Tag: Moterų teisės

  • Charlotte de Witte EP „Azadi“: bendradarbiavimas su DI dainininke NAVA supriešino techno gerbėjus

    Charlotte de Witte EP „Azadi“: bendradarbiavimas su DI dainininke NAVA supriešino techno gerbėjus

    By&nbspCinzia Rizzi
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The international DJ released the EP Azadi with NAVA, a virtual AI singer, to represent Iranian women banned from performing publicly, but techno star’s choice has not gone down well with some of her fans.

    What if the undisputed queen of global techno crossed over to the “dark side”? That is what many people thought when on Thursday 5 November (and even earlier, to be fair) Charlotte de Witte, the 34-year-old Belgian DJ and record producer who boasts 6.5 million Instagram followers, released her new EP.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Azadi (in Persian, “freedom”, a word we came to know during the protests in Iran in 2022), released on her own label KNTXT, contains three tracks (Azadi itself, Omid, which means “hope”, and Tales of the Desert) with the acid techno sound that has always set her apart, as do the 140 BPM, but this time with a rather unusual vocalist.

    De Witte, voted the world’s No. 1 techno DJ for the seventh year in a row in the DJ Mag Top 100 DJs 2026 ranking, has in fact used an AI singer for the first time. This is NAVA, developed by British-Iranian artist Farbod Mehr.

    In an official statement, the artist said that “NAVA represents Iranian women who are forbidden to perform in public” and that the EP is conceived as “a small act of resistance”, with all proceeds donated to the NGO FEMENA, an organisation that supports women’s rights activists and feminist movements in the SWANA region and in Asia.

    NAVA represents Iranian women who are banned from public performances. Unlike the others, NAVA cannot be arrested for using her voice. These tracks are, in their own way, a small act of resistance

    Charlotte de Witte

    The EP is therefore not a record produced entirely by artificial intelligence, but a musical collaboration in which only the lead voice is that of a virtual singer.

    Who is NAVA?

    NAVA is a project created in 2025 by Farbod Mehr, a British digital artist of Iranian origin. The virtual singer was developed using artificial intelligence and her visual identity is inspired by Persian art and cultural tradition.

    Mehr has said that his aim is to symbolically represent Iranian women, who cannot freely perform as solo singers in front of mixed audiences. One only has to think of the case of Parastoo Ahmadi, who in June was sentenced by a court in Qom to 74 lashes, a two-year travel ban and a two-year suspension from artistic activity. Her offence? Having posted a concert streamed on YouTube in December 2024, in which she performed without a headscarf and wearing a sleeveless dress.

    Reactions from fans and experts

    The intention is certainly good, but it has not been welcomed unanimously, as de Witte may have hoped. Her fan base has been extremely voiciferous with its criticisms. The decision to use an artificial voice to represent women who have been deprived of the possibility of expressing themselves through music has in fact raised numerous objections among electronic music fans.

    Many are asking why the voice of a real person was not used. For instance, on Reddit one fan states: “I have completely stopped enjoying her music. There are other ways to give voice to Iranian women, without resorting to ‘an artist’ created by artificial intelligence”. For another fan the initiative is to be praised, but they believe she could have chosen a different path: “Apparently, artificial intelligence is supposed to represent Iranian women living under oppression, but is it really possible that there were no Iranian artists in the flesh to sing on the track?”

    Some users also fear that normalising AI-generated voices could reduce professional opportunities for singers, backing vocalists and musicians, replacing human artistic performances with artificial tools.

    Criticism has also come from within the Iranian techno scene. AliPink, a DJ and producer, a pioneer of the country’s underground scene and founder of the label Techno Tehran Records, has challenged the decision to rely on an artificial singer to represent Iranian women.

    In a comment posted on Instagram and later picked up by the platform Tehran Herald, AliPink described as “deeply questionable” the idea that an artificial voice is needed to represent these women, stressing that there are already Iranian artists in the flesh, with talent and stories to tell.

    As an Iranian who has been active in the Iranian underground techno scene for more than 20 years, who has been arrested and imprisoned several times for making music and organising illegal parties, with my equipment confiscated, I can say this with absolute certainty: no character generated by artificial intelligence has ever represented, nor will it ever represent, Iranian women in our electronic music scene.

    AliPink

    AliPink has also questioned the very value of the project, adding: “There is a fundamental difference between raising awareness of the difficulties faced by Iranian women and using their struggles as a concept to promote music generated by artificial intelligence”.

    There are, however, also those who defend the project, pointing out that if de Witte had used a real Iranian artist she would have put her at risk by having her sing those songs. One Instagram user commented under the post in which de Witte shared a preview of the EP before its official release: “Wow, as a Persian woman and artist, this really hits me deeply. People do not realise how much Iranian women have to fight, much harder, just to do what artists in other countries are free to do every day”. Another Instagram user wrote: “I have been waiting for this release, thank you Charlotte, for highlighting the voices of Iranian women, who are repressed by their government and denied the chance to express themselves creatively”.

    The debate is therefore more complex than a simple clash between supporters and opponents of AI. For some, NAVA represents a missed opportunity to involve artists of flesh and blood directly, while for others it is a tool of expression and solidarity when there are no alternatives.

    The thin line between creativity and copying

    The story is part of a broader debate about the role of artificial intelligence in the music industry. In recent years, generative tools have become capable of creating voices, melodies and entire compositions, calling into question the relationship between human creativity, technology and intellectual property.

    So far the music industry has mostly proceeded through self-imposed limits. For example, Spotify requires that every use of unauthorised voice cloning be explicitly flagged and is prohibited, while Bandcamp (a direct-sales platform for record producers) categorically bans music generated “entirely or largely” by AI. Since 2026, moreover, Beatport has refused to accept tracks for upload if they are deemed to be fully AI.

    Charlotte de Witte’s decision to use an AI voice reignites a question that is now increasingly central in the music industry: whether, and what, space artificial intelligence should have in artistic creation? Above all, where does technological experimentation end and the replacement of human labour begin?

    With Azadi, the Belgian DJ has taken this debate into a particularly sensitive area, that of freedom of expression and women’s rights. Whatever the intentions and the solidarity message behind the project, one crucial question remains: when we use artificial intelligence to give a voice to those who cannot speak freely, are we really giving their voice back to them or are we simply speaking in their place?

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta iš jos artimos aplinkos ir fondo komunikacijos, nurodant, kad ji mirė savo namuose Niujorke.

    Tiksli mirties priežastis viešai neįvardyta. Pastaraisiais dešimtmečiais G. Steinem buvo kalbėjusi apie anksčiau patirtą krūties vėžį ir trišakio nervo neuralgiją – itin skausmingą neurologinę būklę.

    Kelias į įtaką per žurnalistiką

    G. Steinem gimė 1934 metų kovo 25 dieną Toledo mieste, Ohajo valstijoje. Plačiai žinoma ji tapo 1963 metais, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir parengė tiriamąjį pasakojimą apie moterų darbo sąlygas.

    Vėliau ji įsitvirtino kaip politinė autorė ir redaktorė, prisidėjusi prie Niujorko žurnalo „New York“ kūrimo. 1969 metais publikuotas tekstas apie moterų išlaisvinimo judėjimą ją pavertė viena atpažįstamiausių antrosios feminizmo bangos figūrų JAV.

    „Ms.“ ir organizacijos, pakeitusios viešą darbotvarkę

    1972 metais G. Steinem tapo viena iš žurnalo „Ms.“ bendraįkūrėjų, o leidinys greitai tapo svarbia platforma temoms, kurios ilgai buvo stumiamos į užribį. Į viešą diskusiją plačiau atėjo kalbos apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir reprodukcines teises.

    Ji taip pat prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio kaukazo kūrimo, kurio tikslas buvo didinti moterų atstovavimą politikoje. Vėlesniais metais ji dalyvavo steigiant „Ms. Foundation for Women“ ir Moterų žiniasklaidos centrą, stiprinusį moterų balsą viešojoje erdvėje.

    Knygos, apdovanojimai ir prieštaringi epizodai

    G. Steinem parašė ne vieną plačiai cituotą knygą, tarp jų „My Life on the Road“, taip pat esė rinkinius, kuriuose derino asmeninę patirtį ir politinę analizę. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai įteikė Prezidento laisvės medalį – vieną aukščiausių civilinių apdovanojimų šalyje.

    Jos viešojoje biografijoje netrūko ir kritikos: 1998 metais ji sulaukė prieštaringų vertinimų dėl nuomonės teksto, kuriame gynė tuometį prezidentą Billą Clintoną, kilus kaltinimams dėl netinkamo elgesio. Vis dėlto net ir kritikai pripažino, kad jos įtaka moderniam lygybės judėjimui JAV išliko sunkiai paneigiama.

    Pastaraisiais metais G. Steinem ir toliau pasisakė už moterų teises, LGBTQ bendruomenę ir lygybės politiką, o iki pat pabaigos tęsė rašymą. Ji buvo pabrėžusi bendruomeniškumo svarbą, o jos iniciatyvos, susijusios su diskusijų vakarais namuose, turėjo būti tęsiamos ir jai mirus.

    „Glorios beveik šimtas metų Žemėje buvo prasmingi, o dėl lygybės ji dirbo iki pat pabaigos“, – sakoma artimųjų ir fondo pareiškime.

  • Mirė feminizmo ikona Gloria Steinem: ryškiausios citatos, kurios iki šiol taikliai skamba

    Mirė feminizmo ikona Gloria Steinem: ryškiausios citatos, kurios iki šiol taikliai skamba

    JAV feminizmo judėjimo ikona, žurnalistė, rašytoja ir aktyvistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Ji laikoma viena svarbiausių modernaus moterų teisių judėjimo figūrų, kurios idėjos dešimtmečius formavo viešą diskusiją apie lygybę, politiką ir darbo rinką.

    Steinem vardas siejamas su kova už reprodukcines teises, saugesnę teisinę aplinką smurto artimoje aplinkoje aukoms, vienodą atlygį už vienodą darbą ir platesnį moterų atstovavimą sprendimų priėmime. Jos tekstai ir vieši pasisakymai pasižymėjo ne tik aiškia pozicija, bet ir kandžia ironija, kurią ji naudojo socialinėms normoms demaskuoti.

    Per karjerą Steinem tapo viena ryškiausių feminisčių, sugebėjusių sudėtingas temas paversti suprantamomis plačiai auditorijai. Jos žurnalistinė patirtis padėjo kalbėti apie lyčių nelygybę ne vien kaip apie vertybinį, bet ir kaip apie sisteminį klausimą, susijusį su teise, ekonomika ir politine galia.

    Citatos, tapusios argumentais

    Po žinios apie jos mirtį vėl iškilo jos citatos, kuriose susipina kritika, humoras ir raginimas veikti. Dalis jų peržengė feminizmo judėjimo ribas ir tapo bendresniais pasakymais apie laisvę, empatiją ir atsakomybę.

    „Bet kuri moteris, nusprendusi elgtis kaip visavertis žmogus, turėtų žinoti: status quo gynėjai pavers ją nešvariu juokeliu. Tai jų pirmasis ginklas. Jai reikės seserystės“, – sakė Gloria Steinem.

    Kitoje dažnai cituojamoje mintyje Steinem primindavo, kad pokyčiai prasideda nuo kasdienybės, o judėjimas nėra abstrakti idėja. „Ateitis visiškai priklauso nuo to, ką kiekvienas iš mūsų daro kasdien; judėjimas tėra judantys žmonės“, – sakė Gloria Steinem.

    Ji taip pat pabrėždavo, kad stereotipus dažnai lengviau ne išmokti, o atsisakyti jų, kai jie jau įsišakniję. „Pirmoji problema mums visiems, vyrams ir moterims, yra ne išmokti, o atprasti“, – sakė Gloria Steinem.

    Kodėl jos žodžiai skamba ir šiandien

    Pastaraisiais metais lyčių lygybės tema Vakarų visuomenėse vėl tapo aštri: nuo diskusijų dėl reprodukcinių teisių iki atotrūkio tarp moterų ir vyrų atlyginimų, taip pat smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Dėl to Steinem mintys neretai cituojamos kaip aiškūs, lengvai pritaikomi argumentai viešose debatose.

    Steinem buvo žinoma ir dėl gebėjimo parodyti, kaip popkultūra veikia politines nuostatas. Ji akcentavo, kad normalumo samprata formuojama ne vien įstatymų, bet ir kasdien vartojamų istorijų, vaidmenų bei stereotipų, kurie vėliau persikelia į darbo rinką ir sprendimų priėmimą.

    „Tiesa jus išlaisvins, bet pirmiausia ji jus supykdys“, – sakė Gloria Steinem.

    Nors Steinem gyvenimas baigėsi, jos suformuluotos mintys toliau cirkuliuoja kaip trumpi, bet talpūs sakiniai, kuriuose telpa kelių kartų patirtys ir politinė kova. Daugeliui ji išlieka pavyzdžiu, kaip principingai kalbėti apie lygybę, neatsisakant nei proto aštrumo, nei humoro.

  • Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos žvaigždžių Aryana Sayeed pradeda Europoje tik moterims skirtų koncertų turą. Dainininkė sako, kad tai sąmoningas sprendimas, kuriuo ji siekia sutelkti afganes diaspora ir priminti apie moterų teisių suvaržymus po Talibano sugrįžimo į valdžią.

    Iki 2021 metais įvykusio valdžios pasikeitimo Sayeed buvo matoma Afganistano pramogų pasaulio figūra, o taip pat garsėjo kaip moterų teisių balsas. Po Talibano perėmimo ji pasitraukė iš šalies ir nuo tada gyvena užsienyje, tęsdama tiek kūrybinę, tiek viešąją veiklą.

    Turą skiria moterų vienybei

    Dainininkė pasakoja, kad idėją moterims skirtam turui brandino kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami apribojimai moterų ir mergaičių kasdienybei. Jos teigimu, kai kurioms šeimoms tai reiškia ne tik uždarytas švietimo ir darbo duris, bet ir vis mažėjančias galimybes viešai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

    Pasak Sayeed, koncertai suplanuoti kaip saugi erdvė moterims, kuriose jos galėtų būti kartu, kalbėtis ir nepamiršti, kad už Afganistano ribų jų balsas vis dar girdimas. Turas startuoja Roterdame, vėliau numatyti pasirodymai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę ir vienybę, o kartu primintume apie neteisybę Afganistane“, – sakė Aryana Sayeed.

    Aktyvizmas iš užsienio ir ryšys su Afganistanu

    Atlikėja pabrėžia, kad būdama tremtyje jaučiasi galinti kalbėti laisviau, tačiau kartu pripažįsta atsiradusią distanciją nuo gimtosios šalies. Ji sako negalinti sugrįžti į Afganistaną ir ten viešai pasirodyti, todėl dalį pastangų perkelia į tarptautinę erdvę.

    Sayeed veikia per jos įkurtą organizaciją DEFAW, kurios veiklą sieja su paramos tinklu Afganistano moterims ir mergaitėms. Ji teigia reguliariai kalbanti su Afganistane gyvenančiomis moterimis nuotoliniu būdu ir girdinti istorijas apie prarastas mokymosi bei darbo galimybes, augantį beviltiškumo jausmą ir spaudimą anksti kurti šeimą.

    „Svarbiausia, ką kartoju, yra neprarasti vilties, net jei dabar atrodo labai tamsu“, – sakė dainininkė.

    Žinutė vyrams ir atsargus požiūris į DI

    Kalbėdama apie pokyčių galimybes, Sayeed akcentuoja, kad svarbus vaidmuo tenka ir vyrams. Jos teigimu, be vyrų paramos moterims bus sunku pasiekti lūžį, todėl ji ragina afganus tiek Afganistane, tiek emigracijoje viešai palaikyti savo artimųjų teises.

    Interviu ji palietė ir DI temą muzikoje. Sayeed skeptiškai vertina technologijas, kurios leidžia imituoti atlikėjų balsus ir vaizdus, ir sako bijanti, kad taip nyksta žmogiškas kūrybos pradas bei didėja piktnaudžiavimo rizika.

    Dainininkė tikina, kad jos kūryboje popmuzika persipina su tradiciniais motyvais, o reikšminga dainų dalis tiesiogiai skirta Afganistano moterų teisėms. Būtent šią kryptį ji vadina prasmingiausia, nes muzika, pasak jos, gali tapti ne tik pramoga, bet ir nuoseklia vieša pozicija.

  • Natalia Oreiro įsiamžino rudeniškai: gerbėjus sužavėjo nuotraukos ir netikėta žinutė

    Natalia Oreiro įsiamžino rudeniškai: gerbėjus sužavėjo nuotraukos ir netikėta žinutė

    Natalia Oreiro, daugeliui pažįstama iš serialo „Zbuntowany anioł“, socialiniuose tinkluose pasidalijo naujomis, rudeniška nuotaika alsuojančiomis nuotraukomis. Gerbėjai suskubo komentuoti ne tik jos įvaizdžius, bet ir įrašo turinį, kuriame aktorė priminė svarbų kultūrinį kontekstą.

    Urugvajuje gimusi aktorė ir dainininkė tarptautinį populiarumą įgijo dar dešimtajame dešimtmetyje, o pastaraisiais metais išlieka aktyvi kine ir televizijoje. Ji nuolat imasi skirtingų vaidmenų, todėl jos karjera seniai neapsiriboja vien telenovelėmis.

    Oreiro pastaraisiais metais filmavosi keliuose projektuose, o jos darbų sąrašą papildo tiek dramos, tiek komedijos žanrai. Kartu ji palaiko ryšį su auditorija socialiniuose tinkluose, kur vis dažniau matyti ir sąmoningai kuruojamas, mados bei kultūros detalėmis paremtas turinys.

    Rudeniški kadrai ir įvaizdžiai

    Naujausiose nuotraukose aktorė pozavo su knygomis, pasirinkusi švelnių spalvų megztinį ir šiam sezonui būdingą derinį su ryškesnio rašto sijonu. Kituose kadruose ji pademonstravo kontrastingą stilių, vilkėdama baltus marškinius su išraiškingomis rankovėmis ir tamsias, aukštu liemeniu kelnes.

    Tokie įrašai atspindi pastarųjų sezonų tendenciją, kai garsenybių turinys socialiniuose tinkluose vis dažniau kuriamas kaip vientisas pasakojimas. Mados nuotraukos čia tampa ne tik stiliaus demonstravimu, bet ir priemone išryškinti asmenines vertybes, kultūrinius interesus ar intelektines nuorodas.

    Žinutė apie moterų teises ir kultūrą

    Prie nuotraukų Oreiro priminė apie Victoria Ocampo, kuri 1931 metais įkūrė kultūros žurnalą „Sur“. Aktorė akcentavo, kad šis leidinys prisidėjo prie intelektinės laisvės idėjų sklaidos, moterų pilietinių teisių stiprinimo ir tarpkultūrinio dialogo.

    „Victoria Ocampo 1931 metais įkūrė žurnalą „Sur“, taip laužydama to meto schemas ir skatindama intelektinę laisvę, moterų pilietines teises bei tarpkultūrinį dialogą“, – rašė Natalia Oreiro.

    Gerbėjai pastebėjo, kad toks turinio ir stiliaus derinys tampa vis dažnesnis: auditorijai svarbu ne tik estetika, bet ir prasminga žinutė. Dėl to Oreiro įrašas sulaukė daugybės reakcijų, o diskusija komentaruose krypo tiek į jos įvaizdžius, tiek į paminėtos asmenybės indėlį.

  • Tajanio frazė apie ilgas sukneles uždegė audrą Italijoje: įsitraukė senatorės, profsąjungos ir memai

    Tajanio frazė apie ilgas sukneles uždegė audrą Italijoje: įsitraukė senatorės, profsąjungos ir memai

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani atsidūrė kritikos centre po viešos kalbos, kurioje, kalbėdamas apie gyvenimo partnerės pasirinkimą, siejo moters patikimumą su aprangos detalėmis, įskaitant suknelės ilgį. Nors politikas vėliau atsiprašė, ginčas persimetė į parlamentą ir socialinius tinklus, o jo žodžiai tapo memų tema ir už Italijos ribų.

    Pasak pranešimų Italijos žiniasklaidoje, Tajani renginyje sakė patartų rinktis rimtas moteris, dėvinčias ilgesnes sukneles, jas apibūdindamas kaip patikimesnes ir labiau atitinkančias tradicinį šeimos vaidmenį. Tokia formuluotė sulaukė priekaištų dėl stereotipų ir moterų vertinimo pagal išvaizdą, o kritikai pabrėžė, kad viešiems pareigūnams keliami aukštesni pagarbos standartai.

    „Tai laisvės aktas pasakyti, kad esame laisvos rengtis taip, kaip norime“, – sakė Italijos parlamento narė Raffaella Paita.

    Tajani, viešėdamas Niujorke Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, teigė apgailestaujantis, jei jo žodžiai įžeidė, ir aiškino, kad dalis pasisakymo esą buvo suprasta ne taip, kaip ketinta. Vis dėlto opozicija pareiškė, kad atsiprašymo nepakanka, o pati žinutė atspindi giliai įsišaknijusius požiūrio šablonus.

    Protestas Senate ir platesnė reakcija

    Įtampa persikėlė į Romą, kur kelių opozicinių partijų senatorės susirinko į posėdžius dėvėdamos sijonus kaip simbolinį atsaką ministro pasisakymui. Akcijos dalyvės pabrėžė, kad moterų laisvė apima ir teisę nesulaukti vertinimų dėl drabužių, o sprendimai dėl aprangos negali tapti moralės matu.

    Kritiką išsakė ir Italijos profsąjungos bei Katalikų Bažnyčios atstovai. Profsąjungų pareiškimuose akcentuota, kad toks moterų skirstymas į „patikimas“ ir „nepatikimas“ pagal išvaizdą palaiko pasenusią socialinę hierarchiją, o institucijos turėtų mažinti stereotipus ir nelygybę, o ne ją gilinti.

    Socialinių tinklų banga ir valdžios gynyba

    Greta politinių pareiškimų didelį vaidmenį suvaidino socialiniai tinklai: ministro citatos buvo masiškai cituojamos, perdirbamos ir paverstos memais. Kai kurie opozicijos atstovai viešai skelbė nuotraukas, o dalis jų dalinosi ir DI sugeneruotais vaizdais, siekdami pabrėžti mintį, kad žmogaus vertė nėra matuojama drabužio ilgiu.

    Ministrą gynė dalis valdančiosios daugumos, o ministrė pirmininkė Giorgia Meloni viešai ragino ginčo neperpūsti, tai vadindama nepatogia, bet ne esmine fraze. Kiti vyriausybės nariai argumentavo, kad Tajani neva nenurodinėjo moterims, kaip rengtis, o kalbėjo apie asmeninę nuomonę ir šeimos vertybes, tačiau kritikai atsakė, kad pareigūnų „asmeninės“ nuostatos viešoje erdvėje veikia kaip signalas visuomenei.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kaip greitai šiuolaikinėje politikoje vienas pasisakymas gali virsti platesne diskusija apie lyčių lygybę, viešąją etiką ir politinės komunikacijos atsakomybę. Italijoje, kur kultūrinės ir vertybinės diskusijos dėl moterų teisių ir vaidmens visuomenėje nuolat grįžta į darbotvarkę, ginčas dėl ministro žodžių tapo dar vienu lakmuso popierėliu politiniam klimatui įvertinti.

  • Teherane – dvi realybės vienu metu: moterys bėgo be skaros, netoliese – režimo ginklų paradas

    Teherane – dvi realybės vienu metu: moterys bėgo be skaros, netoliese – režimo ginklų paradas

    Teherane penktadienį vienu metu vyko du skirtingus Irano visuomenės polius atspindintys renginiai. Vienoje sostinės dalyje moterys dalyvavo bėgime ir dalis jų startavo be privalomos galvos skaros, o kitur vyko valstybinis lojalumo ir karinės mobilizacijos demonstravimas.

    Sporto renginyje, kuris vyko Velayat parke, moterų startas buvo ankstų rytą, o vėliau startavo vyrai. Viešai paskelbtose nuotraukose matyti bėgikės su įprasta sportine apranga, tačiau dalis jų buvo be skaros, nors Irane viešose vietose galioja privalomo hidžabo taisyklė.

    Tuo pat metu miesto centre buvo surengtas valstybei palankus renginys, kuriame, remiantis valstybinės žiniasklaidos skelbiamais skaičiais, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Eitynėse demonstravo organizuotas pajėgas ir ginkluotę, o vaizdai su ginklus laikančiomis moterimis tapo ryškiu propagandinės žinutės akcentu.

    Teisinės normos ir kasdienybė

    Pagal Irano teisę moterys viešumoje privalo dėvėti hidžabą, o šios tvarkos pažeidimai gali užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto pastaraisiais metais, ypač po protestų bangos, prasidėjusios po Mahsos Amini mirties 2022 metais, vis daugiau moterų viešai atsisako laikytis griežto aprangos reikalavimo.

    Teherano prokuratūra jau yra skelbusi apie bylas organizatoriams po atvejų, kai sporto ar viešuose renginiuose fiksuotos moterys be skaros. Tokie procesai dažnai grindžiami formuluote apie „teisinių ir religinių normų nesilaikymą“, o pati atsakomybė gali būti taikoma tiek dalyviams, tiek renginių rengėjams.

    Sporto renginiai – nauja įtampos zona

    Pastaruoju metu Irane sporto varžybos vis dažniau tampa politinės ir kultūrinės įtampos lauku. Kai kuriuose miestuose renginiai buvo atšaukiami dėl dvasininkų ar konservatyvių grupių spaudimo, argumentuojant bendru vyrų ir moterų dalyvavimu ar „religinių vertybių“ apsauga.

    Teherano bėgimas, vykęs nepaisant ankstesnių atšaukimų kituose regionuose, parodė, kad didmiesčiuose praktika neretai ima skirtis nuo griežtų deklaracijų. Sostinėje matomas ir kitas reiškinys: net prorežiminėse akcijose kartais pastebimos moterys, kurios skarą dėvi formaliai arba jos visai atsisako, taip išryškindamos prieštaravimą tarp kontrolės ir realaus visuomenės elgesio.

    Ką atskleidžia kontrastas Teherane

    Vienu metu vykę vaizdai – sportuojančios, hidžabo taisyklę ignoruojančios moterys ir netoliese demonstruojama karinė mobilizacija – tapo simboline sostinės skilimo iliustracija. Ši priešprieša rodo, kad režimo siekis griežtinti kontrolę susiduria su augančia kasdienio nepaklusnumo praktika.

    Žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį į sugriežtintą represijų politiką, įskaitant sulaikymus ir teismus po protestų ar viešų „moralės“ normų pažeidimų. Todėl sporto renginių epizodai Irane vis dažniau vertinami ne tik kaip kultūriniai, bet ir kaip politiniai signalai apie visuomenės nuotaikas.

  • 4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    Praėjus ketveriems metams po Irano kurdės Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijų mechanizmas Irane išliko beveik nepakitęs. Pasak jų, 2022 metais protestus malšinę pareigūnai ir institucijos toliau formuoja saugumo politiką, o spaudimas visuomenei įgauna naujas formas.

    Mahsa Amini, kuriai buvo 22 metai, 2022 metų rugsėjo 13 dieną buvo sulaikyta Teherane dėl privalomų hidžabo taisyklių pažeidimo. Po trijų dienų ji mirė, o jos mirtis tapo kibirkštimi visoje šalyje išplitusiam judėjimui, kurį lydėjo šūkis Moteris, gyvenimas, laisvė.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija yra nurodžiusi, kad Mahsa Amini sulaikymo metu patyrė fizinį smurtą, o Irano valdžia yra atsakinga už jos mirtį. Iranas šias išvadas atmetė ir neigė, kad moteris buvo sumušta, tačiau protestai jau buvo įgavę pagreitį ir peraugo į platesnį nepasitenkinimą politine sistema, ekonomine padėtimi ir mažumų teisėmis.

    Minint sukaktį, kurdiškuose regionuose fiksuota visuotinė streiko forma: dalis prekybininkų ir verslų skelbė laikinai užveriantys duris. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad simboliniai protestai ir pilietinis pasipriešinimas išlieka, nors dalis aktyvistų atsidūrė kalėjimuose, buvo priversti emigruoti arba susidūrė su baudžiamuoju persekiojimu.

    Represijos persikelia į skaitmeninę erdvę

    Pastaraisiais metais, vertinant tarptautinių stebėtojų ataskaitas, Irano valdžia vis dažniau remiasi technologijomis, o ne vien fizinėmis moralės policijos patrulių priemonėmis. Viešosiose erdvėse daugėja kamerų, o visuomenės elgesio kontrolei, įskaitant aprangos taisyklių laikymąsi, pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir veidų atpažinimo technologijos.

    Jungtinių Tautų ataskaitose taip pat minimi atvejai, kai stebėjimo priemonės taikomos švietimo įstaigose, o sankcijos persikelia į kasdienį gyvenimą: pranešama apie kavinių, restoranų ir parduotuvių uždarymus dėl tariamų aprangos reikalavimų pažeidimų. Nors teisės aktų taikymas periodiškai pristabdomas ar koreguojamas, praktikoje, anot stebėtojų, spaudimas išlieka.

    Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad technologinis posūkis keičia represijų pobūdį: mažėja tiesioginių susidūrimų gatvėse, tačiau didėja stebėsena ir baimė būti identifikuotam. Tokia taktika leidžia valdžiai veikti mažiau matomai, o atsakomybės grandinę visuomenei ir tarptautinei bendruomenei atsekti tampa sudėtingiau.

    Ką rodo 2022 metų protestų palikimas?

    2022 metų protestai tapo vienais didžiausių Irano istorijoje per pastaruosius dešimtmečius, o Jungtinių Tautų misija yra nurodžiusi šimtus žuvusių ir tūkstančius sulaikytų. Amnesty International taip pat skelbė apie masinius sulaikymus, prievartinius dingimus, nesąžiningus teismus ir mirties bausmes, kurios, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo naudojamos kaip bauginimo priemonė.

    Europos Parlamento vadovybė viešai kartoja, kad toliau rems Irano visuomenę, ypač jaunus žmones ir moteris, susiduriančius su kalinimu ar mirties bausmės grėsme. Tarptautiniai pareiškimai kol kas neprivertė Teherano keisti politinio kurso, tačiau išlieka svarbūs kaip spaudimo ir dėmesio priemonė.

    Stebėtojai pažymi, kad nepaisant represijų, viešojoje erdvėje dažniau matomos moterys be galvos apdangalo, o moterų teisės tapo centrine politinių debatų tema ir šalies viduje, ir už jos ribų. Tai rodo, kad po 2022 metų visuomenės elgesio normos ir lūkesčiai keičiasi, net jei teisinė sistema ir valdžios struktūra iš esmės išlieka ta pati.

    Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais yra pabrėžusi, kad ketverių metų valstybės smurtas nepalaužė pasipriešinimo, o moterys ir merginos toliau reikalauja teisės pačioms spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi.

    „Po ketverių metų pasipriešinimas, kurį sukėlė Jinos mirtis, nėra užgesintas“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.

    „Moterys ir merginos, kurios išėjo į gatves jos vardu, vis dar reikalauja teisės pačios spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi. Šių teisių nebus galima neigti amžinai“, – sakė Mai Sato.

  • Amaral pasirodymas Ispanijoje vėl užkūrė ginčą: nuogumas scenoje ar protestas prieš cenzūrą?

    Amaral pasirodymas Ispanijoje vėl užkūrė ginčą: nuogumas scenoje ar protestas prieš cenzūrą?

    Ispanijos grupės Amaral vokalistės Evos Amaral gestas festivalyje Sonorama Ribera vėl įkaitino seną debatą: kur baigiasi meninė laisvė ir prasideda cenzūra. Scenoje nusivilkta suknelės dalis tapo ne tik šou detale, bet ir sąmoningu pareiškimu apie moterų teisę pačioms spręsti dėl savo kūno.

    Koncertas vyko Aranda de Duero mieste Burgoso provincijoje ir sutapo su 25 metų grupės karjeros minėjimu. Įrašai iš pasirodymo greitai paplito socialiniuose tinkluose, o reakcijos išsiskyrė nuo palaikymo iki atvirai seksistinių komentarų, primenančių, kad moters kūnas viešojoje erdvėje vis dar laikomas kontroliuotinu.

    Kas buvo pasakyta scenoje?

    Prieš gestą Eva Amaral kreipėsi į publiką pabrėždama, kad niekas negali atimti žmogaus orumo, jo trapumo ir stiprybės. Šis pasirodymo momentas daugeliui nuskambėjo kaip feministinis pareiškimas, o ne provokacija dėl provokacijos.

    „Niekas negali atimti mūsų nuogumo orumo, mūsų trapumo ir mūsų stiprybės“, – sakė Eva Amaral.

    Pati dainininkė gestą siejo su platesne žinute apie teisę kalbėti ir veikti be baimės, o scenoje pacitavo dainos Revolución mintį apie gyvenimą, kuriame nereikia bijoti pasakyti, ką galvoji. Tokia formuluotė perkėlė dėmesį nuo kūno demonstravimo prie laisvės ir galios temos.

    Solidarumas su kitomis atlikėjomis

    Gestą sustiprino ir aiškiai įvardyta solidarumo kryptis: Amaral jį skyrė kitoms Ispanijos atlikėjoms, kurios pastaraisiais metais susidūrė su spaudimu, puolimu ar ribojimais dėl savo kūrybos ir sceninių sprendimų. Tarp minimų vardų nuskambėjo Rocío Saiz, Rigoberta Bandini, Zahara, taip pat Miren ir Bebe.

    Rocío Saiz, viešai kalbanti apie LGBTIQ bendruomenės matomumą ir moterų teises, teigia jau dešimtmetį patirianti grasinimus bei įžeidimus socialiniuose tinkluose. Pasak jos, vienas ryškiausių atvejų buvo sustabdytas pasirodymas per Pride renginius Mursijoje, kai, atlikėjai nusivilkus marškinėlius, įsikišo policija ir pareikalavo apsirengti.

    „Jie nori mus kontroliuoti ir neleisti mums būti“, – sakė Rocío Saiz.

    Atlikėja pabrėžia, kad matomiausia cenzūra nebūtinai būna scenoje: jos teigimu, dalis menininkių vėliau patiria tylų atstūmimą, kai dėl aktyvios pozicijos tampa nepageidaujamos festivalių programose ar viešose erdvėse. Tokia praktika, anot jos, veikia kaip nerašytas sąrašas, kurio niekas nepatvirtina oficialiai, bet jis juntamas sprendimuose.

    Kodėl šis ginčas nesibaigia?

    Diskusija Ispanijoje atsinaujina kone kiekvieną kartą, kai atlikėjos scenoje sąmoningai naudoja kūną kaip žinutės dalį. Rigoberta Bandini pasirodymuose yra kalbėjusi apie tai, kodėl moters krūtys visuomenėje vis dar sukelia baimę, nors jos susijusios su motinyste ir žindymu, o ne su gėda.

    Zahara atvejis parodė kitą konflikto pusę, kai kūrybiniai sprendimai interpretuojami kaip įžeidimas ir tampa politinių kovų taikiniu. Tokiose situacijose susiduria saviraiškos laisvė, visuomenės moraliniai standartai ir institucijų sprendimai, kuriuos neretai veikia spaudimas iš interesų grupių.

    Amaral pasirodymo vaizdo įrašas sulaukė palaikymo ir iš dalies politinio pripažinimo, tačiau kartu išryškino ir sparčiai plintančią neapykantos kalbą internete. Ši tendencija, stebima daugelyje Europos šalių, ypač ryški lyčių lygybės temose, kur socialiniai tinklai tampa tiek mobilizacijos, tiek puolimo įrankiu.

    „Jei kas nors mano, kad čia tik apie nusivilktus marškinėlius, jie nieko nesuprato: kalbame apie teisę pačioms būti savo kūno šeimininkėmis“, – sakė Rocío Saiz.

    Galiausiai ginčas dažniausiai grįžta prie to paties klausimo: ar moters kūnas viešojoje erdvėje laikomas lygiaverčiu vyro kūnui, ar vis dar vertinamas kaip objektas, kurį galima drausti, smerkti ir reguliuoti. Amaral atvejis Ispanijoje tapo dar vienu priminimu, kad kultūros scena neretai pirmoji iškelia temas, kurių visuomenė dar nėra iki galo išsprendusi.

  • Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos scenos atlikėjų Aryana Sayeed pradeda Europinį koncertų turą, į kurį įleidžiamos tik moterys. Taip dainininkė siekia suburti diasporos bendruomenes ir atkreipti dėmesį į Talibanui valdant Afganistaną dar labiau suvaržytas moterų teises.

    Turas startuoja Roterdame, kur Aryana Sayeed pasirodo Laurenskerk erdvėje, o vėliau numatyti koncertai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto. Šį formatą ji vadina sąmoningu pasirinkimu, skirtu sukurti saugią erdvę moterims, kurioms koncertas tampa ne tik pramoga, bet ir solidarumo gestu.

    Kas slypi už idėjos

    Aryana Sayeed teigia apie tokio tipo turą galvojusi kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami draudimai moterims. Pasak jos, kai kuriose kasdienio gyvenimo srityse moterys neteko galimybių mokytis, dirbti ar laisvai dalyvauti viešajame gyvenime, o tai didina socialinę atskirtį ir skurdą.

    Atlikėja viešai pabrėžia, kad jos muzika seniai peržengė pramogos ribas ir tapo aktyvizmo įrankiu. Ji dirba ir per savo įkurtą organizaciją DEFAW, kurią pristato kaip platformą, padedančią telkti paramą ir garsiau kalbėti už Afganistane gyvenančias moteris bei mergaites.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę, susitelktume ir primintume apie milijonus Afganistane nutildytų balsų“, – sakė Aryana Sayeed.

    Gyvenimas tremtyje ir ryšys su Afganistanu

    Talibanui grįžus į valdžią 2021 metais, Aryana Sayeed pasitraukė iš Afganistano ir daugiau nebegali ten koncertuoti. Nors užsienyje ji ir anksčiau rengdavo pasirodymus, dabar, pasak jos, didžiausias pokytis yra negalėjimas fiziškai būti šalyje ir tiesiogiai pasiekti auditorijos per televiziją ar renginius.

    Vis dėlto atlikėja akcentuoja, kad ryšys su Afganistane gyvenančiomis moterimis visiškai nenutrūko. Ji sako, kad skaitmeninės platformos leidžia daliai žmonių sekti jos kūrybą ir gauti žinutes, tačiau toks ryšys nekompensuoja realių laisvių praradimo ir didėjančio spaudimo kasdienybėje.

    „Svarbiausia, ką nuolat kartoju mergaitėms, yra nepasiduoti ir neprarasti vilties, net jei šiandien atrodo, kad ateitis uždaryta“, – sakė Aryana Sayeed.

    Apie DI muzikos industrijoje

    Interviu metu dainininkė palietė ir vis dažniau muzikos industrijoje aptariamą dirbtinio intelekto temą. Ji teigė DI vertinanti atsargiai, nes technologijos gali būti panaudotos kuriant tikro atlikėjo balsą ar vaizdą jam nedalyvaujant, o tai kelia pasitikėjimo ir autorystės klausimų.

    Aryana Sayeed pabrėžia, kad jai svarbiausia yra „žmogiškas prisilietimas“ ir autentiškas ryšys su klausytoju. Jos teigimu, būtent šis ryšys ir yra pagrindinė priežastis, kodėl moterims skirti koncertai turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę – jie kuria bendruomenę, kurią sunku nutildyti.