4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

Written by

in

Praėjus ketveriems metams po Irano kurdės Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijų mechanizmas Irane išliko beveik nepakitęs. Pasak jų, 2022 metais protestus malšinę pareigūnai ir institucijos toliau formuoja saugumo politiką, o spaudimas visuomenei įgauna naujas formas.

Mahsa Amini, kuriai buvo 22 metai, 2022 metų rugsėjo 13 dieną buvo sulaikyta Teherane dėl privalomų hidžabo taisyklių pažeidimo. Po trijų dienų ji mirė, o jos mirtis tapo kibirkštimi visoje šalyje išplitusiam judėjimui, kurį lydėjo šūkis Moteris, gyvenimas, laisvė.

Jungtinių Tautų nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija yra nurodžiusi, kad Mahsa Amini sulaikymo metu patyrė fizinį smurtą, o Irano valdžia yra atsakinga už jos mirtį. Iranas šias išvadas atmetė ir neigė, kad moteris buvo sumušta, tačiau protestai jau buvo įgavę pagreitį ir peraugo į platesnį nepasitenkinimą politine sistema, ekonomine padėtimi ir mažumų teisėmis.

Minint sukaktį, kurdiškuose regionuose fiksuota visuotinė streiko forma: dalis prekybininkų ir verslų skelbė laikinai užveriantys duris. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad simboliniai protestai ir pilietinis pasipriešinimas išlieka, nors dalis aktyvistų atsidūrė kalėjimuose, buvo priversti emigruoti arba susidūrė su baudžiamuoju persekiojimu.

Represijos persikelia į skaitmeninę erdvę

Pastaraisiais metais, vertinant tarptautinių stebėtojų ataskaitas, Irano valdžia vis dažniau remiasi technologijomis, o ne vien fizinėmis moralės policijos patrulių priemonėmis. Viešosiose erdvėse daugėja kamerų, o visuomenės elgesio kontrolei, įskaitant aprangos taisyklių laikymąsi, pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir veidų atpažinimo technologijos.

Jungtinių Tautų ataskaitose taip pat minimi atvejai, kai stebėjimo priemonės taikomos švietimo įstaigose, o sankcijos persikelia į kasdienį gyvenimą: pranešama apie kavinių, restoranų ir parduotuvių uždarymus dėl tariamų aprangos reikalavimų pažeidimų. Nors teisės aktų taikymas periodiškai pristabdomas ar koreguojamas, praktikoje, anot stebėtojų, spaudimas išlieka.

Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad technologinis posūkis keičia represijų pobūdį: mažėja tiesioginių susidūrimų gatvėse, tačiau didėja stebėsena ir baimė būti identifikuotam. Tokia taktika leidžia valdžiai veikti mažiau matomai, o atsakomybės grandinę visuomenei ir tarptautinei bendruomenei atsekti tampa sudėtingiau.

Ką rodo 2022 metų protestų palikimas?

2022 metų protestai tapo vienais didžiausių Irano istorijoje per pastaruosius dešimtmečius, o Jungtinių Tautų misija yra nurodžiusi šimtus žuvusių ir tūkstančius sulaikytų. Amnesty International taip pat skelbė apie masinius sulaikymus, prievartinius dingimus, nesąžiningus teismus ir mirties bausmes, kurios, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo naudojamos kaip bauginimo priemonė.

Europos Parlamento vadovybė viešai kartoja, kad toliau rems Irano visuomenę, ypač jaunus žmones ir moteris, susiduriančius su kalinimu ar mirties bausmės grėsme. Tarptautiniai pareiškimai kol kas neprivertė Teherano keisti politinio kurso, tačiau išlieka svarbūs kaip spaudimo ir dėmesio priemonė.

Stebėtojai pažymi, kad nepaisant represijų, viešojoje erdvėje dažniau matomos moterys be galvos apdangalo, o moterų teisės tapo centrine politinių debatų tema ir šalies viduje, ir už jos ribų. Tai rodo, kad po 2022 metų visuomenės elgesio normos ir lūkesčiai keičiasi, net jei teisinė sistema ir valdžios struktūra iš esmės išlieka ta pati.

Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais yra pabrėžusi, kad ketverių metų valstybės smurtas nepalaužė pasipriešinimo, o moterys ir merginos toliau reikalauja teisės pačioms spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi.

„Po ketverių metų pasipriešinimas, kurį sukėlė Jinos mirtis, nėra užgesintas“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.

„Moterys ir merginos, kurios išėjo į gatves jos vardu, vis dar reikalauja teisės pačios spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi. Šių teisių nebus galima neigti amžinai“, – sakė Mai Sato.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *