Tag: Musmirės

  • Panašūs į baravykus, bet gali nužudyti: liepą miškuose suvešėjo pavojingi grybai

    Panašūs į baravykus, bet gali nužudyti: liepą miškuose suvešėjo pavojingi grybai

    Vėsesni orai ir dažnesni krituliai vasaros pradžioje sudaro palankias sąlygas grybams augti, todėl miškuose jau pasirodo pirmieji baravykai, voveraitės ir kiti vasariniai laimikiai. Tačiau kartu su valgomais grybais suaktyvėja ir pavojingi antrininkai, kuriuos net patyrę grybautojai kartais supainioja.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai į krepšį patenka grybai, panašūs į populiariausius valgomuosius. Apsinuodijimas gali baigtis ne tik stipriu virškinimo sutrikimu, bet ir sunkiais kepenų pažeidimais ar net mirtimi, todėl menkiausiai abejojant grybą reikėtų palikti miške.

    Kodėl vasarą klaidų daugėja?

    Liepą miškuose gausėja jaunų grybų, kurie dar nėra įgavę ryškių rūšinių požymių, todėl juos atpažinti sudėtingiau. Be to, po lietaus kepurėlės ir kotai gali pakisti, o spalvos tampa ryškesnės arba, priešingai, blankesnės, todėl iš pirmo žvilgsnio panašūs grybai lengviau suklaidina.

    Dar viena dažna priežastis yra skubėjimas ir įsitikinimas, kad užtenka atpažinti vieną požymį, pavyzdžiui, kepurėlės spalvą. Patikimas atpažinimas remiasi visuma: kepurėle, koto raštu, vamzdeliais ar lakšteliais, kvapu, minkštimo pokyčiais perlaužus ir augaviete.

    Pavojingiausi antrininkai

    Baravykų mėgėjams daugiausia problemų kelia panašūs baravykinių šeimos grybai, kurie vizualiai primena baravyką, bet gali būti nevalgomi arba sukelti stiprų negalavimą. Dažniausiai painiojami kartieji baravykai, kurių skonis labai kartus, ir kai kurie raudonporiai baravykai, kurie netinkamai paruošti gali sukelti apsinuodijimą.

    Ypač pavojingos situacijos kyla, kai valgomi grybai painiojami su mirtinai nuodingomis rūšimis, tokiomis kaip žalsvoji musmirė. Nors ji dažniau siejama su rudeniniu sezonu, šiltesniais metais gali pasitaikyti ir vasarą, o jos toksinai yra vieni pavojingiausių, nes simptomai gali pasireikšti tik po kelių ar net keliolikos valandų.

    Voveraičių rinkėjai taip pat turėtų išlikti budrūs, nes kartais painiojama su netikrosiomis voveraitėmis. Šie grybai dažniausiai nesukelia mirtinų pasekmių, bet gali sukelti stiprius virškinimo sutrikimus, ypač jautresniems žmonėms ar vaikams.

    Kaip sumažinti riziką miške ir virtuvėje?

    Saugiausia rinkti tik tuos grybus, kuriuos žmogus atpažįsta be jokių abejonių, ir vengti labai jaunų ar peraugusių egzempliorių. Jei kyla klausimų, verta pasitarti su patyrusiu grybautoju arba pasinaudoti specialistų parengtais grybų atpažinimo gidais, tačiau vien nuotraukomis telefone pasikliauti nereikėtų.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad net ir valgomieji grybai kai kuriems žmonėms gali būti sunkiai virškinami, o netinkamas laikymas pagreitina gedimą. Grybus rekomenduojama apdoroti tą pačią dieną, nevalgyti neaiškios kilmės patiekalų ir ypač saugoti vaikus, kuriems apsinuodijimas gali vystytis greičiau.

    Jei po grybų patiekalo atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, silpnumas ar svaigimas, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais patariama kuo greičiau kreiptis į gydytojus ir, jei įmanoma, išsaugoti likusius grybus ar patiekalo likučius, kad būtų lengviau nustatyti apsinuodijimo priežastį.

  • Miškuose jau dygsta itin reta „skanėsto“ reputaciją turinti musmirė: žmonės bijo ją rinkti

    Miškuose jau pasirodė rudo atspalvio musmirė, kuri kai kuriose šalyse laikoma valgoma, tačiau praktikoje ją ryžtasi rinkti tik patyrę grybautojai. Nors sezonas dažniausiai prasideda vasaros pradžioje ir tęsiasi iki rudens, šis grybas nėra toks dažnas ir atpažįstamas kaip baravykai ar voveraitės.

    Dažniausiai ji aptinkama spygliuočių ir mišriuose miškuose, rūgštesnėse dirvose. Didžiausia problema ta, kad „musmirės“ pavadinimas daugeliui asocijuojasi su mirtinu pavojumi, o kai kurios šios genties rūšys iš tiesų yra vienos nuodingiausių Europoje. Dėl to klaidos kaina gali būti labai didelė.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Esminis pavojus yra supainiojimas su nuodingomis musmirėmis, ypač tomis, kurios turi žiedą ant koto. Patyrę grybautojai vertina požymius, į kuriuos pradedantieji neretai numoja ranka: kepurėlės paviršių, kraštelio ruožuotumą, koto apačioje esančią makštį ir tai, ar ant koto yra žiedas.

    Net ir turint žinių, vien iš nuotraukų ar trumpų aprašymų patikimai nustatyti rūšį sunku, nes išvaizda kinta priklausomai nuo amžiaus, drėgmės ir augavietės. Todėl specialistai grybautojams kartoja paprastą taisyklę: jei bent kiek abejojate, tokio grybo neimkite.

    Ar tikrai galima valgyti?

    Grybų maistinė vertė dažnai siejama su B grupės vitaminais ir mineralais, tokiais kaip kalis ar fosforas, tačiau tai nereiškia, kad jie tinka visiems ir bet kokiomis sąlygomis. Daugelis laukinių grybų turi medžiagų, kurios suardomos tik tinkamai termiškai apdorojus, todėl žalias ragavimas yra viena pavojingiausių klaidų.

    Ypač svarbu prisiminti, kad miško grybai yra sunkiai virškinami dėl chitino, todėl jie nerekomenduojami jautresnės virškinimo sistemos žmonėms. Praktikoje tai reiškia, kad net valgomi grybai gali sukelti nemalonius simptomus, jei jų suvalgoma per daug arba jie paruošiami netinkamai.

    Ką būtina žinoti grybaujant?

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad vaikams miško grybai nėra tinkamas maistas: dažnai rekomenduojama jų neduoti bent iki 12 metų. Taip pat patariama nerinkti labai jaunų, dar neišsiskleidusių grybų, nes tuomet sunkiausia įvertinti atpažinimo požymius.

    Jei kyla įtarimų dėl suvalgyto grybo arba pasireiškia apsinuodijimo simptomai, delsimas gali būti lemtingas, todėl reikia nedelsiant kreiptis pagalbos. O norint grybauti saugiau, patikimiausias kelias yra pasitikrinti radinius pas grybų pažinimo specialistus arba konsultuotis su visuomenės sveikatos institucijomis.