Miškuose jau pasirodė rudo atspalvio musmirė, kuri kai kuriose šalyse laikoma valgoma, tačiau praktikoje ją ryžtasi rinkti tik patyrę grybautojai. Nors sezonas dažniausiai prasideda vasaros pradžioje ir tęsiasi iki rudens, šis grybas nėra toks dažnas ir atpažįstamas kaip baravykai ar voveraitės.
Dažniausiai ji aptinkama spygliuočių ir mišriuose miškuose, rūgštesnėse dirvose. Didžiausia problema ta, kad „musmirės“ pavadinimas daugeliui asocijuojasi su mirtinu pavojumi, o kai kurios šios genties rūšys iš tiesų yra vienos nuodingiausių Europoje. Dėl to klaidos kaina gali būti labai didelė.
Kur slypi didžiausia rizika?
Esminis pavojus yra supainiojimas su nuodingomis musmirėmis, ypač tomis, kurios turi žiedą ant koto. Patyrę grybautojai vertina požymius, į kuriuos pradedantieji neretai numoja ranka: kepurėlės paviršių, kraštelio ruožuotumą, koto apačioje esančią makštį ir tai, ar ant koto yra žiedas.
Net ir turint žinių, vien iš nuotraukų ar trumpų aprašymų patikimai nustatyti rūšį sunku, nes išvaizda kinta priklausomai nuo amžiaus, drėgmės ir augavietės. Todėl specialistai grybautojams kartoja paprastą taisyklę: jei bent kiek abejojate, tokio grybo neimkite.
Ar tikrai galima valgyti?
Grybų maistinė vertė dažnai siejama su B grupės vitaminais ir mineralais, tokiais kaip kalis ar fosforas, tačiau tai nereiškia, kad jie tinka visiems ir bet kokiomis sąlygomis. Daugelis laukinių grybų turi medžiagų, kurios suardomos tik tinkamai termiškai apdorojus, todėl žalias ragavimas yra viena pavojingiausių klaidų.
Ypač svarbu prisiminti, kad miško grybai yra sunkiai virškinami dėl chitino, todėl jie nerekomenduojami jautresnės virškinimo sistemos žmonėms. Praktikoje tai reiškia, kad net valgomi grybai gali sukelti nemalonius simptomus, jei jų suvalgoma per daug arba jie paruošiami netinkamai.
Ką būtina žinoti grybaujant?
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad vaikams miško grybai nėra tinkamas maistas: dažnai rekomenduojama jų neduoti bent iki 12 metų. Taip pat patariama nerinkti labai jaunų, dar neišsiskleidusių grybų, nes tuomet sunkiausia įvertinti atpažinimo požymius.
Jei kyla įtarimų dėl suvalgyto grybo arba pasireiškia apsinuodijimo simptomai, delsimas gali būti lemtingas, todėl reikia nedelsiant kreiptis pagalbos. O norint grybauti saugiau, patikimiausias kelias yra pasitikrinti radinius pas grybų pažinimo specialistus arba konsultuotis su visuomenės sveikatos institucijomis.
Leave a Reply