Tag: Muzika

  • Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Bobas Dylanas trečiadienio popietę Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Audiencija Apaštalų rūmuose buvo trumpa – apsikeista pasisveikinimais ir keliomis mintimis.

    Apie susitikimą socialiniuose tinkluose pranešė kunigas Antonio Spadaro, į audienciją lydėjęs Dylaną kartu su „L’Osservatore Romano“ redaktoriumi Andrea Monda, skelbia „Euronews“.

    Per susitikimą popiežius Leonas XIV muzikantui padovanojo rožinį. Savo ruožtu B. Dylanas įteikė popiežiui savo autobiografijos „Chronicles – Volume 1“ egzempliorių.

    85-erių Nobelio literatūros premijos laureatas į Romą atvyko dėl koncertinio turo – ketvirtadienio vakarą jis turėtų pasirodyti „Palazzo dello Sport“ arenoje.

    Taikos tema – bendras vardiklis

    Susitikimas nėra visiškai atsitiktinis: praėjusių metų liepą popiežius Leonas XIV buvo pacitavęs B. Dylaną. Jis tai padarė įžangoje į Vatikano leidyklos „Libreria Editrice Vaticana“ išleistą knygą „Disarmata e disarmante. La pace è un dono“, kurią sudarė žurnalistas Alessandro Banfi.

    Popiežius tuomet pasirinko 1963 metais parašytos protesto dainos „Go Away You Bomb“ eilutes, sukurtas Šaltojo karo įtampos laikotarpiu. Šis kūrinys, kaip pažymima tekste, ilgą laiką buvo mažai žinomas – daina nebuvo įrašyta ar oficialiai išleista B. Dylano albumuose, o rankraštis aptiktas tik 2013 metais.

    Leonui XIV B. Dylano žodžiai tapo proga perspėti dėl ginklavimosi ir galimos naujos branduolinės eskalacijos rizikos.

    Dylanas prieš popiežių – ne pirmą kartą

    Tai ne pirmasis atvejis, kai B. Dylanas pasirodo popiežiaus akivaizdoje. 1997 metais jis dalyvavo Nacionaliniame eucharistiniame kongrese Bolonijoje, kur koncertavo popiežiui Jonui Pauliui II ir, kaip teigiama, maždaug 300 000 jaunuolių miniai.

    Tuomet atlikęs tris dainas, tarp jų ir „Knockin’ on Heaven’s Door“, atlikėjas užlipo ant popiežiaus pakylos ir paspaudė ranką Karoliui Wojtylai. Savo kalboje jaunimui Jonas Paulius II net citavo dainą „Blowin’ in the Wind“, pasiūlydamas ir savo interpretaciją.

    Tikėjimo kelias Dylano kūryboje

    Dvasiniai motyvai B. Dylano biografijoje ir kūryboje minimi ne kartą. Jis užaugo žydų šeimoje, o septintojo dešimtmečio pabaigoje patyrė ryškų religinį lūžį, po kurio priartėjo prie krikščionybės.

    1979 metais jis išleido albumą „Slow Train Coming“, vėliau – „Saved“ ir „Shot of Love“: trijuose įrašuose krikščioniško tikėjimo ir gospelo kalba buvo ypač ryški. Vėlesniais metais atlikėjas grįžo prie įvairesnio repertuaro, tačiau religinių nuorodų visiškai neatsisakė.

    Tekste taip pat pažymima, kad per vieną iš vėlesnių interviu B. Dylanas teigė esąs religingas žmogus – skaitantis Šventąjį Raštą, medituojantis ir besimeldžiantis.

    Popiežius Leonas XIV ir muzika

    Popiežius Leonas XIV muziką yra ne kartą akcentavęs kaip svarbią dvasinio gyvenimo dalį. Per pirmuosius pontifikato metus jis viešumoje buvo girdimas giedantis „Regina Caeli“ ir lotyniškai atliekantis „Tėve mūsų“, taip pat – itin įsitraukiantis klausantis bendruomenių giesmių kelionių metu.

    2025 metų lapkritį Jubiliejaus chorams ir chorinėms grupėms renginyje jis apibūdino muziką kaip didžiųjų civilizacijų dovaną, galinčią išreikšti tai, ką žmogus nešiojasi širdyje. Cituodamas šv. Augustiną popiežius priminė frazę „Cantare amantis est“ – dainavimas būdingas mylinčiam.

  • Blanka prisipažino bijojusi atstūmimo: dėl tikėjimo nesijaučiau priimta – kas pasikeitė?

    Dainininkei Blankai dvasiniai klausimai užima svarbią vietą kasdienybėje. Naujausiame pokalbyje ji atvirai papasakojo apie savo santykį su Dievu ir pripažino, kad anksčiau bijojo, jog žmonės ją atstums dėl tikėjimo. Pasak atlikėjos, laikui bėgant ji išmoko mažiau taikytis prie aplinkinių lūkesčių ir drąsiau kalbėti apie tai, kas jai svarbu.

    Blanka pabrėžė, kad malda jai nėra susieta vien su apsilankymu bažnyčioje ar konkrečiomis apeigomis. Ji teigė tikinti, kad nuoširdus ryšys su Dievu gali būti puoselėjamas bet kur, o svarbiausia yra vidinis nusiteikimas ir asmeninė atsakomybė už savo sprendimus.

    Atlikėja priminė ir vaikystės laikotarpį, kai, jos žodžiais, dvasiniai dalykai traukė labiau nei įprasti bendraamžių užsiėmimai. Ji pasakojo, kad kartais rinkdavosi laiką bažnyčioje vietoje žaidimų, o tai aplinkiniams atrodė neįprasta ir keldavo papildomų klausimų.

    Kas skatina atvirumą dabar?

    Blanka aiškino, kad baimė būti nesuprastai ilgą laiką vertė ją atsargiai rinktis žodžius. Vis dėlto, anot jos, visuomenėje daugėja erdvės skirtingoms patirtims ir tapatybėms, o atvirumas apie vertybes neretai padeda rasti bendraminčių, o ne vien sulaukti kritikos.

    Psichologijos specialistai viešojoje erdvėje dažnai pabrėžia, kad priklausymo grupei jausmas ir baimė būti atstumtam yra vieni stipriausių socialinių veiksnių. Dėl to žmonės neretai slepia religines ar pasaulėžiūrines nuostatas, ypač kai bijo pašaipų ar stereotipų.

    Religija viešumoje: jautri tema

    Religijos tema populiariojoje kultūroje dažnai tampa jautri, nes dalis auditorijos tikėjimą laiko privačiu reikalu, o kitiems tai yra tapatybės dalis. Blanka pabrėžė, kad jai svarbu kalbėti ne apie kitų vertinimą, o apie asmeninę patirtį ir vidinę ramybę.

    Ji pridūrė, kad tikėjimas jai nereiškia tobulumo ar teisumo demonstravimo. Atlikėja teigė labiau akcentuojanti kasdienius pasirinkimus, dėkingumą ir bandymą išlikti sąžiningai sau, net kai dėl to tenka susidurti su kritika.

    Pasak Blankos, šiandien ji nori būti atviresnė, nes tai padeda ne tik jai pačiai, bet ir žmonėms, kurie panašius dalykus išgyvena tyliai. Ji teigė tikinti, kad pagarbus pokalbis apie tikėjimą gali sumažinti susipriešinimą ir suteikti daugiau supratimo.

  • Mokslininkai nustatė: ši kasdienė muzikinė rutina gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką

    Muzika vis dažniau vertinama ne tik kaip pramoga, bet ir kaip kasdienis įprotis, galintis prisidėti prie smegenų sveikatos. Nauja analizė rodo, kad vyresniame amžiuje reguliarus muzikos klausymas ar muzikavimas siejamas su mažesne demencijos tikimybe.

    Tyrėjai iš Monasho universiteto išnagrinėjo daugiau nei 10 800 žmonių, kurių amžius buvo 70 metų ir daugiau, duomenis. Tie, kurie muzikos klausėsi daugumą dienų, turėjo apie 39 proc. mažesnę demencijos riziką nei dalyviai, kurie tai darė retai arba visai neklausė.

    Be to, tarp reguliariai klausydavusių muzikos rečiau fiksuoti ir kognityviniai sutrikimai: rizika buvo maždaug 17 proc. mažesnė. Taip pat šioje grupėje nustatyti geresni bendrieji pažintinių funkcijų rodikliai ir stipresnė epizodinė atmintis, siejama su gebėjimu prisiminti konkrečius įvykius.

    Ką rodo muzikavimas

    Atskirai įvertinti dalyviai, kurie patys užsiėmė muzika, pavyzdžiui, grojo instrumentu ar dainavo. Ši veikla buvo susijusi su maždaug 35 proc. mažesne demencijos rizika.

    Pastebėta ir tai, kad žmonėms, kurie derino klausymąsi su muzikavimu, demencijos tikimybė buvo apie 33 proc. mažesnė. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie skaičiai rodo ryšį, tačiau savaime dar neįrodo tiesioginio priežastinio poveikio.

    Kodėl muzika gali būti naudinga

    Mokslininkai aiškina, kad muzika vienu metu aktyvina kelias smegenų sistemas, susijusias su dėmesiu, emocijomis, atmintimi, kalba ir judesių koordinacija. Dėl to ji gali veikti kaip kompleksinė pažintinė stimuliacija, ypač kai klausymas tampa nuolatiniu įpročiu.

    Reikšmės gali turėti ir socialinis aspektas. Bendras muzikavimas, repeticijos, chorai ar koncertų lankymas dažnai didina socialinį aktyvumą, o tai, remiantis platesnėmis demencijos prevencijos rekomendacijomis, laikoma svarbiu apsauginiu veiksniu vyresniame amžiuje.

    Ką svarbu žinoti praktikoje

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad dar neaišku, kurie žanrai ar klausymosi trukmė būtų optimalūs, taip pat ar toks ryšys būtų toks pat ryškus jaunesnių amžiaus grupių žmonėms. Vis dėlto muzika išlieka lengvai prieinama veikla, kuri daugeliui žmonių suteikia malonumą ir gali būti siejama su geresne kognityvine savijauta.

    Svarbu nepamiršti, kad demencijos riziką lemia daugybė veiksnių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sveikatą, fizinį aktyvumą, miegą, rūkymą, klausos būklę ir socialinius ryšius. Muzika šioje dėlionėje gali būti viena iš kasdienių, mažai pastangų reikalaujančių priemonių, padedančių palaikyti aktyvesnį gyvenimo būdą.

  • Mokslininkų atradimas: klausantis muzikos nepažįstamieji ima galvoti panašiai

    Mokslininkų atradimas: klausantis muzikos nepažįstamieji ima galvoti panašiai

    Muzika veikia ne tik emocijas ar norą judėti pagal ritmą, bet ir tai, kaip smegenys kuria vidines istorijas. Naujas kognityvinės neurologijos tyrimas parodė, kad klausantis instrumentinės muzikos skirtingi žmonės neretai ima įsivaizduoti panašias temas ir siužeto kryptis, net jei vieni kitų nepažįsta.

    Mokslininkai stebėjo, kaip į muziką reaguoja 20 dalyvių, tyrimas vyko dviem atskirais etapais. Vienu etapu jie klausėsi instrumentinių kūrinių, kitu etapu skaitė istorijas be muzikos, o abiem atvejais buvo fiksuojamas smegenų aktyvumas.

    Kas vyko eksperimento metu?

    Po kiekvienos klausymo sesijos dalyviai pasakojo, ką buvo pradėję įsivaizduoti, o vėliau žymėjo, kokie motyvai ir vaizdiniai jiems kilo. Tyrėjai pabrėžė, kad vadinamasis svajojimas atmerktomis akimis nėra atsitiktinis šalutinis reiškinys, o natūrali muzikos klausymo patirties dalis.

    Nors žmonės nepasakojo identiškų istorijų, jų vaizdiniai dažnai sutapo temomis. Dalis dalyvių minėjo panašius miško, kelionės, judėjimo erdvėje ar paslaptingų būtybių motyvus, tik detalės ir estetika skyrėsi.

    Skaičiai, kurie nustebino

    Tyrėjų vertinimu, apie 71 proc. dalyvių pažymėjo nemažai tų pačių motyvų, o tai rodo, kad muzikos struktūra gali nukreipti vaizduotę panašia kryptimi. Papildomai buvo taikytas užduočių dizainas, kai dalyviai po muzikos per 60 sekundžių turėjo sukurti trumpą pasakojimą iš to, ką matė vaizduotėje.

    Taip buvo suformuota 200 trumpų istorijų bazė, kurioje pasakojimų panašumas, tyrėjų teigimu, siekė apie 94 proc. Tai leidžia manyti, kad net be žodžių muzika gali perteikti tam tikrą naratyvo karkasą, kurį skirtingi žmonės „užpildo“ panašiu būdu.

    Ką parodė smegenų skenavimas?

    Smegenų vaizdinimo duomenys parodė, kad klausantis muzikos ir klausantis ar skaitant pasakojimą suaktyvėja panašios, bet ne visiškai tos pačios sritys. Tyrėjai tai aiškina tuo, kad smegenys yra jautrios tempui, dinamikai, tonalumo pokyčiams ir struktūrai, kuri gali būti „išverčiama“ į judėjimo, erdvės ir intencijos pojūčius.

    Be to, tyrėjai vertino, kokias emocijas sukėlė skirtingi kūriniai, ir teigė galintys sieti tam tikras garsines ypatybes su dažniau pasikartojančiomis emocinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, įtampa ar švelnumu. Tai dera su platesne mokslo kryptimi, kurioje tiriama, kaip muzika sinchronizuoja dėmesį ir vidines būsenas, ypač tada, kai klausymas vyksta tomis pačiomis sąlygomis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai padeda geriau suprasti meno vaidmenį žmogaus gyvenime. Instrumentinė muzika čia pristatoma ne vien kaip emocijų sužadinimo priemonė, bet ir kaip terpė, gebanti perduoti pasakojimo struktūrą bei sukurti bendrą patirtį net tarp nepažįstamųjų.

  • Užtemimų įkvėpta kultūra: 10 knygų, 9 filmai ir 8 dainos, kurios apie tai pasakoja

    Užtemimų įkvėpta kultūra: 10 knygų, 9 filmai ir 8 dainos, kurios apie tai pasakoja

    Užtemimai – nuo ženklų iki siužeto variklio

    Saulės ir Mėnulio užtemimai nuo Antikos laikų žmonėms buvo daugiau nei astronominis reiškinys: jie aiškinti kaip pranašystės, bausmės ženklai ar lemtingi virsmai. Ši įtampa tarp mokslo ir mito ilgainiui persikėlė į literatūrą, kiną ir muziką, kur užtemimas dažnai tampa lūžio tašku.

    Artėjant rugpjūčio 12 dieną prognozuojamam visiškam Saulės užtemimui, dėmesys šiam reiškiniui vėl auga ir populiariojoje kultūroje. Kūrėjams užtemimas patogus tuo, kad vienu vaizdu ar scena leidžia kalbėti apie baimę, likimą, meilę, apgaulę ar net visuomenės trapumą.

    Literatūroje: nuo Homero iki Stepheno Kingo

    Vienas ankstyviausių užtemimo atgarsių siejamas su Homero Odisėja, kur netikėtas dangaus pritemimas interpretuojamas kaip artėjančios nelaimės ženklas. Šiuolaikiniai tyrinėtojai yra bandę sieti šį epizodą su realiu istoriniu užtemimu, todėl diskusijos apie literatūros ir astronomijos sąsajas tęsiasi iki šiol.

    Viduramžių kūriniuose užtemimai dažnai tapdavo grėsmės ir pasaulio pabaigos nuojautos simboliu, o naujesnėje literatūroje jie įgavo dar vieną funkciją – tapo gudrybės įrankiu. Marko Twaino romane Konektikuto jankis karaliaus Artūro dvare herojus išnaudoja žinias apie artėjantį užtemimą, kad atrodytų kaip burtininkas ir išsigelbėtų.

    Užtemimas literatūroje neretai susiejamas ir su kriminaline intriga ar psichologine įtampa. Stephenas Kingas romanuose Dolores Claiborne ir Džeraldo žaidimas svarbius siužeto momentus sieja su 1963 metais Jungtinėse Valstijose matytu užtemimu, paversdamas jį tamsos, kaltės ir lemties fonu.

    Mokslinėje fantastikoje užtemimas tampa visuomenės išbandymu. Isaaco Asimovo apsakyme Sutemos civilizacija, niekada nepatyrusi tamsos, susiduria su reiškiniu, kurio psichologiškai ir kultūriškai nepajėgia „suvirškinti“, o tai virsta įspėjimu apie baimę nežinomybei.

    Kine ir muzikoje: tikras dangus ir stipri metafora

    Kinas užtemimą naudoja dvejopai: kaip realų, įspūdingą vaizdą arba kaip simbolį, kuriuo patogu paaiškinti veikėjų virsmą. Vienas garsesnių pavyzdžių – filmas Barabas, kur kryžiaus scenoms filmuoti pasitelktas realus užtemimo momentas, suteikęs kadrams neįprastą, natūralų apšvietimą.

    Fantastikos ir siaubo žanruose užtemimas dažnai tampa „vartais“ į prakeiksmą ar blogį. Tokiu principu veikia tiek Ladyhawke istorija apie prakeiktą porą, kurios likimą gali pakeisti tik užtemimas, tiek vėlesni siaubo filmai, kuriuose reiškinys naudojamas ritualams ar lemtingoms scenoms sustiprinti.

    Muzikoje užtemimas dažniausiai skamba kaip jausmų ir dramos metafora. Bonnie Tyler daina Total Eclipse of the Heart tapo kone neoficialiu užtemimų garso takeliu, o „Pink Floyd“ kūrinyje Eclipse užtemimas pasitelkiamas užbaigti albumo The Dark Side of the Moon teminį ratą apie žmogaus patirtis ir ribas.

    Šiandien, kai užtemimus galima tiksliai prognozuoti ir stebėti per tiesiogines transliacijas, jų simbolinė reikšmė kultūroje nemažėja. Priešingai, socialinių tinklų ir vaizdo platformų eroje užtemimas dar lengviau virsta istorija, kurią norisi perpasakoti, perfrazuoti ir įprasminti naujuose kūriniuose.

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Ilgą laiką manyta, kad senėjimo tempą labiausiai lemia mityba ir fizinis aktyvumas, tačiau naujausi duomenys rodo ir kitą, gerokai malonesnę kryptį. University College London mokslininkai nustatė, kad reguliarus įsitraukimas į meną ir kultūrą gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Innovation in Aging“, apėmė daugiau nei 3 500 dalyvių. Mokslininkai analizavo su senėjimu siejamus DNR pokyčius ir vertino, kaip jie koreliuoja su žmonių kultūriniais įpročiais bei menine veikla.

    Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie bent kartą per savaitę lankėsi kultūriniuose renginiuose ar užsiėmė kūrybine veikla, biologiškai senėjo iki 4 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė retai. Poveikis buvo pastebimas tiek kuriant, tiek paprasčiausiai vartojant kultūrą, pavyzdžiui, klausantis muzikos ar skaitant.

    Teatras, muziejai, parodos, koncertai, knygos, choras ar kūrybiniai užsiėmimai, tokie kaip keramika, tyrime minimi kaip pavyzdžiai veiklų, kurios gali turėti reikšmės. Tyrėjai pabrėžė, kad didesnę naudą siejo ne viena konkreti veikla, o įvairovė ir reguliarumas.

    Mokslininkai tokį ryšį aiškina keliais mechanizmais: mažesniu patiriamu stresu, aktyvesne kognityvine stimuliacija, geresne emocine savijauta ir tvirtesniais socialiniais ryšiais. Šie veiksniai laikomi svarbiais, nes ilgalaikis stresas ir socialinė izoliacija siejami su prastesniais sveikatos rodikliais bei spartesniais su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais.

    Ypač ryški nauda buvo pastebėta vyresniems nei 40 metų žmonėms, todėl tyrėjai akcentuoja, kad pokyčiams nebūtina radikaliai keisti gyvenimo būdo. Praktinis patarimas paprastas: kartą per savaitę susiplanuoti kultūrinį vakarą, prisiminti seną hobį arba išbandyti naują kūrybinę veiklą, kuri teikia malonumą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai nėra stebuklinga alternatyva miegui, subalansuotai mitybai ar judėjimui. Greičiau tai papildomas, dažnai nuvertinamas įprotis, galintis prisidėti prie geresnės savijautos ir lėtesnių biologinių pokyčių, ypač jei tampa pastovia rutina.