Tag: Muzika

  • Užtemimų įkvėpta kultūra: 10 knygų, 9 filmai ir 8 dainos, kurios apie tai pasakoja

    Užtemimų įkvėpta kultūra: 10 knygų, 9 filmai ir 8 dainos, kurios apie tai pasakoja

    Užtemimai – nuo ženklų iki siužeto variklio

    Saulės ir Mėnulio užtemimai nuo Antikos laikų žmonėms buvo daugiau nei astronominis reiškinys: jie aiškinti kaip pranašystės, bausmės ženklai ar lemtingi virsmai. Ši įtampa tarp mokslo ir mito ilgainiui persikėlė į literatūrą, kiną ir muziką, kur užtemimas dažnai tampa lūžio tašku.

    Artėjant rugpjūčio 12 dieną prognozuojamam visiškam Saulės užtemimui, dėmesys šiam reiškiniui vėl auga ir populiariojoje kultūroje. Kūrėjams užtemimas patogus tuo, kad vienu vaizdu ar scena leidžia kalbėti apie baimę, likimą, meilę, apgaulę ar net visuomenės trapumą.

    Literatūroje: nuo Homero iki Stepheno Kingo

    Vienas ankstyviausių užtemimo atgarsių siejamas su Homero Odisėja, kur netikėtas dangaus pritemimas interpretuojamas kaip artėjančios nelaimės ženklas. Šiuolaikiniai tyrinėtojai yra bandę sieti šį epizodą su realiu istoriniu užtemimu, todėl diskusijos apie literatūros ir astronomijos sąsajas tęsiasi iki šiol.

    Viduramžių kūriniuose užtemimai dažnai tapdavo grėsmės ir pasaulio pabaigos nuojautos simboliu, o naujesnėje literatūroje jie įgavo dar vieną funkciją – tapo gudrybės įrankiu. Marko Twaino romane Konektikuto jankis karaliaus Artūro dvare herojus išnaudoja žinias apie artėjantį užtemimą, kad atrodytų kaip burtininkas ir išsigelbėtų.

    Užtemimas literatūroje neretai susiejamas ir su kriminaline intriga ar psichologine įtampa. Stephenas Kingas romanuose Dolores Claiborne ir Džeraldo žaidimas svarbius siužeto momentus sieja su 1963 metais Jungtinėse Valstijose matytu užtemimu, paversdamas jį tamsos, kaltės ir lemties fonu.

    Mokslinėje fantastikoje užtemimas tampa visuomenės išbandymu. Isaaco Asimovo apsakyme Sutemos civilizacija, niekada nepatyrusi tamsos, susiduria su reiškiniu, kurio psichologiškai ir kultūriškai nepajėgia „suvirškinti“, o tai virsta įspėjimu apie baimę nežinomybei.

    Kine ir muzikoje: tikras dangus ir stipri metafora

    Kinas užtemimą naudoja dvejopai: kaip realų, įspūdingą vaizdą arba kaip simbolį, kuriuo patogu paaiškinti veikėjų virsmą. Vienas garsesnių pavyzdžių – filmas Barabas, kur kryžiaus scenoms filmuoti pasitelktas realus užtemimo momentas, suteikęs kadrams neįprastą, natūralų apšvietimą.

    Fantastikos ir siaubo žanruose užtemimas dažnai tampa „vartais“ į prakeiksmą ar blogį. Tokiu principu veikia tiek Ladyhawke istorija apie prakeiktą porą, kurios likimą gali pakeisti tik užtemimas, tiek vėlesni siaubo filmai, kuriuose reiškinys naudojamas ritualams ar lemtingoms scenoms sustiprinti.

    Muzikoje užtemimas dažniausiai skamba kaip jausmų ir dramos metafora. Bonnie Tyler daina Total Eclipse of the Heart tapo kone neoficialiu užtemimų garso takeliu, o „Pink Floyd“ kūrinyje Eclipse užtemimas pasitelkiamas užbaigti albumo The Dark Side of the Moon teminį ratą apie žmogaus patirtis ir ribas.

    Šiandien, kai užtemimus galima tiksliai prognozuoti ir stebėti per tiesiogines transliacijas, jų simbolinė reikšmė kultūroje nemažėja. Priešingai, socialinių tinklų ir vaizdo platformų eroje užtemimas dar lengviau virsta istorija, kurią norisi perpasakoti, perfrazuoti ir įprasminti naujuose kūriniuose.

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Ilgą laiką manyta, kad senėjimo tempą labiausiai lemia mityba ir fizinis aktyvumas, tačiau naujausi duomenys rodo ir kitą, gerokai malonesnę kryptį. University College London mokslininkai nustatė, kad reguliarus įsitraukimas į meną ir kultūrą gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Innovation in Aging“, apėmė daugiau nei 3 500 dalyvių. Mokslininkai analizavo su senėjimu siejamus DNR pokyčius ir vertino, kaip jie koreliuoja su žmonių kultūriniais įpročiais bei menine veikla.

    Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie bent kartą per savaitę lankėsi kultūriniuose renginiuose ar užsiėmė kūrybine veikla, biologiškai senėjo iki 4 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė retai. Poveikis buvo pastebimas tiek kuriant, tiek paprasčiausiai vartojant kultūrą, pavyzdžiui, klausantis muzikos ar skaitant.

    Teatras, muziejai, parodos, koncertai, knygos, choras ar kūrybiniai užsiėmimai, tokie kaip keramika, tyrime minimi kaip pavyzdžiai veiklų, kurios gali turėti reikšmės. Tyrėjai pabrėžė, kad didesnę naudą siejo ne viena konkreti veikla, o įvairovė ir reguliarumas.

    Mokslininkai tokį ryšį aiškina keliais mechanizmais: mažesniu patiriamu stresu, aktyvesne kognityvine stimuliacija, geresne emocine savijauta ir tvirtesniais socialiniais ryšiais. Šie veiksniai laikomi svarbiais, nes ilgalaikis stresas ir socialinė izoliacija siejami su prastesniais sveikatos rodikliais bei spartesniais su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais.

    Ypač ryški nauda buvo pastebėta vyresniems nei 40 metų žmonėms, todėl tyrėjai akcentuoja, kad pokyčiams nebūtina radikaliai keisti gyvenimo būdo. Praktinis patarimas paprastas: kartą per savaitę susiplanuoti kultūrinį vakarą, prisiminti seną hobį arba išbandyti naują kūrybinę veiklą, kuri teikia malonumą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai nėra stebuklinga alternatyva miegui, subalansuotai mitybai ar judėjimui. Greičiau tai papildomas, dažnai nuvertinamas įprotis, galintis prisidėti prie geresnės savijautos ir lėtesnių biologinių pokyčių, ypač jei tampa pastovia rutina.