Tag: Moody’s

  • NBP vadovas perspėja: po rinkimų Lenkijai gali grėsti reitingo mažinimas dėl finansų būklės

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis perspėjo, kad po kitų metų parlamento rinkimų šaliai gali grėsti prastesnis kredito reitingas, jei negerės viešųjų finansų rodikliai. Jo teigimu, iki rinkimų reitingų agentūros paprastai vengia staigių sprendimų, tačiau po balsavimo situacija gali būti peržiūrėta griežčiau.

    „Manau, kad po rinkimų šis reitingas, jei niekas nepasikeis, deja, pasikeis. Nes objektyvi situacija yra tokia“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Moody’s sprendimas numatytas rugsėjį

    Artimiausias reikšmingas signalas rinkoms turėtų ateiti iš „Moody’s“, kuri yra numačiusi Lenkijos kredito reitingo peržiūrą rugsėjo 18 dieną. Šiuo metu Lenkijos reitingas yra A2, o perspektyva – neigiama, kas reiškia didesnę tikimybę, jog ateityje vertinimas gali būti sumažintas.

    „Moody’s“ neigiamą perspektyvą Lenkijai pakeitė 2025 metais, argumentuodama prastėjančia fiskaline padėtimi. Tokie sprendimai rinkoms svarbūs ne tik simboliškai, nes kredito reitingas veikia valstybės skolinimosi kainą ir investuotojų požiūrį į riziką.

    Fiskalinė drausmė tampa pagrindiniu kriterijumi

    Panašius perspėjimus anksčiau yra išsakiusi ir „Fitch“, kuri išlaikė Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą A- lygyje, bet perspektyvą paliko neigiamą. Agentūra kaip vieną pagrindinių rizikų įvardijo aiškaus ir patikimo viešųjų finansų konsolidavimo plano trūkumą.

    Reitingų agentūros paprastai vertina ne vien deficitą ar skolą, bet ir politinės valios stabilizuoti finansus patikimumą, taip pat ekonomikos augimo perspektyvas, palūkanų normų aplinką ir išorės rizikas. Dėl to rinkimų ciklas dažnai tampa lūžio tašku: po jo tikimasi konkrečių sprendimų, o ne pažadų.

    NBP vadovo pasisakymas rodo, kad reitingo mažinimo rizika nebėra vien teorinė. Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais bus tai, ar valdžia pateiks įtikinamą deficito mažinimo kelią ir priemones, kurios sustiprintų finansų sistemos tvarumą ilgesniu laikotarpiu.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Pagrindinė žinia iš Slimо

    Meksikos milijardierius Carlosas Slimas pareiškė, kad valstybinės naftos bendrovės „Pemex“ krizė, jo vertinimu, yra didžiausia šalies problema. Jis akcentavo mažėjančią naftos gavybą, investicijų stoką ir didžiulius įsipareigojimus.

    Verslininkas šią poziciją išsakė per kasmetinę spaudos konferenciją, kurioje tradiciškai komentuoja šalies ekonomikos ir verslo aktualijas. „Pemex“ finansinė būklė, anot jo, daro įtaką ne tik energetikai, bet ir platesniam valstybės stabilumui.

    Skolos, nuostoliai ir valstybės parama

    „Pemex“ skola siekia apie 73 milijardus eurų, o tai ilgą laiką laikoma vienu didžiausių bendrovės veiklos iššūkių. Skolos aptarnavimas riboja galimybes sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir didinti gavybą.

    Bendrovė 2025 metus baigė patyrusi maždaug 2,1 milijardo eurų nuostolį. Meksikos valdžia pastaraisiais metais į „Pemex“ nukreipė reikšmingą finansinę paramą, siekdama stabilizuoti padėtį ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

    Ką siūlo Slimas?

    Carlosas Slimas pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti naftos gavybos didinimas, nes dabartiniai apimčių rodikliai, jo manymu, yra nepakankami. Jis teigė, kad didesnės viešosios ir privačios investicijos galėtų padėti reikšmingai pakelti išgaunamos naftos kiekį.

    Pasak jo, papildomos investicijos teoriškai leistų padidinti gavybą maždaug 800 000 barelių per dieną. Toks šuolis, Slimо vertinimu, būtų esminis žingsnis mažinant spaudimą „Pemex“ finansams ir stiprinant Meksikos energetinį saugumą.

    „Krizė „Pemex“ yra pagrindinė Meksikos problema“, – sakė Carlosas Slimas.

    Toje pačioje konferencijoje verslininkas taip pat palankiai įvertino prezidentės Claudios Sheinbaum ekonomikos valdymą. Kartu jis kritikavo agentūros „Moody’s“ sprendimą pabloginti Meksikos skolos reitingą, teigdamas, kad tokie vertinimai ne visada atspindi ilgalaikius šalies fundamentus.

    Be to, Slimas pranešė planuojantis šiemet investuoti apie 4,3 milijardo eurų, tačiau detalių neatskleidė. Jo įžvalgos atkreipė dėmesį į tai, kad „Pemex“ klausimas Meksikoje išlieka ne vien įmonės, bet ir visos valstybės finansų bei energetikos politikos išbandymu.