Tag: Muzikos festivaliai

  • Macklemore po skandalo dėl Palestinos atvyksta į Poznanę: aiški BitterSweet 2027 data

    JAV reperis Macklemore po triukšmo, kilusio dėl jo pasisakymų apie karą Gazos Ruože, sugrįžta į didžiųjų festivalių scenas. Organizatoriai patvirtino, kad atlikėjas taps pirmąja „BitterSweet Festival 2027“ žvaigžde Poznanėje, o jo pasirodymui jau paskirta tiksli diena.

    Macklemore koncertas Poznanėje

    Macklemore pasirodys pirmąją „BitterSweet Festival 2027“ dieną, ketvirtadienį, 2027 metų rugpjūčio 12 dieną. Festivalis Poznanėje vyks tris dienas ir tęsis iki 2027 metų rugpjūčio 14 dienos.

    Organizatoriai skelbia, kad tai tik pirmasis vardas 2027 metų programoje. Po pagrindinės žvaigždės anonso taip pat pranešta apie kitus atlikėjus, kurie papildys renginio sudėtį artimiausiu metu.

    Kas nutiko dėl Edo Sheerano turo

    Pastaraisiais mėnesiais Macklemore viešumoje dažnai minėtas ne tik dėl hitų, bet ir dėl politinių pareiškimų. Atlikėjas viešai rėmė Palestiną, kritikavo Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir ragino atkreipti dėmesį į civilių padėtį.

    Žiniasklaidoje plačiai aptarta, kad po pro-palestietiškų gestų per pasirodymus kaip apšildantis atlikėjas JAV turo dalyje jis buvo pašalintas iš projekto, susijusio su Edu Sheeranu. Situacija išprovokavo diskusijas apie žodžio laisvę, renginių organizatorių spaudimą ir atlikėjų politinių pozicijų kainą komerciniuose turuose.

    Solidarumo koncertai ir parama

    Į kilusį ažiotažą Macklemore reagavo paskelbdamas solidarumo koncertų seriją „Free Palestine Tour“. Pirmasis koncertas įvyko 2026 metų spalio 26 dieną Dubline, o vėliau numatyti pasirodymai Londone ir Paryžiuje.

    Pasak organizatorių, dalis šių koncertų pajamų skiriama paramai humanitarinėms iniciatyvoms, įskaitant „Medical Aid for Palestinians“, teikiančią medicinos pagalbą Palestinos teritorijose. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo ryškia muzikos industrijos tendencija, kai atlikėjai socialines žinutes sieja su konkrečiais labdaros mechanizmais.

  • Festivalis „Bildes 2026“ Rygoje: muzikantai į sceną lipo su vaikais – pažiūrėkite, kas dalyvavo

    Festivalis „Bildes 2026“ Rygoje: muzikantai į sceną lipo su vaikais – pažiūrėkite, kas dalyvavo

    Rygoje, VEF kultūros rūmuose, įvyko festivalio „Bildes 2026“ muzikantų ir jų vaikų koncertas, subūręs kelias kartas vienoje scenoje. Programoje pasirodė tiek gerai žinomi atlikėjai, tiek šeimų projektai, kai dainos ir instrumentai buvo perduodami tiesiogine prasme iš rankų į rankas.

    Koncerte dalyvavo Svens Linga, Ziemeļu šeima, Križevicų šeima, Miltiņų šeima, Mārcis Kalniņš su šeima, Lukas Edgars ir Rolands Lappuķe, Alise ir Silvestrs Sīļi. Taip pat pasirodė Mia Hermane ir Annija Putniņa, Edvards ir Normunds Rutuļi, Elviss Patriks ir Ivars Pētersoni.

    Vakaro sąraše buvo ir Katrīne bei Andris Lūkini, taip pat Matilde, Edvarts ir Kārlis Būmeisteriai, Katrīna Marija ir Ēriks Lokis. Ant scenos lipo Henrijs ir Guntars Mucenieki, o koncertą papildė Varis Vētra su šeima.

    Festivalis „Bildes“ tradiciškai išsiskiria netikėtomis sudėtimis ir bendrais projektais, o šeimų koncertai tampa proga pamatyti, kaip gimsta nauja atlikėjų karta. Organizatorių idėja paprasta: pristatyti Latvijos scenos tęstinumą ne per retrospektyvą, o per gyvą bendrą pasirodymą.

    Artimiausias festivalio koncertas numatytas spalio 28 dieną muzikos namuose „Daile“, kur vyks bliuzo programa. VEF kultūros rūmuose spalio 30 dieną suplanuotas koncertas „Pirmoreiz „Bildēs““, kuriame pasirodys festivalyje dar nedalyvavusios grupės kartu su gerai žinomais Latvijos atlikėjais.

    Lapkričio 5 dieną VEF kultūros rūmuose planuojamas dainuojamosios poezijos koncertas, kuriame skelbiami Valdis Atāls, Haralds Apogs, Matīss ir Uldis Ozoliai, Gatis Zotovs bei kiti atlikėjai. Lapkričio 13 dieną ten pat numatytas akustinis koncertas su Anete Kalniņa, Juriu Kaukuliumi, Liene Dobičina ir kitais projektais.

    Festivalio finalinis koncertas VEF kultūros rūmuose turėtų vykti lapkričio 20 dieną, o renginį vesti žadama Fredžiui ir Ufo. Organizatorių skelbiamame dalyvių sąraše minimos grupės „Linga“, „Menuets“, „Eolika“, „Keksi“, „Pērkons“, taip pat Robertas Gobziņš ir kiti atlikėjai.

  • Granada pristato „Neorama“: nuo flamenko iki pankroko – 40 koncertų jauniesiems talentams

    Granada pristato „Neorama“: nuo flamenko iki pankroko – 40 koncertų jauniesiems talentams

    Naujas festivalis Granadoje

    Ispanijos Granada rugsėjo 3–5 dienomis surengs pirmąjį keliaujančio festivalio „Neorama“ leidimą, skirtą jauniems muzikos kūrėjams ir atlikėjams. Per tris dienas miestas žada 40 koncertų, kuriuose skambės nuo flamenko iki elektronikos.

    Organizatorių teigimu, renginys kuriamas kaip tramplinas į profesionalią sceną: jis jungia muzikinį ugdymą, pirmuosius didesnius pasirodymus ir ryšius su industrija. Programoje numatyta apie 500 dalyvių, iš jų 325 muzikantai ir atlikėjai.

    Istorinės erdvės taps scenomis

    Koncertai vyks ne vienoje vietoje: į programą įtrauktos Granados istorinės ir kultūrinės erdvės, tarp jų Generalifės teatras, Manuelio de Fallos auditorija, Karmen de los Mártires, Rodríguez-Acosta fondas, Plaza de los Aljibes bei miesto rotušės kiemas.

    Andalūzijos regiono kultūros ministrė Patricia del Pozo pristatyme pabrėžė, kad jaunieji atlikėjai gros vietose, turinčiose didelę meninę ir istorinę vertę, o pats festivalis turėtų tapti jų karjeros šuolio aikštele.

    „Tris dienas Granada gyvens visų stilių muzika“, – sakė Patricia del Pozo.

    Nuo Galisijos iki Seutos

    „Neorama“ sąmoningai nesusiaurina repertuaro iki vieno žanro: greta flamenko numatyti roko, džiazo, klasikinės, ankstyvosios ir simfoninės muzikos, taip pat indie, pop, folk, pankroko ir elektronikos pasirodymai. Tokia mišri programa atspindi tendenciją festivaliuose plėsti auditoriją ir sudaryti sąlygas skirtingų scenų dialogui.

    Organizatoriai atrinko 11 kylančių projektų iš skirtingų Ispanijos regionų. Tarp jų minimi „Musikene Big Band“, urbanistinės muzikos atlikėja Julia Cry, „Liceu BLAM Collective“, „Mühlfeld Ensemble“, „Perímetro“, „Alana“, „Blung“, „Naked Eva“ ir „Pitxorines“.

    Numatyta, kad atrinkti projektai pasirodys po du kartus ir dalyvaus apdovanojimų programoje. Tokiu būdu festivalis tampa ne vien koncertų grandine, bet ir konkurencinga vitrina, padedančia greičiau patekti į festivalių bei koncertų salių programų sudarytojų akiratį.

    Alhambra ir įtrauktis

    Vienu svarbiausių akcentų įvardijamas rugsėjo 3 dienos vakaras Generalifės teatre, kai JM World Orchestra gros kartu su Granados operos choru, diriguojant Davidui Fernández Caravacai. Programoje numatytas ir Manuelio de Fallos kūrinys Noches en los jardines de España, o pasirinkimą organizatoriai sieja su 150-osiomis kompozitoriaus gimimo metinėmis.

    Ryškų vaidmenį atliks ir Andalūzijos jaunimo orkestras, numatęs penkis kamerinės muzikos koncertus, kuriuose gros 17 jo narių. Skambės Mozarto, Brahmso, Dvořáko, Ravelio, Turinos, Toldrà ir Elizabeth Maconchy kūriniai skirtingose miesto erdvėse.

    Festivalio pabaigoje, rugsėjo 5 dieną, Generalifės teatre planuojamas „SuperArte“ pasirodymas, kuriame dalyvaus Granados jaunimo simfoninio orkestro muzikantai ir įvairias negalias turintys atlikėjai iš SIFU fondo. Organizatoriai pabrėžia, kad įtrauktis ir prieinamumas yra vieni kertinių „Neorama“ principų.

    Ne tik koncertai

    Greta pasirodymų numatomi susitikimai ir dirbtuvės apie profesionalėjimą, lygybę, inovacijas, prieinamumą, švietimą ir verslumą. Atskiruose renginiuose planuojama aptarti ir tai, kaip muzikos sektorių keičia dirbtinis intelektas, įskaitant kūrybos, autorinių teisių bei sklaidos klausimus.

    Skelbiama, kad edukacinės veiklos bus nemokamos, tačiau dėl vietų skaičiaus reikės iš anksto rezervuoti bilietus. Tokia praktika vis dažniau taikoma festivaliuose, siekiant išlaikyti atvirumą auditorijai ir kartu suvaldyti srautus.

    Pirmuoju leidimu „Neorama“ bando įtvirtinti modelį, kuriame jauni atlikėjai ne tik pasirodo publikai, bet ir užmezga ryšius su institucijomis, kitais festivaliais bei industrijos profesionalais. Jei formatas pasiteisins, Granada gali tapti atspirties tašku naujai keliaujančio jaunųjų talentų tinklo tradicijai.

  • „Glastonbury“ 2027 bilietai išgraibstyti per 42 minutes: programos dar nėra, bet kainos jau kelia aistras

    „Glastonbury“ 2027 bilietai išgraibstyti per 42 minutes: programos dar nėra, bet kainos jau kelia aistras

    Bilietai dingo per 42 minutes

    Didžiosios Britanijos muzikos festivalio „Glastonbury“ 2027 metų bendrieji bilietai buvo išpirkti per 42 minutes. Organizatoriai patvirtino, kad vietos Worthy Farm teritorijoje dingo net ir tiems, kurie virtualioje eilėje laukė ilgai.

    Bilietų prekyba startavo spalio 4 dieną 10.00 val. Vidurio Europos laiku, o 10.42 val. platforma „See Tickets“ paskelbė, kad visas kiekis išgraibstytas.

    „Bilietai į „Glastonbury“ festivalį 2027 metais dabar yra išparduoti“, – rašė „See Tickets“.

    Kaina perkopė 470 eurų

    Festivalio organizatoriai anksčiau paskelbė, kad bendras įėjimo bilietas kainuos apie 476 eurus, įskaitant rezervavimo mokestį. Tai pirmas kartas, kai nominali kaina peržengė 470 eurų ribą.

    Palyginimui, 2025 metais bilietas kainavo apie 441 eurą, tad augimas siekia maždaug 35 eurus. Ilgesnėje perspektyvoje kainų šuolis dar ryškesnis: 2010 metais bilietai kainavo apie 335 eurus.

    Brangimas pakurstė dalies gerbėjų pyktį, nes „Glastonbury“ ilgą laiką buvo laikomas dideliu, bet vis dar palyginti prieinamu renginiu. Kritikai socialiniuose tinkluose akcentuoja, kad kylant kainai didėja rizika, jog festivalis tampa pasiekiamas tik turtingesniems.

    Ką daryti nepavykus nusipirkti?

    Organizatoriai primena, kad dalis bilietų į rinką grįžta per oficialų perpardavimą. Paprastai jis vyksta pavasarį, kai nepageidaujami bilietai arba iki galo neapmokėti rezervavimai sugrąžinami į sistemą.

    2027 metų prekybos modelyje pirkėjai turi sumokėti pradinį apie 117 eurų užstatą, o likusią sumą – apie 359 eurus – pervesti vėliau. Neįvykdžius apmokėjimo, bilietai patenka į perpardavimo etapą.

    Programos dar nėra, bet spėlionių netrūksta

    Nors bilietai jau išgraibstyti, „Glastonbury“ 2027 metų atlikėjų sąrašas oficialiai dar nepaskelbtas. Tai įprasta festivalio praktika, kai pagrindiniai vardai laikomi paslaptyje iki vėlesnio etapo.

    Lažybų bendrovės ir muzikos industrijos stebėtojai tarp dažniausiai minimų kandidatų į pagrindines scenas įvardija Sam Fender, Taylor Swift, Rihanna ir Little Simz. Taip pat sklinda kalbos apie „The Rolling Stones“, „Radiohead“ ir „Fontaines D.C.“ galimybes.

    Festivalio organizatorė Emily Eavis viešai yra užsiminusi, kad pagrindiniai vakaro pasirodymai jau suderinti, tačiau detalių kol kas neatskleidžia. „Glastonbury“ 2027 metais turėtų vykti birželio 23–27 dienomis.

  • Glastonbury 2027 bilietai brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Glastonbury 2027 bilietai brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Rekordinė kaina po pertraukos

    Po pertraukos 2026 metais Jungtinės Karalystės Glastonbury festivalis patvirtino, kad 2027 metų renginio bilietai prekyboje pasirodys jau kitą mėnesį. Festivalis vyks birželio 23–27 dienomis, tačiau dar prieš paskelbiant pagrindinius atlikėjus kilo aštri diskusija dėl kainos.

    Organizatorių nurodyta bilieto kaina su užsakymo mokesčiu siekia apie 480 eurų. Tai didžiausia kaina festivalio istorijoje ir dar vienas žingsnis ilgame brangimo kelyje, kuris ypač išryškėjo po pandemijos ir dėl išaugusių didelių renginių organizavimo sąnaudų.

    Kodėl gerbėjai sako, kad nebeįperka?

    Dalis gerbėjų socialiniuose tinkluose teigia, kad toks kainų lygis nebeatitinka jų galimybių, ypač kai pragyvenimo išlaidos Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais augo, o festivalio programa dar nepaskelbta. Kai kurie tai vadina nesąžininga praktika, nes bilietai parduodami anksčiau, nei aišku, už ką tiksliai mokama.

    Diskusiją kursto ir tai, kad Glastonbury bilietus tradiciškai sudėtinga įsigyti dėl didžiulės paklausos, o paties festivalio patirtis ne visiems atrodo verta kainos: minimos eilės, perpildytos scenų erdvės, prastos oro sąlygos ir brangus maistas bei gėrimai vietoje.

    „Paskutinį kartą buvau 2009 metais. Tuomet kaina atrodė įkandama ir verta kiekvieno cento. Su infliacija suprantu, bet maždaug 480 eurų jau nebeatrodo nei teisinga, nei sąžininga“, – sakė vienas gerbėjas.

    Argumentas už kainą: penkios dienos vietoje kelių koncertų

    Kita dalis auditorijos bilietų kainą gina, lygindama ją su dabartinėmis didelių koncertų kainomis. Anot jų, jei už vieną didelio masto koncertą tenka mokėti reikšmingą sumą, kelių dienų festivalis su dešimtimis ar šimtais pasirodymų gali atrodyti racionalus pasirinkimas.

    Vis dėlto net ir šalininkai pripažįsta, kad bendra kelionės ir apsistojimo kaina gali gerokai viršyti paties bilieto kainą, todėl galutinis sprendimas priklauso nuo žmogaus biudžeto. Praktikoje daliai gerbėjų bilietas tampa tik pradžia, o didžiausias iššūkis yra viso savaitgalio išlaidos.

    Kontekstas: brangsta ne tik bilietai

    Glastonbury vadovė Emily Eavis dar 2023 metais yra akcentavusi, kad festivalio organizatoriai susiduria su reikšmingai išaugusiomis logistikos, saugumo, infrastruktūros ir darbuotojų sąnaudomis. Ji teigė, kad kainos keliamos stengiantis išlaikyti renginį, kartu atsižvelgiant į tai, jog po pandemijos festivalio finansinis atsitiesimas daugeliui organizatorių užtruko.

    Platesnė tendencija Europoje rodo, kad didžiųjų festivalių biudžetai auga dėl didėjančių atlikėjų honorarų, techninių reikalavimų, energijos kainų ir griežtėjančių saugumo standartų. Dėl to auga ir bilietų kainos, o rinka vis dažniau skirstosi į prabangius renginius bei labiau prieinamas alternatyvas mažesniuose festivaliuose.

  • Nustebino Šveicariją: Montreux scenoje Azerbaidžanas parodė, kaip skamba mugamas ir džiazas

    Nustebino Šveicariją: Montreux scenoje Azerbaidžanas parodė, kaip skamba mugamas ir džiazas

    Šveicarijos Montreux mieste, minint 80-ąsias festivalio Septembre Musical Montreux-Vevey metines, ypatingas dėmesys atiteko Azerbaidžano muzikinei tradicijai. Renginiuose pristatytas platus skambesio spektras – nuo šimtmečius menančio mugamo iki operos, džiazo ir tautinio šokio.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad šių metų programa siekė parodyti, kaip vienoje šalyje sugyvena skirtingos muzikinės tapatybės. Tokia kryptis atitinka ir platesnę Europos festivalių tendenciją daugiau vietos skirti regionų kultūrai, gyvoms tradicijoms ir tarpkultūriniams projektams.

    Montreux pasirodė apie 200 atlikėjų, kuriuos vedė Valstybinis simfoninis orkestras. Skambėjo kūriniai, siejami su kompozitoriumi Uzeyiru Hajibeyli, dažnai vadinamu Azerbaidžano klasikinės muzikos pradininku, taip pat pristatyti šiuolaikiškesni žanrai ir sceninės formos.

    Mugamas laikomas viena svarbiausių Azerbaidžano muzikinio paveldo formų, o jo atlikimas dažnai remiasi improvizacija ir griežtai apibrėžtomis melodinėmis struktūromis. UNESCO šį žanrą yra pripažinusi nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu, todėl jo pristatymas tarptautinėje scenoje turi ne tik meninę, bet ir kultūrinės diplomatijos reikšmę.

    Programoje atsispindėjo ir Azerbaidžano džiazo tradicija, kuri XX amžiuje vystėsi kaip savitas skambesys, jungiantis vakarietišką džiazo kalbą su vietinėmis dermėmis. Anot renginio dalyvių, tokie koncertai padeda auditorijai pamatyti šalį ne per politinių naujienų prizmę, o per kultūros istoriją ir šiuolaikinį kūrybiškumą.

    Montreux ir greta esantis Vevey regionas laikomas viena ryškiausių Šveicarijos muzikos erdvių, o festivalio jubiliejus tapo proga akcentuoti ir programų įvairovę. Rengėjai tikisi, kad skirtingų tradicijų pristatymas sustiprins dialogą tarp auditorijų ir padės atrasti mažiau girdėtus Europos kaimynystės regionų balsus.

  • „Glastonbury“ bilietai 2027 metams brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    „Glastonbury“ bilietai 2027 metams brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Bilietai į 2027 metus

    Jungtinės Karalystės „Glastonbury“ festivalis po 2026 metų pertraukos patvirtino, kad bilietai į 2027 metų renginį bus pradėti pardavinėti kitą mėnesį. Festivalis planuojamas birželio 23–27 dienomis, o išankstinis ažiotažas šįkart sukasi ne tik apie būsimus atlikėjus, bet ir apie kainą.

    Organizatoriai skelbia, kad vienas bilietas kainuos apie 480 eurų, į šią sumą įskaičiuotas ir užsakymo mokestis. Tai didžiausia oficialiai skelbta „Glastonbury“ bilieto kaina per visą festivalio istoriją.

    Brangimas ir kas jį paaiškina

    Viešojoje erdvėje lyginama, kad 2010 metais bilietas kainavo apie 330 eurų, tad per kiek daugiau nei dešimtmetį suma ūgtelėjo reikšmingai. Toks šuolis atspindi bendrą gyvų renginių rinkos tendenciją: po pandemijos išaugusios gamybos, logistikos, energijos ir darbo jėgos sąnaudos dažnai tiesiogiai perkeliamos į bilietų kainas.

    Prie spaudimo prisideda ir Jungtinės Karalystės ekonominė aplinka: aukštesnės paslaugų kainos, atlyginimų augimas bei infliacijos poveikis ilgainiui didina masinių renginių savikainą. Festivaliams ypač brangsta scena, garsas, apsauga, medicinos paslaugos ir laikinos infrastruktūros įrengimas.

    Gerbėjų reakcijos: nuo pasipiktinimo iki pateisinimų

    Socialiniuose tinkluose dalis gerbėjų kainą vadina neprotinga ir teigia, kad festivalis tampa sunkiai įperkamas, ypač turint omenyje pragyvenimo kaštų spaudimą. Kritikai pabrėžia ir tai, kad pagrindiniai 2027 metų atlikėjai dar nepaskelbti, todėl mokėti tiek iš anksto kai kam atrodo rizikinga.

    „Suprantu, kad kainos kyla ir kad tai labdaros renginys, bet apie 480 eurų už bilietą nebeatrodo nei teisinga, nei sąžininga“, – sakė vienas gerbėjas.

    Kita dalis auditorijos bilietų kainą gina, argumentuodama, kad penkių dienų festivalis su didelio masto programa vis dar gali būti konkurencingas, jei lyginama su atskirų koncertų bilietais didelėse arenose. Ši grupė akcentuoja, kad „Glastonbury“ vertė slypi ne vien pagrindiniuose varduose, bet ir pačioje patirtyje, scenų įvairovėje bei renginio apimtyje.

    Kaip „Glastonbury“ atrodo Europos kontekste

    Diskusijas kaitina ir palyginimai su kitais Europos festivaliais, kurių kelių dienų abonementai neretai kainuoja mažiau, ypač jei į kainą įtraukiama stovyklavietė. Dalis kritikų teigia, kad už panašią sumą žemyne galima rasti renginių su patogesne logistika ir mažesne „papildomų išlaidų“ našta vietoje.

    Vis dėlto „Glastonbury“ išlieka išskirtinis prekės ženklas, kurio paklausa tradiciškai viršija pasiūlą, o bilietus įsigyti dažnai sudėtinga net ir esant aukštai kainai. Tai reiškia, kad kainodara čia veikia ne tik kaip savikainos atspindys, bet ir kaip paklausos bei riboto vietų skaičiaus rezultatas.

  • Granada pradeda „Neorama“: 40 koncertų per 3 dienas ir nauja scena jauniems Ispanijos talentams

    Granada pradeda „Neorama“: 40 koncertų per 3 dienas ir nauja scena jauniems Ispanijos talentams

    Granadoje rugsėjo 3–5 dienomis startuoja „Neorama“ – naujas keliaujantis muzikos festivalis, skirtas jauniems ir dar tik įsitvirtinantiems atlikėjams iš visos Ispanijos. Organizatoriai žada, kad miesto istorinės erdvės trims dienoms taps skirtingų stilių scenomis – nuo flamenko iki elektronikos.

    Festivalį inicijavo Ispanijos jaunimo muzikinių draugijų konfederacija (JME), šiemet mininti 75 metų sukaktį. Projekto tikslas – sujungti jaunųjų muzikantų rengimą su realiu įėjimu į profesionalią rinką, suteikiant matomumą ir ryšius su industrijos atstovais.

    Pirmojoje „Neorama“ laidoje numatyta 40 koncertų ir apie 500 dalyvių, iš jų 325 muzikantai bei atlikėjai. Koncertai vyks įvairiose Granados vietose, tarp jų Generalifės teatras, Manuelio de Fallos auditorija, Carmen de los Mártires ir Granados rotušės kiemas.

    Žanrų amplitudė ir atranka

    „Neorama“ programoje nenumatytas vienas dominuojantis žanras: greta flamenko skambės rokas, džiazas, klasikinė, ankstyvoji ir simfoninė muzika, taip pat indie, punk, pop, folk bei elektronika. Toks spektras, pasak organizatorių, turi parodyti, kiek skirtingų kelių šiandien renkasi jauni kūrėjai.

    Šiai festivaliui atrinkta 11 kylančių projektų iš skirtingų regionų – nuo Galisijos iki Seutos. Tarp jų minimi „Musikene Big Band“, urbaninės muzikos atlikėja Julia Cry, „Liceu BLAM Collective“, „Mühlfeld Ensemble“, „Perímetro“, „Alana“, „Blung“, „Naked Eva“ ir „Pitxorines“.

    Kiekvienas projektas turės po du pasirodymus, o dalis jų varžysis dėl kelių apdovanojimų. Organizatoriai pabrėžia, kad taip siekiama sukurti ne tik koncertų grandinę, bet ir platformą, kuri priartina jaunus atlikėjus prie festivalių kuratorių, institucijų bei muzikos verslo.

    Alhambra – viena svarbiausių scenų

    Vienas ryškiausių programos akcentų numatytas rugsėjo 3 dieną Generalifės teatre, kur JM pasaulio orkestras pasirodys kartu su Granados operos choru. Koncertui diriguos Davidas Fernándezas Caravaca, o programoje numatyta ir Manuelio de Fallos kūrinio Noches en los jardines de España interpretacija.

    Reikšmingą vietą užims ir Andalūzijos jaunimo orkestras (OJA), planuojantis penkis kamerinės muzikos koncertus. Skambės įvairių kompozitorių kūriniai, o pasirodymai bus rengiami keliose istorinėse miesto erdvėse.

    Festivalis užsibaigs rugsėjo 5 dieną Generalifės teatre su „SuperArte“ – projektu, kuriame dalyvaus ir atlikėjai su negalia. Organizatoriai pabrėžia įtrauktį bei prieinamumą kaip vienus esminių „Neorama“ principų.

    Ne tik koncertai: profesija ir DI

    Greta koncertų „Neorama“ numato susitikimus ir dirbtuves apie temas, su kuriomis jauni muzikantai susiduria praktiškai: profesinė karjera, lygybė, inovacijos, prieinamumas, švietimas, verslumas ir menininkų teisinė apsauga. Programoje numatyta ir diskusijų apie tai, kaip muzikos sektorių keičia dirbtinis intelektas.

    „Tris dienas Granada gyvens visų rūšių muzika“, – sakė Andalūzijos regiono kultūros ministrė Patricia del Pozo.

    Renginiai ir diskusijos planuojami nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus daliai veiklų reikės išankstinės registracijos. Jei pirmoji „Neorama“ laida pasiteisins, organizatoriai tikisi, kad festivalis taps nuolatine, po skirtingus miestus keliaujančia jaunųjų talentų vitrina.

  • Paskutinę vasaros dieną Visagine – „ORBITA Fest“: skelbia laiką, atlikėjus ir durų atidarymą

    Paskutinę vasaros dieną Visagine – „ORBITA Fest“: skelbia laiką, atlikėjus ir durų atidarymą

    Rugpjūčio 31 dieną Visagine suplanuotas pirmasis muzikos festivalis „ORBITA Fest“, kviečiantis paskutinę vasaros dieną praleisti pušynų apsuptyje. Organizatoriai žada įvairių žanrų programą ir visos dienos renginio formatą, orientuotą į gyvą skambesį bei festivalinę patirtį gamtoje.

    Festivalio pavadinimas siejamas su orbitos idėja – nuolatiniu sugrįžimu ir traukos jėga, sujungiančia žmones, vietas bei svarbius vasaros prisiminimus. Tokia koncepcija pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkama regioniniuose renginiuose, kai koncertas tampa ne tik pasirodymų seka, bet ir vientisu pasakojimu.

    Skelbiama, kad scenoje pasirodys Katarsis, Jauti, Garbanotas, Superkoloritas, Frizz, Varža ir loafers. Programa sudaryta taip, kad skirtingi kolektyvai kurtų dinamišką nuotaikų kaitą, o klausytojai galėtų atrasti ir gerai žinomus vardus, ir naujesnius skambesius.

    Renginio dieną durys bus atidarytos 14:00, o festivalio pradžia numatyta 15:00. Organizatoriai pabrėžia, kad įėjimas bus su bilietais, todėl planuojantiems vykti verta iš anksto pasirūpinti dalyvavimu ir kelionės laiku.

    Taip pat nurodoma, kad renginį kofinansuoja Visagino savivaldybės administracija pagal 2026 metais vykdomą kultūros ir meno projektų finansavimo konkursą. Tokia parama dažnai padeda regionuose pritraukti atlikėjus, gerinti techninę renginių kokybę ir užtikrinti, kad programos taptų prieinamos platesnei auditorijai.

  • Nemokami „Water Music“ koncertai Varėnoje: prie Karloniškės ežero – žinomi vardai iš pasaulio

    Nemokami „Water Music“ koncertai Varėnoje: prie Karloniškės ežero – žinomi vardai iš pasaulio

    Šią vasarą Varėna tapo viena iš tarptautinio muzikos festivalio „Water Music“ stotelių: prie Karloniškės ežero surengti aštuoni nemokami koncertai po atviru dangumi. Liepos ir rugpjūčio trečiadieniais publika buvo kviečiama muzikos klausytis ne salėje, o gamtos apsuptyje, kur svarbią nuotaikos dalį kuria vandens pakrantės erdvė.

    Koncertų ciklas prasidėjo Andriaus Zalieskos-Zalos pasirodymu, o vėliau scenoje pasirodė Giedrius Leškevičius. Liepos viduryje Varėnos klausytojai sulaukė ir pirmojo užsienio svečio – Jungtinės Karalystės atlikėjo Marky Dawson, o mėnesio pabaigoje koncertavo atlikėjas iš Airijos James Walmsley.

    Rugpjūtį muzikiniai vakarai tęsėsi Dariaus Žvirblio pasirodymu, o vėliau programą papildė tarptautinis duetas „South for Winter DUO“ iš Naujosios Zelandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Vasaros ciklą Varėnoje užbaigė Justinas Stanislovaitis, o koncertų seka tapo vientisa programa, leidusia pajusti festivalio idėją nuo pradžios iki finalo.

    Festivalio programa Varėnoje buvo sudėliota taip, kad tilptų skirtingi skambesiai ir auditorijos: nuo autorinės dainos ir alternatyviosios krypties iki akustinio, folk ir roots muzikos. Toks žanrų spektras atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją Lietuvos regionuose, kai kultūros renginiai orientuojasi ne į vieną nišą, o į platesnį klausytojų ratą ir patirtį.

    Festivalio maršrutas Lietuvoje

    Varėna – tik viena iš kelių vietovių, įtrauktų į „Water Music“ maršrutą, kuriame akcentuojamos erdvės prie vandens. Festivalio koncertai planuojami ir kituose miestuose bei miesteliuose, tarp jų – Molėtuose, Visagine, Ignalinoje, Utenoje, Zarasuose ir Nemenčinėje.

    Organizatorių sumanymas remiasi idėja muziką derinti su vietos pažinimu, o koncertų vietas parinkti taip, kad jos būtų lengvai pasiekiamos ir patrauklios vakariniam pasivaikščiojimui. Tokie renginiai dažnai tampa impulsu vietos turizmui, nes sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš aplinkinių regionų.

    Kodėl koncertai prie vandens traukia?

    Koncertai prie ežero ar upės dažnai pasirenkami dėl akustikos, vizualinės aplinkos ir neformalaus atmosferos pojūčio, kuris skatina žmones ilgiau pasilikti renginio erdvėje. Be to, nemokamas įėjimas mažina barjerus ir leidžia muziką atrasti tiems, kurie į koncertus įprastai neitų.

    Varėnoje vykęs ciklas išsiskyrė tarptautiniais vardais ir skirtingų šalių atstovų įvairove, suteikusia publikai progą išgirsti skambesį, kuris dažniau pasiekia didžiąsias scenas. Toks formatas stiprina miesto vasaros kultūrinį ritmą ir kuria tradiciją, kuri gali būti tęsiama ir ateityje.