CP v2

Tag: Moterų teisės

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Al Mujadilah: daugiau nei mečetė

    Katare vis dažniau kalbama apie erdves, kurios vienu metu atliepia tikėjimo, švietimo ir bendruomenės poreikius. Viena ryškiausių tokių iniciatyvų – Al Mujadilah centras ir mečetė moterims, tapę vieta ne tik maldai, bet ir dialogui bei lyderystei.

    Šią kryptį išryškina ir „Qatar in Motion“ pasakojimas, nukreipiantis dėmesį į tai, kaip tikslingai kuriama infrastruktūra gali keisti kasdienį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tokios erdvės pristatomos kaip tiltas tarp dvasinės praktikos ir aktyvaus vaidmens bendruomenėje.

    Švietimas, dialogas ir įgalinimas

    Al Mujadilah veikia kaip platforma, kurioje greta religinių praktikų atsiranda vietos mokymuisi ir diskusijoms. Panašūs centrai regione dažnai siekia ne tik užtikrinti saugią aplinką, bet ir sudaryti sąlygas augti kompetencijoms, kurios praverčia tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje.

    Tokio tipo erdvės paprastai orientuotos į ilgalaikį poveikį: stipresnius ryšius bendruomenėje, didesnį savanorystės mastą ir aiškesnį moterų balsą sprendžiant socialinius klausimus. Praktikoje tai reiškia daugiau renginių, paskaitų, konsultacijų ir susitikimų, kurie padeda telkti bendruomenę.

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras pastaraisiais metais kryptingai investuoja į socialinę infrastruktūrą ir švietimą, o moterų vaidmuo šiose diskusijose tampa vis labiau matomas. Nors pokyčiai nevyksta vienodai visose srityse, akcentuojama, kad įgalinimas prasideda nuo galimybės dalyvauti ir būti išgirstai.

    „Qatar in Motion“ epizode vedėja Laila kalbina moteris, kurios savo veikla rodo, kaip tikėjimas gali virsti kasdieniais sprendimais, bendruomeninėmis iniciatyvomis ir lyderyste. Pasakojimo ašis – mintis, kad reprezentacija tampa realia jėga tada, kai jai suteikiama erdvė veikti.

    „Al Mujadilah mums yra vieta, kur tikėjimas, mokymasis ir lyderystė susitinka vienoje bendruomenėje“, – sakė viena iš pašnekovių.

    Šis pavyzdys iš Kataro atskleidžia platesnę tendenciją: religinės ir bendruomeninės erdvės vis dažniau kuriamos taip, kad atlieptų ne tik tradicines funkcijas, bet ir šiuolaikinį poreikį kalbėtis, mokytis bei prisidėti prie visuomenės pokyčių.

  • Nellie Bly eksperimentas psichiatrijos ligoninėje: kaip 10 dienų reportažas pakeitė sistemą

    Nellie Bly, tikrasis vardas Elizabeth Jane Cochran, laikoma viena ryškiausių tiriamosios žurnalistikos pradininkių JAV. XIX amžiaus pabaigoje ji išgarsėjo drąsiais reportažais, kuriuose pati įsiliedavo į tiriamą aplinką, kad atskleistų tai, ko institucijos nenorėjo rodyti viešai.

    Ji gimė 1864 metų gegužės 5 dieną Pensilvanijoje, o po tėvo mirties šeimos padėtis pablogėjo. Ieškodama darbo ir galimybės prisidėti prie šeimos išlaikymo, ji galiausiai atsidūrė Pitsburge, kur prasidėjo jos kelias į spaudą.

    Nuo laiško redakcijai iki slapyvardžio

    Karjerą lėmė konfliktas su tuometinėmis nuostatomis apie moterų vaidmenį. Perskaičiusi laikraštyje „Pittsburgh Dispatch“ publikuotą tekstą, menkinusį moterų darbą, ji parašė redaktoriui griežtą laišką.

    Redakcija buvo sužavėta argumentais ir pasiūlė jai reporterės darbą. Tuomet ji pasirinko slapyvardį Nellie Bly ir ėmėsi temų, kurios tuo metu buvo nepatogios: moterų darbas, išnaudojimas, skurdas, nelygybė.

    Vienas ankstyvųjų jos bandymų dirbti „po priedanga“ buvo darbas fabrike, siekiant savo akimis pamatyti sąlygas, apie kurias viešai beveik nekalbėta. Tačiau pramonininkų nepasitenkinimas ir spaudimas redakcijai lėmė, kad jai teko rašyti „saugesnėmis“ temomis, susijusiomis su kultūra ar buitimi.

    Kelias į Niujorką ir didžiausias tyrimas

    Ambicijų tai nesumažino. 1886 metais ji persikėlė į Niujorką, tačiau darbo paieškos užtruko, nes redakcijos skeptiškai vertino jaunos moters galimybes imtis rimtų tyrimų.

    Galiausiai ji pateko į Josepho Pulitzerio leidžiamo „New York World“ akiratį. Ten jai buvo pasiūlyta užduotis, kuri vėliau tapo tiriamosios žurnalistikos klasika: patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta moterų psichiatrijos ligoninėje Blackwell’s saloje.

    Norėdama patekti į įstaigą, ji įtikinamai suvaidino psichikos sutrikimą ir buvo pripažinta „tinkama“ hospitalizuoti. Šis momentas tapo esminiu jos tyrimo tašku: Bly pamatė, kaip lengvai žmogus gali būti izoliuotas, o ištrūkti be pagalbos gali būti beveik neįmanoma.

    Dešimt dienų, kurios sukėlė pokyčius

    Ligoninėje ji patyrė ir aprašė brutalias, žeminančias ir nehigieniškas sąlygas, taip pat personalo abejingumą. Savo tekstuose ji pabrėžė, kad ypač pažeidžiamos buvo moterys imigrantės, kurios menkai mokėjo anglų kalbą ir todėl dar rečiau galėjo apsiginti.

    Nors jos „misija“ buvo suplanuota, išėjimas užtruko ilgiau, nei tikėtasi: net ir pripažinus, kad tai buvo provokacija, ji negalėjo tiesiog išeiti. Išlaisvinti ją padėjo laikraščio teisininkų įsikišimas, o Bly ligoninėje išbuvo dešimt dienų.

    1887 metų spalio 9 dieną pasirodęs reportažas vėliau buvo išleistas ir knygos forma, dažniausiai minimas pavadinimu Dešimt dienų beprotnamyje. Publikacija sukėlė didelį visuomenės dėmesį, o politinis ir institucinės reputacijos spaudimas prisidėjo prie papildomo finansavimo ir žadėtų sąlygų gerinimo.

    Šis atvejis dažnai minimas kaip ankstyvas pavyzdys, kaip žurnalistika gali veikti ne vien informuojant, bet ir priverčiant sistemą atsiskaityti. Bly metodas, kai reporteris pats patiria tiriamą realybę, šiandien siejamas su tiriamosios žurnalistikos ir vadinamosios „slaptos“ dokumentikos tradicija, nors šiuolaikinėje praktikoje jis vertinamas ir per etikos prizmę.

    Vėliau Bly tęsė socialines temas, tyrė korupciją, apgavystes darbo rinkoje, rašė interviu ir reportažus iš miesto gyvenimo. Ji taip pat išgarsėjo kelione aplink pasaulį, kai 1889 metų lapkričio 14 dieną išvyko ir 1890 metų sausio 25 dieną grįžo po 72 dienų, taip pagerindama tuo metu plačiai aptarinėtą kelionės rekordą.

    XX amžiaus pradžioje ji buvo sugrįžusi ir į karo reportažus, rašė apie sufražisčių judėjimą, o vėliau dirbo ir pramonėje, perėmusi vyro verslą. Nellie Bly mirė 1922 metų sausio 27 dieną, tačiau jos vardas iki šiol minimas kaip drąsos, profesinės rizikos ir viešojo intereso žurnalistikos simbolis.