimo. Savivaldybės parengties specialistams tai suteikia aiškesnį vaizdą, kaip krizės atveju turėtų veikti priėmimo, koordinavimo ir paramos mechanizmai.

    Nuoseklus įsitraukimas į pratybų pristatymus ir bendras darbas su Lietuvos šaulių sąjunga bei sąjungininkais padeda palaikyti pasirengimą ir mažina neapibrėžtumą, kai sprendimus reikia priimti greitai. Savivaldybė teigia, kad tokios patirtys stiprina bendrą šalies saugumą ir vietos institucijų atsparumą.