CP v2

Tag: Motinystė

  • Nemokama 6 mėnesių programa mamoms: „WoW University“ kviečia į „1000 moterų“ projektą

    Nemokama 6 mėnesių programa mamoms: „WoW University“ kviečia į „1000 moterų“ projektą

    „WoW University“ kviečia registruotis į „1000 moterų“ projektą – nemokamą šešių mėnesių programą mamoms, kurios šiuo metu vienos arba beveik vienos rūpinasi vaikais ir jaučia, kad reikia daugiau palaikymo, žinių ir aiškesnės krypties.

    Organizatorių teigimu, motinystė ir rūpyba artimaisiais neretai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir izoliaciją, emocinį nuovargį, finansinį nesaugumą bei karjeros pauzes. Tokie veiksniai gali apsunkinti grįžimą į darbo rinką ir mažinti pasitikėjimą savimi.

    Programa skirta mamoms, kurios nori sustiprinti emocinį atsparumą, atkurti pasitikėjimą savimi, įgyti praktinių įgūdžių ir drąsiau planuoti ateitį. Dalyvavimas numatytas nuotoliniu būdu, todėl jis gali būti patogesnis šeimoms, derinančioms vaikų priežiūrą ir kasdienius įsipareigojimus.

    Į projektą kviečiamos vienišos ir daugiavaikės mamos, mamos, slaugančios artimuosius, taip pat moterys po ligų ar reabilitacijos, norinčios grįžti į darbo rinką. Taip pat laukiamos mamos po motinystės atostogų, negalią turinčios mamos ir mamos, auginančios vaikus su negalia.

    Projekte numatyta individuali mentorystė, paskaitos apie psichologinę sveikatą ir emocinį atsparumą, profesinio orientavimo bei pasiruošimo darbo rinkai dirbtuvės. Taip pat pabrėžiama bendruomenės svarba, kai moterys gali dalintis patirtimi ir gauti palaikymą.

    Pasak organizatorių, programa yra nemokama, o registracija vykdoma užpildant dalyvių formą. Daugiau informacijos teikiama projekto interneto svetainėje, o klausimus kviečiama siųsti el. paštu projektai@wowuniversity.org.

    „Kartais vienas mažas žingsnis tampa didelių pokyčių pradžia“, – teigiama kvietime prisijungti prie projekto.

  • 5 filmai apie mamas, po kurių daugelis braukia ašarą: stiprūs likimai ir meilė, kuri gelbsti

    5 filmai apie mamas, po kurių daugelis braukia ašarą: stiprūs likimai ir meilė, kuri gelbsti

    Filmai apie mamas dažnai pataiko tiesiai į jautriausias temas: besąlygišką meilę, rūpestį, kaltės jausmą, netektį ir kasdienius kompromisus. Tokios istorijos veikia todėl, kad motinystė kine rodoma ne vien kaip švelnumas, bet ir kaip ištvermė, kai gyvenimas staiga apsiverčia.

    Pastaraisiais metais žiūrovai vis labiau vertina ne idealizuotus personažus, o atviras, psichologiškai tikslias patirtis. Kūrėjai drąsiau kalba apie perdegimą, pogimdyvinę depresiją, sudėtingus santykius šeimoje ir tai, kiek daug „nematomo darbo“ gula ant mamos pečių.

    Žemiau – penki filmai, kuriuos verta įsijungti, kai norisi istorijų apie motinystę be saldumo. Jie skirtingi, bet visus vienija emocinė įtampa ir aiškus priminimas, kad mamos meilė kartais tampa vienintele atrama.

    Pamotė: kai šeima persitvarko

    Drama Pamotė pasakoja apie šeimą, kurioje atsiranda nauja moteris, turinti tapti svarbia vaikų gyvenimo dalimi. Tačiau biologinė mama vis dar šalia, todėl įtampa tarp dviejų suaugusiųjų iškart užpildo namus.

    Iš pradžių vyrauja pavydas, nuoskaudos ir nesuderinami lūkesčiai, tačiau sunki liga priverčia peržengti konkurenciją. Tai filmas apie brandą ir sprendimą susitelkti į vaikų gerovę, net jei tam reikia praryti savo ambicijas.

    Stebuklas: mamos palaikymas, kai pasaulis atstumia

    Stebuklas – istorija apie berniuką, gimusį su ryškiais veido skirtumais, kuris pirmą kartą žengia į įprastą mokyklą. Aplinka ne visada būna maloni, o patyčios ir atstūmimas tampa kasdienybės dalimi.

    Šiame filme motina vaizduojama kaip žmogus, kuris ne slepia vaiką nuo pasaulio, o padeda jam jame išbūti. Jos laikysena primena, kad tikras palaikymas dažnai reiškia ne apsaugoti nuo visko, o išmokyti nepalūžti.

    Tali: atvirai apie išsekimą

    Tali pasakoja apie trijų vaikų mamą, kuri nebe „pavargusi“, o visiškai išsekusi. Namai, rutina ir nuolatinė atsakomybė palieka vis mažiau vietos miegui, savijautai ir elementariam atsikvėpimui.

    Situacija ima keistis atsiradus auklei, bet filmas išlieka ne patogi pasaka, o sąžiningas žvilgsnis į emocinę kainą. Tai vienas tų kūrinių, kurie priverčia atpažinti tyliai ignoruojamas būsenas ir suprasti, kodėl pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Aušros pažadas: meilė, kuri kelia ir spaudžia

    Aušros pažadas pasakoja apie motiną, nuo sūnaus vaikystės tikinčią jo išskirtinumu ir stumiančią jį į priekį. Jos palaikymas milžiniškas, tačiau kartu ir sudėtingas, nes lūkesčiai kartais ima užgožti paties vaiko balsą.

    Filmas iškelia klausimą, kur baigiasi rūpestis ir prasideda kontrolė, net jei ji kyla iš meilės. Tai istorija apie tėvų ambicijas, atsidavimą ir kainą, kurią šeima sumoka už svajonę.

    Kambarys: motinystė uždarytame pasaulyje

    Kambarys – emociškai intensyvi drama apie mamą ir mažą sūnų, gyvenančius uždaroje erdvėje, kur vaikui tai yra visas pažįstamas pasaulis. Motina stengiasi sukurti bent menką saugumo ir normalumo jausmą ten, kur jo beveik neįmanoma rasti.

    Atsiradus galimybei ištrūkti, prasideda kitas išbandymas: mokytis gyventi iš naujo, atsinešant traumą ir baimę. Filmas skaudžiai primena, kad išsigelbėjimas ne visada reiškia akimirksnį palengvėjimą, o motinos stiprybė kartais slypi kasdienėse smulkmenose.

    Šie filmai skirtingai kalba apie tą patį: motinystė nėra vienas jausmas ar vienas vaidmuo. Tai nuolatinis pasirinkimų ir ištvermės testas, kuriame meilė gali ir gydyti, ir skaudinti, bet beveik visada palieka pėdsaką.

  • Mama kaip draugė ar tėvas kaip autoritetas? Psichologai paaiškina, kur riba ir rizikos

    Vis daugiau mamų siekia su vaikais kurti artimą, šiltą ir pasitikėjimu grįstą ryšį. Tai dažnai reiškia, kad vaikas drąsiau dalijasi paslaptimis, kreipiasi pagalbos dėl pirmųjų nusivylimų ar santykių, o namuose jaučiasi saugus.

    Tačiau artumas kartais supainiojamas su draugyste, kurioje išnyksta amžiui ir vaidmeniui svarbios ribos. Psichologai pabrėžia, kad vaiko santykis su mama gali būti labai atviras, bet jis neturėtų tapti lygiaverte suaugusiųjų draugyste, kur vaikui tenka suaugusiojo atsakomybės.

    Kodėl draugystė ne visada sveika?

    Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai mama ima remtis vaiku kaip emociniu partneriu: prašo patarimų dėl suaugusiųjų problemų, išlieja nuoskaudas, tikisi nuolatinio paguodos ir „supratimo“. Tokiais atvejais vaikas nejučiomis perkeliamas į vaidmenį, kuriam jis dar nėra pasirengęs.

    Vaikas gali jausti, kad privalo pasirūpinti mamos nuotaika, ją nuraminti ar „neįskaudinti“. Išoriškai tai atrodo kaip itin artimas ryšys, tačiau viduje gali formuotis pareigos jausmas ir baimė nuvilti, o ne saugus prieraišumas.

    „Kai vaikas tampa mamos guodėju ar patarėju, ryšys gali atrodyti artimas, bet iš tiesų tai yra ribų susiliejimas“, – sako psichologai.

    Kaip tai atsiliepia vaikui?

    Ilgainiui vaikas gali pradėti jaustis ne tik sūnumi ar dukra, bet ir „psichologu“ namuose. Vietoj natūralaus rūpesčių neturinčio augimo atsiranda spaudimas klausytis, raminti, būti nuolat prieinamam.

    Toks modelis gali persikelti į suaugusiojo gyvenimą: sunkiau pasakyti „ne“, sudėtingiau brėžti ribas santykiuose, dažniau jaučiama kaltė. Ypač tai išryškėja tada, kai jaunas žmogus nori atsiskirti, kurti savarankišką gyvenimą ar priimti sprendimus, kurie mamai nepatogūs.

    Kita pasekmė – konfliktuose ar net menkuose nesutarimuose vaikas linkęs prisiimti kaltę vien tam, kad išsaugotų artumą. Ryšys tampa palaikomas ne pasitikėjimu, o atsakomybe už kito emocijas, o tai didina nerimą ir įtampą.

    Kaip išlaikyti artumą ir ribas?

    Sveikas santykis gali būti šiltas ir atviras, tačiau su aiškiu tėvų vaidmeniu: suaugusieji sprendžia suaugusiųjų problemas, o vaikui paliekama erdvė augti, klysti ir mokytis. Vaikui svarbu jausti, kad jis gali pasitikėti mama, bet neprivalo jos gelbėti.

    Praktiškai tai reiškia, kad mama gali būti empatiška klausytoja ir saugi atrama, tačiau neturėtų „iškrauti“ ant vaiko savo poros konfliktų, finansinių baimių ar vienišumo. Jei artumo poreikis kyla iš suaugusiųjų santykių trūkumo, dažnai sveikiau paramos ieškoti tarp suaugusiųjų – partnerio, draugų ar specialisto.

    Artimas ryšys su mama gali turėti draugiškų elementų, ypač vaikui augant, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: vaikas neturi tapti suaugusiojo emocinės gerovės garantu. Kai ribos aiškios, artumas tampa ne našta, o stiprybe.

  • Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje pristatyta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“, kviečianti sustoti ir iš arčiau pažvelgti į motinystės patirtis, kuriose telpa ir džiaugsmas, ir abejonės, ir viltis. Ekspozicija pasakoja apie gyvybės vertę, emocinį ryšį su vaiku bei sprendimus, kurie neretai priimami spaudžiant aplinkybėms.

    Parodoje eksponuojami fotografės Giedrės Šataitės darbai, sukurti bendradarbiaujant su Krizinio nėštumo centru. Fotografijose – šviesūs, intymūs mamų ir vaikų portretai, o greta jų pateikiamos ir realios moterų istorijos, leidžiančios geriau suprasti, su kokiais vidiniais klausimais jos susiduria.

    Šie pasakojimai parodo, kad krizinės situacijos ne visada matomos iš šalies, o emocinė įtampa gali lydėti ir tada, kai išorėje viskas atrodo stabilu. Parodos rengėjai akcentuoja, jog svarbiausia žinutė yra paprasta: net sudėtingomis aplinkybėmis žmogus neturi likti vienas, o pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas.

    Parodos tikslas – padrąsinti neprarasti vilties ir priminti apie paramos galimybes, kurios Lietuvoje vis dažniau apima ne tik materialinę, bet ir emocinę bei psichologinę pagalbą. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ir bendruomenių kalba apie jautresnį požiūrį į nėštumo krizę, pogimdyvinę emocinę būseną ir artimųjų palaikymo svarbą.

    Parodos atvykimą į Vilkaviškį organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybės Šeimos komisija ir Vilkaviškio dekanato Šeimos centras. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti fotografijas, bet ir skirti laiko įsigilinti į šalia pateikiamas istorijas, kurios dažnai tampa tyliu, bet labai tiksliu priminimu apie empatijos reikšmę.

  • Lenkijoje gimdančių moterų amžius auga, bet jos vis dar tarp jauniausių Europoje

    Lenkijoje moterų, susilaukiančių vaikų, amžius nuosekliai didėja, tačiau šalies mamos vis dar išlieka tarp jaunesnių Europoje. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 2025 metais vidutinė moters amžiaus riba gimdymo metu perkopė 31 metus, o prieš 25 metus ji buvo maždaug penkeriais metais mažesnė.

    Pirmą kartą gimdančios moterys paprastai būna kiek jaunesnės: vidurkis artėja prie 30 metų. Skaičiai atskleidžia ir itin plačią amplitudę: nuo nepilnamečių iki vyresnio amžiaus moterų, nors tokie atvejai išlieka reti ir statistiškai išsiskiriantys.

    Kur Europa „vėliausia“?

    Nors tendencija aiški visame žemyne, Lenkija Europos kontekste išlieka žemesnėje amžiaus skalės dalyje. 2024 metais jauniausios mamos pagal vidutinį amžių buvo Bulgarijoje, kur gimdančių moterų vidurkis siekė kiek daugiau nei 28 metus, o vėliausiai motinystei ryžtasi Airijoje, kur vidurkis artėjo prie 33 metų.

    Demografai šį skirtumą dažniausiai sieja su išsilavinimo trukme, būsto ir pragyvenimo kainomis, darbo rinkos stabilumu bei šeimos politikos priemonėmis. Kuo ilgiau užtrunka įsitvirtinimas profesijoje ir finansinis saugumas, tuo vėliau atidedamas sprendimas turėti vaikų.

    Statistinė mama ir gimdymų ritmas

    Lenkijos statistinis portretas rodo, kad daugiausia gimdymų fiksuojama didmiesčiuose ir ekonomiškai stipresniuose regionuose. Dažniau tai ištekėjusi, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, o pirmagimio neretai susilaukiama pirmaisiais santuokos metais.

    Jei šeima ryžtasi antram vaikui, jis dažniausiai gimsta praėjus maždaug dvejiems metams po pirmojo. Tokį intervalą ekspertai sieja su motinystės ir tėvystės atostogų planavimu, grįžimu į darbą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu.

    Gimdymų statistika ir pokyčiai per dešimtmečius

    Į bendrą motinystės vaizdą vis dažniau įsitraukia ir užsienio pilietės. Tarp gimdančių užsieniečių Lenkijoje dominuoja Ukrainos ir Baltarusijos pilietės, o jų vaikai sudaro didžiąją dalį visų gimimų, fiksuojamų tarp šalyje gyvenančių užsieniečių.

    Istorinė perspektyva rodo ryškų gimstamumo mažėjimą: nuo beveik 700 000 gimimų 1980 metais iki kiek daugiau nei 238 000 2025 metais. Kartu keičiasi ir šeimos struktūra: ne santuokoje gimusių vaikų dalis per kelis dešimtmečius išaugo kelis kartus ir 2025 metais siekė apie 28 proc.

    Pasikeitė ir nėštumų struktūra: dauguma gimdymų yra vienvaisiai, o daugiavaisiai nėštumai išlieka santykinai reti. Dvynukai pasitaiko gerokai dažniau nei trynukai, o jų gimimo svoris statistiškai mažesnis nei vieno vaisiaus nėštumuose.

    Motinystė ir darbo rinka

    Motinystės tema glaudžiai susijusi ir su darbo rinka: 2025 metų pabaigoje dirbančių moterų dalis sudarė beveik pusę visų dirbančiųjų. Tuo pat metu statistika rodo, kad moterų atlygių mediana išlieka mažesnė nei vyrų, o pajamų atotrūkis išlieka pastebimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad atidedama motinystė dažnai tampa kompromisu tarp šeimos planavimo ir karjeros, ypač ten, kur vaikų priežiūros paslaugos brangios arba sunkiai prieinamos. Dėl to demografinės tendencijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip šeimos pasirinkimų, bet ir kaip ekonominės politikos pasekmė.

  • Motinos diena: ką reiškia žodis motina šeimoje ir moterų vienuolijose, kur jis įgauna kitą svorį

    Motinystė dažniausiai siejama su šeima ir vaikais, tačiau jos prasmė platesnė nei biologinis ryšys. Kasdienė priežiūra, rūpestis, kantrybė ir ištikima laikysena dažnai lieka nepastebėta, nors būtent iš šių mažų veiksmų auga saugumo jausmas ir pasitikėjimas.

    Bažnyčios tradicijoje motinos vaidmuo turi ir dvasinę dimensiją: motina pirmiausia perduoda patirtį, kad meilė yra buvimas šalia, atsakomybė ir atjauta. Todėl Motinos diena neretai tampa proga ne tik padėkoti, bet ir atidžiau pamatyti, kiek daug nematomo darbo telpa kasdienybėje.

    Motinystė šiandien: daugiau vaidmenų

    Šiuolaikinė motinystė dažnai reiškia bandymą suderinti kelis gyvenimus vienu metu: darbą, vaikų ugdymą, sveikatos rūpesčius, emocinį palaikymą ir nuolatinį planavimą. Tyrimai Europoje rodo, kad neapmokamas priežiūros darbas vis dar neproporcingai dažnai tenka moterims, o tai didina perdegimo ir nuolatinio nuovargio riziką.

    Šalia biologinių motinų vis dažniau kalbama apie įtėves ir globėjas, kurios priima vaiką kartu su jo istorija, kartais paženklinta netekties ar nesaugumo. Tokia motinystė reikalauja ypatingo jautrumo: suteikti šilumą ir stabilumą, bet kartu gerbti vaiko praeitį ir ryšius.

    Krikšto motina ir dvasinis palydėjimas

    Atskira atsakomybės forma krikščioniškoje tradicijoje yra krikšto motina. Jos vaidmuo nėra vien simbolinis dalyvavimas šventėje, nes iš jos tikimasi palydėjimo, pavyzdžio ir paramos vaikui augant.

    Praktikoje tai dažnai reiškia nuoseklų ryšį su šeima, dėmesį svarbiais gyvenimo momentais ir gebėjimą būti šalia, kai reikia pasikalbėti. Ši pareiga neretai nuvertinama, nors ji paremta ilgalaikiu pasitikėjimu ir nuoseklumu.

    Kai motina yra titulas vienuolijoje

    Moterų vienuolijų gyvenime žodis motina įgauna ir istorinę, ir dvasinę prasmę. Taip vadinamos steigėjos, kurių sprendimai ir charizma tapo bendruomenių, ugdymo įstaigų, pagalbos darbų, misijų ar maldos namų pradžia.

    Motinos titulas gali būti taikomas ir vyresniosioms, kurios vadovauja bendruomenei ar provincijai. Tai vadovavimas, paremtas atsakomybe už žmones, sprendimų našta, kantrybe ir kasdieniu rūpesčiu, dažnai nematomu iš šalies.

    Daugelis seserų, nors neturi biologinių vaikų, tampa dvasinėmis motinomis per tarnystę mokyklose, darželiuose, ligoninėse, globos namuose ar katechezėje. Tokia motinystė pasireiškia ne statusu, o nuolatiniu buvimu šalia, kai kitam žmogui reikia augti, atsitiesti ar išmokti pasitikėti.

    Motinos diena todėl gali būti suprantama kaip padėka ne vien už gimdymą, bet už meilę, kuri turi konkrečias rankas ir laiką. Žodis motina apima ir tas, kurios augina, priima, globoja, palydi, moko ir tyliai laiko bendruomenes.

  • Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija: 13 menininkų žvilgsnis į ryšį ir prasmę

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija. Joje pristatomi trylikos Lietuvos akvarelės meistrų darbai, kviečiantys pažvelgti į motinystę kaip į asmeninę ir kartu visuotinę patirtį.

    Parodos ašis – motinos ir vaiko santykis, tačiau eksponuojamuose kūriniuose jis plečiamas į etinį ir socialinį kontekstą. Motinystė čia suprantama ne vien kaip biologinis faktas, o kaip tapatybę keičiantis procesas, kuriame susitinka rūpestis, atsakomybė ir gyvenimo tęstinumo klausimai.

    Kuratorės teigimu, ekspozicija kalba apie būseną, kurioje motinystė tampa mąstymo lauku: nuo kasdienybės detalių iki egzistencinių klausimų apie laiką, prasmę ir ryšį su pasauliu. Akvarelė šiai temai pasirinkta neatsitiktinai – jos sluoksniavimas ir trapus permatomumas leidžia perteikti emocinę įtampą, švelnumą bei kintančias būsenas.

    Vakarų kultūroje giliai įsišaknijęs Madonos įvaizdis taip pat tampa svarbiu atspirties tašku, išryškinančiu motinystės simbolinį matmenį. Parodoje šis motyvas nėra iliustratyvus ar vien religinis – jis veikia kaip kultūrinė nuoroda į kūrimą, globą ir atsakomybę, o kartu leidžia menininkams polemizuoti su idealizuotomis normomis.

    Parodoje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai: Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir Violeta Židonytė.

    Paroda veiks iki liepos 11 dienos. Organizatoriai kviečia lankytojus neskubėti – darbai sukurti taip, kad atsivertų per detales ir nuotaiką, o kiekvieno autoriaus interpretacija skatintų savą, asmenišką pokalbį su tema.

  • Motinystė po 40-ies: garsios moterys atvirai apie vėlyvą sprendimą, baimes ir džiaugsmą

    Motinystė po 40-ies dar palyginti neseniai buvo aptarinėjama puse lūpų, tačiau šiandien vis daugiau moterų apie tai kalba viešai ir ramiai. Žinomų moterų istorijos atspindi platesnę tendenciją: šeimos planavimas vis dažniau derinamas prie karjeros, sveikatos, finansinio stabilumo ir asmeninio pasirengimo.

    Medikai pabrėžia, kad su amžiumi didėja nėštumo rizikos, todėl svarbūs reguliarūs tyrimai ir individuali gydytojų priežiūra. Kartu vis plačiau taikomi vaisingumo gydymo metodai ir gerėja nėščiųjų stebėsena, todėl daliai moterų vėlyva motinystė tampa realia ir saugesne galimybe nei anksčiau.

    Dojrendusios motinystės patirtys

    Aktorė Małgorzata Kożuchowska mama tapo būdama 43 metų, kai gimė sūnus Janas Franciszekas. Ji ne kartą pasakojo, kad kelias iki nėštumo nebuvo paprastas, o sprendimą sustiprino brandos jausmas ir aiškesni prioritetai.

    „Neįkainojamas vėlyvos motinystės privalumas yra brandumas ir patirtis žmogaus, kuris tampa tėvu ar mama“, – sakė Małgorzata Kożuchowska.

    Apie vėlesnį šeimos pagausėjimą yra kalbėjusios ir kitos žinomos moterys, pabrėžusios, kad didesnis vidinis stabilumas padeda ramiau reaguoti į kasdienius iššūkius. Tarp dažnai minimų pliusų jos įvardija ir tai, kad vėliau susilaukus vaiko lengviau atsirinkti, kam skirti laiką, o ko atsisakyti.

    Kodėl moterys renkasi vėliau?

    Viešumoje dalijamos istorijos dažnai sutampa: pirmiausia atsiranda noras susikurti tvirtesnį pagrindą, o tik tada planuoti vaiką. Dalį moterų sprendimą atidėti lemia ilgesnės studijos, karjeros startas, būsto klausimai, taip pat tinkamo partnerio paieškos ar ankstesnės nesėkmingos pastangos pastoti.

    Žinomos dainininkės Justynos Steczkowskos pasakojimuose ryški mintis, kad amžius keičia požiūrį į tėvystę ir motinystę. Ji yra sakiusi, kad vyresniame amžiuje jautėsi labiau atsipalaidavusi, o pati patirtis, lyginant su ankstesniais nėštumais, jai atrodė lengvesnė.

    Kas svarbu planuojant nėštumą po 40-ies?

    Specialistai primena, kad didėjant amžiui mažėja natūralus vaisingumas, o nėštumas dažniau priskiriamas didesnės rizikos kategorijai. Tai nereiškia, kad nėštumas po 40-ies yra neįmanomas, tačiau dažniau prireikia išsamesnių tyrimų, nuoseklesnės stebėsenos ir aiškaus plano kartu su gydytojais.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama emocinei savijautai: nerimas dėl galimų komplikacijų, spaudimas iš aplinkos ar komentarai socialiniuose tinkluose moterims gali tapti papildoma našta. Ne viena viešai kalbėjusi mama pabrėžia, kad sprendimą stiprina palaikanti aplinka, aiškus pasitikėjimas gydytojais ir realistiškas pasirengimas pokyčiams.

    Viešos moterų istorijos rodo, kad vėlyva motinystė dažnai siejama ne su impulsyvumu, o su apsvarstytu pasirinkimu. Nors biologiškai laiko langas siaurėja, daliai šeimų būtent brandesnis amžius tampa momentu, kai noras turėti vaiką sutampa su galimybėmis ir vidiniu pasirengimu.

  • Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: renginys Stipresnės kartu sukvietė šeimas prie ežerų

    Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: renginys Stipresnės kartu sukvietė šeimas prie ežerų

    Druskininkuose balandžio 29 dieną paminėta Mamų psichikos sveikatos diena – surengtas jau trečius metus vykstantis bendruomenės renginys Stipresnės kartu. Į jį susirinko mamos, šeimos ir visi, kuriems svarbi emocinė gerovė, tarpusavio palaikymas bei atviras pokalbis apie psichikos sveikatą.

    Renginio pradžioje dalyves ir svečius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown. Ji pabrėžė, kad motinystė dažnai reiškia nuolatinį rūpinimąsi kitais, o savi poreikiai lieka paraštėse.

    „Visi žinome paprastą tiesą – brangiausia, ką turime, yra sveikata, todėl pirmiausia turėtume pasirūpinti savimi. Tačiau mamos labai dažnai gyvena kitaip – jos pirmiausia rūpinasi vaikais, šeima, artimaisiais, o save palieka kažkur paskutinėje vietoje“, – sakė vicemerė.

    Programa startavo prie Druskonio ežero amfiteatro, kur dalyvių laukė bendra mankšta. Vėliau bendruomenė leidosi į simbolinį ėjimą, apėjusį Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą – organizatorių teigimu, tai buvo kvietimas lėtinti tempą ir skirti laiko sau.

    Po žygio dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas: vyko šokio ir judesio terapijos užsiėmimas, taip pat kūrybinės užduotys vaikams ir tėvams. Tokie užsiėmimai dažnai pasirenkami todėl, kad padeda mažinti įtampą, stiprinti ryšį šeimoje ir kurti saugią erdvę emocijoms įvardyti.

    Iniciatyva Stipresnės kartu Lietuvoje siekia atkreipti dėmesį į mamų emocinę sveikatą, mažinti stigmas ir paskatinti laiku ieškoti pagalbos. Specialistai pabrėžia, kad emociniai sunkumai po gimdymo ar vaikų auginimo laikotarpiu gali pasireikšti įvairiai, todėl svarbūs ir artimųjų pastebėjimai, ir profesionali pagalba, kai jos prireikia.

    Šiemet Mamų psichikos sveikatos dienos renginiai vyko 35 Lietuvos miestuose. Nacionaliniu mastu iniciatyvą koordinuoja VšĮ „Mama mums rūpi“, o Druskininkuose renginį organizavo „Šalto kavos klubas“, pakvietęs bendruomenę prasmingam laikui kartu.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl mamos gali lemti ilgaamžiškumą: raktas slypi vaiko priežiūroje

    Mokslininkai atskleidė, kodėl mamos gali lemti ilgaamžiškumą: raktas slypi vaiko priežiūroje

    Kas sieja ilgaamžes rūšis?

    Žmonės gyvena neįprastai ilgai, lyginant su daugeliu panašaus kūno dydžio žinduolių, o mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl taip nutiko. Naujesni modeliavimu paremti tyrimai rodo, kad vienas svarbiausių veiksnių gali būti ilgas laikotarpis, kai jaunikliai priklauso nuo motinos priežiūros.

    Analizuodami lėtai bręstančias ir ilgai gyvenančias rūšis, tokias kaip kai kurie primatai, banginiai, hienos ar drambliai, tyrėjai ieškojo bendro bruožo. Paaiškėjo, kad šių rūšių jaunikliai dažnai ilgai išlieka priklausomi nuo motinos, o tai keičia visos populiacijos evoliucijos kryptį.

    Kodėl motinos išgyvenimas toks svarbus?

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Kornelio universiteto neurobiologo Matthew Zipple, modeliavo, kaip motinos išlikimas susijęs su palikuonių šansais išgyventi ir vėliau patiems susilaukti jauniklių. Išvada paprasta: kai jaunikliai ilgai remiasi motinos pagalba, ilgiau gyvenančios motinos suteikia tiesioginį pranašumą savo palikuonims.

    Tokiose populiacijose natūrali atranka ilgainiui gali palankiau vertinti ilgaamžiškumą, nes motinos buvimas didina palikuonių sėkmę. Kartu dažnai atsiranda ir kitas dėsningumas: tokios rūšys paprastai susilaukia mažiau jauniklių, bet kiekvienam jų skiria daugiau resursų.

    „Viena paslaptingiausių žmogaus savybių yra tai, kad gyvename itin ilgai, palyginti su daugybe kitų žinduolių“, – sakė Matthew Zipple.

    „Siūlome, kad dalis paaiškinimo slypi kitame esminiame mūsų gyvenimo aspekte – motinos ir vaiko ryšyje“, – sakė Matthew Zipple.

    Kaip tai siejasi su kitomis teorijomis?

    Ilgaamžiškumo aiškinimuose dažnai minima vadinamoji močiutės hipotezė, teigianti, kad vyresnės patelės po reprodukcinio laikotarpio gali didinti palikuonių išgyvenimą, padėdamos auginti anūkus. Vis dėlto ši idėja tinka ne visoms rūšims, nes aiškus pomenopauzinis etapas būdingas tik daliai gyvūnų, pavyzdžiui, žmonėms ir kai kuriems banginiams.

    Naujesnis požiūris siūlo platesnį paaiškinimą: net ir ten, kur nėra aiškaus močiutės vaidmens, vien motinos išlikimas ir ilgalaikė priežiūra gali stipriai pakreipti evoliuciją ilgesnės gyvenimo trukmės link. Modeliai rodo, kad kuo labiau jauniklių sėkmė priklauso nuo motinos, tuo labiau populiacijoje įsitvirtina ilgaamžiškumas ir lėtesnis dauginimasis.

    Ar tėvų vaidmuo taip pat svarbus?

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta motinoms, nes daugumoje analizuotų rūšių būtent jos atlieka didžiąją priežiūros dalį, o patikimų duomenų apie tėvų įtaką dažnai trūksta. Ten, kur tokie ryšiai tirti, pavyzdžiui, žmonių ir kai kurių primatų populiacijose, motinos įtaka paprastai būna ilgesnė ir stipresnė nei tėvo.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra paprastas receptas ilgaamžiškumui, o evoliucinis mechanizmas, veikiantis per kartas. Vis dėlto tokie darbai padeda geriau suprasti, kodėl žmonėms būdingas ilgas gyvenimas, lėtesnis brendimas ir ilga vaikystė, o kartu atveria kelią tikslesnėms hipotezėms apie sveiko senėjimo biologiją.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.